Šis straipsnis skirtas apžvelgti psichologo Remigijaus Stripeikio įžvalgas apie laimę, savęs pažinimą ir šiuolaikinės visuomenės keliamus iššūkius. Remdamiesi jo interviu ir publikacijomis, panagrinėsime, kaip R. Stripeikis supranta laimę, savęs pažinimo svarbą ir kaip jis padeda žmonėms atrasti gyvenimo prasmę.
Remigijus Stripeikis: Humanistinis-egzistencialistinis požiūris
Remigijus Stripeikis - psichologas, jau daugiau nei 25 metus praktikuojantis psichologinį konsultavimą. Jo požiūris į žmogų yra humanistinis ir egzistencialistinis, pabrėžiantis laisvę, kūrybingumą, sąmoningumą ir poreikį suteikti savo gyvenimui prasmę. Terapijoje jam svarbiausias ryšys tarp psichologo ir kliento, todėl savo darbe daugiausia dėmesio skiria autentiško, lygiaverčio ryšio su klientu kūrimui, unikalumo, gyvenimo prasmės paieškoms.
Psichologas mano, kad sveikata yra ne simptomų ar problemų nebuvimas, o teigiamas santykis su pasauliu, laimės, gyvenimo prasmės pajauta. Jam darbe svarbiausia yra pajausti žmogų, susitikti su juo iš tiesų. Tikras susitikimas - tai artumo, bendrumo pojūtis. Šis artumas padeda būti šalia, kai sunku.
R. Stripeikis 1992 m. baigė Vilniaus universiteto psichologijos specialybės studijas. Jis rašo straipsnius asmenybės augimo ir savęs pažinimo temomis, kurie publikuojami delfi.lt, bernardinai.lt, psichika.eu portaluose.
Laimė ir sėkmė šiuolaikinėje visuomenėje
Pokalbiuose su R. Stripeikiu apie šiuolaikinėje visuomenėje vyraujantį sėkmės troškimą, dažnai pereinama prie laimės priežasčių ieškojimo. Psichologas paaiškina, iš kur kyla vidinis liūdesys ir nerimas, kurio nenumalšina nei profesinio, nei asmeninio gyvenimo pasiekimai; ko šiame gyvenime pravartu siekti, kad mirties akivaizdoje nepajustume taip ir neatradę tikrosios laimės.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
R. Stripeikis teigia, kad šiuolaikinė visuomenė yra orientuota į sėkmę ir rezultatų siekimą dėl vartotojiškos ideologijos. Pasak jo, visa mūsų civilizacija yra pasukusi vartotojiškos visuomenės link, kurios pagrindinis tikslas - pasiekti profesinių aukštumų, užsidirbti pinigų. Dėl to ir esame orientuoti į rezultatų siekimą, o sėkmę tapatiname su kažkokiais išoriniais pasiekimais, finansine padėtimi. Problema ir ta, kad daugumos žmonių tos pačios laimės supratimas susiaurėja iki tokių dalykų, kaip karjera ar šeima. Kitaip tariant, daugelis tiki, kad laimė gyvenime priklauso nuo išorinių dalykų.
Psichologo nuomone, sėkmės ir laimės tapatinimas su materialiais, išoriniais dalykais prieštarauja žmogaus prigimčiai. Galbūt todėl šiandien tiek daug žmonių yra nelaimingi, serga depresija ar patiria kitų psichologinių problemų. Aišku, nenoriu pasakyti, kad turėtume atsiskirti nuo gyvenimo ir apsigyventi kur nors uoloje. Puikiai suprantu, jog žmogui norisi turėti būstą, darbą, šeimą, vaikų. Problemos prasideda tada, kai šeima ar karjera tampa pagrindiniu gyvenimo tikslu - tai neišvengiamai veikia žmogaus būseną, ir ne į teigiamą pusę.
Baimė klysti ir nesėkmės
R. Stripeikis atkreipia dėmesį į baimę klysti ir susidurti su nesėkmėmis, kuri kyla lyginantis ir konkuruojant su kitais. Tačiau tai neišvengiama: visada atsiras žmogus, kuris tave aplenks. Kitas dalykas, kai žmogus geba į nesėkmes ir klaidas pažvelgti kaip į pamokas, tada baimė nebetenka prasmės. Nes jis žino, kad klaida ar nesėkmė yra patirtis, kuri išmoko naujų dalykų ar bent jau to, ko vengti ateityje. Ir išties yra žmonių, kurie išgyvena skyrybas, verslo žlugimą, tačiau pabūna su savimi, paanalizuoja priežastis, kodėl taip įvyko, ir toliau eina per gyvenimą, netgi dar sėkmingiau. Tuo tarpu kitiems pakanka smulkmenos, kad gyvenimas taptų tragedija.
Žmonėms sunkiausia išmokti pamokas iš tų nesėkmių, kurios kartojasi. Pavyzdžiui, atsikratyti negatyvių, šabloniškų reakcijų tam tikrose situacijose. Bet kol žmogus gyvena su materialistine, vartotojiška pasaulėžiūra, nesigilina į savo vidinį pasaulį, tol vaikystėje tėvų ar auklėtojų įdiegtos programos - žmogų dažnai atvedančios prie nesėkmių - nesikeičia ir toliau veikia. Beje, kada žmogus atpažįsta tas programas ir suvokia, kad tai yra tik jo dalis, o ne jo esmė, tampa daug lengviau keistis. Kitas dalykas, žmonės stringa ir dėl to, kad dažniausiai pokyčiai reikalauja ilgo, kasdienio darbo. Jie pagauna įkvėpimą, supranta, kad turi elgtis kitaip, bet praeina savaitė, mėnuo, „užgriūna“ kažkokios problemos ar dar kas, ir jie pamiršta, ką buvo pasižadėję sau. Dėl to ir yra svarbiausia gyvenime - pažinti save ir išmokti dirbti su savimi.
Savęs pažinimas kaip kelias į laimę
R. Stripeikis savęs pažinimą apibrėžia kaip būseną, kai visą dieną truputį dėmesio skiri savęs stebėjimui. Darai darbus, eini, važiuoji, su kažkuo bendrauji, bet išlaikai tą vidinį stebėtoją, kuris stebi reakcijas, mintis, jausmus tavyje. Ir tokia būsena iš tikrųjų suteikia gerų rezultatų. Tada pradedi vis labiau pastebėti savyje veikiančias programas, tai, kad tavo reakcijos yra šabloniškos (kartojasi), kad į panašius dirgiklius reaguoji panašiai. O kai tą supranti, gali keistis.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Psichologas teigia, kad žmonės, savo laimę ir sėkmę siejantys su išoriniais dalykais, nepatirs tikrosios laimės. Gyvenimas bėga greitai. Su amžiumi sensta kūnas, po truputį ir smegenys pradeda lėčiau veikti, tai natūralu, kad žmogus ilgainiui vis labiau ima pralaimėti toje konkurencinėje kovoje. Ir dažnai žmogus, artėjantis prie mirties, suvokia, kad nei sukaupti pinigai, nei gražus namas ar puiki šeima - nedžiugina, nes visą tą vis tiek reikės palikti. Aišku, tikrai būna tų akimirkų, kada kažko labai sieki ir tai gauni, pavyzdžiui, norimą poziciją darbovietėje. Ir tada tikrai patiri daug laimės. Bet tai yra trumpalaikė laimė - pasidžiaugi savaitę, mėnesį, gal metus, ir tai praeina. Kiekvienas mūsų gali tą pasitikrinti. Suprantu, kad galbūt kažkas nesutiktų, jog šeima negali suteikti tikrosios laimės. Ir pritariu, kad šeima yra tikrai arčiau tos laimės, nei karjera ar pinigai. Bet vis tiek tai yra išorinis dalykas. Laimingą šeimą turėdamas žmogus gal lengviau atsities po gyvenimiškų sunkumų, bet tik tiek.
Remigijus Stripeikis, būdamas egzistencialistas, tiki, kad žmogus kaip gimsta vienas, taip ir miršta vienas. Dėl to tik jis pats sau gali būti tuo tikruoju laimės šaltiniu. Tikrieji namai yra mūsų viduje. Todėl jei žmogus nesigilins į save ir neatras ryšio su savo siela, savo giluminiais jausmais, nei geri namai, nei sėkminga karjera ar puiki šeima tos laimės nesuteiks. Kad ir kaip komfortiškai žmogus gyventų, nejausdamas ryšio su savo dvasiniu pasauliu, jis jausis našlaičiu savo namuose. Manau, jog tik per savęs pažinimą galima atrasti savo dvasinį pradą. Ir tą gali pripažinti kiekvienas žmogus, kada jis lieka vienas. Nes kada lieki vienas, tu gali pajausti, kiek tavyje liūdesio, nerimo yra, kurio nekompensuoja nei pinigai banke, nei mylinti šeima; arba - koks tu vis dėlto esi laimingas, nors ir stokoji pinigų ar nesi sukūręs šeimos.
Jei būdami vieni nesijaučiame gerai, tai rodo, kad visgi nesame laimingi. Ir tas neramumas būnant vienumoje rodo, kad esame pamiršę ryšį su savo dvasiniu pasauliu. Deja, šiuolaikinėje materialistinėje visuomenėje daug žmonių tampa skeptiški, kai kalba pasisuka apie dvasią, sielą, Dievą. Ir iš dalies jie teisūs, nes protu to nesuvoksi, neapmąstysi - savo dvasinę sudedamąją galime pajusti tik per giluminius jausmus, intuiciją, sąžinę. Aišku, nereikia kažkuo aklai tikėti, nes aklas tikėjimas nieko gero neduoda. Manau, jog tik per savęs pažinimą galima atrasti savo dvasinį pradą.
Kaip tvarkytis su nesėkmėmis?
Jeigu žmogų labai paveikia nesėkmės, jeigu smulkmenos jį išmuša iš vėžių, vadinasi, jis yra visiškai susikoncentravęs į savo ego - mintis, kūną. O kai esi labai susikoncentravęs į save ir gyveni tokiame siaurame savo pasaulėlyje, tada ir būni sujautrėjęs: užlipa kas nors ant kojos autobuse ir iškart - tragedija. Tai tokiems žmonėms pirma siūlyčiau sustoti, ramiai atsisėsti, atsipalaiduoti, pamiršti rūpesčius ir pabandyti savęs paklausti: „Kas aš esu? Kokia mano gyvenimo prasmė? Dėl ko aš gyvenu?“ Kartais tokie klausimai užveda žmogų ant kelio ir padeda pamatyti, kad visgi tos nesėkmės gyvenimo kontekste yra tokios nereikšmingos. Kitas paprastesnis būdas - gal tiesiog daugiau norėti, užsibrėžti aukštesnių tikslų, negu diktuoja visuomenė, žiniasklaida, valdžia. Juk sakoma, kad žmogaus minties jėga yra galinga, o smegenų resursų turime daug daugiau, nei išnaudojame. Galiausiai, gyventi tampa daug lengviau, kada į gyvenimą pradedi žiūrėti kaip į mokyklą: kažkur suklysti, kažkas nepasiseka - tada žinai, kurioje vietoje reikia labiau pasistengti ir kur gali patobulėti.
Praktinė informacija
R. Stripeikis konsultuoja Karoliniškių poliklinikoje (Loretos Asanavičiūtės g. 27A), 331 kabinete. Telefonas pasiteirauti: +370 5 205 5081.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
Slapukų naudojimas
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam). Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti. Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius - tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Šie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą.
tags: #psichologas #remigijus #stripeikis #skundai