Patyčios - tai reiškinys, kuris, deja, vis dar giliai įsišaknijęs mūsų visuomenėje. Apklausos rodo, kad daugybė vaikų kasdien kenčia patyčias, kurios dažniausiai pastebimos mokyklose. Prasidėjus mokslo metams, itin svarbu, kad suaugusieji būtų budrūs ir dėmesingi, siekiant užkirsti kelią šiam vaikų sielas žalojančiam reiškiniui. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra patyčios, kokios jų priežastys ir pasekmės, kaip atpažinti patyčių auką ir, svarbiausia, kaip jai padėti bei užkirsti kelią patyčioms.
Kas Yra Patyčios?
Patyčiomis dažniausiai laikomas kabinėjimasis, gąsdinimas, stumdymas, mušimas, pinigų, daiktų atiminėjimas. Patyčių auka atsiduria atskirtyje. Psichologiniu smurtu vadinama tokia smurto rūšis, kai smurtautojas tyčia kitą asmenį menkina, skaudina, žemina ar susidoroti su auka bando naudodamas grasinimą, gėdinimą, išjuoką, atstūmimą, ignoravimą, žodinį užgauliojimą, bauginimą, anonimines žinutes.
Patyčios Modernėja
Gali būti, kad kai kurie suaugusieji prisimena nelabai malonius anoniminius raštelius, rastus mokykliniame krepšyje tarp knygų. Dar pasitaiko įžeidžių užrašų užmiesčio autobusų stotelėse. Išpopuliarėjus technologijoms, patyčios persikėlė ir į socialinius tinklalapius, internete platinamos asmenį žeminančios nuotraukos ar vaizdo įrašai, siuntinėjamos įžeidžiančios žinutės.
Patyčių Poveikis Aukoms
Psichologė teigia, kad vaikai, patiriantys bendraamžių patyčias, išgyvena daugybę negatyvių emocijų. Vaikai, kaip ir suaugusieji, kai iš jų tyčiojamasi, jaučia skausmą, pažeminimą, liūdesį, bejėgiškumą, beviltiškumą, nusivylimą, išdavystę ir labai dažnai vienatvės jausmą. Pasekmės šių išgyvenimų atsiliepia vaiko savivertei, elgesiui, mokymosi rezultatams. Patiriantis patyčias vaikas labai dažnai kaltina save, pradeda jaustis kitoks, kartais „nenormalus“. Gali apnikti stiprus savęs nuvertinimo ir menkinimo jausmas, kurį vaikas perima iš agresoriaus.
Patiriantiems patyčias vaikams žymiai sunkiau susikaupti, nukenčia jų dėmesio koncentracija, atmintis, dėl ko prastėja pažymiai. Tokie mokiniai nebenori eiti į mokyklą, praleidinėja pamokas. Tada vaikas dėl blogesnio mokymosi ir prasto lankomumo papildomai patiria spaudimą tiek iš mokytojų, tiek iš tėvų. Kraštutiniu atveju patyčios gali būti vaiko savižudybės arba didelio agresijos išpuolio priežastis (pvz., šaudymas mokykloje). Apie tai labai daug kalba Amerikos psichologai. Mūsų mokyklose taip pat pasitaiko muštynių, grubaus atsikalbinėjimo prieš pedagogus. Kartais mokinys stipriai trenkęs durimis išbėga iš klasės.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Fizinis ir Psichologinis Smurtas
Pasak psichologės-psichoterapeutės, fizinis smurtas - akivaizdus, aplinkiniai į jį labiau sureaguoja, bet psichologinis smurtas ne mažiau pavojingas, o gal net labiau. Tik psichologinį smurtą įrodyti kartais būna žymiai sunkiau. Pavyzdžiui, nelengva nustatyti, kuprinės, knygos, kitų mokymosi priemonių paslėpimas buvo patyčios ar draugiškas pajuokavimas, žaidimas? Žinoma, jei mergaitės ar berniuko kuprinė keliskart per savaitę atsiduria šiukšlių dėžėje, to žaidimu nepavadinsi.
Kaip Atpažinti Patyčių Auką?
Neretai vaikas būna uždaras, niekam, net tėvams, nepasisako, kad iš jo tyčiojamasi. Atpažinti, kad vaikas patiria emocinį ar fizinį smurtą nėra lengva. Būtina pastebėti, ar ant vaiko kūno neatsirado mėlynių ar kitų kūno sužalojimų. Jeigu jie atsirado, tai kaip? Ar pastaruoju metu vaikas negrįžta iš mokyklos su suplėšyta kuprine, rūbais ar kitais sugadintais daiktais? Gal iš jo atėmė telefoną?
Tėvai turi domėtis, dėl kokių priežasčių vaikui pasidarė sunkiau mokytis arba kodėl vaikas labai atkakliai pradėjo mokytis ir išgyventi dėl nesėkmių. Kartais vaikai, besimokantys stipriose klasėse, patiria spaudimą iš kitų klasės mokinių, kad jis gadina klasės pažymių vidurkį, kad yra nevykėlis. Su juo nustojama bendrauti, daromas spaudimas, kad jis pereitų į kitą klasę arba pakeistų mokyklą, todėl vaikas jausdamas be galo didelę įtampą atkakliai stengiasi mokytis, tačiau rezultatų nepasiekia.
Ketvirtoko Pauliaus Istorija
Ketvirtokas Paulius vieną dieną iš mokyklos grįžo murzinu švarkeliu - ant nugaros matėsi košės pėdsakai. Kitą dieną švarkelyje trūko dviejų sagų. Į klausimus, kas atsitiko, sumurmėjo: „Viskas gerai, susitvarkysiu.“ Po savaitės tėvas pasigedo slėptuvėje padėtų keliasdešimties eurų. Kilo barnis, vaikas išvadintas vagimi. Jis neverkė, nesiteisino ir nieko nepasakojo. Po mėnesio tėvai sužinojo, kad sūnus nelanko mokyklos. Tik bendraklasės kaimynų mergaitės atvirumas atskleidė tiesą: vyresni berniūkščiai stumdė ir tyčiojosi, kol privertė Paulių atnešti jiems pinigų.
Elgesio Pokyčiai
Tai, kad iš vaiko tyčiojamasi, aiškiausiai rodo, žinoma, išorinės aplinkybės: galbūt vaikas grįžta suplėšytais drabužiais, be kuprinės, be asmeninių daiktų, gal iš jo buvo atimti pinigai ir pan. Patyčias rodyti gali ir pakitusi vaiko vidinė būsena: pastebite, kad vaikas liūdnesnis ar neįprastai emocionalus, pasikeitė jo valgymo įpročiai. Jei vaikas nuolat išgyvena nerimą ar stresą, net jo dėmesys krenta - jis pradeda prasčiau mokytis, nebenori eiti į mokyklą, suprastėja jo mokymosi rezultatai, jam tampa sunku susikaupti ar galiausiai į mokyklą jis išvis nenori ar atsisako eiti. Išryškėti gali ir psichosomatiniai simptomai - dėl patiriamo streso vaikui gali atsirasti pilvo, galvos skausmai.
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
Kaip Padėti Patyčių Aukai?
Svarbiausia - neslėpk, kad su tavimi negražiai elgiasi. Tu nesi dėl to kaltas. „Jeigu patiri patyčias, būtinai pasikalbėk su kuo nors iš suaugusiųjų: tėvais, mokytojais ar su kuo kitu, kuo pasitiki, - sako psichologė-psichoterapeutė. Stenkis nekreipti dėmesio į skriaudėjus, nesustok, kai prie tavęs kabinėjasi ir nueik savo keliu. Jeigu tave apsupo grupė skriaudėjų, pažiūrėk silpnesniam į akis ir pasakyk: „Tai nejuokinga“. Venk tų vietų, kuriose dažnai lankosi priekabiautojai. Stenkis kaip galima rečiau būti vienas. Užsirašyk viską, kas tau nutinka.
Savo sūnaus ar dukros reikia paklausti, ar klasėje, kieme vaikai tyčiojasi vieni iš kitų, pasistengti suprasti, kuriai grupei vaikų priklauso jūsų atžala: smurtautojų, stebinčiųjų ar pajuokos objektų? Pasidomėti, kaip ir ką vaikai žaidžia. Vertėtų kartais iš tolo stebėti žaidimų pobūdį, paplepėti kartu su vaiku ir jo draugais, bendrauti su vaiko draugų tėvais. Būtina aktyviai bendrauti su mokyklos bendruomene. Tėvų susirinkimo metu pasidomėti ne tik mokymosi rezultatais, bet ir kaip jūsų vaikui sekasi draugauti su kitais vaikais. Reikia kalbėtis ir su būrelių, kuriuos lanko jūsų vaikas, vadovais.
Labai svarbu nuolat vaikui kartoti: kas beatsitiktų jis pirmiausia turi kreiptis į šeimą. Patikinti savo atžalą, kad jis yra svarbus ir kad jam bus padėta, nes viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vaikai nesikreipia į suaugusiuosius, kai patiria patyčias, - vaikai galvoja, jog suaugusiesiems tai nerūpi, kad jų problemos yra jų asmeninis reikalas, jeigu kreipsis pagalbos, bus tik blogiau.
Tėvų Veiksmai Sužinojus Apie Patyčias
Jei patyčios vyksta kieme ar kaimynystėje, mamai ar tėčiui pamačius nederamą elgesį, būtina tuoj pat agresoriui pasakyti, kad jūs matote, kas vyksta, ir tai turi tuoj pat baigtis. Jei nematėte įvykio, galima kitą kartą pamačius agresorių ramiai prieiti ir paklausti apie nederamo elgesio priežastis, informuoti, kad nuolat domitės savo vaiko gyvenimu. Pirminę pagalbą vaikui visada suteikti turi patys jam svarbiausi žmonės - jo šeima.
Visų pirma derėtų kantriai išklausyti vaiką ir jokiu būdu nepradėti jo kaltinti: kad pats neapsigynė, kad neatsakė ar nedavė atgal, kad yra per silpnas, kad pats kaltas. Tai didžiausia klaida, kurią gali padaryti tėvai. Suprantama, ir patiems tėvams sužinojus tokią žinią užverda pyktis. Tad visų pirma derėtų suvaldyti savo emocijas ir tik tada pradėti su vaiku kalbėtis. Pavyzdžiui, paklausti, kaip jis jaučiasi, kas ir kodėl nutiko, kodėl atrodo nusiminęs. Pasistenkite būti supratingi ir išsiaiškinkite visą situaciją - vaikui jau vien nuo išsipasakojimo iš karto pasidarys lengviau. Tuo pačiu, jis pasijus suprastas ir reikalingas.
Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga
Toliau vaikui reikėtų paaiškinti, kaip jam elgtis tokiose situacijose: kad jis mokėtų tvirtai pasakyti „nesityčiok“, „nekalbėk taip su manimi“, mokyti, jog patyčių atveju jis pagalbos gali kreiptis ir į mokytojus ar kitus suaugusiuosius mokykloje. Nemanau, kad tėvams derėtų iškart eiti į mokyklą ir prieš visą klasę bandyti sugėdinti jų vaiką užsipuolusius bendraklasius. Tai neteisinga praktika jau vien dėl to, kad tokių staigių tėvų reakcijų išsigandęs vaikas kitą kartą apskritai bijos tėvams išsipasakoti. Tad neskubėkite veikti ir imtis griežtų viešų veiksmų, verčiau, kaip minėjau, pasikalbėkite su vaiku. Derėtų aptarti šią situaciją su mokytojais, bet ne prie vaikų. Labai svarbu ir toliau stiprinti vaiko emocinį saugumą: jeigu vaikas jausis mylimas šeimoje, palaikomas, žinos, kad bet kada gali išsipasakoti, ir tėvai jį išklausys, jo vidiniai resursai bus pilni. Emocinis saugumas padeda atstatyti pusiausvyrą.
Kaip Stiprinti Vaiko Pasitikėjimą Savimi?
Visų pirma derėtų pradėti nuo savęs ir atsakyti į klausimą: ar jūs patys savimi pasitikite? Jei tinkamas pavyzdys bus, jei vaikui tėvai nuolat kartos, kad jis yra mylimas, svarbus, ypatingas, tuomet tie žmonės iš išorės vaiką galbūt ir galės kiek „palamdyti“, tačiau jo jie niekada nesugriaus, nes toks vaikas turės bazinį saugumą. O tuo baziniu saugumu kiekvienam vaikui šeima ir turi tapti. Pasitikėjimas savimi yra labai rimtas ir gilus dalykas, per vieną dieną, deja, jis nepasikeis.
Kitas dalykas, kurį būtų galima padaryti norint sustiprinti vaiko pasitikėjimą savimi, - paieškoti veiklos, kurioje tam vaikui gerai sektųsi - tai ypač veiksmingas būdas. Galbūt jeigu vaikui nesiseka mokykloje, jam sunku susirasti draugų, tuomet gal jam galite rasti papildomų užsiėmimų. Paklauskite, kas jam būtų įdomu: muzika, dailė, šokiai, o gal jis puikiai pasižymėtų kokioje sportinėje veikloje - tai galėtų tapti atsvara nesėkmėms mokykloje.
Kodėl Vaikai Tampa Smurtautojais?
Psichologės teigimu, tai nulemti gali labai daug aplinkybių ir veiksmų, kiekvienam vaikui jos gali būti labai skirtingos. Viena iš galimų priežasčių, kodėl vaikas tampa smurtautoju, yra fizinis ar psichologinis smurtas namuose, kurį vaikas patiria ar mato, o po to jį demonstruoja mokykloje. Kai tėvai smurtauja vienas prieš kitą ar prieš vaikus arba toleruoja ir labai vertina kovingus, konfliktiškus, paremtus orientavimusi į išlikimą, vaikų santykius, vyksta tarsi paskatinimas elgtis panašiai. Tokiose šeimose dažnai giriami tie vaikai, kurie stipresni ir atkaklesni.
Vaikai smurtautojai tyčiojasi iš bendraamžių ir labai nuoširdžiai tiki, kad tai juos daro „kietus“. Kartais vaikai būna fiziškai silpnesni ar jaučia kokius nors kompleksus dėl ūgio, socialinio statuso ar pan., todėl yra linkę dažniau tyčiotis iš kitų vaikų. Taip pat gali būti, kad ir jie patys kažkada yra patyrę patyčias, todėl tam, kad apsisaugotų nuo pakartotinių patyčių, jie patys tampa smurtautojais (geriausia gynyba - puolimas).
Ką Daryti, Jei Jūsų Vaikas Tyčiojasi?
Tokiu atveju patariu rasti laiko, kai esate nusiraminę, ir kartu susėdę su vaiku pagalvokite, kodėl pats vaikas nejaučia empatijos kitam žmogui, kodėl apskritai jis nori skaudinti kitus? Pabandykite suprasti vertybinį savo vaiko pasaulį ir domėkitės, iš kur toks supratimas atsirado: galbūt vaikui buvo skiriama per mažai dėmesio, galbūt jis buvo per griežtai auklėjamas, o gal jis tiesiog nežino, kaip kitaip išleisti savo pyktį? Tokiu atveju juk būtų galima paieškoti jam veiklos, kur vaikas galėtų išsikrauti ir savo pyktį išlieti panaudodamas savo agresiją tinkamai, pavyzdžiui, sportuodamas ar mokydamasis kovos menų. Taigi čia svarbiausia - ne rėkti ar bausti, o kuo išsamiau išsiaiškinti smurto/noro tyčiotis priežastis ir į tai sureaguoti būtina kuo anksčiau, kol jo taikomos patyčių formos netapo dar agresyvesnės.
Ką Daryti, Jei Matai Patyčias?
Jei matai patyčias, nebūk abejingas, parodyk aiškų nepritarimą tokiam elgesiui. Nesityčiok pats, nors taip elgiasi tavo draugai, - ragina D. Grakauskaitė-Sličienė. - Būk draugiškas vaikui, kuris patiria patyčias. Paragink patyčias patiriantį vaiką pasipasakoti suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Jei matai nuskriaustą vaiką, palydėk jį pas suaugusiuosius.
Patyčias sustabdysime atpažindami jas ir reaguodami, jog toks elgesys nėra tinkamas, nėra draugiškas. Svarbu atsisakyti ir klaidingų nuostatų, jog „patyčios nieko bloga“, „patyčios liausis savaime“. Bet kokia agresijos forma, tiek fizinė (mušimas), tiek emocinė, neigiamai veikia mūsų vaikų psichiką, harmoningą augimą ir vystymąsi. Tiek šeimoje, tiek mokykloje geresnių rezultatų sulauksime, jei reaguosime daugiau į gražų, draugišką bendravimą, ugdysime daugiau bendradarbiavimo įgūdžių, bendros veiklos įgūdžių. Svarbu mokyti vaikus ir savo pavyzdžiu, išmeskite piktus negražius žodžius, paerzinimus ir nebevadinkite jais vaikų, mokinių. Skirkite savo laiko ir dėmesio asmeniškai - tai didelė dovana vaikui, mokiniui.
Tiesa ir Mitai Apie Patyčias
- Mitas: Patyčias patiria tik vyresniųjų klasių mokiniai.
- Tiesa: Patyčios yra paplitusios Lietuvoje, ir tai pirmiausia yra suaugusiųjų bei visos mūsų visuomenės bėda. Tyrimų rezultatai rodo, kad pats patyčių pikas yra paauglystėje, t. y. tarp 12-15 m. vaikų, bet tokio elgesio užuomazgų galima rasti ir vaikų darželiuose. Kuo anksčiau apie tai su jais kalbėsimės, tuo bus geresni rezultatai.
- Tiesa: Patyčios - tai nuolat skriaudžiamas vaikas.
- Patyčios - toks elgesys, kai iš vaiko tyčiojamasi, jis tyčia yra skaudinamas ir žeminamas. Patyčioms nepriskiriami vienkartiniai atvejai, kai du draugai susipyko ir vienas kitą negražiai pavadino ar kartą susimušė bendraklasiai. Yra sutarta mokslininkų patyčiomis laikyti, jei jos kartojasi bent 2-3 kartus per mėnesį (ar dažniau).
- Tiesa: Patyčias vienodai dažnai patiria ir mergaitės, ir berniukai.
- Statistika yra apylygė. Berniukų patyčios nebent kartais gali būti labiau pastebimos, nes jos su daugiau fizinio veiksmo: sumušė, pakišo koją, pastūmė, įspyrė, uždarė patalpoje ir neišleidžia. Tuo tarpu mergaičių patyčios dažnai būna subtilesnės, ne visada taip lengvai pastebimos, pavyzdžiui, paskleidžia gandus, kad kiti imtų nemėgti tam tikro vaiko, arba susitaria grupelė ir nepriima vieno kurio vaiko žaisti, t. y. ignoruoja.
- Mitas: Skriaudėjais tampa blogai besimokantys vaikai iš asocialių šeimų.
- Daugiausia skriaudėjų yra labai normalūs mokiniai, turintys vidutinę ar didesnę savivertę, linkę dominuoti ir siekti dėmesio, laužyti taisykles. Tai gali būti populiarūs mokiniai, netgi mokytojų numylėtiniai! Dažnai tai vaikai iš visiškai normalių ir niekuo neišsiskiriančių šeimų.
- Tiesa: Kai kurie vaikai slepia patiriamas patyčias.
- Apie trečdalį patiriančiųjų patyčias niekam to nepasakoja. Tėvai ir mokytojai, kurie apie tai nežino, negali įsikišti ir padėti. Susidaro užburtas ratas. Nemažai vaikų nepasitiki tėvais, mokytojais arba laikosi nuostatos: „Nebūk skundikas.” Svarbu vaikui nuolat priminti, kad papasakoti apie patyčias nėra skundimas, tai pagalbos prašymas, informavimas, kad su tavimi ar tavo draugu elgiamasi netinkamai. Tėvai ir pedagogai turi nuolat vaikui priminti, kad jis neturi kentėti ir gali bet kada ateiti pasikalbėti apie tai.
Patyčių Prevencija Mokyklose
Lietuvoje jau nuo 2008 m. veikia Olweus patyčių ir smurto prevencijos programa, kurią vykdo Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras. Iki šiol programoje yra dalyvavusios 214 mokyklų, kurios 1,5 m. nuosekliai vykdė programos reikalavimus. O štai šiemet Olweus programa bus pradedama vykdyti 61-oje mokykloje. Be to, 17 mokyklų jau suteiktas Olweus vardas, įvertinus puikius jų rezultatus bei mokyklų pasiryžimą programą tęsti savarankiškai.
Svarbu yra tai, kad tik pradėjus įgyvendinti programą, mokykloje organizuojama Olweus mokinių apklausa, kurioje dalyvauja visi 3-10 klasių moksleiviai. Iš jos mokykla sužino, kiek procentų vaikų patiria patyčias ir kiek tyčiojasi iš kitų, kokios patyčios formos dažniausios, kuriose mokyklos vietose įvyksta daugiausia patyčių, kokios mokinių nuostatos jų atžvilgiu. Kiekvienais metais, tęsiant programą, vėl atliekami tyrimai, iš kurių matyti, ar patyčių lygis sumažėjo. Šie duomenys yra pristatomi mokykloms, tačiau yra naudingi ir visos Lietuvos mastu. Programos metu mokyklose atlikti tyrimai rodo, kad patyčių lygis mažėja.
Patyčių Kategorijos
Patyčias būtų galima suskirstyti į dvi kategijas: tiesiogines ir netiesiogines. Dažniausios yra tiesioginės patyčios, kurios yra fizinės ar žodinės, jomis galima laikyti ir daiktų atiminėjimą, pravardžiavimą, spardymąsi, grasinimus. Jos yra dažniau pastebimos. Kita grupė - netiesioginės patyčios: išstūmimas iš grupės, gandų, apkalbų skleidimas, socialinių spąstų kūrimas, kitų vaikų subūrimas patyčioms. Šiuo metu kaip trečią grupę galima skirti ir elektronines patyčias, mat jos sudaro apie 10 proc. visų patyčių.
Elektroninės Patyčios
2009 m. Greitas informacinių komunikavimo technologijų vystymasis bei vartojimo augimas patyčių reiškiniui neleidžia apsiriboti vien tik mokyklos teritorijoje. Taigi, šiuo metu sparčiai plėtojantis ir tobulėjant informacinėms komunikavimo technologijoms bei augant naudojimosi galimybėms, plinta nauja patyčių rūšis - elektroninės patyčios. Tėvai gana retai užklysta į tą pačią elektroninę erdvę, kurioje dažnai lankosi vaikai ir paaugliai.
Paaiškinkite vaikui, jog elektroninės patyčios yra žalingas ir nepriimtinas elgesys. Padėkite vaikui atskirti, ką jam galima talpinti virtualioje erdvėje, o ko nevertėtų viešinti. Akcentuokite slaptažodžių parinkimo ir saugojimo svarbą. Vaikai savo prisijungimo duomenis gali atskleisti artimam draugui ar draugams, tačiau to daryti nevertėtų. Kalbėkite su vaiku apie bendravimo su nepažįstamais žmonėmis galimas rizikas, t.y. kiek nepažįstamajam galima apie save pasakoti, klauskite, ar vaikas yra tikras, kad vėliau ši informacija nebus to žmogaus paviešinta ar naudojama netinkamiems tikslams.
Nors suaugusieji turėtų gerbti vaikų ir paauglių asmeninę erdvę, susirūpinimas savo vaiko saugumu kartais nustelbia norą nesikišti į asmeninius vaiko reikalus. Patikrinkite, kokia informacija yra prieinama virtualioje erdvėje apie Jūsų vaiką. Neištrinkite žinučių ir paveikslėlių. Pamėginkite nustatyti asmenį, kuris užgaulioja jūsų vaiką elektroninėje erdvėje. Net jei elektroninės patyčios organizuojamos anonimiškai (pavyzdžiui, prisidengiant slapyvardžiu ar kieno nors kito vardu), yra būdų jį susekti, į pagalbą pasitelkus jūsų interneto tiekėją.
Prevencijos Lygiai
Teigiama, kad norint išties įveikti patyčias tarp bendraamžių, privaloma vykdyti prevenciją trimis lygiais:
- Mokyklos lygiu. Mokykla turi rimtai žiūrėti į patyčių egzistavimą tarp mokinių. Mokyklos darbas - suteikti kuo įmanoma daugiau informacijos ir pagalbos mokiniams.
- Klasės lygiu. Tai yra taisyklių klasėje sudarymas, klasės valandėlių organizavimas, teigiamas mokytojo pavyzdys, gero mokinių elgesio įvertinimas, motyvavimas, patyčių situacijų aptarimas.
- Individualiu lygiu. Tai prevencija su konkrečiu mokiniu, dažniausiai auka. Šiam lygiui įgyvendinti turi vykti kalbėjimasis su nuskriaustu mokiniu, situacijų analizės ir vertinimai, saugumo plano sudarymas, konkreti pagalba.
Pagalba Vaikams Lietuvoje
- Vaikų linija: Tai tarnyba, kuri teikia pagalbą vaikams ir paaugliams. Mokiniai gali skambinti jiems rūpimais klausimais, kai jiems sunku, yra prislėgti, turi problemų ir bijo pasisakyti kitiems. Kreipęsi į „Vaikų liniją" jie yra išklausomi, jiems patariama. Šioje tarnyboje dirba tik atrinkti profesionalūs psichologai, įgudę dirbti ir konsultuoti telefonu.