Švietimo srityje nuolat ieškoma naujų ir efektyvių metodų, padedančių mokytojams tobulėti, o mokiniams - atsiskleisti. Vilniaus universiteto (VU) asmenybės metodikos mokymai yra vienas iš būdų, kaip siekiama šio tikslo. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius aspektus, susijusius su šiais mokymais, remiantis įvairiais šaltiniais ir atsiliepimais.
Kvalifikacijos Tobulinimo Programos: Mokytojų Augimo Kelias
Švietimo įstaigos nuolat ieško būdų, kaip tobulinti mokytojų kvalifikaciją. Istorijos mokytojai kviečiami jungtis į kvalifikacijos tobulinimo programą, kurios metu įgytos žinios padės mokinius efektyviai paruošti istorijos egzaminui. Programoje dalyvius lydės istorijos mokytojai-praktikai: Vilniaus „Vyčio" gimnazijos istorijos mokytoja-ekspertė, Vilniaus universiteto lektorė, skaitmeninio turinio kūrėja Rūta Tamkevičiūtė ir 2021 m. Matematikos mokytojus kviečiame jungtis į naujausią kompetencijų tobulinimo programą su Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos matematikos mokytoja-eksperte Sigita Žuklijiene.
Modernios Mokymo Priemonės ir Erdvės: Klasė, Kurioje Gera Mokytis
Šiuolaikinės technologijos ir modernios erdvės tampa neatsiejama ugdymo proceso dalimi. Pavyzdžiui, džiaugiamasi galimybe dirbti su mokiniais moderniai įrengtoje klasėje, kur viskas kitaip: stalai, kėdės, fizikos priemonės. Siekiant atsisakyti telefonų naudojimo pamokose, siūlomas interaktyvus sprendimas "Classwise", kurio pagalba mokytojai kuria klausimus, į kuriuos mokiniai atsakinėja naudodamiesi pulteliu. Taip pat svarbu atrasti spalvingus, ergonomiškus, ilgaamžius ir funkcionalius baldus ne tik moksleiviams, bet ir mokytojams.
Patirtis ir Žinios: Dalinimasis Geriausia Praktika
Mokymosi procese itin svarbus dalinimasis patirtimi ir žiniomis. Birželio 11 d. Vilniaus ofise turėjome ypatingą viešnią! Mūsų partnerė Eva Söderbaum iš TFH Sensory (Švedija) lankėsi pas mus, vedė mokymus ir dalinosi vertinga patirtimi. Džiaugiamės ne tik gražia partneryste, bet ir pagilintomis žiniomis apie sensorines priemones bei sensorinių kambarių įrengimą ir profesionaliu požiūriu į šių priemonių taikymą mokytojo darbe. Visuomet kviečiame kreiptis patarimo dėl sensorinės įrangos pasirinkimo. Ugdymo meistrų stažuotės - tai profesinio augimo kelionės, kurių metu vyksta patirtinis, intensyvus ir efektyvus kvalifikacijos tobulinimas. Norėdami užtikrinti aukščiausio lygio kompetencijų tobulinimą, siūlome visapusiškai pritaikomus užsakomuosius mokymus, kurie yra suplanuojami ir įgyvendinami pagal Jūsų individualius poreikius.
VšĮ "Mokymosi Mokykla": Pavyzdys, Kaip Turi Būti Rengiami Kvalifikacijos Kėlimo Renginiai
VšĮ „Mokymosi mokykla" organizacija ir jos veikla - tai pavyzdys, kaip turetų būti rengiami kvalifikacijos kėlimo renginiai. Nuo idėjos ,kūrybinio proceso, lektorių atrinkimo, aktualių temų išgryninimo iki pačio renginio kruopštaus įgyvendinimo. Ačiū visai jūsų komandai ir manau, kad visi Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai gali jums paploti ir labai padėkoti už tikrai puikią mokymosi platformą. Džiaugiuosi „Ugdymo meistrų“ darbu. AČIŪ Kūrėjams už tikrai puikų darbą karantino metu, už SUPER TURININGUS mokymus, puikų gerbiamo Luko Benevičiaus gebėjimą lektoriauti, bet ir tarpininko vaidmenį per virtualius susitikimus su pašnekovais! Ugdymo meistrų atstovai nuo pat bendradarbiavimo pradžios pasirodė kaip ypač kompetentingi savo srities profesionalai. Profesionalumas, kūrybiškumas ir didžiulis nuoširdumas - tai išskirtiniai „Ugdymo meistrų“ bruožai. To pasekoje atsirado didelio populiarumo sulaukusi, 8 modulių programa „Retorika mokytojams". Įstaiga inicijavo metodinio įrankio „Ugdymosi avilys" kūrimą ir subūrė Besimokačių darželių tinklą. Ikimokyklinio ugdymo mokyklų mokytojai palaiko šią iniciatyvą ir aktyviai dalinasi skaitmeninėje aplinkoje praktinėmis įžvalgomis. Vertingas organizacijos įdirbis leidybos srityje. Dr. Sergejus Neifachas, Vilniaus I.d. Tai erdvė mokytojams, mokyklų vadovams mokytis vieniems iš kitų, megzti švietimiečių tinklus ir augti kartu. Drauge su „Ugdymo meistrais“ yra kuriami bendri projektai, organizuojami renginiai švietimo bendruomenei. Džiugu, jog ši įstaiga yra socialiai atsakinga ir daug dėmesio skiria ne chaotiškai veiklai, o kryptingai, socialiai atsakingai veiklai. T. y.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
VU Filosofijos Fakulteto Geriausias Dėstytojas: Ryšys su Studentais
Geriausiu Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto 2020 m. dėstytoju pripažintas Kęstutis Dragūnevičius, dėstantis psichologijos studijų programos studentams, sužinojęs apie įvertinimą teigė, kad jam svarbiausia - ryšys su studentais. Nors daugelis paskaitų vyko nuotoliniu būdu, K. Dragūnevičius džiaugiasi, kad studentai išlieka aktyvūs, todėl ryšys buvo gyvas. Man labai pasisekė, kad mano laiku konkurencija patekti į doktorantūrą apskritai buvo nelabai didelė, nors kartais atrodo, kad ir šiais laikais tai nėra labai didelė problema. O tuo metu nelabai norėjosi paleisti studentiško gyvenimo, norėjosi likti universitete. Tuo labiau kad vis dėlto jaučiausi labai mažai žinantis, o poreikis sužinoti buvo didelis, taip pat labai rūpėjo, kaip padaryti studijas tokias, kad žmonės kuo daugiau išmoktų. Tyrimų sritis - gal kiek per skambiai pasakyta, nes tyrimų pats neatlieku, tiksliau būtų sakyti, kad kartais dalyvauju tam tikruose tyrimų projektuose. Ir tai daugiau priklauso nuo mano specializacijos ir domėjimosi sričių. O specializacija - testai, jų teorija ir jų pritaikymas, ypač intelekto testų, todėl projektų šioje srityje ir daugiausia. Šalia yra ir kitų įdomių dalykų, apie kuriuos daryti tyrimus gerokai sudėtingiau - tiesiog psichologijos tyrimo metodai nėra tokie pažengę, kad galėtų tyrinėti sudėtingus dalykus, bet jie yra įdomūs ir praktiškai vertingi. Juos gal labiau tiktų vadinti interesų sritimi - tokia sritis yra įvairūs terapinės intervencijos metodai.
Įvertinimo Įtaka Tolesniam Darbui
Esate išrinktas 2020 m. geriausiu Filosofijos fakulteto dėstytoju. Žinoma, kad smagu - malonu sužinoti, kad žmonės teigiamai vertina mano darbą. Ko gero, vertingiausias dalykas vis dėlto buvo ryšys su studentais, kadangi paskaitos vyko nuotoliniu būdu, bet man tiesiog labai pasisekė su visais kursais. Juose buvo daug aktyvių žmonių, kurie daug klausinėjo ir domėjosi, dėl to tas ryšys nebuvo tik nuotolinis, bet buvo ir gyvas. Teisybės dėlei manau, kad tie rinkimai - taip pat atsitiktinai susiklostančios situacijos dalykas. Man sekėsi tai, kad galėjau dėstyti keliems dideliems kursams ir mane vertinti galėjo labai didelis skaičius žmonių - kitiems dėstytojams, kurie dėsto taip pat intensyviai, bet gal mažesniam skaičiui žmonių, kad ir kokie jie geri būtų, ta situacija nėra palanki. Kaip manote, ar toks įvertinimas turės įtakos jūsų tolesniam darbui? Viena kartais vis pasikartojanti mintis, kurią vis turiu nuginti į šoną - argumentuojant savo nuomonę pasakyti: „Aš buvau išrinktas geriausiu dėstytoju, taigi aš geriau žinau.“ Bet iš principo nenorėčiau, kad tai turėtų kokios įtakos - daugiausia dėl to, kad jei dabar pradėčiau daugiau stengtis, vadinasi, nesudėjau visų pastangų anksčiau. Tokia kvailoka mintis, kai pagalvoji - nes stengtis reikia visada, ir viskas gerai, kas tam padeda. Bet reikšmingiausia tokio įvertinimo įtaka - smagumas ir šilti jausmai liks ilgesniam laikui. Ar tai skatins stengtis - taip, tai turės skatinti.
Laisvalaikis ir Pomėgiai
Ką geriausias fakulteto dėstytojas veikia po darbo? Ar apskritai lieka laisvo laiko? Impulsyvus atsakymas - žaidžiu kompiuterinius žaidimus. Nors geriau pagalvojęs suprantu, kad tai nėra visai taip. Laisvo laiko lieka, nes jis paprastai kėsinasi suėsti darbo laiką. Nuo darbo likusį laiką skirstyčiau taip - į šeimos laiką ir visiškai savo laiką. Ir dabar paprasčiausia atskirti šeimos ir darbo laiką. Toks nespecifinis receptas būtų - pats sau pasakiau, kad jei yra šeimos laikas, tai neturiu įsijungti kompiuterio tuo metu ir sakyti, kad dar kažką turiu padirbti. O visiškai savo laiku - pirmiausia tai, kas yra lengvai suvalgoma, nereikalauja pastangų ir yra malonu - tai kompiuteriniai žaidimai. Daug mano laiko yra surijęs „Team Fortress 2“, „Cookie Clicker“ ir net visiškai beprasmis „Spider Solitaire“ dėliojimas. Dabar juos esu suginęs į labai mažą laiko atkarpėlę, kad jie nevalgytų prasmingo laiko. Kitą laiką skiriu ten, kur reikia labiau pasistengti, bet gaunu ir gilesnį malonumą - dabar mokausi groti pianinu. Nors pavasario karantino metu buvau papiktnaudžiavęs tuo taip, kad po to kelis mėnesius nebegalėjau prie jo prieiti. O dar rudenį man padovanojo ukulėlę, tai gabaliuką laiko nugnybia ir ji. Dar vienas dalykas - grįžau prie filmų žiūrėjimo. Kažkada tuo irgi buvau persisotinęs - parsinešiau „Dogvilį“, bet taip ir nepajėgiau - nuolatinis nuovargis po darbo ir nesinori užsikrauti nelengvais ir ne visai malonumais. Bet poreikis išžiūrėti visus filmus liko, tai dabar grįžtu lengvesniais keliais - Miyazaki, truputis Hitchcocko, žiūrėk ir vėl galėsiu grįžti prie von Triero ir „Dogmos“. Tiesa, čia reikėtų pasakyti, kad į šeimos laiką įeina ir serialų žiūrėjimas - „Draugai“, „Didžiojo sprogimo teorija“, dabar ir „Gilmoro mergaitės“.
Skirtumai Tarp Kartų: Studentų Galimybės
Iš pirmo žvilgsnio - niekuo. Truputį pagalvojus - labiausiai skiriasi galimybės: galimybė daug visko ir greitai sužinoti - internetas. Mano kartoje geros knygos buvo retenybė, norint muzikos įrašus surasti ir net sužinoti apie juos, reikėdavo rasti išmanantį žmogų ir tokiam būti buvo garbė. Jei norėdavai pataisyti bosinę gitarą - vėlgi turėdavai rasti išmanantį žmogų, kuris paaiškintų kaip. O dabar visa tai gali pats. Taip pat galimybė keliauti, nors kol kas visi turi tupėti namuose užsidarę kaip niekada. Aišku, vyresniems gal reikėtų pratintis prie minties, kad jei žmogus fiziškai nepasiekiamas, jis lengvai pasiekiamas internetiniais susirašinėjimais - ir iš tikrųjų visas fakultetas teoriškai sėdi viename dideliame chat‘e, tik to dar nesupranta. Bet kuriuo atveju dabartiniai studentai turi daugiau galimybių save realizuoti, bet tai priklauso nuo žmogaus - tiek mūsų laikais būdavo tokių, kurie nusibelsdavo į tolimesnius pasaulio užkampius, tiek dabar greičiausiai yra tokių, kuriems užtenka paprasto ramaus gyvenimo. Kažkada norėjau būti guru, bet įsitikinau, kad žmonės patys suranda savo kelius tikslui pasiekti ir jie dažnai skiriasi nuo mano matymo, bet būna ne mažiau sėkmingi. Geriau pagalvojęs, prisiminiau, kad vienas tokių naudingesnių patarimų yra toks: žinojimo ant lėkštutės niekas neatneš. Nors universitetas ir suteikia vartus į žinojimą, kursai tėra viso labo tam tikras gidas po žinių saugyklą - štai yra tokio tipo žinojimas ir jis yra apie tai, o ten kitokio tipo žinojimas ir jis yra apie tai. Kad tikrai kažką žinočiau - reikia pasiimti pačiam. Ir tam reikia skaityti ir domėtis. Ir kuo daugiau skaitai - tuo daugiau žinai. Tuo labiau kad priėjimas prie informacijos šiais laikais itin lengvas, tik reikia susirasti gerą gidą, kuris toje jūroje padėtų susigaudyti. Ir tokiu gidu gali būti tiek universiteto dėstytojai, tiek kiti šaltiniai. Svarbu tik nelaukti, kad viskas bus sukrauta į galvą studijų metu - reikia aktyviai pasiimti ir pačiam.
Psichikos Sveikatos Klinika: Pagalba Vaikams ir Paaugliams
Psichikos sveikatos klinika, Giedraičių g. 22d. 23d. 24d. 25d. 26d. 27d. 28d. 29d. 30d. 31d. 1d. 2d. 3d. 4d. 5d. 6d. 7d. 8d. 9d. 10d. 11d. 12d. 13d. 14d. 15d. 16d. 17d. 18d. Pas specialistę (- ą) galite registruotis tik telefonu. Skambinkite, rasime Jums tinkamą laiką! Pas specialistę (- ą) galite registruotis tik telefonu. Daugiau nei 15 m. darbinė patirtis edukacinės bei sveikatos psichologijos srityse. Konsultuoja vaikus ir paauglius bei jų šeimas. 1998-2002 m. Vilniaus Pedagoginis Universitetas, psichologijos bakalauro laipsnis2002-2005 m. Vytauto Didžiojo Universitetas, (sveikatos) psichologijos magistras2005-2007 m. Vilniaus Universitetas Medicinos Fakultetas, Individualios psichodinaminės terapijos bazinis kursas2007-2009 m. Nuo 2006 m. iki dabar Švietimo įstaigos psichologė2014-2018 m. 2008 m. mokymai dirbti su Wechslerio intelekto skale vaikams WISC- III LT metodika. 64 akad. val. VU2012 m. “Gabių mokinių atpažinimas : standartizuotų BIS-HB ir TCT - DP testų taikymas”. 50 val. VU2019-02-01 „Ribinis asmenybės sutrikimas paauglystėje: nuo mokslinių tyrimų link praktikos“ . 5 ak. val. VU FF2019 -05- 29 d. “Ikimokyklinio amžiaus vaikų emocinių ir elgesio sunkumų įvertinimas taikant ASEBA formas”. VU2019- 06 - 04 Mokyklinio amžiaus vaikų ASEBA klausimynų (CBCL6/18, TRF 6/18, YSR 11/18) naudojimas. VU2019-10-25 „Vaikystės autizmas ir gretutiniai sutrikimai“. 6 val. VU MF2019-11-04 ir 2019-11-22 d. „Bender -Geštalt II taikymas vizualinių motorinių gebėjimų vertinimui“. 24 ak. val. VU FF2019-11-16 ir 2019-11-23 „Psichosocialinio vertinimo organizavimo ir atlikimo mokymai gydytojams psichiatrams, gydytojams vaikų ir paauglių psichiatrams ir medicinos psichologams“. 16 val. EVS group2020-11-09 Tarptautinė konferencija „Priklausomybių gydymas Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir perspektyvos“.2020-11-23 „Psichologinės traumos ir adaptacijos sutrikimo atpažinimas bei psichologinio psichotraumatologinio įvertinimo pagrindai“, 4 ak. val. VU FF2020-12-3/4 d. „Specializuota psichologinė pagalba, taikant mokslo įrodymais grįstas intervencijas ir metodikas: trumpalaikės potrauminio streso eklektinės terapijos metodas BEPP“. 16 ak. val. VU FF2021-04-07 „Sveikatos psichologija Lietuvoje: kur atėjome ir kur einame? Sveikatos psichologijos VDU 20-čiui paminėti:. 7 ak. val. VDU2021-04-20 „Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas suaugusio amžiuje: klinika, diferencinė diagnostika, neuropsichologinis įvertinimas ir pagalbos galimybės“ 4 ak. val. LSMU MA2021-04-20 „Ankstyva vaikų psichopatologija: aktyvumo ir dėmesio sutrikimai mažų vaikų ir ikimokykliniame amžiuje“ 4 ak. val. LSMU MA2021-04-19 „Savižala: ką su tuo daryti?“ 4 ak. val. LSMU MA2021-04-19/2021-04-24 2021 metų psichologų kongresas „Patirtis be sienų“ ,18 ak. val. LSMU MA2021 m. Klinikinių ir sveikatos psichologų kongresas. 20 ak. val. LPS2021-10-23 ir 2021-12-02 „Darbo ypatumai teikiant pagalbą įvairiapusį raidos sutrikimą turintiems asmenims“. 8 val. PSP.2022-05-06 XIX -ta Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija „Įgalinti ir įkvėpti“. 8 ak. val. VU FF2022-04-22 Nuotolinė mokslinė praktinė konferencija „Vaikų ir paauglių psichikos sveikata: prevencijos ir gydymo aktualūs klausimai. VU MF. 5 val.2022-04-27 „Social Emotional Learning to Empower Students with Learning Disabilities and ADHD“. 7 val. VDU2022-05-04 „Paauglių tapatumo raidos vertinimas: mokymai naudoti klausimyną AIDA psichologo praktikoje“. 4 ak. val. VU FF.2022-11-30 Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims tvarkos aprašo (naujos redakcijos) taikymo praktikoje mokymai sveikatos priežiūros įstaigos specialistams. 4 val.2022-12-14 Mokslinis - praktinis seminaras „Neišnešioto naujagimio priežiūra - iššūkis šeimai ir specialistams“ 6 val.2022m. III pakopų „Vaikų raidos vertinimo skalių (DISC)“ metodikos mokymo programą. 48 val.. VĮ „Mažylis ir šeima“.2023-02-22 „Tabako vartojimo rizikos įvertinimas ir pagalbos metantiems rūkyti teikimas“ 8 ak. Pagalba renkant duomenis LPS Edukacinės psichologijos komitetui 2020 m.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Fizikos Fakulteto Geriausias Dėstytojas: Kontaktinis Darbas su Studentais
Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros lektorius, jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Maksimas Ivanovas, įvertintas 2014 m. geriausio dėstytojo vardu, sakosi nesitikėjęs tokio pripažinimo. Kaip ir niekada nesiekęs būti dėstytoju, nesvajojęs studijuoti doktorantūroje. M. Ivanovas - Fizikos fakulteto absolventas, baigęs telekomunikacijų fizikos ir elektronikos studijas, o 2014 m. Niekada nesiekiau tapti dėstytoju. Stodamas į bakalauro studijas net neplanavau studijuoti doktorantūroje. Į trečiąją pakopą nusprendžiau stoti antrame magistrantūros kurse. Atvirai pasakius, man buvo labai netikėta būti išrinktam geriausiu, juolab kad yra ir kitų neprastesnių. Tai yra išties malonu. Esate jaunesnysis mokslo darbuotojas. Blogas kareivis, kuris nenori tapti generolu. Ambicijų, aišku, yra. Bet joms įgyvendinti reikia daug dirbti, nes bet kokie rezultatai atsiranda ne pernakt. Šiuo metu daugiausia dirbu su plonais feroelektriniais sluoksniais. Nors tai nėra visiškai nauja sritis, tačiau dar daug kas turi būti padaryta norint suprasti svarbiausius fizikinius reiškinius. Mano asmenine nuomone, kontaktinis darbas su studentais yra labai svarbus. Mano atveju tai yra darbas per paskaitas. Todėl pirmiausia bandau išdėstyti viską, ką turi žinoti ir suprasti studentas. Tai reiškia, kad reikia sugalvoti paprastus paaiškinimus matematiškai sudėtingiems reiškiniams, parodyti sąryšį tarp įvairių iš pirmo žvilgsnio nesusijusių reiškinių. Nemažai paskaitų laiko atima fizikinės demonstracijos. Kai kurias teko sugalvoti arba tobulinti pačiam. Jei kas nors yra sunkiai padaroma, tai visada galima parodyti interneto platybėse rastą vaizdo įrašą. Viso to reikia, kad dėstoma medžiaga, nepaisant jos sudėtingumo, būtų kiek įmanoma suprantamesnė. Aišku, dar reikia patraukti studentų dėmesį. Suprantama, pateikimas irgi yra svarbus. Stengiuosi atsižvelgti į studentus parinkdamas jiems optimalų dėstymo tempą, šnekėti pakankamai garsiai ir aiškiai. Kaip ir daugelis dėstytojų (ne tik VU, bet ir pasaulyje), labiausiai mėgstu bendrauti su studentais, o ne skaityti paskaitą. Skaitydamas mokslinius straipsnius pradėjau skirti dėmesio ir straipsniams apie fizikos mokymą universitetuose. Kartais juose galima rasti įdomių minčių. Be to, moksliniuose straipsniuose kartais galima rasti klasikinių reiškinių gerų šiuolaikinių demonstracijų.
Studentų Vertinimas: Pagarba ir Aiškumas
Kaip manote, ką šiandien studentai vertina - asmenines dėstytojo savybes, dėstymo metodiką, bendravimo kultūrą? Manau, kad šiandien studentai yra tokie pat, kaip ir vakar. Manau, kad labai svarbu abipusė pagarba. Studentai yra suaugę žmonės, tad su jais reikia elgtis atitinkamai. Turi būti aišku, ko ir iš kokių šaltinių reikia mokytis. Niekam nepatinka lektoriai, kurių nesigirdi, kurie skaito iš skaidrių, kurie nesidomi, ar studentams viskas aišku. Galima pasirūpinti dėstoma medžiaga vieną kartą ir vėliau tikėtis, kad studentai patys supras, ką norėjo pasakyti dėstytojas. Manau, kad daug svarbiau yra atsižvelgti į studentų nuomonę, nei stengtis patikti. Ko per daug - tas nesveika. Dėstytojas yra žmogus, sukaupęs kiek daugiau patirties nei studentas. Todėl kartais reikia daryti ne kaip labiau patinka, o kaip yra geriau. Ko sau, kaip dėstytojas, niekada negalėtumėte leisti bendraudamas su auditorija? Stengiuosi bendrauti su studentais dalykiškai ir, kaip minėjau, su pagarba. Labai nemėgstu, kai žmonės į paskaitą susirenka tam, kad garsiai tarpusavyje pabendrautų. Būtent todėl akcentuoju, kad paskaitų lankymas yra labai sveikintinas, tačiau nedalyvavimas niekaip nėra baudžiamas. Studentai įvertino ne tik Jūsų dėstymą ir atsidavimą, bet ir Jūsų aktyvų dalyvavimą studentų renginiuose. FiDi… Dinas Zauras, karvė, smagūs renginiai… Kaip organizatorius nesu juose dalyvavęs. Kaip lankytojas - labiausiai mėgstu Juziką (Jumoristinės fizikos simpoziumą), kuriame neretai būna galima išgirsti tikrai nuostabių minčių. Beje, pernai dalyvavau ir Prese - ganėtinai laisvų studentų klausimų dėstytojams konferencijoje. Šio renginio įdomiausia dalis - klausimai, kurie prajuokina visą sausakimšą auditoriją. Dvejus metus iš eilės skaičiau studentams paskaitas fizikų pirmakursių stovykloje. Tad kai kuriems studentams esu pats pirmasis dėstytojas. „Open Readings“ konferencijos organizatoriai šiemet pakvietė padėti spręsti strategines problemas. Kokie dabar studentai? Manau, kad jaunimas visais laikais yra toks pats. Siekiai, norai, elgesys yra panašūs. Aplinka keičiasi, tačiau žmogaus prigimtis - ne.
Studijų Kokybė ir Studentų Lūkesčiai
Esate vienos iš bakalauro studijų programų - Telekomunikacijų fizikos ir elektronikos - komiteto narys ir taip galite prisidėti prie studijų proceso gerinimo fakultete. Tai rodo, kad Jums rūpi studijų kokybė. Negaliu pasisakyti apie kitas programas, bet bent jau manojoje yra taisytinų dalykų. Tačiau taip būna visada: klaidų nedaro tik tie, kas nedirba. Kita vertus, negaliu pasakyti, kad yra visiškai nereikalingų kursų arba labai prastai parengtų. Mano asmenine nuomone, didžiausia šiuometinė problema yra nesutampantys studentų lūkesčiai ir universiteto realybė. Noriu atkreipti dėmesį, jog nesakau, kad universitete yra kažkas blogai. Yra nesutapimas. Todėl net jei studentai ateina motyvuoti (o tai dažnai yra tiesa), neretai motyvacija prarandama vėliau. Prisimindamas savo studijas, kalbėdamas su grupiokais ir jaunesniais kolegomis laboratorijoje matau, kad dažnai studentai tikisi, jog atėję į universitetą išmoks būtent to, ko reikia, baigs studijas, greit susiras gerai mokamą darbą ir gyvenimas taps puikus. Deja, dažnai atrodo, kad dėstomi kursai yra neįdomūs ar/ir nereikalingi, studijų kokybė prasta ir pan. O kaip yra iš tikro? Pirmiausia, niekas iš anksto nežino, ko prireiks ateityje. Man, pavyzdžiui, nebuvo aišku, kam studijuojant telekomunikacijų fiziką ir elektroniką reikia mokytis lazerių fizikos tuo lygiu, kuriuo ji išdėstoma mūsų fakultete. Tačiau man šių žinių vis dėlto prisireikė - projektuojant ultragarsinius medicininius skanerius (esu kelerius metus dirbęs UAB „Medelkom“ plėtros skyriuje). Kuo čia dėti lazeriai ir ultragarsas? Tiesiog bangų sklidimo fizika iš esmės nesiskiria nuo to, kokia yra bangų prigimtis. Ten pat man prisireikė ir telekomunikacijų fizikos pagrindų, nes reikėjo suprasti priimamų signalų spektrų susidarymą ir pan. Kita problema - dažnai studentai galvoja, kad universitetas yra kaip mokykla, tik aukštesnio lygio. Ir nesupranta, kad iš jų tikimasi daug savarankiško darbo. Jei studentas nesidomės, tai jo niekas nevers. Universitetas - tai tarytum studijų platforma, kuri suteikia visas sąlygas, reikalingas sugebėjimams įgauti. Ir paskutinė problema - neretai absolventai nesupranta, ko išmoko per visas savo studijas. Atrodo, ateičiau dabar kur nors į pokalbį. Manęs paklaustų - o ką aš moku? Pasirodo, ir pats nežinau ką. Nusivilti nereiktų. Bakalauras turi nemažai bazinių žinių, moka greitai mokytis, apdoroti gana didelius duomenų kiekius, žino, kur galima rasti reikalingos informacijos. Ir tai yra vertingesnis sugebėjimas nei konkrečios žinios, skirtos tam tikram uždaviniui išspręsti. Ar galima visa tai paaiškinti studentams? Matyt, taip. Nepaisant visko, universitetą palieka vertingi specialistai. Jie tik galvoja, kad nemoka. Randa darbus, neretai gerai mokamus. Nebūtinai pagal savo studijuotą specialybę, bet universitete įgytas išsilavinimas yra pakankamai universalus.
#
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas