Psichologo profesija, paremta Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatomis, yra neatsiejama nuo etinių vertybių, kuriomis vadovaujasi psichologai visoje Europoje ir už jos ribų. Tos bendrosios vertybės - tai teisingumas, lygybė ir pagarba žmogaus bei bendruomenės autonomiškumui ir orumui. Psichologas dirba su žmonėmis, gilinasi į jų vidinį pasaulį, o profesiniame bendravime dažnai susiduria su itin pažeidžiamais asmenimis ir turi didelę įtaką pokyčiams jų gyvenime, todėl privalo naudoti savo profesines žinias išskirtinai tiek atskiro asmens, tiek ir visos visuomenės gerovės augimui, ir savo darbe laikytis profesinės etikos normų. Psichologas taip pat turi gerbti tarptautinių sutarčių ir žmogaus teisių konvencijų apibrėžtus žmogaus teisių principus, visuomenės gyvenimo normas ir suprasti, kad jų nesilaikymas gali neigiamai atsiliepti jo paties profesinei veiklai bei profesijos garbei. Kadangi psichologijos mokslas ir profesija nepaliaujamai plėtojasi, atsiranda naujos ir vis sudėtingesnės žinios ir metodai, o socialiniai pokyčiai nuolat sukuria naujų probleminių situacijų, yra svarbu, kad psichologai stebėtų ir plėstų savo kompetencijos ribas. Be to, psichologas privalo išmanyti ir deramai atsižvelgti į nacionalinius bei tarptautinius psichologo profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Tačiau dalis psichologo profesinių veiklų nėra aiškiai formalizuotos, tad tokiais atvejais lemiamą vaidmenį vaidina psichologo etinė nuovoka, atsakomybė ir profesinė kompetencija. Šis straipsnis skirtas apžvelgti vieno iš žymiausių Lietuvos psichologų - Antano Valantino - profesinį kelią, jo indėlį į psichologijos mokslą ir švietimą Lietuvoje, remiantis įvairiais šaltiniais, įskaitant katedros archyvus, mokslines publikacijas ir kitą viešai prieinamą informaciją.
Psichologo profesijos etiniai pagrindai
Psichologo profesija remiasi Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatomis, pagrįstomis etinėmis vertybėmis, kuriomis vadovaujasi psichologai visoje Europoje ir už jos ribų. Tos bendrosios vertybės - tai teisingumas, lygybė ir pagarba žmogaus bei bendruomenės autonomiškumui ir orumui. Psichologas dirba su žmonėmis, gilinasi į jų vidinį pasaulį, o profesiniame bendravime dažnai susiduria su itin pažeidžiamais asmenimis ir turi didelę įtaką pokyčiams jų gyvenime, todėl privalo naudoti savo profesines žinias išskirtinai tiek atskiro asmens, tiek ir visos visuomenės gerovės augimui, ir savo darbe laikytis profesinės etikos normų. Psichologas taip pat turi gerbti tarptautinių sutarčių ir žmogaus teisių konvencijų apibrėžtus žmogaus teisių principus, visuomenės gyvenimo normas ir suprasti, kad jų nesilaikymas gali neigiamai atsiliepti jo paties profesinei veiklai bei profesijos garbei. Kadangi psichologijos mokslas ir profesija nepaliaujamai plėtojasi, atsiranda naujos ir vis sudėtingesnės žinios ir metodai, o socialiniai pokyčiai nuolat sukuria naujų probleminių situacijų, yra svarbu, kad psichologai stebėtų ir plėstų savo kompetencijos ribas. Be to, psichologas privalo išmanyti ir deramai atsižvelgti į nacionalinius bei tarptautinius psichologo profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Tačiau dalis psichologo profesinių veiklų nėra aiškiai formalizuotos, tad tokiais atvejais lemiamą vaidmenį vaidina psichologo etinė nuovoka, atsakomybė ir profesinė kompetencija.
Kontekstas. Europos psichologų asociacijų federacija (angl. European Federation of Psychologists‘ Associations, toliau - EFPA) 1995 m. Atėnuose Generalinės asamblėjos metu priėmė Europos psichologų profesinės etikos metakodeksą, kuriuo vadovaudamosi Federacijai priklausančios asociacijos turėjo sudaryti arba atnaujinti savo etikos kodeksus (toliau - Metakodeksas). Šiame Metakodekse buvo išdėstyti fundamentalieji etikos principai, atspindintys bendrą filosofiją ir gaires įvairiose psichologo profesinės veiklos situacijose. Šalys narės taip pat įsipareigojo sukurti skundų tyrimo ir sprendimų priėmimo, susijusio su etikos pažeidimais, procedūras. Remiantis Metakodeksu, buvo sudarytas Pavyzdinis etikos kodeksas, kuris buvo patvirtintas 2015 m. Milane EFPA generalinės asamblėjos metu. Lietuvoje pagrindinis dokumentas, kuriuo psichologai vadovavosi savo veikloje, buvo Etikos kodeksas (rengė prof. A. Gučas, doc. E. Rimkutė, doc. D. Gailienė), patvirtintas Lietuvos psichologų sąjungos (toliau - LPS) suvažiavime 1996 m. lapkričio 23 d., kurį reikėjo peržiūrėti ir pritaikyti, atsižvelgiant į politinius, ekonominius ir socialinius pokyčius. Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso naujoji redakcija parengta, remiantis EFPA Psichologo profesinės etikos metakodeksu, EFPA Pavyzdiniu etikos kodeksu, 1996 m. Etikos kodeksas (toliau - Kodeksas) leidžia giliau suprasti vertybes ir etikos principus, kuriais psichologas privalo remtis profesinėje veikloje, paliečia svarbiausias etikos dilemas ir siūlo etiško elgesio gaires profesine veikla užsiimančiam psichologui.
- Psichologas. Klientas. Šiame Kodekse sąvoka „klientas“ reiškia bet kurį asmenį ar asmenis, su kuriais psichologas užmezga profesinį bendravimą. Profesinė veikla. Profesinis bendravimas. Suinteresuota šalis. Patvirtinta 2017 m. gegužės 12 d.
Antano Valantino indėlis į VDU psichologijos katedrą
Psichologijos katedra Vytauto Didžiojo universitete (VDU) buvo atkurta 1991 metais. Tuometinis Socialinių mokslų fakulteto dekanas, doc. dr. Juvencijus Lapė, ėmėsi organizuoti studijas. Buvo priimti pirmieji psichologiją studijuojantys studentai, įdarbinti mokslininkai, vykdantys psichologijos mokslo tyrimus. Pradiniai katedros gyvavimo metai buvo skirti psichologijos studijų organizavimui. Įgyvendintos 4 metų psichologijos bakalauro ir 2 metų mokyklinės ir organizacinės psichologijos magistrantūros studijos. Atkuriant psichologijos mokslo kryptį VDU daug prisidėjo JAV gyvenantys lietuviai psichologijos profesoriai Justinas Pikūnas, Antanas Paškus ir kiti. Daug dėstytojų skaityti įvairius psichologijos dalykus buvo pakviesti iš Vilniaus universiteto. Vėliau vadovavimą Psichologijos katedrai perėmė doc.dr. Vaclovas Martišius.
A. Valantinas prisidėjo prie katedros veiklos nuo pat jos atkūrimo pradžios. Iki 1991 metų buvo dėstomas bendrauniversitetinis bendrosios psichologijos kursas. Suformavus psichologijos specializacijos trečiakursių kursą ėmėmės ieškoti specialistų galinčių dėstyti įvairius psichologijos dalykus. Pradėjus eiti katedros vedėjos pareigas katedroje radau dirbančius tik du specialistus - doc. J. Lapę ir doc. V. Martišių. Neužilgo katedrą papildė doc. B. Grigaitė, iš Šiaulių universiteto pavyko prisikviesti etatiniam darbui doc. A. Kepalaitę. Talkino ir kiti žymūs Lietuvos psichologai - Gudonis, J.Kasiulis, A. Valantinas, A. Kučinskas, V.Barvydienė, kiek vėliau užsiėmimai vykdavo ir Kauno kardiologijos instituto medicininės psichologijos ir sociologinių tyrimų laboratorijoje, kurios vadovas tuo metu buvo prof. A.Goštautas. Doc. A. Valantinas inicijavo įvairius švietimo plėtotės, pedagoginės psichologijos tyrimų projektus. 2002-2004 metais jis vadovavo Bendrosios psichologijos katedrai. Nuo 2004 m. iki 2016 m. rudens Bendrosios psichologijos katedrai vadovavo doc. dr.
Taip pat skaitykite: Tautosaka ir Antanas Valantinas
Katedros dėstytojai ir jų moksliniai interesai
Katedros dėstytojų mokslinio darbo kryptys siejosi su jos narių nagrinėjamomis problemomis iki jiems ateinant dirbti į VDU. Docentės B. Grigaitė ir A. Palujanskienė tyrė vaikų adaptaciją mokykloje ir jų mokymosi problemas. Doc. B. Grigaitė vadovavo trejų metų longitudiniam tyrimui „Rašytinė kalbos mokymas vaikų darželyje“. Už šiuos tyrimus jai buvo paskirtas Atviros Lietuvos fondo finansavimas. Doc. V. Martišius tyrinėjo konteksto plačiąja prasme reikšmę pažinimo procese. Doc. J. Lapė tyrinėjo kito asmens suvokimo ypatumus. Psichodiagnostikos metodų kūrimo ir pritaikymo Lietuvoje klausimais dirbo prof. Justinas Pikūnas, įdiegęs Roršacho metodiką ir originalią piešinių diagnostikos metodiką vaikams, parengęs doktorantus: moralės tyrimus vykdžiusią Loretą Zajančkauskaitę ir Visvaldą Legkauską (kartu su doc. V. Martišiumi). Katedroje buvo vystomi vaikų kūrybiškumo tyrimai (doc. dr.
Bendradarbiavimas su užsienio universitetais
Katedroje aktyviai rūpinamasi studijų kokybe ir jų tarptautiškumo didinimu. Mokslininkai iš užsienio atvyksta į VDU psichologijos padalinius skaityti paskaitų, dalyvauti doktorantūros studijų procesuose bei mokslinėse diskusijose, o VDU dėstytojai kviečiami dėstyti į užsienio šalių universitetus. Mokyklinės psichologijos magistrantai turi galimybę klausyti profesoriaus M. McFarland iš Nebraskos universiteto Kernyje (JAV) nuotoliniu būdu dėstomą kursą „Globalization and School Psychology“, kuriame kartu su kolegomis iš įvairių šalių nagrinėja psichologo darbo švietimo sistemoje ypatumus. VDU psichologijos padaliniuose ne vienerius metus dirbo JAV psichologijos profesorius R. Kern. 2002 metais Psichologijos katedros iniciatyva buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Nebraskos universitetu, JAV. Profesorius James Slate Fleming ( atstovaudamas Black Hills State University, buvo sudaręs bendradarbiavimo sutartį su VDU), profesoriaus A.
Studijų programos ir mokslinė veikla
Psichologijos studijos vykdomos pirmoje ir trečioje pakopoje. Bakalauro programos kūrime aktyviai dalyvauja tiek nuolatiniai katedros dėstytojai, tiek talkininkaujantys kitų šalies ir užsienio universitetų dėstytojai. Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Klaipėdos universitetu 1992 10 07 suteikta Socialinių mokslų srities psichologijos krypties doktorantūros teisė. Bendrosios psichologijos katedra vykdo psichologijos bakalauro nuolatines ir ištęstines studijas. Iki 2009 metų ištęstinės (neakivaizdinės) psichologijos bakalauro studijos, plėtojančios visą gyvenimą trunkančio mokymosi idėją, buvo labai populiarios. Tačiau nuo 2010 metų jų atsisakyta ir studentai priimami tik į nuolatines studijas. Katedroje vykdomos trys magistrantūros studijų programos (mokyklinė, organizacinė ir sveikatos psichologija) bei psichologijos mokslo krypties doktorantūros studijos (nuo 2011 m.
Mokslinių tyrimų kryptys
1995 - 1998 metais buvo plėtojamos šios psichologijos mokslo kryptys: vaikų brandumo mokyklai bei emocinės būklės tyrimai (doc. dr. Bronislava Grigaitė, doc. dr. Aldona Palujanskienė), emocijų ypatumų tyrimai (prof. habil. dr. Vytis Viliūnas, doc. dr. Albina Kepalaitė), inžinerinės psichologijos bei etnopsichologijos tyrimai (doc. dr. Juvencijus Lapė, Remigijus Bliumas), kognityvinės psichologijos (doc. dr. Vaclovas Martišius), specialiųjų poreikių vaikų psichologios (doc. Dr. Plečiantis mokslinių tyrimų sritims, 2002 m. suformuluota mokslinių tyrimų kryptis „Gyventojų psichologinės adaptacijos problemų amžiaus tarpsniais tyrimai sveikatos, asmenybės ir kognityvinės psichologijos požiūriu“. Svarbiausius mokslinius ir taikomuosius projektus inicijavo ir jiems vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas. Šiuo laikotarpiu vyravo publikacijos širdies ir kraujagyslių ligų psichosocialinių veiksnių, mokinių priklausomybę sukeliančių medžiagų prevencijos temomis. Daugiausia publikacijų paskelbė A. Goštautas, I. Pilkauskienė, L. Šinkariova, L. Gustainienė, A. Endriulaitienė.
Taikomoji veikla: psichologijos klinika ir psichodiagnostikos centras
1998 m. Psichologijos katedra buvo išplėsta įkuriant Psichologijos kliniką ir Psichodiagnostikos centrą, kuriems universiteto administracija skyrė po pusę mokslo darbuotojo etato. Šie padaliniai buvo sukurti studentų praktikai organizuoti moksliniu pagrindu, kurti psichologinės diagnostikos metodikas. Studentų praktikai organizuoti 1999 m. buvo įdiegtas ir vykdomas iki 2006 m. taikomasis projektas „Bendravimo psichologijos mokykla“ su „Sniego gniūžtės“ stovykla (nuo 1994 m. projekto vadovas -prof. habil.dr. Antanas Goštautas, koordinatorė - doc. dr. Ina Pilkauskienė). Per šį laikotarpį bendradarbiaujant su Teorinės psichologijos ir Bendrosios psichologijos katedromis bei Lietuvos sveikatos psichologų sąjunga buvo surengta 18 „Sniego gniūžtės“ stovyklų, kuriose dalyvavo apie 1300 mokinių, o psichologo praktiką atliko daugiau kaip 250 studentų. Psichologijos klinikoje nuo 1999 m. buvo vykdytas kitas tęstinis projektas - „Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių rūkymo ir alkoholio vartojimo profilaktika“ (projekto vadovas - prof. habil.dr. Antanas Goštautas), kuriame praktiką atliko visi psichologijos bakalauro studijų studentai. Psichodiagnostikos centre, vykdant projektą Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybai, buvo paruoštos skalės pažinimo procesų ir asmenybės ypatumams nustatyti, kurios padėtų įvertinti šauktinių tinkamumą karo tarnybai (projekto vadovas - A. Goštautas, koordinatorė - I.
Taip pat skaitykite: Kūrybos kančios
A. Valantinas apie vaikystę ir ugdymą
„Kartais užmirštame, kad vaiką moko ne patarimai, o patyrimas, kurį jis įgyja“, - sako Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto dekanas doc. dr. Antanas Valantinas, paklaustas, ar laimingą vaikystę reikia sukurti, ar išsaugoti. Psichologijos instituto dekanas A. Valantinas pasakoja, kad pirmo kurso studentams sunku suprasti ir priimti, kad psichologijoje nėra vienos tiesos. „Išsaugoti ar susikurti laimingą vaikystę? Mano galva, ir išsaugoti, ir susikurti, nes vaikas yra aktyvus. Jam reikia sąlygų, kurios įgalintų, išskleistų jo galias. Čia kaip toje pasakėčioje, kur ateina žmogelis pas sodininką ir sako - „noriu savo kieme pasodinti medį. Gal gali patarti, kaip geriau tai padaryti?“. Po kiek laiko žmogelis ir vėl ateina pas sodininką. „Viską padariau kaip ir sakei. Ką man toliau daryti?“ Sodininkas pažiūrėjo į jį ir atsakė: „Na, o dabar pasitrauk ir netrukdyk medžiui. Laistyk tik tada, kai tai yra būtina ir tiek, kiek yra būtina. Toliau jau pats medis susitvarkys“, - dėstė doc. dr. A. Yra toks ironiškas pasakymas: niekada nėra vėlu padaryti savo vaikystę laimingą. Pašnekovo teigimu, nėra ir nebus taip, kad vaikas nepatirs jokių iššūkių savo vaikystėje. Jis juos patiria ir turi patirti, turi įveikti. „Atsakomybė čia pasiskirstoma 50:50. Tik tos pusės dalies gylis tėvams ir edukologams yra skirtingas. Edukologai daugiau atsakingi už tikslingo ugdymo kokybę, o tėvams tenka sujungti ir tai, kas daroma ugdymo institucijoje, ir tai, be ko vaikas negali sėkmingai augti: saugumo, šilumos, adekvačių reikalavimų ir bendradarbiavimo su edukologais. Dėl ugdymo klaidų jis siūlo taip pat per daug nesijaudinti - klysti yra žmogiška, o kiekvieno vaiko istorija skirtinga - joje ir klaidos, ir laimėjimai, ir tai daro jį unikalų. A. „Mano mažieji vaikai gerokai išklibino mano raidos psichologijos žinias. Daug ką teko iš naujo įprasminti“, - pabrėžė A. „Jei ant aukšto kalno pirmą kartą užsodintume vaiką ant dviračio ir paleistume važiuoti - kokia tikimybė, jog vaikas išmoktų važiuoti ir viskas baigtųsi sėkmingai? Iš kitos pusės, jei visą laiką laikysime vaiką už dviračio sėdynės, neleisdami bandyti važiuoti savarankiškai - jis to niekada ir neišmoks ir pats dėl to jausis blogai. Per didelis laisvės kiekis, ribų, taisyklių neturėjimas vaikui atneša žalos. Iš kitos pusės, labai svarbu, jog matytume vaiką kaip asmenybę, suprastume, jog vaikas nėra mūsų nuosavybė - jis atskiras žmogus, per mus atėjęs į šį pasaulį. Psichologės manymu, didis trukdis vaiko laimei - tinkamo pavyzdžio stoka šeimoje, ugdymo įstaigoje, visuomenėje. „Kartais to „nepatogaus“ elgesio šaknys paprastos - vaikas didelę dalį dienos praleidžia ugdymo įstaigose, būreliuose, prie informacinių technologijų, o tikrojo buvimo kartu su svarbiausiais gyvenime žmonėmis jis turi vis mažiau. Todėl laimingas vaikas pagal M. „Dėl to tėvai ir mokytojai dar turi labiau padirbėti. Labai norėčiau pasakyti, jog jų bendradarbiavimas yra pakankamas. Džiaugiuosi, jog yra puikių pavyzdžių, kuomet pedagogai ir tėvai sudaro darnią komandą ir pasiekia puikių rezultatų.
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) psichologijos katedra ir žaidimų tyrimo laboratorija
LEU taip pat vykdo projektą, kuris remiasi idėja, kad žaidimas yra vaiko pažinimo būdas ir raidos skatulys, o išplėtotos žaidimo formos tiesiogiai parengia vaiką mokymuisi ir formuoja bazinius gebėjimus. Projekto metu bus siekiama stiprinti vaikų savireguliacijos įgūdžius per vaikui natūralią ir patrauklią veiklą - žaidimą. Šio mokslinio projekto tikslas - sukurti instrumentą, kuris skatintų vaikų žaidybinę veiklą ir padėtų formuotis vaikų savireguliacijos įgūdžius. Tyrimu bus siekiama išsiaiškinti, kaip vaikų žaidybinės veiklos metu formuojasi savireguliacijos funkcija. Tyrimai bus atliekami LEU Žaidimo tyrimo laboratorijoje ir keliose vaikų ugdymo įstaigose: Vilniaus miesto darželių ikimokyklinio ugdymo grupėse. Tyrimas sieks identifikuoti veiksmingiausias suaugusiųjų elgesio strategijas, padedančias vaikams sėkmingai dalyvauti žaidime ir ugdytis savireguliaciją; aprašyti nuoseklius savireguliacijos formavimosi žingsnius; skatinti žaidybinėje situacijoje pasiektos savireguliacijos perkėlimą į kitas kasdienio gyvenimo situacijas; sukurti instrumentą ir parengti metodines rekomendacijas padedančias švietimo pagalbos specialistams ir tėvams ugdyti vaikų savireguliaciją. Projekto rėmuose bus parengta monografija, suteikianti platesnį supratimą apie žaidimo raidą, jo reikšmę vaiko raidai ir savireguliacijai. Projekto metu bus siekiama kuo plačiau paskleisti tyrimų rezultatus švietimo pagalbos specialistų ir tėvų bendruomenėse. Bus rengiami pristatomieji seminarai, kuriuose praktikams bus išsamiai pristatomas sukurtas savireguliacijos skatinimo instrumentas ir parengtos metodinės rekomendacijos. Dalyviai bus skatinami dalintis įgyta patirtimi savo ugdymo įstaigose. Šio tyrimo rezultatų analizė ir sukurtas instrumentas kartu su metodinėmis rekomendacijomis, padės skatinti ir tobulinti kokybišką ir vaiko poreikius atitinkantį vaikų ugdymą tiek ikimokyklinio ugdymo institucijose, tiek šeimose. Projekto metu sukurtas instrumentas galės būti naudojamas Lietuvos ikimokyklinio vaikų ugdymo įstaigose, taip pat ir kitose šalyse, be to daug prisidės prie lavinimo ankstyvoje vaikystėje mokslų srities plėtojimo tarptautiniu mastu. Projekto metu parengta monografija bus skirta mokslininkams ir praktikams.
Psichologo profesijos pasirinkimo kelias
Svajojate apie psichologo profesiją? Psichologija - tai pirmiausia pagalba kitiems žmonėms. Baigę psichologijos bakalauro studijas jūs dar negalėsite dirbti savarankiškai. Taip, šiame etape galėsite būti tik profesionalaus psichologo asistentu, tačiau dirbdami tokį darbą įgysite naudingos praktinės patirties ir įgūdžių. Savarankiškais psichologais profesionalais tapsite tik baigę psichologijos magistrantūros studijas ir pasirinkę specializaciją (klinikinės, sveikatos, pedagoginės, teisės, darbo ir organizacinės ir t.t. Taigi laukia gana ilgas kelias. Psichologija yra ir mokslas, ir profesija vienu metu. Psichologijoje nėra vienos tiesos. Be anglų kalbos neišsiversite, nes pagrindinė kalba psichologijoje yra anglų. Jums teks išmokti ne tik klausytis, bet ir girdėti. Ne tik žiūrėti, bet ir matyti. Ne tik stebėti, bet aiškiai žinoti, ką stebėti ir kaip tai daryti. Visa tai yra psichologija, kuri labai sparčiai vystosi ir vis labiau įsitvirtina visose gyvenimo srityse.
Socialinė pedagogika ir karjeros galimybės
Mėgsti analizuoti ir kritiškai vertinti aplinką, gebi išklausyti ir suprasti jaunosios kartos problemas, turi organizacinių gebėjimų, svajoji padėti žmonėms geriau orientuotis socialinėje aplinkoje ir asmeniniame gyvenime? Studijuok socialinę pedagogiką! Socialinis pedagogas - tai vaiko gerovės advokatas, pasirengęs dirbti institucijose, atliekančiose ugdymo funkcijas ir gebantis vykdyti socializacijos, ankstyvosios prevencijos, pagalbos prevencijos ir reabilitacijos programas, galintis ir įgalinantis asmenį padėti sau ir kitiems spręsti socioedukacines problemas. Socialinis pedagogas gebės atstovauti vaiko teisėms ir interesams, organizuoti ir teikti socialinę, pedagoginę ir psichologinę pagalbą vaikui, šeimai, mokyklos bendruomenei, vertinti ir padėti spręsti problemas, susijusias su įvairiais vaikui kylančiais sunkumais, dirbti su vaikais, priklausomais nuo kvaišalų, patiriančiais smurtą, vykdyti mokymosi motyvacijos, lankomumo, užimtumo, elgesio ir kitų problemų sprendimo prevencines programas, teikti ir organizuoti būtinas socialines paslaugas įvairioms bendruomenių grupėms. Įgiję socialinio pedagogo kvalifikacinį laipsnį galėsite sėkmingai atlikti mokymosi organizatoriaus, kūrybiško ugdytojo, galimybių kūrėjo, talkininko, patarėjo, partnerio, tarpininko tarp mokinio ir įvairių šiuolaikinių informacijos šaltinių, ugdymo proceso organizavimo ir koregavimo koordinatoriaus vaidmenis.
Taip pat skaitykite: Miškinio kūrybos analizė
tags: #antanas #valantinas #psichologas #tel