Įsidūrimai adatomis - rimta problema sveikatos priežiūros specialistams. Šiame straipsnyje aptariama rizika, prevencinės priemonės ir veiksmai, kurių reikia imtis įvykus incidentui.
Įvadas
Sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems operacinėse ir kitose medicinos įstaigose, įsidūrimas adata yra rimta profesinės rizikos problema. Šie incidentai gali sukelti rimtų infekcijų, tokių kaip hepatitas B (HBV), hepatitas C (HCV) ir žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV). Todėl svarbu žinoti rizikos veiksnius, prevencines priemones ir veiksmus, kurių reikia imtis įvykus tokiam incidentui.
Rizikos Veiksniai ir Paplitimas
Įsidūrimai adatomis ir kitais aštriais instrumentais yra dažni sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrimai rodo, kad operacinėse dirbantys darbuotojai patiria didelę riziką susižeisti aštriais instrumentais chirurginių procedūrų metu. Tokie sužeidimai gali sukelti infekcijas, įskaitant hepatitą B (HBV), hepatitą C (HCV) ir žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV).
Europoje sveikatos priežiūros darbuotojai susižeidžia apie 1 milijoną kartų per metus. Slaugytojai sudaro didžiausią dalį profesinių susižeidimų - vidutiniškai 50 proc.
Susižeidimų priežastys
Operacinės slaugytojai dažniausiai susižeidžia dėl skubėjimo. Kitos priežastys gali būti:
Taip pat skaitykite: Prevencija įsidūrus adata
- Netinkamas aštrių instrumentų tvarkymas
- Atsitiktiniai susidūrimai
- Nepakankamos saugos priemonės
Teisinė Bazė ir Reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse įgyvendinta Europos Sąjungos Tarybos direktyva 2010/32/ES, kurios tikslas - apsaugoti darbuotojus nuo biologinių medžiagų poveikio darbe. Ši direktyva nustato minimalius reikalavimus darbuotojų apsaugai nuo rizikos, susijusios su biologinių medžiagų poveikiu. Taip pat Lietuvoje galioja Higienos norma HN 47-1:2012 "Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijos rizikos valdymas".
Infekcijos Rizika
Įsidūrimas adata kelia riziką užsikrėsti krauju plintančiomis infekcijomis:
- Hepatitas B (HBV): Didžiausia rizika užsikrėsti po vieno įsidūrimo. Apie 2 milijardai žmonių pasaulyje yra infekuoti HBV, o 350 milijonų turi lėtinę infekciją. Hepatito B virusas yra 100 kartų lengviau užkrečiamas negu ŽIV, išorinėje aplinkoje išsilaiko iki 1 mėnesio. Hepatito B virusas perduodamas kontaktuojant su sergančiojo krauju ar kitais organizmo skysčiais: gimimo metu nuo sergančios motinos, lytinių santykių su sergančiuoju metu, vartojant intraveninius narkotikus, įsidūrus naudota medicinine adata, naudojantis kito asmens higienos reikmenimis, pvz., dantų šepetėliu, skustuvu. Ligos metu vargina nuovargis, gali būti vėmimas / viduriavimas, gelta, raumenų, sąnarių pilvo skausmai. Virusas pažeidžia kepenis: vystosi kepenų cirozė, vėžys, gali ištikti mirtis. Hepatito B efektyvaus gydymo nėra.
- Hepatitas C (HCV): Rizika mažesnė nei HBV, bet vis dar reikšminga. Iki 85 proc. juo užsikrėtusių žmonių suserga lėtiniu hepatitu C, kuris per 20 metų 10-20 proc. sergančiųjų progresuoja į kepenų cirozę, o 1-4 proc. išsivysto kepenų vėžys. Hepatito C virusas paprastai plinta per kraują, rečiau - lytinių santykių metu, taip pat gimdymo metu, kuomet serganti motina gali užkrėsti naujagimį (tokia rizika siekia 4-5 proc.).
- Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV): Mažiausia rizika, bet vis dar rimta.
Prevencinės Priemonės
Siekiant sumažinti riziką įsidūrus adata, būtina taikyti šias prevencines priemones:
- Saugos kultūros kūrimas: Skatinti atvirą komunikaciją ir pranešimų apie incidentus teikimą.
- Mokymai ir švietimas: Reguliariai mokyti darbuotojus apie saugų aštrių instrumentų tvarkymą, rizikos veiksnius ir prevencijos priemones.
- Saugos priemonių naudojimas: Naudoti adatas su apsaugos mechanizmais, aštrių instrumentų konteinerius ir kitas saugos priemones.
- Asmeninės apsaugos priemonės (AAP): Dėvėti pirštines, apsauginius akinius ir kitas AAP.
- Vakcinacija: Skiepai nuo hepatito B yra labai efektyvi prevencijos priemonė. Vaikai nemokamai skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo hepatito B.
Veiksmai Įvykus Įsidūrimui
Įvykus įsidūrimui adata, reikia nedelsiant imtis šių veiksmų:
- Nuplauti žaizdą: Kruopščiai nuplauti žaizdą vandeniu ir muilu.
- Dezinfekuoti: Dezinfekuoti žaizdą antiseptiniu tirpalu.
- Pranešti: Nedelsiant pranešti apie incidentą atsakingam asmeniui įstaigoje.
- Medicininė pagalba: Kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kuris įvertins riziką, atliks tyrimus ir rekomenduos profilaktines priemones.
- Dokumentavimas: Užregistruoti incidentą ir atlikti tyrimą, siekiant išsiaiškinti priežastis ir užkirsti kelią panašiems įvykiams ateityje.
Asmuo, atsakingas už medicinines priemones (priežiūrą), darbuotoją, patyrusį ekspozicijos incidentą, siunčia pas sveikatos priežiūros specialistą, galintį įvertinti ekspozicijos riziką, stebėti poveikį sveikatai ir taikyti tinkamas profilaktikos ir gydymo priemones. Ekspozicijos vertinimo ir darbuotojo sveikatos stebėjimo priemonių vykdymą kontroliuoja atsakingi skyriai ir (ar) darbuotojai, įrašyti ekspozicijos kontrolės plane (administracinės priemonės).
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Tyrimai Po Įsidūrimo
Po įsidūrimo adata, būtina atlikti šiuos tyrimus:
- Infekcijos šaltinio (paciento) tyrimai: Nustatyti, ar pacientas yra infekuotas HBV, HCV ar ŽIV. Jei infekcijos šaltinis (pacientas) nežinomas arba atsisako tirtis, nagrinėjama informacija apie tai, kur ir kokiomis aplinkybėmis įvyko ekspozicija ir vertinama epidemiologinė ŽIV, HBV ir HCV rizika. Priimant sprendimą dėl darbuotojo tolesnio tyrimo ir sveikatos stebėjimo, profilaktikos ir gydymo, labai svarbus infekcijos šaltinio (paciento) infekuotumas (ŽIV, HBsAg, anti-HCV žymenys).
- Darbuotojo tyrimai: Atlikti pradinius tyrimus dėl HBV, HCV ir ŽIV antikūnų.
- Hepatito B: Jei darbuotojas nėra vakcinuotas nuo HBV arba neturi pakankamo antikūnų kiekio, jam reikia suleisti imunoglobuliną ir pradėti vakcinacijos kursą.
- ŽIV: Jei infekcijos šaltinis yra ŽIV infekuotas, darbuotojui reikia pasiūlyti profilaktinį gydymą antiretrovirusiniais vaistais. Jei pacientas, buvęs darbuotojo ekspozicijos priežastimi, yra užsikrėtęs ŽIV, eksponuotam darbuotojui reikia siūlyti cheminę profilaktiką ir atlikti pirminį testą dėl ŽIV antikūnų. Darbuotojas, kurio pirmas tyrimas neigiamas, turi būti tiriamas po 6 savaičių, 3 mėn. ir 6 mėn.
- Hepatitas C: Jei po 6 mėn. norint įsitikinti ar darbuotojas užsikrėtė ir laiku skirti gydymą, jis stebimas 6 mėnesius ir atliekami anti-HCV ir ALT (alanino aminotransferazės) aktyvumo tyrimai (4-ą-6-ą mėn. po ekspozicijos).
Susižeidimų Registravimas
Svarbu registruoti visus įsidūrimus adatomis ir kitus aštrių instrumentų sužeidimus. Tai padeda stebėti tendencijas, nustatyti rizikos veiksnius ir įvertinti prevencinių priemonių efektyvumą. Dokumentai turi būti konfidencialūs, prieinami tik darbuotojams ir asmenims, turintiems teisę į šią informaciją.
Kitos Svarbios Infekcijos ir Skiepai
Be HBV, HCV ir ŽIV, svarbu žinoti ir apie kitas infekcijas bei skiepus, kurie gali būti svarbūs sveikatos priežiūros specialistams ir keliautojams.
Hepatitas A
Hepatitas A - virusinė infekcija, plačiai paplitusi Afrikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Vidurio Rytuose, Pietryčių Azijoje. Tai virusinė infekcija, pažeidžianti kepenis. Nors virusas nėra pavojingas žmogaus gyvybei, jis gali sukelti karščiavimą, bendrą silpnumą, pykinimą, vėmimą, pilvo skausmus, odos ir akių baltymų pageltimą, kepenų padidėjimą, išmatų ir šlapimo spalvos pokyčius. Žmogus, užsikrėtęs šiuo virusu, gali platinti virusą ir užkrėsti kitus.
Vidurių Šiltinė
Vidurių šiltinė - ūmi infekcinė liga, paplitusi Pietų Azijoje, Šiaurės ir Vakarų Afrikos šalyse, Peru. Liga paplitusi visame pasaulyje, ypač kur yra blogos sanitarinės sąlygos, nesilaikoma mitybos higienos reikalavimų, nekokybiškai valomi nutekamieji vandenys. Ligos metu vargina ilgai trunkantis karščiavimas, bendras silpnumas, stiprus galvos skausmas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, kosulys. Infekcijos šaltinis gali būti šia infekcine liga sergantis žmogus. Infekcija plinta per užterštą maistą, vandenį, nešvarias rankas.
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
Poliomielitas
Poliomielitas - ūminė virusinė infekcinė liga, kuri šiuo metu paplitusi Afganistane, Indijoje, Nigerijoje ir Pakistane. Galimi įvežtiniai poliomielito atvejai iš endeminių šalių Afrikos Kyšulyje (Somalis, Etiopija, Kenija), Sirijoje ir Kamerūne, Izraelyje. Liga plinta fekaliniu - oraliniu būdu. Dauguma poliomielito infekcijų yra be simptomų. Kartais virusas su krauju patenka į centrinę nervų sistemą, tai sukelia galūnių raumenų susilpnėjimą bei paralyžių. Infekcijos šaltinis - užsikrėtę asmenys, pagrindinis šios ligos plitimo kelias per maistą, vandenį, nešvarias rankas.
Geltonasis Drugys
Geltonasis drugys - ypatingai pavojinga virusinė kraujo infekcija, paplitusi Afrikos, Centrinėje ir Pietų Amerikos šalyse, Portugalijoje, Egipte, Azoruose, Madeiroje. Ją platina uodai. Endeminių kraštų gyventojai turi įgytą imunitetą. Liga pavojinga naujai atvykusiems neskiepytiems asmenims. Sergantieji lengva ligos forma greitai pasveiksta, lengviau serga vaikai. Sunkiais atvejais miršta 5-25 proc. ligonių. Virusas plinta per limfą į limfmazgius, patenka į kraują ir visus organus. Specifinio gydymo nėra. Vykstant į tam tikras užsienio šalis, skiepytis nuo geltonosios karštligės (geltonojo drugio) yra privaloma, o į kitas - tik rekomenduojama, todėl Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kiekvienais metais atnaujina rekomendacijas keliaujantiems į visas pasaulio šalis. Yra šalių, kurios iš atvykstančių keliautojų iš infekuotų geltonuoju drugiu teritorijų ar per tokias teritorijas vykusių tranzitu - reikalauja „Tarptautinio skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimo“. Yra pasaulyje šalių, į kurias draudžiama įvažiuoti asmenims, neturintiems tarptautinio skiepijimo pažymėjimo, kuriame privaloma atžyma apie skiepo nuo geltonojo drugio atlikimo laiką.
Meningokokinė Infekcija
Meningokokinė infekcija - ūmi bakterinė infekcija, pasireiškianti kaip sepsis - kraujo užkrėtimas arba pūlingas meningitas - galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas. Liga plinta oro lašeliniu būdu per kvėpavimo takus. Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms. Dažniausiai šia infekcija suserga vaikai iki 5 metų amžiaus. Ligos metu vargina karščiavimas, atsiranda galvos, raumenų skausmas, kaklo raumenų stingimas, vėmimas.
Skiepai
Lietuvoje vaikai iki 18 metų nemokamai skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, žmogaus papilomos viruso, B tipo meningokoko, rotaviruso.
Suaugę pacientai PSDF lėšomis yra skiepijami nuo difterijos ir stabligės kas 10 metų. Asmenys, priklausantys rizikos grupei, nemokamai skiepijami nuo gripo ir nuo pneumokokinės infekcijos. Rizikos grupei, kuri nemokamai skiepijama nuo gripo, prisikiriami: 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys iki 65 metų, sergantys vėžiu, lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, plaučių, inkstų ligomis, bronchine astma ir kt.
Kitos Svarbios Sveikatos Priežiūros Temos
Be įsidūrimų adatomis, sveikatos priežiūros specialistams svarbu žinoti ir apie kitas sveikatos priežiūros temas.
Erkinis Encefalitas ir Laimo Liga
Erkinis encefalitas ir Laimo liga - tai erkių platinamos ligos, kurios gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Svarbu žinoti, kaip apsisaugoti nuo erkių įkandimų ir ką daryti, jei erkė įsisiurbė.
- Įkandus erkei vakcinacijos nuo erkinio encefalito atidėti nereikia. Galima tęsti revakcinaciją.
- Svarbu erkę aptikti ir ištraukti kuo anksčiau. Nereikia erkės dusinti ir tepti aliejais ar kitais riebalais.
- Jeigu straubliukas ar kita dalis erkės liko odoje, nieko daryti nereikia. Paprastai ji pati pasišalina, kaip rakštis, įstrigusi odoje. Į gydytojus reikia kreiptis, jeigu oda ima pūliuoti ar žaizdelė negyja.
- Tikrai nereikia erkės niekur vežti ir tirti. Erkės tiriamos tik mokslo tikslais, kai vykdomi moksliniai tyrimai.
- Besilaukianti moteris gali būti skiepijama nuo erkinio encefalito, jei tam yra indikacijų, nes Lietuvoje įregistruotos vakcinos nuo erkinio encefalito yra inaktyvintos.
- Jeigu yra įtarimas, kad žmogus galėjo persirgti erkiniu encefalitu, t. y. Ig G antikūnų prieš erkinio encefalito virusą tyrimas yra mokamas.
- Sprando skausmas nėra būdingas Laimo ligai. Tiek Laimo liga, tiek erkiniu encefalitu galima persirgti lengvai, nepastebimai. Jei šiuo metu nėra skundų, galėtų būti naudingas nebent serologinis tyrimas dėl erkinio encefalito. Dėl Laimo ligos nesant skundų tirtis nereikia, nes radus antikūnų kraujyje nesant klinikinių požymių gydymas neskiriamas. Lėtinė negydoma Laimo liga neužkrečiama nuo žmogaus žmogui. Šia liga užsikrečiama įkandus suaugusiai erkei ar nimfai, užkrėstai Laimo ligos sukėlėjais bakterijomis borelijomis.
HIV ir AIDS
Svarbu žinoti apie ŽIV ir AIDS prevenciją, testavimą ir gydymą. Greitasis testas gali padėti įtarti ar atmesti ligą, bet tikrai ne 100 proc. Jeigu yra ŽIV įtarimas, reikia atlikti dar ir kombinuotą testą iš venos, nepaisant to, kad greitasis testas neigiamas.
Antibiotikų Vartojimas
Svarbu tinkamai vartoti antibiotikus ir vengti jų perteklinio naudojimo, kad būtų išvengta atsparumo antibiotikams.