Antidepresantai panikos atakų gydymui: veiksmingumas, tipai ir alternatyvūs metodai

Panikos atakos yra staigūs didelės baimės priepuoliai, lydimi stiprių fiziologinių reakcijų organizme. Tai gana dažnas reiškinys, kuris moteris paveikia dažniau nei vyrus, ypač menopauzės metu. Apie 2% žmonių suserga panikos sutrikimu, dažniausiai 20-30 metų amžiuje. Jei šeimoje yra asmenų, sirgusių panikos sutrikimu, depresija ar bipoliniu sutrikimu, rizika išsivystyti panikos atakai yra didesnė. Šiame straipsnyje aptarsime panikos atakų gydymą vaistais, kitus gydymo būdus ir kaip sau padėti ištikus panikos priepuoliui.

Kas yra panikos ataka?

Panikos ataka - tai staigus didelės baimės priepuolis, kurį lydi išreikštos fiziologinės reakcijos organizme. Organizmas automatiškai reaguoja į baimę ir paruošia žmogų pabėgti ar susidoroti su baimę sukėlusiu objektu. Panikos ataka išsivysto, kai ši „bėk arba kaukis“ reakcija viršija normos ribas ar aktyvuojama tada, kai jos nereikia. Panikos atakos metu organizmas reaguoja taip, tarsi žmogus būtų susidūręs su gyvybei grėsminga situacija, nors realaus pavojaus ir nėra.

Panikos atakos simptomai

Panikos atakos simptomai gali būti labai įvairūs ir pasireikšti skirtingai kiekvienam žmogui. Dažniausi simptomai yra šie:

• Staigus ir intensyvus širdies plakimas
• Prakaitavimas
• Drebulys
• Oro trūkumo pojūtis
• Dusulys
• Skausmas ar diskomfortas krūtinėje
• Pykinimas
• Galvos svaigimas, nestabilumas
• Alpimas
• Baimė išprotėti, prarasti kontrolę
• Mirties baimė
• Nutirpimo ar skruzdžių bėgiojimo pojūtis
• Odos paraudimas
• Gumulas gerklėje
• Nerealumo jausmas

Panikos atakos gali taip sutrikdyti, kad žmogus nepajėgia pasakyti kitiems, kas su juo vyksta. Pacientas gali atrodyti išsigandęs, drebėti, dažnai ir negiliai kvėpuoti. Dauguma pacientų galvoja, kad jiems išsivystė infarktas ir vyksta į priėmimo skyrių.

Panikos atakų priežastys

Tikslios panikos atakų ir panikos sutrikimo priežastys nėra žinomos. Egzistuoja įvairios teorijos. Manoma, kad smegenyse esančių cheminių medžiagų (neurotransmiterių) pusiausvyros sutrikimas gali lemti panikos atakos išsivystymą. Įtakos turi ir paveldimi veiksniai. Didesnę riziką susirgti panikos sutrikimu turi asmenys, kurių artimi giminaičiai sirgo panikos sutrikimu, depresija ar bipoliniu sutrikimu. Kitos galimos priežastys:

Taip pat skaitykite: Kompensuojamų antidepresantų sąrašas

• Kai kurie vaistai
• Rūkymas ar kofeino vartojimas
• Dažnas alkoholio vartojimas
• Narkotinės medžiagos
• Skydliaukės hiperfunkcija
• Psichologiniai faktoriai - sunkūs išgyvenimai, skyrybos, artimojo netektis, išdavystė, darbo, gyvenamosios vietos pakeitimas ar kitos susiklosčiusios aplinkybės, kurios sukelia nerimą, baimę bei įtampą
• Vaikystės patirtys - jei tėvai ar kiti artimieji vaikystėje buvo pernelyg kontroliuojantys, valdingi, kartais stokojantys jausmų, vaikas gali būti linkęs į jausmų slėpimą, stokoti pasitikėjimo savimi, nebūti linkęs bendrauti

Farmakologinis panikos atakų gydymas

Gydytojas gali išrašyti antidepresantų, tokių kaip sertralino, paroxetino ar fluoxetino. Antidepresantai paprastai palengvina ar panaikina panikos atakos simptomus. Nerimui sumažinti gydytojas gali paskirti benzodiazepinų grupės preparatą, kaip antai klonazepamą, alprazolamą. Benzodiazepinų grupės vaistas gali būti paskiriamas vienas ar kombinuojamas su kitų grupių preparatais. Benzodiazepinų efektyvumas varijuoja. Nuo šios grupės vaistų, ypač vartojant ilgai ir didelėmis dozėmis, gali atsirasti priklausomybė. Jei manote, kad jums atsirado priklausomybė benzodiazepinams, kreipkitės į gydytoją.

Antidepresantai

Antidepresantai yra dažnai skiriami vaistai panikos sutrikimui gydyti. Jie veikia reguliuodami neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir norepinefrinas, kiekį smegenyse. Šie neurotransmiteriai vaidina svarbų vaidmenį nuotaikos ir nerimo reguliavime. Dažniausiai skiriami selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), tokie kaip sertralinas, paroksetinas ir fluoksetinas. SSRI paprastai yra gerai toleruojami ir turi mažiau šalutinių poveikių nei senesni antidepresantai.

Venlafaxin Efexor Alventa - efektyvus dvigubo veikimo antidepresantas, pradžioje būna, kad pasitaiko (su laiku praeinančių) pašalinių reiškinių, tačiau, tai įveikus, duoda gerus rezultatus. Jo moditifikuota versija - desvelafaksinas (pristiq) turi mažiau pašalinių reiškinių, o veikia taip pat efektyviai. Duloxetin Cymbalta - stiprus dvigubo veikimo antidepresantas, efektyviai gydo sunkias depresijas, ypač su sunkiu somatiniu sindromu ir skausmais. Mirtazen Remeron mirtazapin - tai tai per noradrenalino alfa receptorius veikiantis serotonerginis antidepresantas. Puikus preparatas šalia depresijos esantiems miego sutrikimams gydyti. Greta antidepresinio poveikio - sureguliuoja naktinį miega, bet ir sumažina bendrą nerimo lygį rytdienai. Gerai suderinamas ir dažnai naudojamas įvairiuose vaistų deriniuose. Tiesa, gerina apetitą, kas tinka depresijoms su svorio praradimu, bet trukdo į viršsvorį linkusiems pacientams. Wellbutrin Elontril Bupropion - puikiai tinka anerginėms depresijoms su pasyvumu, sulėtėjimu, energijos nebuvimu. Aktyvinantis ir stimuliuojantis antidepresantas. Suteikia aktyvumo ir energijos. Agomelatin Valdoxan - pagerina aprūpinimą oksihemoglobinu depresijos paveiktose smegenų vietose ir atstato kognityvines funkcijas, puikiai veikia anhedoniją - t.y. padeda sugrąžinti malonumo pojūtį ir motyvaciją. Tianeptin Coaxil - įdomus tetraciklis antidepresantas veikiantis kaip serotoniną stimuliuojantis (SSRE (enhancer)). Puikiai tinka prie psichosomatinių sutrikimų, dirgliosios žarnos sindromo. Brintellix - Vortioksetinas (vortioxetin) - naujos kartos serotogeninis antidepresantas esantis tarp SSRI ir SNRI, veikiantis į serotonino reabsorbcijos slopinimą, 5-HT3 receptorių antagonistas ir 5-HT1A receptorių agonistas. Litis - ličio karbonatas - natūrali medžiaga (druska), turinti puikių antidepresinių, antisuicidinių savybių, bei puikiai lyginantis nuotaikų svyravimus. Nepagrįstai mažai naudojamas Lietuvoje. Fluanxol - tai antidepresinių savybių turintis neuroleptikas, puikiai tinkantis depresiniams, asteniniams ir neurotiniams sutrikimams gydyti. Bromazepam Lexotanil - tai antidepresinių savybių turintis benzodiazepinas. Kaip ir visiems benzodiazepinams - jam greit išsivysto priklausomybė ir atsiranda piknaudžiavimo pavojus.

Benzodiazepinai

Benzodiazepinai yra raminamieji vaistai, kurie greitai sumažina nerimą. Jie veikia stiprindami gama-amino sviesto rūgšties (GASR) poveikį smegenyse. GASR yra neurotransmiteris, kuris slopina nervų sistemos veiklą. Benzodiazepinai, tokie kaip klonazepamas ir alprazolamas, gali būti veiksmingi panikos atakų simptomams malšinti, tačiau jie turi būti vartojami atsargiai, nes gali sukelti priklausomybę. Vienas iš populiariausių raminamųjų vaistų, kurio google paieškų sistemoje kiekvieną mėnesį ieško net 5000 žmonių visoje Lietuvoje, yra Xanax. Įspūdingi skaičiai. Vaisto sudėtyje yra alprazolamo, kuris priskiriamas benzodiazepinų grupei. Benzodiazepinai dažniausiai skiriami nerimo bei panikos atakų gydymui. Dozę kiekvienam individualiai parenka psichiatras, įvertinęs paciento būklę. Šie vaistai skiriami tik trumpalaikiam gydymui. Rekomenduojama maksimali gydymo trukmė yra ne ilgiau nei 4 savaitės. Staigus XANAX vartojimo nutraukimas gali sukelti abstinenciją. Veiklioji medžiaga yra bromazepamas, kuris kaip ir alprazolamas, priskiriamas benzodiazepinams. Skiriamas nerimui bei su juo susijusiems simptomams gydyti. Lexotanil taip pat sukelia priklausomybę, todėl gydymas neturėtų trukti ilgiau nei 8-12 savaičių. Šis vaistas taip pat sulaukia labai daug užklausų google paieškos sistemoje. Tai rodo, jog žmonės žino, ko ieško. Prie šios grupės vaistų priskiriami ne tik Xanax, Lexotanil, Clonazepam, bet ir nemažai kitų. Norvegijoje griežtai draudžiama vairuoti automobilį, pavartojus benzodiazepinų. Atsakomybė yra tokia pati kaip ir pavartojus alkoholio. Tai reiškia, jog vartodami Xanax ar Lexotanil, vairavimą galite pamiršti.

Svarbu paminėti, kad vaistai Clonazepam, Lorafen, Bromazepam, Lexotanil, Xanax, Alprazolam, Frontin, Zomiren, Relanium, Relium, Apaurin, Seduxen, Diazepam, Diazepeks, Tranxene, Tazepam, Rudotel, Radedorm, Eunoctin, Nitrazepam, Elenium, Nozepams, Dormicum, Grandaxin, Halcion, Estazolam - nėra antidepresantai. Daugelis “savigydos” specialistų šiuos vaistus vadina antidepresantais.

Taip pat skaitykite: Perdozavimo pavojai ir pasekmės

Alternatyvūs panikos atakų gydymo būdai

Be vaistų, yra ir kitų veiksmingų panikos atakų gydymo būdų:

• Psichoterapija: Psichoterapijos seansų metu išmoksite geriau suprasti panikos atakos simptomus ir išmoksite juos kontroliuoti. Kognityvinėje psichoterapijos dalyje išmoksite atpažinti veiksnius, provokuojančius panikos ataką. Biheivioristinė dalis apima metodus, kuriais kovojama su panikos atakos simptomais. Psichoterapeutai nežada žmogui, kad išlaisvins juos iš panikos priepuolių, tačiau psichoterapija padeda priepuolius retinti, suteikia pagrindą priepuolių nebijoti ir tvarkytis su jais be vaistų. Kaip visuomet, psichoterapija reikalauja, kad jūs su gydytoju bendradarbiautumėte.
• Kognityvinė elgesio terapija (KET): KET padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mintis bei elgesio modelius, kurie prisideda prie panikos priepuolių. Psichoterapeutas padeda pacientui suprasti, kaip jų mintys gali sukelti nerimą ir kaip keisti šias mintis, siekiant sumažinti simptomus.
• Relaksacijos technikos: Gilus kvėpavimas, meditacija ir progresyvus raumenų atpalaidavimas gali padėti sumažinti nerimą ir įtampą.
• Gyvenimo būdo pokyčiai: Reguliarus sportas, sveika mityba ir pakankamas miegas gali padėti pagerinti bendrą savijautą ir sumažinti panikos atakų dažnį.
• Triptan triptan forte arba Triptan Complex: Tai 5-hidroksitriptofanas gaunamas iš augalo Griffonia simplicifolia sėklų. Iš 5-hidroksitriptofano organizme susidaro serotoninas - aktyvioji medžiaga, nuo kurios priklauso nuotaika, darbingumas, teigiamos emocijos, miego ritmas.

Kaip nusiraminti panikos priepuolio metu?

Pagrindinis tikslas, ištikus panikos priepuoliui, yra bandyti nusiraminti, nors tai ir gali būti sunku.

• Pripažinkite, kad patiriate panikos ataką: Pripažindami, kad patiriate panikos ataką, o ne išgyvenate širdies smūgį, priminsite sau, kad tai laikina būklė, kad ji praeis ir jums viskas bus gerai. Pirmiausia tai padės pašalinti mirties ir artėjančios nelaimės jausmą (kas yra tipiniai panikos atakos simptomai).
• Užsimerkite: Kartais panikos atakos kyla dėl įvairių išorinių dirgiklių, pernelyg dinamiškos aplinkos su daugybe stimulų. Kad sumažintumėte šių dirgiklių poveikį - užsimerkite.
• Kvėpavimo kontrolė: Kvėpavimo kontrolė yra pirmas žingsnis į panikos priepuolio suvaldymą. Pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad nedidelė oro srovė lėtai ir tolygiai patektų į jūsų plaučius ir taip pat lėtai iš jų pasišalintų. Svarbu išmokti išvengti hiperventiliacijos. Yra ne viena mobili aplikacija, kuri padeda stabilizuoti kvėpavimą panikos priepuolio metu, pvz., Breathing zone arba Prana Breath: Calm & Meditate. Lėtai įkvėpkite per nosį, įkvėpdami mintyse skaičiuokite iki 5. Tada vienai sekundei sulaikykite kvėpavimą.
• Kalbėkite su patikimu žmogumi: Galbūt turite žmogų, kuriuo pasitikite, pokalbis su kuriuo jus nuramina?
• Bendraukite su gyvūnais: Jeigu auginate šunį arba katę ir jis šalia - paglostykite jį, priglauskite prie savęs.
• Atsivėsinkite: Išeikite į vėsesnę patalpą, arba jeigu už lango žiema - trumpam išeikite į lauką.
• Spalvinkite: Jeigu neturite po ranka spalvotų pieštukų, galite panaudoti ir spalvinimo programėlę savo telefone. Spalvinimas padės nusiraminti ir pakeisti fokusą.
• Žiūrėkite juokingus filmukus: Jeigu pajutote, kad nerimas nekontroliuojamai auga, skubiai atsidarykite telefone savo mėgiamą juokingą filmuką ir pradėkite jį žiūrėti.
• Kramtykite mėtinę gumą: Pabandykite kramtyti intensyvaus skonio mėtinę gumą. Jeigu panikos priepuolio metu jaučiate pykinimą - mėtinė guma padės jį sumažinti. Be to, dėl skonio receptorių dirginimo sumažės dėmesys kitiems dirgikliams, kurie ir sukėlė panikos ataką.
• Medituokite: Meditacijos, „mindfulness“ praktikavimas ir panaudojimas panikos atakos metu - vienas iš efektyviausių būdų. Tiesa, kad panaudotumėte šią taktiką, pirmiausia jums reikės įgyti bazinių įgūdžių. Tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti. Daug kas turi klaidingą nuostatą, kad meditaciją reikia praktikuoti ilgus metus, norint pasiekti efekto. Tačiau tai nėra tiesa. Šiuo metu „mindulfness“/meditacijos užsiėmimai sparčiai populiarėja, todėl galite rasti grupinių užsiėmimų savo mieste už tikrai priimtiną kainą. Taip pat, jeigu negalite skirti tam lėšų, yra išties puikių meditacijai skirtų mobilių programėlių - pavyzdžiui, Headspace. Jų dėka, išmokti medituoti gali net jokios patirties ir žinių neturintys žmonės.
• Sutelktas dėmesys į kvėpavimą: Tai padės nukreipti mintis ir lengviau nusiraminti.
• Suvokimas, jog panikos priepuoliai nesužeidžia fiziškai: Nors panikos ataką patiriantis žmogus gali manyti, jog atsiranda grėsmė jo saugumui, iš tiesų taip nėra.
• Atsiribojimas nuo katastrofinių minčių: Tai tokios mintys, kurias iššaukia stresas ir tuo metu atrodo, kad žmogus iš tiesų gali išprotėti, numirti, nors iš tiesų realios grėsmės nėra.
• Artimųjų palaikymas: Žmogui, patiriančiam panikos atakas, svarbus artimųjų palaikymas, nors jis to gali ir neparodyti. Neapleiskite panikos priepuolius patiriančiųjų, padėkite jam nusiraminti išeidami pasivaikščioti ar kartu giliai kvėpuojant. Taip pat gera pagalba gali būti paskatinimas kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.

Jei savo aplinkoje turite žmonių, kurie išgyvena panikos atakas, būkite palaikantys ir supratingi, paskatinkite išsipasakoti, jokiu būdu nespauskite žmogaus, jog nustotų nerimauti ar kažko nebebijotų.

Kaip padėti žmogui, patiriančiam panikos ataką?

Vaistininkė Jurga Jankauskienė paaiškina, jog nors visuomenės požiūris į psichikos sveikatą tampa vis palankesnis ir supratingesnis, vis dar susiduriama su nežinomybe, kaip elgtis tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, stebint panikos ataką. Tad ar galime padėti ir kaip tai padaryti?

• Visų pirma, svarbu patiems išlikti ramiems ir valdyti savo emocijas. Patiriama įtampa yra tarsi emociškai užkrečiama, tad jei būsime susikaupę ir veiksime tikslingai, šiek tiek nurims ir kitas žmogus.
• Antra, gilus kvėpavimas turi nepaneigiamą naudą, kadangi fiziškai nuramina organizmą ir sulėtina širdies ritmą.
• Paprasčiausias klausimas „ar galiu kažkuo pagelbėti?“ gali padaryti labai daug.
• Dažniausiai atakas patiriantys žmonės sunkiai reaguoja į triukšmingą aplinką, todėl reikėtų padėti atsitraukti į tylesnę vietą, atsisėsti, pasiūlyti vandens arba, jei įmanoma, įduoti į ranką šaltą ledo kubelį, kad fizinis šaltis atkreiptų nervinės sistemos dėmesį nuo nežinomos baimės į tiesioginį šaltį delne.
• Padėti greičiau išgyventi nemalonią būseną gali dar viena, visame pasaulyje plačiai aptariama „Trejeto taisyklė“. Jos metu prašoma žmogaus įvardinti 3 regimus fizinius daiktus, 3 skirtingus girdimus garsus ir pajudinti tris skirtingas kūno dalis. Šis pratimas padeda susikoncentruoti į aplinką ir vėl pasijusti įprastu savimi.

Ko niekada nedaryti?

J. Jankauskienė sako, kad su panikos atakomis susiduriantys žmonės dažniausiai žino, jog jų jaučiamas išgąstis ir nerimas nėra pagrįsti realia situacija, tačiau tai nereiškia, jog neigiamų jausmų galima paprasčiausiai atsikratyti. Netinkamas aplinkinių elgesys gali priversti žmogų jausis vienišu, nesuprastu, sukelti gėdos, kaltės ar net dar didesnės baimės jausmus, todėl būtina apgalvoti savo reakciją į šalia esančiojo išgyvenimus.

Taip pat skaitykite: Šalutinis antidepresantų poveikis: ką reikia žinoti

Niekada nesakykite dalykų, kurie imponuotų, kad jūs netikite paniką patiriančio asmens simptomais. Patarčiau vengti tokių posakių: „čia nieko tokio“, „tu per daug pergyveni“, „prisigalvoji“, „dramatizuoji“, „nėra taip baisu“ ar „viskas tik tavo galvoje“. Asmuo, kuris patiria panikos ataką, neturėtų būti kritikuojamas, mokomas kaip elgtis, juolab jei kitas žmogus nėra su tuo susidūręs.

Jei jaučiate, kad nemokate ar nežinote kaip padėti, geriau konkrečiai paklauskite ką turėtumėte daryti arba atsitraukite tolėliau. Stenkitės, kiek įmanoma, palaikyti, rodyti supratimą ir pasitikėjimą, o kartais užtenka tiesiog buvimo šalia. Kai kurie žmonės panikos atakos metu nori visiškos tylos, nenori, kad prie jų liestųsi, o kiti - atvirkščiai, nori jaustis ne vieni.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei panikos atakos (ar baimė dėl galimos panikos atakos) neleidžia jums mėgautis kasdiene veikla, jums derėtų kreiptis į specialistą. Antidepresantai vieniems gelbėja gyvybes, kitiems sukelia priklausomybę arba pasirodo neefektyvūs. Dažnai dėl antidepresantų efektyvumo nesutaria net specialistai.

Antidepresantų veiksmingumo vertinimas

Antidepresantų populiarumas auga visame pasaulyje. Tuo tarpu ekspertai diskutuoja apie antidepresantų veiklumą, biocheminius jų veikimo mechanizmus, abstinencijos simptomus ir priklausomybes. Nors depresija dažnai vadinama modernių laikų liga, ji visada lydėjo žmones, tiesiog buvo kitaip vadinama: melancholija, palūžimu, ar tiesiog sušlubavusiais nervais. Ilgą laiką gydytojai neturėjo priemonių padėti tokiems ligoniams, tačiau 1950’aisiais atsirado pirmieji vaistai, tarp kurių populiariausi - tricikliai antidepresantai. Jie nebuvo tobuli - nuo vaistų sparčiai augo svoris, jie sukeldavo apdujusią būseną. Duoti juos žmonėms su polinkiu į savižudybę buvo rizikinga, nes mirtinai perdozuoti antidepresantus buvo labai lengva. 1988-aisiais, atsiradus Prozakui, viskas pasikeitė. Šis vaistas davė pradžią visai antidepresantų kategorijai - selektyviems seratonino reabsorbcijos inhibitoriams (SSRIs). Jie neleidžia už signalų perdavimą tarp nervinių ląstelių atsakingai medžiagiai seratoninui (liaudyje vadinamam laimės hormonu) sugrįžti atgal į kūne esančias saugyklas. Prozako pardavimai smarkiai išaugo. Įkvėptos Prozako sėkmės, įvairios Farmacijos kompanijos pradėjo kurti savas SSRI medikamentų versijas, taip pat ir Noradrenalino reabsorbcijos inhibitorius - SNRI (noradrenalinas arba norepinefrinas - kitas svarbus signalų perdavime dalyvaujantis hormonas). Šiandien siūloma daugiau nei 40 antidepresantų rūšių ir jie tapo vienu iš dažniausiai vakarų pasaulyje išrašomų vaistų. Tarp 2010-ųjų ir 2015-ųjų antidepresantų vartojimas 29 vakarų šalyse padvigubėjo.

Pradžioje buvo manoma, kad SSRi sutvarko smegenų cheminį disbalansą - tiesiog padidina seratonino lygį erdvėje tarp nervinių ląstelių. Tačiau dabar abejojama, kad depresija sergantys žmonės turi mažiau seratonino. Įrodymų stoka nereiškia, kad vaistai neveikia. Net didžiausi skeptikai sutinka, kad antidepresantai paveikia psichologiją. Nors emocijos sušvelninamos pakankamai greitai, dažnai po kelių dienų ar net valandų suvartojus pirmąją dozę, depresijos simptomai nepaveikiami net kelias savaites ar ilgiau po vaisto suvartojimo.

Be iki galo nesuprantamo antidepresantų veikimo mechanizmo, nesutariama ir kiek iš vartojančių antidepresantus pajunta jų naudą. Vienas pirmųjų, 1990-ųjų pradžioje šį klausimą iškėlė Harvardo medicinos mokyklos psichologas Irving Kirsch. Kirch’as studijavo Placebo efektą - paslaptingą pagijimą tikėjimo galia tam tikrais ligos atvejais, kai žmonės vartojo žinomai neefektyvius vaistus. Dešimtmečius buvo pastebima, kad antidepresantai sukelia didesnį placebo efektą nei vaistai nuo su psichologija mažai susijusių ligų. Kai Kirch’as palygino įvairių tyrimų, lyginusių antidepresantus su placebo tabletėmis duomenis, paaiškėjo, kad bent trečdalis placebo tabletes vartojusių pacientų pajuto ryškų pagerėjimą. Labiausiai stebino tai, kad statistiškai, vartojusiems antidepresantus vietoje placebo, tikimybė jaustis geriau buvo tik šiek tiek geresnė. Šie rezultatai buvo pribloškiantys: didžioji dalis antidepresantų efektyvumo priklauso nuo placebo o ne biocheminio veikimo mechanizmo? Kirch’o publikacijos sukėlė daug triukšmo: pasak jo, “rezultatai kontraversiški”. Tačiau jie buvo pakartoti ne viename po jo sekusiame tyrime. Todėl kai kuriose klinikose antidepresantų naudojimo instrukcijose rekomenduojama juos skirti tik sunkia depresijos forma sergantiems pacientams. 2009 metais gydant lengvas arba vidutinio sunkumo depresijos formas Jungtinės Karalystės gydytojams buvo rekomenduota pirmiausia imtis psichoterapijos o ne vaistų.

Receptiniai vaistai nervų sistemai

Receptiniai vaistai nervų sistemai apima platų spektrą medikamentų, skirtų įvairioms neurologinėms ir psichiatrinėms būklėms gydyti. Šie vaistai naudojami smegenų kraujotakai gerinti, galvos svaigimui mažinti, pažinimo sutrikimams šalinti, psichikos ligoms gydyti bei nervų sistemos skausmams malšinti.

Dažniausiai gydytojo skiriami receptiniai vaistai nervų sistemai:

• Betaserc (betahistinas): Dažnai skiriamas esant galvos svaigimui, spengimui ausyse ir gydant Menjero ligą. Jis veikia gerindamas vidinės ausies kraujotaką, taip mažindamas svaigimo epizodų kiekį ir kitus su vestibuliariniais sutrikimais susijusius simptomus.
• Tiapridal (tiapridas): Yra antipsichozinis vaistas, naudojamas gydant elgesio sutrikimus, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ir esant judėjimo sutrikimams, tokiems kaip chorėja ar tikai. Tai raminantis vaistas, kuris gali padėti efektyviai valdyti agresiją ir nerimą.
• Pramistar (pramiracetamas): Yra nootropinis vaistas, skirtas gerinti pažinimo funkcijas ir atmintį. Jis dažnai skiriamas senyvo amžiaus žmonėms, turintiems atminties sutrikimų, arba po insulto, siekiant padėti smegenims greičiau atsistatyti.
• Skudexa (deksketoprofenas ir tramadolio hidrochloridas): Yra analgetikas, skirtas stipriam nervų sistemos skausmui malšinti. Jis veikia kombinuojant dvi veikliąsias medžiagas, kurios kartu užtikrina greitą ir veiksmingą skausmo kontrolę, ypač esant neuropatiniam skausmui.
• Phezam (piracetamas ir cinarizinas): Skiriamas siekiant pagerinti smegenų kraujotaką ir pažinimo funkcijas. Jis dažnai naudojamas smegenų kraujotakos sutrikimams gydyti, padeda gerinti atmintį ir mažinti galvos svaigimą.
• Cavinton Forte (vinpocetinas): Skiriamas psichikos ar nervų sistemos sutrikimo simptomų, atsiradusių dėl smegenų kraujotakos nepakankamumo, mažinimui. Šis vaistas gali padėti mažinti simptomus, susijusius su smegenų kraujotakos sutrikimais, pvz., atminties praradimą ar koncentracijos sunkumus.
• Nervų sistemą atpalaiduojantys vaistai: Tokie kaip benzodiazepinai (pvz., diazepamas), dažnai skiriami esant padidėjusiam nerimui, stresui ar miego sutrikimams. Jie veikia mažindami centrinės nervų sistemos aktyvumą ir gali suteikti raminantį poveikį.

Klaidingi teiginiai apie antidepresantus

Reikėtų žinoti, kad teiginiai: „depresija susergama todėl, kad žmogaus smegenyse trūksta tam tikrų medžiagų - laimės hormonų“, arba - „jeigu žmogus nelaimingas, jam reikia pagerti antidepresantų, ir jis vėl bus laimingas“ yra klaidingi.

Antidepresantų veikimo principai

Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas, glutamatas ir kt. Jų organizmas gauna su maistu. Nuotaikos sutrikimus psichiatrai antidepresantais gydo jau apie 60 metų (pirmieji antidepresantai sukurti 1957m.). Pirmieji sukurti antidepresantai (amitriptilinas, imipraminas ir kt.) yra mažai selektyvus, t.y. jie paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Tolimesnė antidepresantų kūrimo istorija vyko ir vyksta iš esmės selektyvumo didinimo kryptimi, t.y. stengiamasi sukurti vaistus, kurių veikimas „pataiko“ būtent į tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už depresijos kilmę, tuo tarpu kitų smegenų centrų „neužkabina“. Tokiu būdu reikšmingai mažėja naujųjų antidepresantų nepageidaujamų poveikių dažnumas, tačiau jų efektyvumas didėja ne taip reikšmingai.

tags: #antidepresantai #ir #panikos #atakos