Įvadas
Remigijus Juškėnas - patyręs psichiatras ir psichoterapeutas, turintis ilgametę darbo patirtį su vaikais, paaugliais, suaugusiaisiais ir poromis. Jo profesinis kelias, prasidėjęs nuo vaikų ir paauglių psichiatrijos, atvedė prie gilesnio žmogaus psichikos reiškinių supratimo, o ypač - prie kleptomanijos, kaip kompleksinio psichologinio sutrikimo, analizės. Šiame straipsnyje apžvelgsime R. Juškėno profesinę veiklą, jo požiūrį į psichoterapiją ir kleptomanijos problemą, remiantis jo paties įžvalgomis ir Lietuvos psichoterapijos asociacijos (LPtA) kontekstu.
Remigijus Juškėnas - LPTA narys
Remigijus Juškėnas yra įtrauktas į Lietuvos psichoterapijos asociacijos (LPtA) psichoterapeutų sąvadą. LPtA yra skėtinė organizacija, vienijanti įvairių psichoterapijos krypčių specialistus Lietuvoje. Šis sąvadas skirtas apsaugoti profesiją ir užtikrinti tinkamą psichoterapeutų kvalifikaciją. Į sąvadą įtraukiami tik tie specialistai, kurie atitinka griežtus LPtA nustatytus išsilavinimo kriterijus.
LPtA nustato minimalius psichoterapeuto kvalifikacijos kriterijus, kurie apima:
- Magistro laipsnį (arba vientisąsias studijas, prilyginamas magistro laipsniui) medicinos gydytojo, psichologo, socialinio darbuotojo ar slaugytojo profesijose.
- Sėkmingai baigtas bent 4 metų trukmės podiplomines psichoterapijos studijas, apimančias teoriją ir metodologiją (bent 400 val.), asmeninę psichoterapinę patirtį (bent 250 val.) ir prižiūrimą psichoterapinę praktiką (su 80 val. supervizijų).
Į sąvadą taip pat gali būti įtraukti psichoterapeutai su įgytomis teisėm, neturintys pilno išsilavinimo pagal esamus kriterijus, tačiau už kurių išsilavinimą laiduoja LPtA narė - asociacija/draugija, jeigu jiems pritrūksta iki 50 val. pasiekti minimalias ribas. Taip pat veteranai, turintys ilgą psichoterapinio darbo stažą (virš 20 metų) ir pripažinti LPtA narės.
Profesinė patirtis ir veikla
Remigijus Juškėnas gimė Vilniuje 1960 metais. Nuo vaikystės domėjosi žmogaus elgesiu, jausmais ir mąstymu. Šis domėjimasis paskatino jį tapti vaikų ir paauglių psichiatru 1986 metais. Jis suprato, kad diagnozės vienos pačios neišsprendžia žmogaus problemų.
Taip pat skaitykite: Psichologijos terminų reikšmė
- 1986 m. - tapo vaikų ir paauglių psichiatru.
- 1986 - 1989 m. - dirbo Šiaulių vaikų ligų klinikoje gydytoju psichiatru-psichoterapeutu.
- 1989 - 1990 m. - tęsė darbą toje pačioje klinikoje.
- 1990 - 1992 m. - toliau dirbo Šiaulių vaikų ligų klinikoje.
- 1992 - 2000 m. - dirbo Šiaulių vaikų ligų klinikoje.
- 1997 - 1999 m. - dirbo papildomai.
- 2000 - 2005 m. - tęsė profesinę veiklą.
- 2001 - 2003 m. - dirbo „Psichinės kultūros centre“ gydytoju.
- 2002 - 2005 m. - dirbo UAB “Medicinos centras” gydytoju.
- 2005 - 2008 m. - tęsė profesinę veiklą.
- 2007 - 2010 m. - tęsė profesinę veiklą.
- 2010 - 2013 m. - tęsė profesinę veiklą.
- 2011 - 2016 m. - tęsė profesinę veiklą.
- 2011 - 2015 m. - tęsė profesinę veiklą.
- Nuo 2013 m. - tęsia profesinę veiklą.
R. Juškėnas yra šių organizacijų narys:
- 1986 m. - Lietuvos Vaikų ir paauglių psichiatrų draugija.
- 1990 m. - Lietuvos Psichiatrų asociacija.
- 1991 m. - Lietuvos Grupinės psichoterapijos asociacija.
- Lietuvos Psichoterapijos draugija.
- 1992 m. - Lietuvos Humanistinės Psichologijos Asociacija (2011-2013 m. valdybos narys).
- 2003 m. - kita organizacija (nenurodyta).
Požiūris į žmogaus psichiką ir psichoterapiją
R. Juškėnas sutinka su Carl Gustav Jungo teiginiu, kad žmogaus psichika ("psyche") yra fenomenas. Jo patirtis rodo, kad žmogaus problemų negalima išspręsti vien tik diagnozėmis. Jam svarbu suprasti žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį, o psichoterapiją jis laiko veiksmingu būdu padėti žmonėms spręsti savo problemas.
Kleptomanija: psichologinis portretas ir priežastys
Remigijus Juškėnas atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenės psichinė sveikata prastėja, todėl daugėja ir kleptomanų. Jis pabrėžia, kad kleptomanų nereikia nei smerkti, nei toleruoti, o suprasti jų būseną ir ieškoti pagalbos būdų.
Kleptomanija vs. vagystė
Svarbu atskirti kleptomaniją nuo įprastos vagystės. Vagis vagia norėdamas pasipelnyti, praturtėti, o kleptomanui svarbus pats vogimo procesas, kuris jam sukelia didelį pasitenkinimą ir adrenalino išsiskyrimą. Pavogtas daiktas jam dažnai nebūna reikalingas, jis gali jį išmesti ar tiesiog paslėpti.
Emocinis badas ir kleptomanija
R. Juškėnas teigia, kad kleptomanija nėra įgimta būsena, o įgyjama. Dažniausiai jos šaknys siekia vaikystę, kai žmogui trūksta emocinės šilumos ir saugumo. Vaikai kleptomanai gali vogti pinigus ir pirkti žaislus ar saldainius, kad įgytų pripažinimą ir emocinę šilumą. Tokiu būdu jie bando kompensuoti emocinį badą.
Taip pat skaitykite: Apie savęs pažinimą ir iššūkius
Šeimos problema
Kleptomanija dažnai yra šeimos problema. Vaikystėje patirtas stiprus kontroliavimas ar bausmės už smulkias vagystes gali sukelti latentinę (užslėptą) kleptomaniją, kuri iškyla suaugus.
Krizės ir dekompensacija
Suaugusio žmogaus kleptomaniją gali išprovokuoti įvairios krizės, tokios kaip nėštumas. R. Juškėnas teigia, kad kleptomanija yra priverstinis gelbėjimasis iš emocinės šilumos ir saugumo bado.
Vagia simbolius
Kleptomanai gali vogti įvairius daiktus - tiek brangius, tiek pigius. Daikto vertė jiems nėra svarbi. Svarbu, kad tas daiktas jiems būtų simbolis, kuris sukelia jaudulį ir pasitenkinimą vogimo metu.
Sąžinės atrofija
Iš pradžių kleptomaną graužia sąžinė, tačiau vogimui tampant įpročiu, sąžinė blėsta ir galiausiai užmiega. Žmogus patenka į užburtą ratą ir tampa priklausomas nuo vogimo.
Kaip elgtis su kleptomanu?
R. Juškėnas pataria su kleptomanais elgtis supratingai, jų nesmerkti ir netoleruoti. Reikia su jais bendrauti kaip su normaliais žmonėmis, tačiau, jei dingo vertingas daiktas, reikėtų kreiptis į policiją. Jei vagiamas maistas iš bendro šaldytuvo darbe, policijos kviesti nebūtina.
Taip pat skaitykite: G. Petronienės atsiliepimai apie psichoterapiją
Gydymas
Kleptomanija yra pagydoma, ypač jei kreipiamasi pagalbos anksti. Gydymui taikoma psichoterapija. Anksčiau R. Juškėnas minėjo, kad gali būti naudojami antidepresantai ir neuroleptikai.
Visuomenės psichinė sveikata
R. Juškėnas atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenės psichinė sveikata prastėja ir psichinių susirgimų daugėja. Dėl to psichiatrai yra labai apkrauti darbu.
tags: #remigijus #juskenas #psichoterapija