Šiame straipsnyje apžvelgiama Aleksandro Jacikevičiaus indėlis į žmonių grupių socialinę psichologiją, remiantis prieinama informacija. Dėmesys skiriamas streso darbe ir vadovavimo stiliaus sąsajoms, atsižvelgiant į Jacikevičiaus darbus.
Įvadas
Šiuolaikinėse organizacijose vis didesnis dėmesys skiriamas žmogiškųjų išteklių valdymui. Siekiant sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje, nepakanka vien tik motyvuoti darbuotojus didesniais atlyginimais. Vis svarbesnė tampa optimali atmosfera darbe, organizacinis klimatas, darbuotojų komunikacija su kolegomis ir vadovais, taip pat streso mažinimas. Vadovo lyderystės orientacija turi didelę įtaką organizacijos darbuotojų streso mažinimui, t. y. kaip jis organizuoja žmonių veiklą organizacijoje ir kokie yra veiklos rezultatai. Įmonėms, siekiančioms būti patrauklioms klientams ir darbuotojams, būtina išsiaiškinti vadovo lyderystės ir darbuotojų streso darbe sąsajas.
Darbinis Stresas: Teorinės Įžvalgos
Mokslinėje literatūroje darbinis stresas, kaip atskira samprata, analizuojamas tiek lietuvių, tiek užsienio mokslininkų. N. Chmiel daug dėmesio skiria būtent darbinio streso sampratos analizei. G. Dessler taip pat analizavo darbinį stresą ir jo įveikimo būdus, apibrėžė ir vadovo įtaką streso mažinimui. Stresą ir stresą darbe taip pat analizavo J. Pikkunas, A. Palujanskienė, - išskyrė darbinio streso veiksnius, požymius, įveikimo būdus. Streso darbe modelius nagrinėjo Stephen Palmer, Cary Cooper ir Kate Thomas. Reikšmingą indėlį į streso tyrimus įnešė ir įvairios institucijos, tokios kaip Department of Health and Human Services), Naujosios Zelandijos nevyriausybinės organizacijos (Human Recourse Institute of New Zeland Incorporated), Europos Sąjungos institucijos (European Association of Craft Small and Medium-sized Enterprises, European Centre of Enterprises with Public Participation and of Enterprises of General Economic Interest, European Trade Union Confederation).
Streso Sampratos Įvairovė
- Stresas kaip atsakas: J. Pikkunas, A. Palujanskienė stresą atskleidžia labiau kaip individualią žmogaus būseną, suasmenintą, prieštaravimą tarp norų bei galimybių. Šios autoriai stresą suvokia kaip atsaką į neigiamą stresorių poveikį, daugiau akcentuojamos streso pasekmės.
- Stresas kaip fizinė reakcija: A. Jonaitytė stresą analizuoja kaip fizinę reakciją į nepageidaujamą situaciją.
- Stresas kaip spaudimas: Didžiosios Britanijos sveikatos ir saugos departamentas streso sąvoką aiškina kaip neigiamą žmogaus reakciją į patiriamą nepakeliamą spaudimą ar perdėtus reikalavimus.
- Stresas kaip įvykių seka: Bendrąja, daugiau psichologine prasme, stresas apibūdinamas D. G. Myers, t. y. kaip įvykius, vadinamuosius stresorius.
D.G. Myers, A. Jonaitytės ir Stephen Palmer, Cary Cooper, Kate Thomas streso sąvoka suvokiama taip pat kaip ir tarptautinis žodis - stresas, pabrėžiant streso poveikį sveikatai, bei stresą analizuoja kaip reakciją į stresorius, o ne būseną. M. Fiurst ir N. Chmiel stresą analizuoja kaip reakciją ir kaip dirgiklį (stimulą), tik N. Chmiel dar išskiria tarpinę streso sąvoką tarp reakcijos ir dirgiklio.
Teigiamas ir Neigiamas Stresas
Analizuojant stresą kaip reakcijas, išskiriamas neigiamas arba teigiamas streso poveikis. J. Pikkunas, A. Palujanskienė pateikia konstruktyvaus streso (eustreso) sąvoką, kurioje apibrėžiama, jog toks stresas teigiamai veikia individo ar grupės žmonių gyvenimą. Destruktyvus stresas (distresas) yra disfunkcinis individui ar grupei. Distresą Suvarna Sen apibrėžia kaip per stiprų stresą individualiam žmogui, ir su kuriuo asmuo negali susidoroti. Distresas yra nesveikas, ir ilgai besitęsiantis stresas gali turėti neigiamą efektą žmogaus mintims ir kūnui.
Taip pat skaitykite: Psichiatro Kučinsko analizė
Stresas kaip Dirgiklis
N. Chmiel stresą apibrėžia kaip stimulą - neigiamą situaciją ar žalingą įvykį, veikiantį žmogų ir sukeliantį neigiamas pasekmes. Kitaip tariant, stresas kaip dirgiklis (stimulus) yra tam tikra situacija darbe, kuri neigiamai veikia darbuotoją. Pagal N. Chmiel, stresas kaip tarpinis procesas tarp stimulo ir reakcijos, daugiau dėmesio sutelkia į kognityvinius, vertinimo, motyvacinius procesus, t.y. stresoriai skirtingiems žmonėms gali sukelti skirtingas stresines reakcijas priklausomai nuo to, kaip tie žmonės kognityviai vertina situaciją.
Stresas Darbe
Stresas darbe J. Pikkūno, A. Palujanskienės apibrėžiamas kaip įvairių veiksnių sukelta būsena, kai žmogus jaučia diskomfortą, įtampą ar nerimą dėl savo darbinės veiklos poveikio. Stresas darbe - tai neatitikimas tarp žmogaus įgūdžių ir galimybių, ir kurie iššaukia poreikį veikti. Maria Fiurst teigia, jog stresą darbe sukelia per didelis arba per mažas krūvis, monotonija, netikrumas, baimė (prarasti darbą), socialiniai konfliktai. Profesinio saugumo ir sveikatos nacionalinio instituto darbo grupė (National Institute for Occupational Safety and Health) darbinį stresą apibūdina kaip stiprias fizines ir emocines reakcijas, kurias sukelia neatitinkantys sugebėjimų, išteklių ar darbdavio poreikių, darbiniai reikalavimai.
Streso Procesas
Stresas P. Šieno apibrėžiamas kaip procesas. Atsižvelgiant į P. Šieno pateiktus streso proceso etapus (stresoriai, žmogaus reakcija ir poveikis sveikatai), jie palyginami su N. Chmiel analizuojamais darbinio streso proceso modeliais. Chmiel išskiria šiuos modelius:
- Asmens deficitas arba aplinkos perteklius.
- Darbo charakteristikos ir psichinės sveikatos tiesioginis ryšys.
- Kvadrantų - matricos ryšys.
- Laukiama reakcija.
Šie modeliai apima įtampą, nerimą - komfortą, depresiją - entuziazmą, pasitenkinimą - nepasitenkinimą, dėmesį situacijai, poveikį (ligas), žemą arba aukštą emocinę gerovę. Atitinkamas stresorių derinimas teigiamai arba neigiamai veikia darbuotojo sveikatą, bei motyvaciją ir mokymąsi.
Chmiel analizuoja ir Ėigano ir Vitamino modelius, kuriuose streso veiksniai labiau išplėsti ir apima daugiau stresorių. Vitamino modelyje darbo charakteristikos įtakoja psichinę sveikatą. Tam tikros darbo charakteristikos (galimybė užsidirbti, fizinis saugumas, vertinga socialinė padėtis) lemia nuolatinį efektą, t.y. jų užtikrinimas visada teigiamai veikia psichinę sveikatą. Ėigano modelyje ir asmens - aplinkos modelyje, stresorių lemiama įtampa sukelia ligas.
Taip pat skaitykite: Aleksandro asmenybė ir kultūra
Streso Priežastys Darbe
Streso darbe priežastys, kitaip dar vadinami veiksniai arba stresoriai, klasifikuojami labai įvairiai - pagal trukmę, pagal poveikio subjektą (universalūs ir individualūs, išoriniai ir vidiniai). Pagal trukmę stresoriai skirstomi į trumpalaikius (kasdieninius) ir į ilgalaikius. Laiko stoka ir skubėjimas, sunkumai darbe, pernelyg daug darbo, darbas pavargus arba būtinybė atlikti užduotį, kuriai stinga jėgų, minima kaip keliantys įtampą veiksniai. Šie reikalavimai kartais kyla iš išorės, kartais užduotis duoda impulsą iš vidaus, tai yra stresą patiriantys žmonės patys sau kelia didelius reikalavimus. Neaiškios situacijos gali slėgti. Didelę įtampą sukelia neapibrėžtumas, kai nėra aiškūs reikalavimai arba kai trūksta informacijos, būtinos darbui atlikti.
Svarbu pažymėti, kad stresas turi savybę formuotis, t.y. keli neigiami veiksniai gali sukelti didelį stresą.
Su Darbuotojo Vaidmeniu Susiję Veiksniai
Asmens pareigos organizacijoje arba pavaldumo struktūra nėra aiškios. Darbuotojas nežino, ko iš jo tikimasi, kokios jo funkcijos ir atsakomybė.
Vadovo Lyderystės Orientacija ir Stresas
Organizacijos darbuotojų streso mažinimui didelės įtakos turi vadovo lyderystės orientacija, t.y. kaip jis organizuoja žmonių veiklą organizacijoje, bei veiklos rezultatus.
Vadovo Lyderystės Stiliai
Vadovo lyderystės orientacija bei stiliai, tiriami kaip atskiras tyrimo objektas N. Chmiel, A. Sakalo, V. Žiliengienės, V. Barvydienės, J. Kasiulio. B. Dainienė analizuoja vadovo lyderystės stiliaus poveikį įmonės pardavimų specialistų orientacijai į klientus. D. Švirdauskas daktaro disertacijoje nagrinėjo vadovo lyderystės orientacijos sąryšį su įstaigos (mokyklos) veiklos efektyvumu. Parašyti bakalauro bei magistro baigiamieji darbai, tiriant vadovo lyderystės orientacijos sąryšį su komandinio darbo efektyvumu, kaip tyrimo objektu.
Taip pat skaitykite: Kaip atverti savo pasąmonę?
Empiriniai Tyrimai ir Sąsajos
Magistro baigiamajame darbe atskleidžiami personalo darbinio streso ir vadovo lyderystės orientacijos sąryšiai plataus profilio gamybos įmonėje. Dažniausiai darbuotojų vertinamas vadovo lyderystės ašis plataus profilio gamybos įmonės padaliniuose. Remiantis regresine analize, vidutiniškai darbinio streso dimensijos įtakojamos vadovo lyderystės orientacijos 11,8 proc., tai rodo, kad stresinės įtampos darbe susidarymui 88,2 proc. įtakos turi kiti veiksniai.
Hipotezės Tikrinimas
Autorius iškelia hipotezę, kad vadovų lyderystės orientacija įtakoja streso kilimą darbe. Ši hipotezė buvo iš dalies patvirtinta, nes buvo nustatyti sistemingai pasikartojantys koreliaciniai ryšiai tarp vadovų lyderystės orientacijos ir streso darbe dimensijų. Aukščiausias streso darbe lygis buvo nustatytas naudotų padangų perdirbimo padalinyje ir nekilnojamojo turto padalinyje, atitinkamai žemiausias vadovų lyderystės vertinimas darbuotojų minėtuose plataus profilio gamybos įmonės padaliniuose.
Tyrimo Metodika
Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys struktūrinės dalys: konceptualioji, metodologinė, empirinė. Konceptualioje - teorinėje dalyje analizuojama vadovo lyderystės orientacijos ir personalo darbinio streso sąryšis, sisteminės sampratos esmė. Metodologinėje aptariama tyrimo metodika, nurodomi tyrimo organizavimo etapai ir imtis, aprašomi streso darbe ir vadovavimo stiliaus diagnozavimo instrumentai (vadovo lyderystės orientacijos testas, darbinio streso testas), psichometrinėmis charakteristikomis pagrindžiamas tyrimo validumas, reliabilumas ir reprezentatyvumas. Empirinėje dalyje analizuojami ir interpretuojami streso darbe raiškos, vadovo lyderystės orientacijos raiškos, bei sąryšių tyrimo plataus profilio gamybos įmonėje statistiniai duomenys.
Tyrimo Instrumentai
Tyrimuose naudojami įvairūs metodai, įskaitant anketas (įvairių tipų klausimai, skirstomi į atskiras skales), faktorinę analizę (atskiri testo teiginiai apjungiami į stambesnes dimensijas), sociometrinį metodą. Vienas iš dažniausiai naudojamų instrumentų yra S. H. Osipow, A. R. Spokane sukurtas OSI darbinio streso klausimynas. Šį klausimyną į lietuvių kalbą išvertė D. Bobelienė, adaptavo G. Navickas.
tags: #aleksandras #jacikevicius #zmoniu #grupiu #socialine #psichologija