Šiame straipsnyje aptariami antidepresantų ir raminamųjų vaistų perdozavimo pavojai, galimos pasekmės ir gydymo būdai. Svarbu suprasti, kad šie vaistai, nors ir naudingi gydant įvairias psichikos sveikatos būklės, netinkamai vartojami gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant perdozavimą.
Antidepresantai: veikimo principai ir veiksmingumas
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie skatina medžiagų, tokių kaip serotoninas, noradrenalinas ir dopaminas, apykaitą galvos smegenyse ir normalizuoja nuotaikos bei nerimo lygį. Sergant depresija, šių medžiagų trūksta tam tikrose smegenų srityse. Antidepresantai veikia profilaktiškai, apsaugodami nuo depresijos atsinaujinimo ar pasikartojimo ateityje.
Nepaisant plataus antidepresantų vartojimo, jų veiksmingumas nėra absoliutus. Tyrimai rodo, kad visiškas pasveikimas vartojant antidepresantus svyruoja tarp 20 ir 35%. Klinikinis tyrėjas Irvingas Kirschas nustatė, kad 56% tyrimų depresija sergantys pacientai į vaistus reagavo ne geriau nei į placebo tabletes. Kito tyrimo duomenimis, placebo poveikis siekė net 80% antidepresantų efekto. Vis dėlto, sergantiesiems sunkia depresijos forma, kai depresijos simptomai yra labai stiprūs, antidepresantai padeda daug geriau nei placebo.
Apie 50% visų depresija sergančių žmonių nepajus jokio reikšmingo pagerėjimo vartodami vaistus, o net ir efektyviai veikiantys antidepresantai laikui bėgant gali nustoti veikti. Tyrimai rodo, kad apie 50% teigiamai sureagavusių į vaistus vėl susirgs depresija.
Raminamieji vaistai: poveikis ir priklausomybės rizika
Dažniausi raminamieji vaistai yra diazepamas, temazepamas, nitrazepamas, kiti benzodiazepinai bei panašios medžiagos. Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina. Jie vartojami siekiant slopinti nerimą, depresiją, gerinti miegą. Vartojant juos nepasitarus su gydytoju, galimas neigiamas poveikis.
Taip pat skaitykite: Kompensuojamų antidepresantų sąrašas
Raminamieji ir migdomieji vaistai sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą, nerimą, sutrikdo koordinaciją, silpnina reakciją. Dėl šios priežasties juos vartojantiems asmenims negalima vairuoti automobilio ar dirbti su mechaniniais įrenginiais. Šių preparatų negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas.
Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius, organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų. Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga, gali atsirasti traukulių. Abstinencija nuo barbitūratų kur kas sunkesnė nei nuo heroino ir negydoma gali baigtis mirtimi.
Perdozavimo pavojai ir simptomai
Suvartojus didesnę dozę raminamųjų, kūno judesiai tampa nestabilūs, kalba neaiški, prasideda haliucinacijos, lengvai prarandama sąmonė. Vartojant ilgiau negu keletą mėnesių, atsiranda psichologinė priklausomybė, tam pačiam poveikiui sukelti reikia vis didesnio vaistų kiekio. Galima depresija, neprognozuojamo, agresyvaus elgesio priepuoliai.
Perdozavus antidepresantų ar raminamųjų, mažiems vaikams gali atsirasti slopinimas, vyzdžių susitraukimas, kraujospūdžio sumažėjimas, kvėpavimo pasunkėjimas, koma.
Specifiniai antidepresantų šalutiniai poveikiai ir rizikos
Antidepresantai, kaip ir bet kurie kiti vaistai, gali turėti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, burnos džiūvimas, galvos svaigimas, kraujo spaudimo sumažėjimas, svorio padidėjimas bei seksualinio gyvenimo sutrikimai. Minčių apie savižudybę padažnėjimas atsiranda 18% žmonių, kurie pradeda vartoti antidepresantus, ypač vaikams ir jauniems žmonėms iki 25 metų.
Taip pat skaitykite: Šalutinis antidepresantų poveikis: ką reikia žinoti
Pradėjus vartoti antidepresantus, svarbu atidžiai stebėti save ar artimąjį, ypač pirmus kelis mėnesius arba pakeitus dozę. Ženklai, kad nuo vaistų žmogui darosi blogiau, yra nerimas, nemiga, priešiškumas ir didelis sujaudinimas, ypač jei simptomai atsiranda staiga ir situacija staigiai blogėja, taip pat kiti neįprasti elgesio pokyčiai.
Raminamųjų vaistų šalutiniai poveikiai
Raminamieji vaistai gali sukelti mieguistumą, lėtinti mąstymą, mažinti įtampą ir nerimą, sutrikdyti koordinaciją ir susilpninti reakciją. Ilgalaikis vartojimas gali sukelti psichologinę priklausomybę, depresiją ir neprognozuojamus agresyvaus elgesio priepuolius. Staiga nutraukus vartojimą, gali pasireikšti nerimas, baimė, panika, nemiga ir traukuliai.
Perdozavimo gydymas ir pagalba
Perdozavus antidepresantų ar raminamųjų vaistų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Gydymas priklauso nuo vaisto tipo, dozės ir paciento būklės. Gali būti skiriamas simptominis gydymas, siekiant stabilizuoti gyvybines funkcijas ir pašalinti vaistą iš organizmo.
Pagalba priklausomybę patiriantiems asmenims
Jei asmuo tapo priklausomas nuo raminamųjų vaistų, būtina kreiptis į specialistus, kurie padės saugiai nutraukti vaistų vartojimą ir įveikti abstinencijos simptomus. Psichoterapija ir paramos grupės gali būti naudingos siekiant įveikti priklausomybę ir išmokti valdyti nerimą bei kitas psichikos sveikatos problemas be vaistų.
Alternatyvūs gydymo būdai
Be medikamentinio gydymo, yra ir kitų būdų, kurie gali padėti įveikti depresiją ir nerimą. Psichoterapija, gyvenimo būdo keitimas, fizinis aktyvumas, sveika mityba ir streso valdymo technikos gali būti veiksmingos priemonės gerinant psichikos sveikatą.
Taip pat skaitykite: Tiroksinas ir antidepresantai: kas svarbu?
Psichoterapija
Psichoterapija yra veiksmingas būdas spręsti emocines problemas ir išmokti valdyti savo mintis ir jausmus. Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir tarpasmeninė terapija (IPT) yra dažnai naudojami gydymo metodai depresijai ir nerimo sutrikimams gydyti.
Gyvenimo būdo keitimas
Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba, pakankamas miegas ir streso valdymas gali turėti teigiamą poveikį psichikos sveikatai. Svarbu rūpintis savo kūnu ir protu, kad jaustumėtės geriau.
tags: #antidepresantai #ir #raminamieji #padidnta #doze