Humoras ir juokas - tai ne tik malonus laiko praleidimas, bet ir galingas įrankis, padedantis įveikti stresą, gerinti psichologinę būseną ir net stiprinti sveikatą. Nors anekdotai apie stresą gali atrodyti kaip paprastas būdas praskaidrinti dieną, moksliniai tyrimai atskleidžia, kad juokas turi realią, teigiamą įtaką mūsų kūnui ir protui.
Juoko poveikis organizmui: daugiau nei tik geras jausmas
Nors juokas neišgydo visų ligų, jis ne veltui vadinamas geriausiu vaistu. Humoras gerina psichologinę būseną, padeda įsilieti į kompaniją ir neutralizuoti stresą bei liūdesį.
Berklio universiteto psichologas Dacheris Keltneris nustatė, kad žmonės, galintys nuoširdžiai šypsotis ar juoktis, kalbėdami apie neseniai mirusį artimąjį, jaučia mažesnį stresą po netekties praėjus tiek šešiems mėnesiams, tiek ir po metų. Juokas padeda išlaisvinti neurotransmiterius, aktyvuojančius galvos smegenų zonas, kurios priešinasi neigiamoms emocijoms.
Juokas skatina raumenų atsipalaidavimą, mažina kraujo spaudimą, gerina kraujo prisotinimą deguonimi ir plaučių veiklą. Smegenyse skatinama endorfinų gamyba, kurie svarbūs kovojant su skausmu ir depresija. Mažindamas stresą, juokas taip pat gerina imunitetą ir endokrininę sistemą. Lee Berkas iš Loma Linda universiteto Kalifornijoje įrodė, kad juokas didina T-limfocitų skaičių ir aktyvumą, taip pat stimuliuoja augimo hormono lygio padidėjimą ir streso hormonų lygio sumažėjimą.
Vis dėlto, humoro įtakos sveikatai tyrimus reikėtų vertinti atsargiai. Nors L.Berkas, kuris per ketvirtį amžiaus tapo juoko srities autoritetu, humoro naudą prilygina bėgiojimui, kai kurie ekspertai ragina atidžiau ištirti juoko ir imuninės sistemos sąryšį.
Taip pat skaitykite: Agresijos anekdotai
Juokas ir evoliucija: nuo grimasos iki socialinio įrankio
Šypsena yra viena iš pirmųjų žmogaus demonstruojamų emocijų - kūdikiai šypsosi jau pirmosiomis savaitėmis po gimimo. Biologai Matthew Gervaisas ir Davidas Sloanas Wilsonas teigia, kad gebėjimas šypsotis mūsų protėviams vystėsi dviem etapais. Iš pradžių atsirado „Diušeno juokas“ - grimasa su plačiai atverta burna, signalizuojanti taikingumą ir saugumą. Vėliau atsirado sąmoningos šypsenos, kurios buvo tikro juoko imitacija, reikalinga socializacijai ar apgaulei.
Marylando universiteto psichologo Roberto Provine'o teigimu, mes juokiamės ar kikename bent 20 kartų per dieną, o ikimokyklinio amžiaus vaikai - iki 300 kartų. Suaugusiems vos 10-20% juoko pasireiškimų sukelia kas nors išties juokingo. Tai rodo, kad šypsena ir juokas tapo būtinais bendruomenės instrumentais.
Humoras ir smegenys: kaip mes suprantame juokus
Humoro supratimas yra kompleksinis procesas, kuriame dalyvauja kelios smegenų zonos. Dortmundo universiteto mokslininkų komanda nustatė, kad pokštą aptinka kairiojo smegenų pusrutulio žievės zonos, kurios padeda išrūšiuoti naują ir netikėtą informaciją ir sugretinti ją su jau žinoma informacija. Tuomet pokšto „vertinimu“ užsiima sala ir migdolinis kūnas, sritys, svarbios emocijų reguliavimui ir sprendimų priėmimui. Sąmoningas juokas gimsta premotorinėje operkuliarinėje žievėje smilkininėje srityje.
Skirtingo tipo juokai sujaudina skirtingas smegenų dalis. Pavyzdžiui, juokai, kuriuose pažeidžiama įprasta logika, aktyvuoja smilkininę sritį, o kalambūrai ir žodžių žaismai apdorojami Broca centre. Smegenų dalių pažeidimas gali pakeisti humoro jausmą.
Pats juokingiausias pokštas: ar jis egzistuoja?
Idealaus pokšto, kuris prajuokintų visus, nėra. Tačiau tyrėjai vis tiek bando tokį rasti. Britų psichologas Richardas Wisemanas apklausė daugiau nei milijoną žmonių iš 70 šalių ir nustatė, kad britams, airiams, australams ir naujazelandiečiams labiau patinka žodžių žaismai, amerikiečiams ir kanadiečiams - situacijų komedijos, o europiečiams - logikai prieštaraujantys juokai. Juokingiausiuose pokštuose yra netikėtas veiksmo posūkis, o dar geriau, jeigu sugriaunami klaidingi lūkesčiai.
Taip pat skaitykite: Depresijos anekdotai
Kanados ir Vokietijos mokslininkų komanda nustatė, kad kuo didesnis atotrūkis tarp lūkesčių ir finalo, tuo juokingesnis pokštas. Jie sukūrė neegzistuojančius žodžius iš įprastai skambančių skiemenų ir sudarė iš jų beveik 6000 beprasmių minifrazių. Tyrimas parodė, kad retai naudojami deriniai buvo vertinami kaip juokingesni, nei pasitaikantys dažnai. Taip pat mums patinka deriniai, kuriuose yra „purvinų“ žodelių dalys.
Vis dėlto, humoro supratimas priklauso nuo lyties, amžiaus, išsilavinimo, nuotaikos, streso lygio ir kitų faktorių.
Juokavimo mokslas: ar galima išmokti būti juokingam?
Mayo klinikoje teigiama, kad gebėjimo juokingai juokauti galima mokytis ir jį reikia lavinti. Ekspertai rekomenduoja:
- Būti arčiau juokingų dalykų: skaityti anekdotus, žiūrėti komedijas ir pan.
- Juoktis iš savęs ir drauge su kitais.
- Sukaupti pokštų atsargas.
- Žinoti ribas: nesijuokti svetima sąskaita.
- Suprasti, kada ir apie ką galima juokauti, o kada ne.
Humoras darbe: kaip tinkamai juokauti
Juokas darbe gali sumažinti patiriamą stresą, suteikti kūrybinio įkvėpimo ir duoti akivaizdžios naudos sveikatai. Tyrimai rodo, kad juokas stimuliuoja imuninę sistemą, sumažina streso hormonų ir padidina endorfinų kiekį. Įstaigoje humoras gali padidinti produktyvumą, sustiprinti komandą, suteikti vieningumo dvasios.
Tačiau svarbu atsiminti, kad anekdotas anekdotui nelygus. Neigiamas, t.y., įžeidžiantis, diskriminuojantis humoras nedaro teigiamų psichologinių efektų žmogaus kūnui ir sielai.
Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija
Šeši būdai pagerinti humoro jausmą darbe:
- Atkreipkite dėmesį į bendradarbio nuotaiką.
- Pradėkite lėtai.
- Pasitikėkite intuicija.
- Žinokite, kada elgtis rimtai.
- Naudokite humorą saikingai.
- Venkite žaismingų įžeidimų.
Jei bendradarbį įžeidė ar nuliūdino jūsų juokeliai, atsiprašykite ir pasistenkite ištaisyti situaciją.