Šokiruojančios Kalbos Klaidos, Kurias Darote Dėl VLKK: Sužinokite, Kaip Jų Išvengti!

Kalba - gyvas organizmas, nuolat kintantis ir prisitaikantis prie besikeičiančio pasaulio. Tačiau, norint, kad mūsų mintys būtų suprastos teisingai ir be nesusipratimų, būtina laikytis tam tikrų kalbos taisyklių. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias kalbos klaidas, su kuriomis susiduria tiek rašantys, tiek kalbantys lietuviškai, bei pateiksime patarimų, kaip jų išvengti.

Dažniausios Kalbos Klaidos ir Kaip Jų Išvengti

"Ars libri" redaktoriai, peržiūrėdami įvairius tekstus, pastebi nemažai kalbos klaidų. Štai penkios dažniausiai pasitaikančios:

Netinkamas linksnis. Dažnai pasitaiko klaidų vartojant linksnius, ypač kanceliarinėje kalboje. Svarbu atidžiai rinktis tinkamą linksnį, kad sakinys būtų sklandus ir taisyklingas.
Netaisyklinga veiksmažodžio forma. Veiksmažodžių formų vartojimas taip pat kelia sunkumų. Reikia atkreipti dėmesį į laikų, nuosakų ir skaičių derinimą.
Griozdiškos sakinių konstrukcijos. Pernelyg sudėtingi sakiniai tampa sunkiai suprantami. Patariama vengti ilgų ir painių sakinių, verčiau skaidyti juos į trumpesnius ir aiškesnius.
Netaisyklingas jungtukų vartojimas. Jungtukai skirti šalutiniams sakiniams jungti prie pagrindinių, tiesioginiam prijungimui reikšti.
Kabutės. Vienas labiausiai ignoruojamų skyrybos ženklų yra kabutės: jos jeigu ir vartojamos, tai dažniausiai netaisyklingai.

Kabutės: Taisyklės ir Niūansai

Kabutės - svarbus skyrybos ženklas, padedantis išvengti nesusipratimų ir suteikiantis tekstui aiškumo.

Kabutės - simbolinio įmonės pavadinimo dalis. Jeigu įmonės pavadinimas „Carskoe Selo“ ir vieną dieną laikraščių antraštės ima skelbti, kad Carskoe Selo ištiko didžiausia istorijoje krizė, kabutės išgelbėja Lietuvos kavinę. Skaitytojai turėtų suprasti: be kabučių parašytas pavadinimas - yra objektas Rusijoje, su kabutėmis - Lietuvoje. ĮSIDĖMĖTINA: ne visi įmonių pavadinimai rašomi kabutėse.
Kabutėmis kuriama perkeltinė prasmė. Dokumentuose, oficialiuose susirašinėjimuose perkeltinės reikšmės neturėtų būti, todėl rekomenduojame vengti kabučių rašant ne pavadinimus.
Kabutės sukuria tvarkos ir išbaigtumo įspūdį. Įprasta situacija: į rinką išleidžiamas naujas produktas, reikia jį aprašyti. Tokiuose aprašymuose netinkamos kabutės (dažniausiai ir brūkšniai) sukuria chaotiškumo ir neišbaigtumo įspūdį. Lygiai taip pat verčiant: anglų kalboje vartojamos tokios kabutės - “ABC”, rusų - «ABC», kas atsitiktų, jei į šių šalių rinkas patektų produktai su prastais vertimais, lietuviškomis kabutėmis?

labai retai kada rašomos dvigubos kabutės, kaip ir du kableliai, jos susilieja į vieną, pvz., V.
antraštėse cituojant ar perfrazuojant autoriaus mintis, rekomenduojama kabučių nerašyti, pvz., M.

Skoliniai: Kada Vartoti ir Kada Vengti

Leksika, arba žodynas, yra kurios nors kalbos, tarmės ar vieno žmogaus žodžių visuma. Tai greičiausiai kintanti kalbos sritis. Su gyvenimo naujovėmis atsiranda poreikis skolintis žodžius iš kitų kalbų (pvz.: kompiuteris, diskas, investicija, subsidija ir kt.) arba darytis naujus žodžius, vadinamuosius naujadarus (pvz.: žiniasklaida, skreitinis kompiuteris, rinkodara, vadyba ir kt.).

"Ars libri" kolektyvas dažnai susiduria su dokumentuose naudojamais skoliniais, taigi, norėtume priminti, kad visuomet reikia atkreipti dėmesį į jų vertinimo laipsnius (neteiktina svetimybė, vengtina svetimybė, tarptautinis žodis). Nemažą transporto dokumentuose vartojamos leksikos dalį sudaro verslo ir ekonomikos terminai (pvz.: „b i z n i s“, „l i z i n g a s“, „o f i s a s“, „o f š o r i n i s“, „s p o n s o r i u s“. „B i z n i s“ „Kalbos patarimuose“ traktuojamas kaip vengtina svetimybė, visi kiti žodžiai - neteiktinos svetimybės:

Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai

Kvalifikuoti fizinio darbo darbininkai ir smulkaus „b i z n i o“ (verslo) savininkai.
F i n a n s i n i o „l i z i n g o“ (Finansinės išperkamosios nuomos) būdu galima įsigyti lengvuosius automobilius, keleivinius ir krovininius mikroautobusus.
Ten įsikūręs modernus centrinis „o f i s a s“ (biuras), sandėliai, transporto parkas.
UAB „Espotransa“ taip pat siūlo paslaugas įsigyjant „o f š o r i n e s“ k o m p a n i j a s (neapmokestinamas, lengvatinės prekybos bendroves).
Yra apskaičiuota, kad visi „s p o n s o r i a i“ (rėmėjai) kartu su komandomis „Formulei 1“ išleidžia daugiau kaip du milijonus dolerių (A.

Skolinys „Č a r t e r i s“ „Kalbos patarimuose“ (4) priskiriamas neteiktinų svetimybių grupei, jam teiktinas atitikmuo „u ž s a k o m a s i s“ r e i s a s.

"Ars libri" vertėjai ir redaktoriai ypač dažnai susiduria su per dažna tarptautinio žodžio „K o m p a n i j a“ vartosena. Kompanija [pranc. compagnie]: 1. grupė asmenų, kuriuos vienija bendri interesai; 2. bendrovė. Atkreiptinas dėmesys, kad vis rečiau vartojami dar sovietmečiu paplitę slaviškos kilmės skoliniai. Oficialiuosiuose dokumentuose beveik neaptinkama tokių svetimybių kaip enzokolonkė; forsunka, forsunkė; kalpokas; maršrutkė; prokladkė; saliarka; salnykas; samosvalas ir t.

Dėl sparčiai besvystančių technologijų į transporto sritį buvo įdiegta nemažai informatikos ir elektronikos naujovių, todėl tekstuose neabejotinai aptinkama ir šių mokslo šakų skolinių: neteiktinas hibridas „s a t e l i t i n ė“ į r a n g a, kurį derėtų keisti terminu „p a l y d o v i n ė“ į r a n g a arba „m o b i l u s i s“ r y š y s. Akivaizdu, kad praslinkus sovietiniam šešėliui į kalbą vis smarkiau braunasi skoliniai iš anglų kalbos, kuriuos dažniausiai mėginama tiesiog adaptuoti ir traktuoti kaip tarptautinius.

Įtaigos Menas: Kaip Įtikinamai Reikšti Mintis

Gebėjimas įtikinamai reikšti savo mintis - būtina kiekvieno sėkmingo verslininko savybė. Kiekvieną dieną tenka skatinti darbuotojus siekti įmonės tikslų, įtikinėti kolegas ar klientus apsvarstyti jūsų idėjas ar pasiūlymus. Vertimų biuro „Ars libri“ kalbos redaktoriai išskiria keturias pagrindines strateginės įtaigos meno priemones, kurias turėtų suprasti ir įvaldyti kiekvienas sėkmingas vadovas.

Patikimumas. Asmuo arba auditorija, į kurią apeliuojama, turi jumis tikėti ir pasitikėti. Patikimumą užtikrina kvalifikacija arba praeities laimėjimai. Pasak mokslinių šaltinių, vos 15 proc. žmonių pasitiki valdžios ir verslo atstovais, o net 85 proc. visiškai pasitiki medikais, akademikais ir nepelno siekiančių organizacijų atstovais.
Tikslumas. Įtaigos meno esmė - paveikti kitus taip, kad jie savanoriškai pakeistų savo požiūrį ar elgesį. Tokį pokytį pasiekti galima tik tuo atveju, jei žmonės jumis patikės. Niekas nedaro žmonėms didesnės įtakos nei žinojimas, kad jiems sakoma gryna tiesa. Tam būtina atsakyti į klausimą „kodėl“. Paaiškinimų kupinas pranešimas suteiks auditorijai aiškumo apie jūsų matomą viziją. Įtaigos pranešimui taip pat suteiks trumpi aiškūs sakiniai, dažnai vartojami tiesioginiai kreipiniai. Svarbu įsidėmėti, kad vyrai yra linkę įsidėmėti neigiamus, o moterys - teigiamus dalykus.
Tinkamumas. Jei nesiūlote nieko dykai, kitą asmenį sudominti bus sunku. Svarbu aiškiai nurodyti, kodėl jūsų pasiūlymas atitiks įtikinamo asmens interesus (kodėl jūsų siūlomas produktas ar paslauga padės išspręsti problemą, kodėl būtent jūs esate labiausiai tam tinkamas žmogus ir t. t.). Įtaigos meną įvaldęs asmuo turėtų vartoti kuo daugiau tikslinės auditorijos poreikius atitinkančių frazių, pvz., jūsų išlaidos sumažės; bus sukurta daug naujų darbo vietų, išmoksite daug naujų būdų užsidirbti pinigų, jums tai nieko nekainuos, rezultatas garantuotas ir pan.
Kalba. Pasak Stephen Covey, jei norite, kad jus suprastų, pirmiausia turite suprasti pats. Tik 7 proc. įtaigos perteikiama per kalbą. Likusius 93 proc. įtaigos sukuria autoritetas, balso tonas, gestai, akių kontaktas ir kiti neverbaliniai aspektai. Prieš tikėdamasis iš savo auditorijos išgirsti „taip“, pirmiausia gaukite jos pritarimą dėl mažiau svarbių dalykų. Klauskite bendrojo pobūdžio klausimų, kurie atitiktų jūsų pasiūlymą, kaip antai, „Ar norite sutaupyti pinigų? Ar ieškote kokybiško produkto? Jei galėčiau pasiūlyti abu, ar susidomėtumėte?“ Pozityvų atsaką užtikrinti padės ir tinkamai pasirinktas kalbos registras, t. y. jei kalbate auditorijai, kurią domina ekonomika, paminėkite tokius žodžius kaip litai, centai ar eurai; jei jai aktualus bendruomenės gyvenimas ar nusikaltimai gatvėse - būtinai tai paminėkite. Patariama mastyti ir kalbėti kuo pozityviau - venkite neiginių, nes jie imponuoja atsisakymą, abejonę ar net galimybės nesvarstymą. Svarbu įsidėmėti, kad tariamoji nuosaka daugiausia naudojama mandagumui reikšti. Taigi, skleisti informaciją įtaigiai, vadinasi, įvykdyti tam tikrą komunikacijos paskirtį, tikslą, užduotį. Jomis tikimasi palenkti adresato valią, tačiau pirmiausia reikia paveikti protą ir paliesti jausmus. Tokioje komunikacijoje neišsiverčiama be įtikinimo ir įtaigos.

Įtikinimo tekstuose natūraliai susipina informacinė, apeliacinė ir estetinė funkcijos. Todėl įtikinimo tekstams būdinga objektyvumas, analizė, logika ir kartu vaizdingumas, emocingumas, dinamiškumas.

Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai

Anglų Kalba Verslo Komunikacijoje: Ko Reikėtų Vengti

Anglų kalba laikoma standartine verslo komunikacijos kalba, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad ją vartoja didelė dalis ne gimtakalbių, kurių anglų kalbos žinių lygis ir kultūrinė aplinka yra skirtinga ir kurie nebūtinai gerai pažįstą britų ar amerikiečių kultūrą.

Laiško pradžioje kreipiantis į asmenį (-is) rašoma „Dear Sirs“ (liet. gerbiamieji), „Dear Sir/Madam“ (liet., gerb.
Lietuvių kalboje įprasti pareigų ir skyrių pavadinimai turi būti išversti parinkus tinkamus atitikmenis užsienio kalba.
Komunikuojant anglų kalba reikėtų vengti anglų ir lietuvių kalbose esančių panašių žodžių, turinčių skirtingas reikšmes, pvz.: „inteligentiškas“, angl. „intelligent“ (liet. sumanus, protingas), liet. „simpatiškas“, angl. „sympathetic“ (liet.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad lietuviški terminai išversti pažodžiui į anglų kalba gali būti sunkiai suprantami arba dviprasmiški, pvz.

Neraštingumas: Problema, Kuri Kainuoja

Pagal 1958 m. UNESCO apibrėžtį, būti neraštingu reiškia nemokėti nei skaityti, nei rašyti. Tuo tarpu sąvoka funkcinis neraštingumas taikoma asmenims, kuriems rašymas kelia sunkumų, nors jie ir mokėsi mokykloje. Funkcinis neraštingumas reiškia, kad asmuo niekada nebuvo įgijęs tinkamų skaitymo ir rašymo įgūdžių, būtinų kasdieniame gyvenime. XXI amžiuje žinomas ir kompiuterinis neraštingumas. Verslo pasaulyje susiduriama su funkciniu darbuotojų neraštingumu, kuris ne tik gali pakenkti įmonės įvaizdžiui, bet ir sukelti finansinių nuostolių. Anot Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktų tyrimų, kasmet vien dėl darbuotojų neraštingumo įmonės praranda apie 225 milijonus JAV dolerių.

Neraštingi darbuotojai reikalauja didesnių laiko sąnaudų. Priimtas naujas neraštingas ir (arba) kompiuterinio raštingumo įgūdžių neturintis darbuotojas reiškia didesnes laiko sąnaudas jį mokant. Dėl didelio įvairių specialistų neraštingumo bendrovėms gali tekti ruošti papildomus raštingumo testus, kurie taip pat reikalauja laiko bei papildomų darbo sąnaudų.
Nukenčia įmonės įvaizdis. Priimtas neraštingas darbuotojas neabejotinai padarys kalbos klaidų (bendraudamas su klientais žodžiu ar raštu, ruošdamas įvairius įmonės dokumentus bei pristatymus). Jei klaidos matomos viešai - bendrovės įvaizdis bei klientų pasitikėjimas ja gali stipriai sumažėti.
Rizikos darbe faktorius. Neraštingas ar neatidžiai įmonės dokumentus, ataskaitas, specialistų paruošimo aprašus ruošiantis darbuotojas gali palikti tokių klaidų, dėl kurių išauga nelaimingų atsitikimų rizika. 2009 metais Indijoje, garsėjančioje kaip didelio neraštingumo šalis, atliktas statybų sektoriaus darbuotojų nelaimingų atsitikimų darbe priklausomybės nuo įgyto išsilavinimo tyrimas apimantis 240 darbuotojų.

Vertimų biuro „Ars libri“ kalbos ekspertai kasdien susiduria su daugybe įvairaus pobūdžio tekstų ir pastebi, kad neraštingumo tema vis dar aktuali ir Lietuvoje. Redaguodami tekstus matome kaip dažnai tekstuose pasitaikančios klaidos iš esmės pakeičia norimą pasakyti mintį, taigi neraštingi darbuotojai ne tik reikalauja papildomų laiko ir darbo sąnaudų, jie taip pat gali tapti finansinių nuostolių, nelaimingų atsitikimų darbe padidėjimo priežastimi. Šiame kontekste puikiai tinka posakis laikas - pinigai. Jei nenorite švaistyti laiko, rizikuoti įmonės įvaizdžiu ar darbuotojų saugumu, nepasitikėkite vien tik kandidato diplomu ar gyvenimo aprašymu, pasistenkite įsitikinti, kad būsimas darbuotojas tikrai yra raštingas, taip pat skirkite laiko ir lėšų darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, kursams, mokymams.

Kalbos Struktūra: Nuo Pradžios Iki Pabaigos

„Gera viešoji kalba privalo turėti gerą pradžią ir gerą pabaigą, o tarp jų - kuo trumpesnis laiko tarpas“ - tai amerikiečių rašytojo Marko Tveno žodžiai. Iš tiesų rengiant kalbą labai svarbu susikurti aiškią struktūrą: pradžią, dėstymą ir pabaigą. Pasvarstykite, koks įsimenamas sakinys tiktų kalbos pabaigai. Jame turi būti išreikštas kalbos tikslas. Pagrindinėje pasisakymo dalyje išdėstykite tris svarbiausius argumentus tokia eilės tvarka: pirmiausia antras pagal svarbumą argumentas, tuomet silpniausias ir pagaliau - stipriausias argumentas.

Gramatiniai Niūansai: Priesagos, Žodžių Vartojimas ir Kita

Su priesaga -inis nusakoma rūšis, priklausymas tam tikrai kategorijai, pvz.: vertybiniai popieriai, finansiniai dokumentai, tarnybinis patikrinimas. Tad, apie pažymas, išduodamas veterinarijos įstaigose, sakome dvejopai: jeigu kalbame apie konkrečią veterinaro išduotą pažymą - Veterinaro pažymoje įrašyta diagnozė, o jei turime omeny veterinarijos dokumentus - Reikalingos veterinarijos pažymos.
Darybiškai toks priesagos -ėti vedinys įmanomas. Pvz.: auklėti (: auklė), raukšlėti (: raukšlė), vaikėti (: vaikas) „darytis vaikiškam“, cukrėti (: cukrus) „virsti cukrumi“, pavasarėti (: pavasaris) „eiti į pavasarį, darytis pavasariui, šilti orui“. Dauguma vedinių reiškia procesą, kurio metu darosi ar savaime atsiranda pamatiniu žodžiu pasakytas daiktas, asmuo ar reiškinys.
Žodžiai imtinai ir įskaitytinai dažniausiai vartojami kanceliariniame stiliuje, siekiant išvengti neapibrėžtumo ir klausimų, ar paskutinė nurodyta data įskaičiuojama į terminą, ar terminas baigiasi iki jos. Pasakius imtinai tampa aišku, kad paskutinė nurodyta data įskaičiuojama.
Taip taip, geriau sakykime kepsnių, o ne grilių ir grilinimo. Grilis (ne grilius) teikiamas „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2013, p. 306) ir vartotinas šiomis reikšmėmis: 1. kepsninė, tam tikras prietaisas su metalinėmis grotelėmis ar iešmais mėsai, žuviai ir kt. kepti ant žarijų; 2. (kepimo) grotelės. Tačiau vertinamas kaip šalutinis normos variantas, ir prireikus (pvz., atsižvelgus į funkcinių stilių ypatumus) gali būti vartojamas bendrinėje kalboje, bet pirmenybė teikiama lietuviškam atitikmeniui keptuvas (žr. Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2013, p. 32).
Laikui, kuriam praėjus vyksta sakinio veiksmas, reikšti vartotinos abi prielinksninės konstrukcijos: Susitiksim po valandos (arba už valandos). Po trylikos metų (arba Už trylikos metų) viską prisiminsiu. Gal po savaitės (arba už savaitės), gal po kelių dienų (arba už kelių dienų) tas namas ir sudegė.
Kai nusakomas pavaldumo santykis (prezidento patarėjas, direktoriaus pavaduotojas, ministro padėjėjas) ir veiklos sritis, tada pastarosios pavadinimas reiškiamas naudininku, pvz.: direktoriaus pavaduotojas turizmui, prezidento atstovas spaudai, mero patarėjas kultūrai. Kilmininkas tokiais atvejais būtų netgi dviprasmiškas, plg. mero kultūros patarėjas.
Kad žinotume, ką vartoti - vienaskaitą ar daugiskaitą, reikia neblogai išmanyti kulinariją. Tokie daiktavardžiai su kirčiuotu galūniniu -ė lietuvių kalboje yra moteriškosios giminės. Todėl išsami esė, erdvi fojė (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“, Vilnius, 1997, p.
Tarpas tarp skaičiaus ir procento ženklo daromas (procentas - nesisteminis santykinio dydžio matavimo vienetas, žymimas %). Iš 644 ūkio subjektų, veikusių 2022 m. Lyginant su 2016 m.
Tariant žodžius skardieji priebalsiai (pvz.: b, d, g, z, ž), atsidūrę prieš dusliuosius (pvz.: p, t, k, s, š) arba žodžio gale, tampa dusliaisiais, o duslieji (pvz.: p, t, k, s, š) prieš skardžiuosius (pvz.: b, d, g, z, ž) - skardžiaisiais, taip vyksta priebalsių supanašėjimas (asimiliacija). Pagal morfologinį principą tos pačios žodžio dalys (morfemos) turi būti rašomos vienodai, nepaisant to, kad tariamos skirtingai, pvz.: segu, segti, segdamas, segtukas.

Kaip simboliniai pavadinimai vartojami interneto naujienų ir skelbimų portalų, interneto svetainių, tinklaraščių adresai paprastai rašomi be kabučių, pasviruoju šriftu, pvz.: delfi.lt, delfi.ee, rus.delfi.lv. Populiariausios naujienų svetainės delfi.lt, 15min.lt ir lrytas.lt. Portalas Balsas.lt stengiasi aprėpti kuo daugiau ir kuo įvairesnių sferų. Kaip rodo CVbankas.lt duomenys, nuo šių metų pradžios iki spalio darbo skelbimų padaugėjo per 2 kartus. Kaišiadorių rajono savivaldybė dėkoja naujienų portalui delfi.lt už partnerystę ir konferencijos transliaciją.

Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko

Grafinės lietuvių kalbos žodžių santrumpos daromos pagal šias taisykles:

rašomas pirmasis, rečiau du pirmieji skiemenys (kai vieno skiemens neužtenka žodžio reikšmei nustatyti) ir po jų einančio kito skiemens visos priebalsės iki balsės, tada dedamas taškas, pvz.: apyl. (apylinkė), dir. (direktorius), egz. (egzempliorius), gerb. (gerbiamasis, gerbiamoji), pab. (pabaiga), pirm. (pirmasis), vyresn. (vyresnysis, vyresnioji), vyr. (vyriausiasis, vyriausioji);
rašoma viena ar kelios pirmosios (kartais ir ne iš eilės einančios) žodžio priebalsės arba žodžio pradžioje esanti balsė ir dedamas taškas, pvz.: a. (amžius; asmuo; aikštė), d. (diena), dr. (daktaras, daktarė), e. (era), m. (metai, miestas, mokslas), mst. (miestas), plg. (palygink), pr. (pradžia; prieš), pvz. (pavyzdžiui), str. (straipsnis), šv. (šventasis, -oji), vnt.

Taigi rašome: Apie VI-V a. pr. m. e. formavosi Vakarų baltų gentys; Lietuvoje aptikta I-II a. po Kr. datuojamų papuošalų; XIX a. pab., praėjus vos pusšimčiui metų nuo miestelio kūrimosi pradžios, žydai sudarė apie du trečdalius Kaišiadorių gyventojų; XVI a. pab. - XVII a. pr. Teodoras Bogdanas Oginskis Kruonyje pasistatė mūrinius renesansinius dvaro rūmus; XX a. pradž.

tags: #priklausomybe #nuo #vlkk