Įvadas
Psichologija Lietuvoje sparčiai plečiasi, o psichologų skaičius viršija du tūkstančius. Ši plėtra lemia žmogaus psichikos ir jos prigimties sampratų įvairovę, kartais apsunkinančią tos pačios mokslo šakos atstovų tarpusavio supratimą. Naujas aiškinamasis žodynas - tai atsakas į šiuos pokyčius ir poreikį suvienodinti terminologiją.
Aiškinamųjų psichologijos žodynų raida Lietuvoje
Šis žodynas - jau antras bandymas Lietuvos psichologijos istorijoje apibrėžti ir paaiškinti pagrindinius psichologijos terminus. Pirmasis „Psichologijos žodynas“ buvo išleistas dar 1993 metais Mokslo ir enciklopedijų leidyklos, remiantis rusiškuoju variantu. Per praėjusius metus Lietuvos psichologija smarkiai pasikeitė, todėl atsirado poreikis naujam, išplėtotam žodynui.
Žodyno turinys ir apimtis
Naujajame žodyne, kurio autoriai Albinas Bagdonas ir Remigijus Bliumas, aprašoma apie 2300 terminų, iš kurių apie 2000 yra aiškinami, o apie 300 yra nuorodiniai. Palyginimui, 1993 m. žodyne buvo aiškinama apie 1300 terminų. Dėl ribotos apimties į šį žodyną minimaliai įtraukti neuropsichologijos, neurofiziologijos, psichofiziologijos, psichogenetikos, lyginamosios psichologijos (evoliucinės psichologijos, etologijos, zoopsichologijos) ir kitų ribinių sričių terminai (Bagdonas, Bliumas, 2019). Tai rodo, kad autoriai siekė aprėpti pagrindines psichologijos sritis, tačiau dėl apimties apribojimų kai kurių specifinių sričių terminai liko mažiau išplėtoti.
Žodyno adresatas
Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas pirmiausia skirtas psichologijos studentams, doktorantams, dėstytojams, praktikams, mokslininkams ir mokslo populiarintojams, rašantiems tekstus psichologijos klausimais (Bagdonas, Bliumas, 2019). Jis turėtų tapti svarbia priemone visiems, kurie domisi psichologija ir nori geriau suprasti jos terminus.
Žodyno svarba ir reikšmė
Šis žodynas yra svarbus indėlis į Lietuvos psichologijos terminologijos standartizavimą ir suvienodinimą. Jis padeda užtikrinti, kad psichologijos specialistai ir besidomintys šia sritimi asmenys vienodai suprastų pagrindinius terminus. Žodynas taip pat gali būti naudingas mokslo populiarintojams, kurie rašo apie psichologiją plačiajai visuomenei.
Taip pat skaitykite: Kleptomanija: psichoterapeuto požiūris
Kiti šaltiniai ir leidiniai, susiję su psichologija ir sveikata
Be Aiškinamojo psichologijos terminų žodyno, Lietuvoje yra ir kitų leidinių, skirtų psichologijos ir sveikatos temoms. Pavyzdžiui, Vilmos Mažeikienės knyga "Kai augti sunku: vaikų ir paauglių psichologinės problemos ir jų sprendimo būdai" (2019) nagrinėja vaikų ir paauglių psichologines problemas. Taip pat galima paminėti "Sveikatos gidą: gydomųjų augalų žinyną kokybiškam ir sveikam gyvenimui" (2018), kurį parašė Algimantas Mečislovas Olšauskas, ir Gintauto Vaitoškos knygą "Homoseksualumas: ko nebeleidžiama pasakyti? : psichologiniai, medicininiai, moraliniai ir socialiniai potraukio tai pačiai gimčiai aspektai" (2019). Šie leidiniai papildo Aiškinamąjį psichologijos terminų žodyną ir suteikia daugiau informacijos apie įvairius psichologijos ir sveikatos aspektus.
Mokslinių tyrimų etika ir dirbtinio intelekto (DI) naudojimas
Šiuolaikiniame mokslo pasaulyje, ypač humanitariniuose moksluose, svarbu laikytis mokslinių tyrimų etikos principų. Moksliniuose žurnaluose skelbiami originalūs moksliniai straipsniai, recenzijos, diskusijos, mokslo sklaidos tekstai ir mokslinės veiklos apžvalgos turi atitikti lingvistikos tyrimų, literatūros naratyvų ir kontekstų problemų, reklamos diskurso paveikumo ir vertimo studijų kryptis. Straipsnius vertina mažiausiai du anoniminiai recenzentai, taikant dvigubai aklą recenzavimą.
Atsižvelgiant į technologijų pažangą, dirbtinis intelektas (DI) gali būti naudojamas moksliniams tyrimams atlikti, idėjų generavimui, sintezei, kalbos ir struktūros redagavimui. Tačiau svarbu prisiminti, kad generatyvinis DI negali pakeisti žmogaus kūrybiškumo ir kritinio mąstymo. Redkolegija ragina autorius etiškai naudotis DI, deklaruojant jo panaudojimą kalbai, gramatikai ar struktūrai gerinti. Taip pat privaloma deklaruoti, jei DI buvo naudojamas turiniui (pvz., nuorodoms, tekstui, paveikslėliams) kurti. Autoriai turi patikrinti viso turinio ir citatų tikslumą bei originalumą, vengiant plagiato, ir negali nurodyti DI kaip autoriaus.
Straipsnių rengimo reikalavimai moksliniuose leidiniuose
Moksliniai straipsniai turi būti parengti vadovaujantis žurnalo straipsnio šablonu. Pirmame puslapyje spausdinama straipsnio antraštė mažosiomis raidėmis lietuvių kalba, neviršijant 265 spaudos ženklų. Jei būtina nurodyti tyrimo ar jo viešinimo finansavimo informaciją, ji nurodytina straipsnio pabaigoje, skiltyje Padėka. Pagrindinėje straipsnio dalyje pateikiama autoriaus (-ių) atlikta analizė, tyrimo medžiaga suskaidoma į smulkesnes dalis. Po straipsnio pridedami abėcėliniai šaltinių ir literatūros sąrašai.
Straipsnio tekstas rašomas vienu stulpeliu. Paaiškinimai ir pastabos (išnašos) pateikiamos pagrindinio teksto puslapio apačioje, 1 intervalo eilėtarpiu. Grafinė medžiaga tekste (paveikslai, lentelės, jų pavadinimai, nuorodos, aprašai) numeruojama arabiškais skaičiais ir pateikiama tekste reikiamoje straipsnio vietoje. Visos lentelės ir paveikslai turi turėti konkrečius pavadinimus. Atsižvelgiant į 2025 metais įsigaliosiantį Europos prieinamumo aktą (European Accessibility Act), elektroniniai leidiniai turi būti prieinami visiems, taip pat ir akliesiems bei silpnaregiams, tad autoriai savo straipsniuose lenteles ir iliustracijas turi apibūdinti taip, kad jų turinį suprastų aklieji.
Taip pat skaitykite: Apie savęs pažinimą ir iššūkius
Literatūros sąrašas pateikiamas po pagrindinio teksto, šaltiniai išdėstomi abėcėlės tvarka pagal autorių pavardes. Šaltiniai kirilika arba kitais nelotyniškais šriftais turi būti transliteruoti. Nuorodos pagrindiniame tekste pateikiamos pagal schemą: skliausteliuose nurodoma šaltinio autoriaus pavardė, leidimo metai ir puslapis ar puslapiai. Jeigu šaltinis minimas kelis kartus iš eilės, nuorodą galima kartoti arba rašyti (Ten pat, p. 117). Jeigu šaltinis turi daugiau negu du autorius, nurodoma tik pirmojo autoriaus pavardė: (Landsbergis ir kt., 2006, p. 131).
Kalbos redagavimas ir atsakomybė
Redakcija atlieka tik korektūrinį redagavimą, todėl autoriai prisiima atsakomybę už deramą straipsnio kalbos lygį ir yra atsakingi už kruopštų rankraščių (originalo bei pataisyto) pateikimą galutiniam publikavimui. Autoriai, negalintys savarankiškai užtikrinti deramo kalbos lygio, pasitelkia profesionalų kalbos redaktorių arba kreipiasi į leidinio redakciją arba leidyklą dėl mokamos redagavimo paslaugos.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
tags: #albinas #bagdonas #remigijus #bliumas #aiskinamasis #psichologijos