Įvadas
Psichikos ligos, tokios kaip depresija, nerimas ir ADHD, paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Nors tradiciniai gydymo būdai, įskaitant vaistus ir psichoterapiją, yra veiksmingi daugeliui, vis daugiau žmonių ieško alternatyvių būdų, kaip pagerinti savo psichinę sveikatą. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius alternatyvius psichikos ligų gydymo būdus, įskaitant magnetinę terapiją, vaistažoles, kūrybines terapijas, jogą, maisto papildus ir gyvūnų terapiją. Aptarsime jų potencialią naudą, riziką ir kaip jie gali būti integruoti į visapusišką gydymo planą.
Depresijos gydymas silpnu impulsiniu magnetiniu lauku
Depresija yra vienas iš dažniausių psichikos sutrikimų, kuris, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) prognozėmis, 2020 metais tapo antra pagrindine prarastų, negalios sunkinamų gyvenimo metų priežastimi. Depresija gali pasireikšti keletą kartų per gyvenimą, paveikdama nuo 5-8 iki 20-30 proc. žmonių. Tai yra sutrikimas, kurio vienas iš pagrindinių kriterijų yra savižudiškas elgesys.
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytoja psichiatrė Dalia Rusteikienė pritaria, kad depresiją galima sėkmingai gydyti ne tik vaistais. Nepaisant to, kad pastaruoju metu atsiranda vis naujų veiksmingų psichotropinių vaistų, neretai negaunama laukto rezultato ir susiduriama su rezistentiškomis gydymui būsenomis. Neatsižvelgiant į gydymo būdą, 30-50 proc. depresijų pradžioje gydymas būna neveiksmingas. Taip pat svarbi yra remisijos problema.
Vienas iš alternatyvių gydymo būdų yra magnetinė terapija, kurios esmė - audinių ir organų aprūpinimo deguonimi pagerinimas. Sveikam žmogui stabilizuojama sveikata, pagerėja fizinė forma, o sergančiojo kūne suaktyvina būtinuosius savigydos procesus. Silpnas, impulsinis magnetinis laukas naudojamas daugelio ligų profilaktikai, joms gydyti ir reabilitacijai. Magnetinė terapija koreguoja organizmo bioritmo procesus ir stiprina žmogaus imuninę sistemą.
D. Rusteikienė kartu su kolega taikė magnetinę terapiją pacientams ir tyrė silpno impulsinio magnetinio lauko įtaką galvos smegenų regioninei kraujotakai. Pacientų atrankai ypatingų reikalavimų nebuvo, išskyrus ūmią psichozę su psichomotoriniu sujaudinimu ir paciento elgesį dezorganizuojančius kliedesius. Daugiausiai gydė sergančiuosius įvairios etiologijos, vidutinio arba sunkaus laipsnio depresija (pirmas ar pasikartojantis epizodas). Pastebėta, kad pagerėjo pacientų nuotaika, bendra savijauta, dėmesio koncentracija ir atmintis, susireguliavo miegas, sumažėjo arba visai išnyko galvos svaigimas ar skausmai.
Taip pat skaitykite: Ugdymo metodai autizmą turintiems vaikams
Svarbu pažymėti, kad gydymas silpnu impulsiniu magnetiniu lauku taikomas kartu su psichotropiniais vaistais, individualia ir grupine psichoterapija, užimtumo ir psichosocialinės reabilitacijos užsiėmimais bei elektros impulsų terapija. Gydymas impulsine magnetine terapija taikomas ligoniams kiekvieną dieną gydymo stacionare laikotarpiu. Literatūros duomenimis, gauta gerų rezultatų taikant magnetinę terapiją kartu su kitais gydymo metodais daugeliui psichikos ligų gydyti. Be depresijos, šis gydymo būdas sėkmingai taikomas sergantiems išsėtine skleroze, šizofrenija, migrena, Alzheimerio liga ir kt.
Gydymo magnetiniu lauku negalima skirti pacientams, kuriems buvo atlikta organo transplantacija, o nėštumas yra reliatyvi kontraindikacija. Įdomu, kad magnetinę terapiją galima taikyti ir sergantiesiems onkologinėmis ligomis, nes šis gydymo būdas nedidina onkologinių ląstelių augimo, netgi sumažina, stiprinama imuninė organizmo sistema.
Vaistažolės psichikos sveikatai: jonažolė ir pasiflora
Alternatyvūs gydymo būdai dažnai apima natūralias priemones, tokias kaip vaistažolės. Klinikinių tyrimų metu įrodyta, kad paprastosios jonažolės ekstraktas yra veiklus ir nekenksmingas vaistas blogai nuotaikai gydyti. Po gydymo jonažole padidėja atidumas ir sutelktumas, sugrįžta darbingumas, išnyksta silpnumas, vidinė baimė, galvos skausmai ir nemiga. Ši vaistažolė skatina serotonino bei daugelio smegenis aktyvinančių hormonų apykaitą, kartu slopindama depresinę būseną palaikančias medžiagas.
Kita vaistažolė - pasiflora, tradiciškai vartojama kaip raminamasis, nervingumą ir nemiegą mažinantis vaistas. Ji padeda atsipalaiduoti, atgauti pusiausvyrą ir užmigti, sušvelnina stresą. Nuo seno vartojama skausmui malšinti, nemigai, susijusiai su neurastenija ar isterija, gydyti, nerviniam išsekimui šalinti. Šiandien šis augalas vartojamas nervinei įtampai slopinti, raminamai būsenai sukelti.
Kūrybinės terapijos
Kūrybinės terapijos, tokios kaip meno terapija ir muzikos terapija, gali būti naudingos žmonėms, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų. Meno terapijos taikymas apima:
Taip pat skaitykite: Depresijos simptomai ir gydymo galimybės
- Dalyvių kūrinių interpretacijos būdus, akcentuojant spalvų, simbolių, formų, naudotų priemonių ir išdėstymo reikšmes.
- Meno terapijos taikymą vaikų grupėse su specifiniais terapiniais tikslais, pavyzdžiui, agresijos valdymu, bendravimo įgūdžių formavimu, potrauminių stresų įveikimu ir konfliktų šeimoje sprendimu.
- Meno terapijos taikymą specifinėse suaugusių grupėse, pavyzdžiui, kalinčių asmenų, išgyvenančių skyrybas ar netektis, besilaukiančių moterų ir kt.
Muzikos terapija apima psichofiziologinį muzikos poveikį žmogaus funkcijoms bei vidiniam pasauliui, įvairių muzikos žanrų įtaką žmogaus psichinei sveikatai. Taip pat gali būti taikomos relaksacinės technikos.
Joga, meditacija ir relaksacija
Papildomos terapijos, tokios kaip joga, gali padėti žmonėms susidoroti su tam tikrų psichikos sveikatos sutrikimų simptomais ir pagerinti jų gyvenimo kokybę. Joga yra fizinė, protinė ir dvasinė praktika, prasidėjusi senovės Indijoje ir susidedanti iš daugybės judesių ir fizinių pozų. Joga paprastai yra saugi, su mažai rizikos, be to, nuovargis ir dusulys, nors tai gali priklausyti nuo asmens kūno rengybos lygio.
Kai kurie tyrimai rodo nedidelių įrodymų apie teigiamą jogos poveikį, palyginti su įprasta priežiūra. Tačiau jogos nauda atrodo ribota, palyginti su kvėpavimo technikomis, progresuojančiu raumenų atpalaidavimu ir aerobiniais pratimais.
Meditacija ir relaksacinės technikos taip pat gali būti naudingos mažinant streso lygį ir gerinant emocinę savijautą.
Maisto papildai
Kai kurie maisto papildai, tokie kaip omega-3 riebalų rūgštys ir SAMe, gali turėti teigiamą poveikį psichikos sveikatai. Nors įrodymų, patvirtinančių omega-3 vartojimą, yra nedaug, rizika yra minimali. SAMe yra receptinis vaistas nuo depresijos kai kuriose Europos šalyse, o JAV žmonės gali jį įsigyti be recepto. Jis atrodo naudingas kaip depresijos gydymas, veikia greitai ir nesukelia svorio padidėjimo, seksualinės funkcijos sutrikimo ar sedacijos, kaip kai kurie kiti receptiniai antidepresantai. Be to, vyresni suaugusieji ir tie, kurie vartoja vaistus, kurie kenkia kepenų funkcijai, geriau toleruoja SAMe nei kitus antidepresantus. Tačiau, kaip ir kiti aktyvuojantys antidepresantai, SAMe gali sustiprinti nerimą ir paniką.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie depresiją
Gyvūnų terapija
Profesionalai gali naudoti šunis, arklius ir kitus gyvūnus, kad padėtų asmenims, turintiems psichikos sveikatos problemų. Gyvūnų terapijos pavyzdžiai yra žirgų pagalba psichoterapija (EAP). Šios žirgais paremtos terapijos tikslas - pagerinti žmonių emocijas ir elgesį, mokant juos prižiūrėti ir jodinėti. Terapijos seansai išnaudoja natūralų arklių jautrumą. Alergijos, infekcijos ir su gyvūnais susiję nelaimingi atsitikimai yra tam tikra gyvūnų terapijos rizika.
Elektrinė stimuliacija
Maisto ir vaistų administracija (FDA) pripažįsta CES kaip III klasės prietaisą, kurį žmonės gali naudoti depresijai, nerimui ir miego sutrikimams gydyti. Tačiau ekspertai nėra tikri, kaip CES veikia kūną. Šalutinis poveikis yra retas ir paprastai lengvas, nors nėščioms moterims gali tekti vengti naudoti prietaisą. Ekspertai mano, kad CES yra perspektyvus, bet neįrodytas.
Kava (kava kava)
Kava, dar žinoma kaip kava kava arba Piper methysticum, yra augalas, kilęs iš Vakarų Ramiojo vandenyno salų, kur žmonės šimtmečius jį naudojo tradicinėje medicinoje. Jis populiarus Jungtinėse Amerikos Valstijose, su apie 1 proc. Šis augalo ekstraktas gali padėti žmonėms, turintiems lengvų ar vidutinio sunkumo nerimo sutrikimų, o kava naudojimas nerimui per trumpą laiką gali būti veiksmingas. Kai kurie tyrimai rodo, kad kava yra pranašesnė už placebą ir rekomenduojama nerimui gydyti. Be to, kava gali padėti esant atminties, miego ir medžiagų vartojimo sutrikimams.
ADHD gydymas
Įprasta manyti, kad ADHD (angl. - aktyvumo ir dėmesio sutrikimas) - tai vaikų ir paauglių liga. Kadangi labai dažnai suaugusiame amžiuje šis sutrikimas nediagnozuojamas, nuo jo kenčiantys pacientai nesulaukia tinkamo gydymo ir negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Šiuo sutrikimu serga 3-11 proc. vaikų. Deja, sulaukus pilnametystės, sutrikimas tęsiasi ir toliau akivaizdžiais simptomais 15 proc.suaugusiųjų, apie 50 proc.sirgusiems sutrikimo požymiai tampa švelnesni. Jeigu sutrikimas savaime nepraeina iki 17m., labai tikėtina, kad jis pasireikš ir suaugus. Bendras sergamumas ADHD suaugusiųjų tarpe - 2-5 proc. Dažniau serga vyrai - 5:1 santykiu. Sunkiausia sutrikimą diagnozuoti žmonėms, kurie vaikystėje su šia diagnoze nesusidūrė.
Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į galimus rizikos veiksnius - ar turite artimų giminaičių (pvz., tėvų ar brolių ir seserų) su ADHD (nepalankus genetinis paveldėjimas 80 proc.); ar mama nėštumo metu rūkė, vartojo alkoholį ar narkotikus; ar mama nėštumo metu neturėjo sąlyčio su nuodingomis medžiagomis, pvz. PCB; ar ankstyvam gyvenimo laikotarpyje Jūs neturėjote sąlyčio su švinu; ar negimėte anksčiau laiko ir mažesnės kūno masės. (Šie veiksniai lemia patoanatominius ir patofiziologinius pokyčius - noradrenalino ir dopamine neurotransmisijos sutrikimus). Labai pravartu prisiminti ar pasiklausti vyresnių artimųjų apie vaikystės ir paauglystės ypatumus. Svarbu atkreipti dėmesį į tokius faktus - lėtesnis vystymasis, užsitęsęs šlapinimasis į lovą, elgesio problemos, dažnos drausminės nuobaudos, prastesnis pažangumas, antramečiavimas. Visos šios aplinkybės turėtų paskatinti atkreipti dėmesį į galimus ADHD klinikinius požymius.
Išskiriami trys pagrindiniai ADHD tipai: hiperaktyvumo, nedėmesingumo ir kombinuotas - dėmesio koncentracijos simptomai kartu su elgesio sutrikimo simptomais. Manoma, kad vaikams, o suaugusiame amžiuje - vyrams būdingas hiperaktyvusis tipas, o moterims - nedėmesingumo tipas.
- Nedėmesingumas - nesugebėjimas išlaikyti dėmesio, baigti pradėtą darbą, pastoviai daromos klaidos; Išsiblaškymas - lengvai atitraukiamas dėmesys, Neatidumas; Užmaršumas.
- Hiperaktyvumas - bėgiojimas, per dažnas ir greitas judėjimas, sunkumas išbūti vienoje vietoje, per greitas ir per didelis šnekumas, triukšmavimas, įkyrus elgesys.
- Impulsyvumas - negebėjimas sulaukti savo eilės, atidėti noro išpildymo, atsakymas į klausimus, nesulaukus jo pabaigos, pokalbio temos keitimas; Lengvas su(si)erzinimas; Emociniai protrūkiai.
Esant minėtiems požymiams, atsiranda problemos įvairiose suaugusio žmogaus gyvenimo srityse - prasidėjus darbiniams santykiams pastebimi prastesni profesiniai pasiekimai ir menkesnės galimybės siekti karjeros, dažnesni darboviečių keitimai. Kasdieninis darbas tampa iššūkiu - sunku atlikti darbą laiku, užmirštami terminai, susitikimai, svarbios datos. Šeimyniniuose santykiuose - dažnesnės skyrybos, santykių problemos. Nesugebėjimas kontroliuoti impulsų gali svyruoti nuo nekantrumo, nuotaikos svyravimų iki pykčio proveržių. Kitose gyvenimo srityse - žemesnė socialinė ir ekonominė padėtis, dažnesnės finansinės krizės, dažnesnis piktnaudžiavimas priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, nepaisymas kelių eismo taisyklių ir nelaimingi atsitikimai, pastovios baudos už greičio viršijimą ir t.t.
ADHD vaikams diagnozuojamas, kai yra sutrikęs dėmesys ir per didelis aktyvumas. Abu šie požymiai yra būtini diagnozei nustatyti ir turi pasireikšti daugiau nei vienos rūšies situacijose (pvz., namuose, klasėje, klinikoje). ADHD požymiai suaugusiems yra tokie patys, tik būdinga, kad hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai būna ne tokie ryškūs kaip nedėmesingumo.
Vadovaujantis DSM-V klasifikacija ADHD suaugusiąjame amžiuje diagnozuojama jei: pacientui pasireiškia bent 5 nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai; šie simptomai reiškiasi nuolat visose gyvenimo srityse ne mažiau kaip 6 mėn., šie simptomai pacientui sukelia reikšmingą disfunkciją; šie simptomai pacientui reiškiasi nuo vaikystės (prasidėjo iki 12 metų). ADHD diagnozuojamas jei atsakymai į visus 4 klausimus yra teigiami.
ADHD diagnozavimą apsunkina dažnai kartu sutinkami ir kiti psichikos sutrikimai: nuotaikos sutrikimai - depresija, bipolinis sutrikimas; nerimo spektro sutrikimai; asmenybės sutrikimai - dažniausiai ribinio ir asocialaus tipo; priklausomybės sutrikimai. Jeigu hiperkinezinis sutrikimas buvo vaikystėje, o po to išnyko, ir atsirado kita būsena, pavyzdžiui, asocialus asmenybės sutrikimas arba psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimas, diagnozuojamas naujas, o ne ankstesnis sutrikimas. Taip pat panašią ADHD būsenai simptomatiką gali sukelti hipoglikemija, skydliaukės patologija, apsinuodijimas švinu.
Pripažinta, kad suaugusiųjų ADHD sėkmingiausiai gydomas derinant medikamentinį ir psichoterapinį metodus. Dažniausiai ADHD gydymui skiriami psichostimuliatoriai - medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino koncentraciją. Moksliniai tyrimai įrodė, kad jie dažnai yra efektyvesni už kitas psichotropinių medikamentų grupes. Stimuliatoriai - metilfenidatas (Concerta, Metadate, Ritalin, kiti), dekstroamfetaminas (Dexedrine), dekstroamfetaminas-amfetaminas (Adderall XR) ir lisdeksamfetaminas (Vyvanse). Jie gali būti trumpo ir ilgo veikimo, dažnai pakankamai greitai ir efektyviai gydo dėmesio koncentracijos trūkumą ir hiperaktyvumą. Kiti vaistai- atomoksetinas (Strattera) ir antidepresantai, pavyzdžiui, bupropionas (Wellbutrin). Atomoksetino ir antidepresantų poveikio pradžia lėtesnė nei psichostimuliatorių, todėl jie yra antro pasirinkimo medikamentai. Vaistai, kartu su psichosocialinėmis priemonėmis, skiriami adekvačiomis dozėmis kol sutrikimo simptomai yra sunkūs ar vidutinio sunkumo.
Psichoterapija gali padėti:
- Pagerinti asmeninio laiko valdymą ir organizacinius įgūdžius.
- Impulsyvaus elgesio ir pykčio kontrolė.
- Problemų sprendimo įgūdžių lavinimas.
- Praeities socialinių ir akademinių nesėkmių įveika.
- Santykių su šeima, kolegomis ir draugais gerinimas.
Esant būtinybei, pravartu dalyvauti paramos grupėse, įtraukti į gydymo procesą šeimos narius, kolegas, draugus. Taip pat gali būti naudingos specialios dietos, vitaminų arba mineralų papildai, vaistažolių papildai ir nepakeičiamos riebiosios rūgštys, ypač Omega - 3.
tags: #alternatyvus #gydymas #psichikos #ligoms