Autizmo Spektro Sutrikimas: Kalbos Raida, Moksliniai Tyrimai ir Pagalba

Įvadas

Kiekvienas vaikas vystosi individualiai. Vieni pradeda kalbėti anksčiau, kiti vėliau, vieni rodo didelį susidomėjimą žmonėmis, kiti labiau mėgsta būti vieni. Tačiau kai kurie požymiai gali rodyti autizmo spektro sutrikimą (ASS). Autizmas yra neurologinis raidos sutrikimas, turintis įtakos tam, kaip žmogus suvokia ir bendrauja su jį supančiu pasauliu. Jam būdingi socialinio bendravimo ir sąveikos sunkumai, pasikartojantis elgesys ir riboti interesai. Autizmas nėra liga, kurią galima „išgydyti“ - tai būklė, su kuria vaikas gyvena visą gyvenimą. Šiame straipsnyje aptarsime autizmo spektro sutrikimą, jo ankstyvą atpažinimą, diagnostiką, gydymo būdus, pagalbą šeimoms ir kitus svarbius aspektus.

Kas yra Autizmo Spektro Sutrikimas?

Autizmo spektro sutrikimas - tai neurologinis vystymosi sutrikimas, kuris paveikia komunikaciją, socialinę sąveiką ir elgesį. Autizmas yra spektrinis sutrikimas, t. y. autizmu sergantys žmonės gali turėti įvairių gebėjimų ir iššūkių. Kai kurie asmenys gali turėti didelių intelekto ir kalbos sutrikimų, o kiti gali pasižymėti išskirtiniais gebėjimais tokiose srityse kaip dailė, muzika ar matematika.

Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra įvairus neurovystymo sutrikimas, kuris apima įvairias socialinės sąveikos, kalbos ir elgesio skirtumus. Tai yra vadinama „spektru”, nes autizmo pasireiškimai gali labai skirtis nuo lengvų iki sunkių, ir kiekvienas atvejis yra unikalus. Autizmo požymiai, stiprybės ir iššūkiai domino mokslininkus ir klinikinius specialistus mažiausiai 500 metų.

Ankstyvas Atpažinimas ir Diagnostika

Ankstyvas atpažinimas yra labai svarbus, nes laiku suteikta pagalba padeda gerinti socialinius įgūdžius, kalbos vystymąsi ir gyvenimo kokybę. Kuo anksčiau diagnozuojamas autizmas, tuo anksčiau galima taikyti tinkamas intervencijas ir terapiją. Tyrimai rodo, kad anksti pradėta terapija (iki 4 metų) gali ženkliai pagerinti vaikų su ASS socialinį funkcionavimą, kalbos įgūdžius ir emocinį stabilumą.

Pirmieji Autizmo Požymiai

Svarbu pažymėti, kad ne kiekvienas iš šių požymių reiškia autizmą. Tačiau jei jų pasitaiko keli ir jie trunka ilgiau nei kelis mėnesius, būtina pasitarti su vaiko raidos specialistu, logopedu ar neurologu.

Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės

• Socialiniai ir bendravimo sunkumai:

  • Akių kontakto nebuvimas.
  • Vėluojantis arba ribotas gestų naudojimas.
  • Socialinių šypsenų stoka.
  • Bendro dėmesio sunkumai.
  • Sutrikęs socialinis bendravimas.

• Pasikartojantis elgesys ir modeliai:

  • Motoriniai stereotipai (pavyzdžiui, mosikavimas rankomis, krūpčiojimas ar daiktų sukimas).
  • Nelanksčius ir fiksuotus interesus.
  • Echolalija (girdimų žodžių ar frazių kartojimas).
  • Pasikartojantis žaidimas (pavyzdžiui, žaislų rikiavimas į eilę arba žaislo ratukų sukimas).
  • Ritualinis elgesys.

• Sensorinis jautrumas:

  • Padidėjęs jautrumas tam tikriems garsams, tekstūroms, šviesai ar prisilietimams.

Diagnostikos Procesas

Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS). Diagnozė nustatoma remiantis:

• Vaiko stebėjimu.
• Užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys.
• Standartizuotais testais (klausimynais).
• Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontroliniu sąrašu (18 mėnesių amžiaus vaikams).

Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Tokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir prašyti siuntimo pas neurologą.

Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas

„Raudonos Vėliavėlės“ Sistema

Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:

• 6 mėn. ir vyresnio amžiaus: nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
• 9 mėn. ir vyresnio amžiaus: neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
• 12 mėn. ir vyresnio amžiaus: nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
• 12 mėn. ir vyresnio amžiaus: nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
• 16 mėn. ir vyresnio amžiaus: nesako nė vieno žodžio.
• 24 mėn.: nesako dviejų žodžių frazių.

Autizmo spektro sutrikimui diagnozavimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai atlieka įvairių specialistų komanda.

• Anamnezė: gydytojai ir specialistai renka išsamią istoriją apie paciento vystymąsi ir elgesį.
• Elgesio stebėjimas: specialistai stebi paciento elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais ir kitus aspektus, kurie gali būti susiję su autizmu. Šis stebėjimas dažnai vyksta skirtingose situacijose ir su skirtingais žmonėmis.
• Gydytojų ir specialistų konsultacijos: į diagnozavimo procesą dažnai įtraukiami skirtingi specialistai, tokiu būdu užtikrinant, kad būtų įvertintos skirtingos sritis.
• Standartizuoti vertinimai: dauguma specialistų diagnozavimui naudoja standartizuotus vertinimus ir testus, kurie padeda nustatyti pagrindinius autizmo spektro sutrikimo požymius.
• Tėvų ir šeimos įtraukimas: šeimos ir tėvų požiūris yra svarbi diagnozės proceso dalis.
• Diferencinė diagnozė: siekiant pašalinti kitus sutrikimus, turinčius panašius požymius, gydytojai gali atlikti diferencinę diagnozę.

Svarbu pabrėžti, kad diagnozavimo procesas turi būti atliekamas kvalifikuotų specialistų, įskaitant psichologus, psichiatrus, neurologus, logopedus, ergoterapeutus, kineziterapeutus ir kitus, turinčius patirties autizmo spektro sutrikimų srityje.

Autizmo Priežastys

Autizmo priežastys iki pat šių dienų nėra iki galo žinomos. Tačiau mokslininkai mano, kad autizmo spektro sutrikimo formavimuisi įtakos turi daugelis faktorių:

• Genetiniai veiksniai: Tyrimai rodo, kad autizmas dažniausiai atsiranda dėl šeimoje vyraujančių genų. Kai kurių genų pokyčiai padidina riziką, kad vaikas susirgs autizmu.
• Biologinės aplinkos įtaka: Prieš, per ir po gimimo biologinės aplinkos įtaka gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus.
• Organinės - neurologinės priežastys: Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių.
• Biocheminiai procesų sutrikimai: Serotonino, epineprino ir norepineprino kiekio pakitimas. Su autizmu gali būti siejamas ir padidėjęs opioido kiekis.

Autizmo spektro sutrikimų (ASS) atsiradimo priežastys vis dar yra kompleksinės ir ne visiškai pilnai išsiaiškintos bei suprantamos. Tyrėjai, mokslininkai ir specialistai identifikavo keletą veiksnių, kurie gali prisidėti prie autizmo atsiradimo rizikos, tačiau svarbu paminėti, kad kiekvieno atvejo priežastys gali būti unikalios.

Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui

• Genetika: genetiniai veiksniai laikomi svarbiausiais autizmo spektro sutrikimų atsiradimo veiksniais. Daugelis tyrimų parodo, kad šeimos medicininė istorija gali didinti autizmo riziką. Taip pat specifiniai, paveldimi genų pokyčiai, gali turėti įtakos autizmo vystymuisi.
• Aplinkos veiksniai: nors genetika yra svarbi, aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo atsiradimui.
• Neuropsichologiniai veiksniai: kiekvieno žmogaus smegenys yra unikalios, ir neuropsichologiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo spektro sutrikimų vystymuisi.
• Imuninės sistemos disbalansas: kai kurie tyrimai rodo, kad imuninės sistemos pokyčiai gali būti susiję su autizmo rizika.

Autizmo spektro sutrikimų atsiradimui dažniausiai įtakos turi kompleksinis genetinis ir aplinkos veiksnių sąveikavimas. Svarbu pabrėžti, kad moksliniai tyrimai aiškiai įrodė, kad skiepai nesukelia autizmo.

Autizmo Gydymo Būdai ir Pagalba

Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo.

Terapijos Rūšys

• Elgesio terapija: Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra viena iš labiausiai perspektyvių ir padedančių terapijų.
• Logopedinė terapija: Padeda vaikams lavinti kalbos ir komunikacijos įgūdžius.
• Ergoterapija: Padeda vaikams lavinti kasdienio gyvenimo įgūdžius.
• Sensorinė integracijos terapija: Padeda vaikams, turintiems sensorinių problemų.
• Psichoterapija: Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese.
• Alternatyvios terapijos: Delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos.

Pedagoginis ir Psichologinis Poveikis

Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai.

Medikamentinis Gydymas

Šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai.

Pagalba Šeimai ir Ankstyvoji Intervencija

Tėvų vaidmuo autizmo atpažinime ir pagalboje - ypatingas. Žinodami diagnozę tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikiamos paramos ir išteklių. Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės.

Ankstyvoji pagalba - ankstyvasis vaiko, turinčio ASS, komunikacinių, socialinio bendravimo ir pažintinių įgūdžių ugdymas, taikomas iki kol vaikui sueina 7 metai. Siūloma, kad ankstyvoji intervencija vyktų bent 10-20 val. per savaitę.

Ką Gali Padaryti Tėvai?

• Stebėkite savo vaiko raidą ir elgesį.
• Jei pastebėjote nerimą keliančių požymių, kreipkitės į specialistus.
• Užrašykite vaiką į logopedo užsiėmimus, lankykite žaidimų terapiją ar ergoterapiją.
• Ieškokite informacijos ir paramos iš kitų tėvų, auginančių vaikus su autizmu.
• Būkite kantrūs ir supratingi.

Statistika ir Augantis Sergamumas

Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.

2013-2017 m. Pasak medicinos centro „Northway“ gydytojų vaikų neurologų, didėjantis sergamumas susijęs ne tik su pagerėjusia diagnostika ar tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje. Didelę įtaką tam turi ir sparčiai besikeičianti mūsų aplinka. Ankstyvajai autizmo diagnozei skiriamas didelis dėmesys, tačiau dažnai jis nustatomas gana vėlai. Nors daugelis tėvų pirmuosius nerimą keliančius požymius paprastai pastebi iki vaikui sukanka 1,5 metų, bet dėl vyraujančių stereotipų ir įvairių mitų į specialistus kreipiasi gerokai vėliau.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebimas autizmo spektro sutrikimų (ASS) diagnozavimo dažnumo padidėjimas, kuris kelia didelį visuomenės susidomėjimą ir iššaukia naujus tyrimus šio reiškinio atžvilgiu. Vis dažniau girdime apie autizmą, jo požymius ir įvairias intervencijas ir tai rodo didėjantį supratimą ir sąmoningumą apie šį sutrikimą. Tai yra sudėtingas ir įvairialypis neurologinis sutrikimas, apibūdinamas įvairiomis apraiškomis, kurios gali pasireikšti nuo lengvo iki sunkaus laipsnio.

• Gerėjantis suvokimas ir diagnostika: per pastaruosius kelis dešimtmečius viešoji nuomonė apie autizmą pagerėjo, didėja supratimas apie tai, kaip autizmas gali pasireikšti įvairiose situacijose.
• Platesnis diagnozuojamų sutrikimų spektras: jis tapo platesnis, apimdamas įvairias apraiškas, nuo lengvo iki sunkaus sutrikimo laipsnio.
• Genetika ir paveldimumas: tyrimai rodo, kad autizmas turi genetinį pagrindą, ir tam tikri genai gali padidinti šio sutrikimo riziką.
• Bendruomenės ir visuomenės sąmoningumas: didėjantis visuomenės sąmoningumas apie autizmą gali skatinti daugiau žmonių ieškoti pagalbos ir gauti diagnozę.

Šie veiksniai gali sąveikauti ir prisidėti prie autizmo spektro sutrikimų dažnumo padidėjimo, kuris yra pastebimas pastaruoju metu.

Kaip Veikia Autistų Smegenys

Neuromokslininkės dr. Urtės Neniškytės teigimu, vaikų autistų smegenys turi per daug neuronų jungčių, todėl tampa pernelyg aktyvios ir jautrios. Į autizmą turėtume žiūrėti ne kaip į ligą, kurią reikia gydyti, bet kaip į ugdymo iššūkį. Mes turime padėti vaikui atskleisti tiek galimybių, kiek jis jų turi. Ir kuo greičiau jam bus suteikta pagalba, tuo jis bus efektyvesnė.

Autizmas yra smegenų vystymosi sutrikimas. Biologiniu požiūriu tai pasireiškia pernelyg dideliu jungčių skaičiumi, dėl to atsiranda autizmo sutrikimo iššūkiai. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkės Dr. Urtės Neniškytės vadovaujama darbo grupė siekia nustatyti molekulinius smegenų tinklų genėjimo mechanizmus, kai smegenų imuninės ląstelės iš bręstančio neuronų tinklo pašalina nereikalingas jungtis ir taip sudaro sąlygas susiformuoti tinkamai smegenų struktūrai fizine ir funkcine prasme.

Kalbėdami apie autizmą neuromoksliniu požiūriu, galime išskirti keletą bruožų. Pirmas autizmo atveju dažnas bruožas - ankstyvame amžiuje didesnė smegenų apimtis. Gimusio vaiko galvos apimtis neperžengia normos arba yra net šiek tiek mažesnė nei vidutinė, tačiau iki šešių mėnesių, taip pat antraisiais gyvenimo metais apimtis didėja ir tampa gerokai didesnė nei bendraamžių. Taip atsitinka arba dėl pernelyg didelio jungčių skaičiaus formavimosi, arba per mažo jungčių šalinimo tarp nervinių ląstelių. Šie procesai matomi tik ankstyvame amžiuje, vėliau galvos apimtis tampa panaši į bendraamžių.

Tuo metu, kai matome didesnį jungčių skaičių, labai sparčiai vystosi smegenų funkcijos. Kai tiriame žmonių ar pelių modelius, suaugusios smegenys atrodo labai panašiai, tačiau autistiškose smegenyse matome pažeistas funkcijas. Antrasis bruožas - sutrikusios socialinės smegenų funkcijos. Smegenų dalis amygdala atsakinga už baimę, nerimą - apskritai socialinę sąveiką. Autistiškų žmonių ji yra mažesnė. Mažai kalbama apie sutrikusią smegenėlių funkciją. Šioje smegenų dalyje yra sutrikusi slopinimo funkcija, dėl to autistiški žmonės itin jautrūs. Į smegenėles pirmiausia patenka sensorinė informacija iš kūno. Autistiškose smegenyse kai kurios dalys yra pernelyg stipriai susijungusios, o kai kurios - per silpnai.

Funkcine prasme yra dvi teorijos. Empatizavimo ir sistematizavimo teorija, kai matome sumažėjusią empatiją ir gebėjimą suprasti, kaip jaučiasi kitas, bet labai gerą sistematizavimo funkciją, kai gerai atpažįstamos, puikiai taikomos taisyklės, geras sistematizavimo gebėjimas. Tačiau tai lemia ir elgseną, kai kartojami tam tikri veiksmai ar ritualai. Centrinės ašies teorija yra apie tai, kad autizmo spektro sutrikimą turintys asmenys labiau linkę susitelkti į detales, o ne į visumą. Šios dvi teorijos tarpusavyje konkuruoja.

Tarkim, autizmo spektro sutrikimą turintis asmuo susiduria su nauja situacija. Pagal empatizavimo ir sistematizavimo teoriją jis geriau atpažins taisykles, sistemą nei neurotipinis asmuo. O pagal centrinės ašies teoriją autistiškas asmuo kaip tik labiau pastebės detales ir nesuvoks sistemos. Iš tikrųjų vienų vaikų mes matome vienas savybes, kitų - kitas. Autistiški asmenys, neskaitant Aspergerio sindromą turinčių žmonių, gali būti ir žemo, ir vidutinio intetelekto koeficiento. Aspergerio sindromas siejamas su vidutiniu ir aukštu intelektu, nesutrikusia kalbos raida.

Taikant smegenovaizdos metodus buvo parodyta, kad tiriant naujagimių smegenis 90 proc. jautrumu galima nustatyti, kuriems naujagimiams per ateinančius trejus metus bus nustatyta autizmo diagnozė. Tai reiškia, kad jau gimstant smegenų tinklai yra kitokie. Akcentuojama, kad labai svarbu vaikui kuo anksčiau suteikti pagalbą. Mūsų smegenys gimsta gebėdamos priimti aplinkos stimulus, jie keičia smegenis, tada jos kitaip priima stimulus, ir taip besikeisdamos vystosi toliau. Jei vaikas gimsta su kitokiu smegenų tinklu, jis kitaip nei neurotipinis vaikas priima stimulus. Tad jo smegenys ir vystysis kitaip. Dėl to nuolat ir visur akcentuojama ankstyvoji intervencija. Tai reiškia, jog mes bandome koreguoti galbūt įgimtą smegenų pokytį, kad susilpnintume simptomatiką ir sumažintume pokytį, kuris išliks smegenims subrendus. Smegenys plastiškiausios ankstyvoje vaikystėje. Tai reiškia, kad su tomis pat pastangomis kūdikystėje galime pasiekti geresnių rezultatų nei vėlesniame amžiuje. Kuo anksčiau intervencijomis koreguojame sutrikusias funkcijas, tuo lengviau smegenims vystyti vėliau besivystančias aukštesniąsias funkcijas.

Mes negalime sakyti, kad autizmas yra tik genetinis sutrikimas. Jei taip būtų, tuomet, vienam iš identiškų dvynių turint šį sutrikimą, kitam jis taip pat visuomet pasireikštų. Pagal Kembridžo universiteto profesoriaus Simono Barono-Coheno atliktus tyrimus, jei vienas iš identiškų dvynių turi autizmo spektro sutrikimą, kitam jis pasireiškia 60 proc. atvejų, taigi lieka 40 proc., kurie negali būti paaiškinti genetika. Tačiau jei nagrinėjame socialinius sunkumus, mokymosi sunkumus, kurie dar nesiekia autizmo diagnozės, tuomet pasiekiama 92 proc. Taigi gali būti skirtinga sutrikimo raiška. Tai reiškia, kad vienam iš brolių ar seserų gali būti būdingas tik mokymosi ar tik socialinių funkcijų sutrikimas, o kitam - visas spektras simptomų, kuriuos įvardijame kaip autizmo spektro sutrikimą.

Neidentiškų dvynių genetinė informacija yra skirtinga, tačiau jie vystosi toje pačioje aplinkoje. Tokiu atveju autizmo spektro sutrikimo sutapimas pasireiškia gerokai rečiau, panašus kaip brolių ir seserų - apie 20 proc. Ligą vadiname genetine tuo atveju, kai žmogus turi pakitusį tam tikrą geną ir jam pasireiškia liga. Pavyzdžiui, Retto sindromo atveju geno mutacija lemia organizmo sutrikimus. Alzheimerio atveju turime baltymą ir tris jo variantus organizme, galimos įvairios jų variacijos. Tačiau jei turime vieną, tikimybė, kad pasireikš Alzheimerio liga, yra 1 iš 4. Kadangi kiti trys nesuserga, mes to nevadiname genetine liga. Tai reiškia, kad nepakanka vien to geno, turi būti tam tikri aplinkos veiksniai. Mokslininkai tiria, kurie genai, jų mutacijos, aplinkos veiksniai ir per kokius procesus didina autizmo riziką. Genų ir aplinkos veiksnių sąveika autizmo atveju vis dar mažai tyrinėta. Mokslininkai atlieka daug tyrimų, kad galėtų atsakyti į šį klausimą.

Šiuo metu pagal tyrimų rezultatus galime teigti, kad yra motinos organizmo būsenų ir sutrikimų, kurie didina autizmo riziką. Pavyzdžiui, šiais metais publikuota Danijoje atlikta studija, kuri parodė, kad uždegimas motinos organizme didina autizmo, šizofrenijos, depresijos riziką. Įdomu tai, kad nėra reikšmingo skirtumo, ar tai didelis uždegimas, pavyzdžiui, sepsis, ar mažas - kaip šlapimo takų uždegimas. Pagal gautus rezultatus nėra reikšmingo skirtumo tarp uždegimo lygio, tačiau yra skirtumas, ar uždegimas buvo. Keliama hipotezė, kad tokiu atveju galėtų pasireikšti vadinamoji dviejų pažeidimų seka. Uždegimas nėštumo metu užkoduoja smegenis tam tikrai uždegiminei būsenai. Tada antras stimulas, kuris kitu atveju nebūtų žalingas, gali sutrikdyti smegenų vystymąsi. Šią hipotezę tikrinant su gyvūnais matoma, kad stimulo sukeliamas poveikis priklauso ir nuo amžiaus, kada patiriamas antras stimulas, ir nuo antro stimulo pobūdžio. Manoma, kad nuo to priklauso, koks sutrikimas gali atsirasti.

Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad ankstyvos intervencijos sistema turėtų būti nukreipta į šeimą, o ne į vaiką. Vaikams iki trejų metų efektyviausia, kai pagalbą suteikia tėvai. Jei tėvai motyvuoti padėti savo vaikui, reikėtų juos mokyti tai padaryti. Pavyzdžiui, jei vaikas turi motorikos sutrikimų, jei jam reikia masažų, svarbu tėvams parodyti, kaip tai padaryti. Tos pačios valandos galėtų būti skiriamos ne iš karto, o, pavyzdžiui, susitinkant kas dvi savaites. Autizmo atveju dažnai netinkamai funkcionuoja sensorinė sistema. Smegenys pernelyg stipriai ar per silpnai reaguoja į aplinkos stimulus. Sensorinės moduliacijos pratimai padeda treniruoti smegenis tinkamiau priimti tuos stimulus.

Tobulėjant technologijoms, geriau suprantame, kaip veikia smegenys, kaip jos atlieka įvairias užduotis. Pagal naujausius neuromokslų tyrimus ir žinias kuriami pedagogikai pritaikomi metodai. Vis dėlto dauguma terapijų nėra pagrįstos moksliniais tyrimais. Tyrimų apimtis paprastai būna per maža, retai kontroliuojami šalutiniai veiksniai. Tad į ugdymo terapijas turėtume žiūrėti kaip į pedagogikos rezultatą, kuris neuromokslais kol kas nėra nuosekliai pagrįstas.

Tėvai dažnai vaikams taiko specialias dietas. Jei mediciniškai patvirtintos alergijos maisto produktams ar tam tikros ligos, tuomet būtina sekti gydytojų nurodymus. Tačiau kitais atvejais specialių dietų nauda esant autizmui nėra pagrįsta moksliniais tyrimais. Kai kurių epilepsijų atveju įrodyta, kad ketogeninė dieta, kai iš mitybos beveik visiškai pašalinami angliavandeniai, duoda naudos. Kaip ir bet kuriam augančiam vaikui, turintiems autizmo spektro sutrikimą labai svarbi įvairi mityba. Žmogaus, įskaitant smegenų, vystymuisi būtinos įvairios medžiagos, kurių gauname su maistu.

Tai plati tema. Vienas iš dažniausiai rekomenduojamų papildų yra žuvų taukai. Vis dėlto rinkoje esantys produktai yra labai skirtingi ir nelygiaverčiai. Reikėtų skaityti sudėtį ir atkreipti dėmesį į dvi omega-3 rūgštis: EPR ir DHR. Omega-3 rūgštys yra svarbios smegenų vystymuisi ir dabar rekomenduojama pradėti jų duoti visiems vaikams nuo šešių mėnesių, nes vaikai su maistu jų pakankamai negauna. Šešių mėnesių kūdikiui reikėtų duoti apie 300 mg EPR ir DHR kartu, dvejų metų - apie 700 mg, o suaugusiajam terapinis poveikis tyrimuose demonstruojamas vartojant ne mažiau kaip 1000 mg. Omega-6 ir omega-3 rūgštys konkuruoja tarpusavyje ir slopina viena kitos pasisavinimą. Todėl nėra prasminga vartoti omega-3 mišinius su omega-6, mat omega-6 riebalų rūgščių mūsų dietoje netrūksta.

Vis dažniau išgirstame apie brangias naujas terapijas. Tarp neuromokslininkų, kurie nesugeba tinkamai bendrauti su visuomene, ir desperatiškų tėvų, kurie savo vaikui ieško bet ko, kas padėtų, lengvai įsitaiso asmenys, kuriantys esą tyrimais pagrįstus komercinius produktus. Tokių priemonių veiksmingumas tarsi pagrindžiamas moksliniais tyrimais, tačiau dažniausiai jie grindžiami mokslininkų hipotetiškai pateikiamomis idėjomis, o tiesiogiai nėra patikrinami. Paprastai tokios moksliniais tyrimais menkai pagrįstos terapijos yra labai brangios.

Vis dėlto net ir moksliniais tyrimais nepatvirtintas metodas, kurio negalime rekomenduoti visiems, turintiems autizmo spektro sutrikimą ar tam tikrų jo bruožų, individualiu atveju gali būti veiksmingas. Tačiau rinkodaros sprendimai šiuos produktus reklamuoti kaip pagrįstus mokslu dažnai nėra sąžiningi. Smegenys turi vystytis harmoningai. Jei raidoje yra spragų, turime pasistengti jas koreguoti. Tačiau negalima susitelkti tik į terapijas, mitybą. Harmoningam smegenų vystymuisi reikalingos įvairios patirtys, todėl reikia ir tiesiog leisti vaikui gyventi, būti su juo, formuoti tarpasmeninį ryšį.

Vaikai geriausiai mokosi per ryšį su kitu žmogumi. Kadangi autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų gebėjimas megzti ir palaikyti ryšį su kitu žmogumi dažnai būna sutrikęs, prasminga ieškoti būdų, kaip padėti jiems mokytis bendrauti. Kita vertus, mokslininkai ieško ir alternatyvų - galbūt vaiką, kuriam bendravimas - itin sudėtingas dalykas, galime mokyti taikydami kitas priemones, tokias kaip informacinės technologijos. Labai norėčiau, kad visos terapijos būtų orientuotos būtent į vaiką ir į jo poreikius, o ne į aplinkinių dėl vaiko simptomų raiškos patiriamus sunkumus.

tags: #autizmas #kalba #mokslinis #tyrimas