Drąsios Rūtos Meilutytės ašaros, prabilus dokumentiniame filme apie savo depresiją, atskleidžia problemos mastą. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kas penktas žmogus gali susidurti su šia liga. Depresija riboja veiksnumą labiau nei astma ar diabetas, tačiau ne visi kreipiasi pagalbos ar gauna efektyvų gydymą. Depresija trumpina gyvenimą tiek pat, kiek rūkymas, tačiau politinių programų dėmesys šioms problemoms skiriasi. Laimei, egzistuoja efektyvūs gydymo būdai. Nemedikamentinis psichikos sveikatos sutrikimų gydymas smarkiai pažengė į priekį, o kai kurios jo technikos yra tokios pat arba labiau efektyvios nei antidepresantai. Psichologinės paslaugos gali padėti net 75% asmenų, tuo tarpu be gydymo pagyja tik apie 20%. Lietuvoje labiau paplitęs medikamentinis gydymas, kurį skiriantys gydytojai yra prieinami visoje Lietuvoje, o didelė dalis antidepresantų yra kompensuojami PSDF lėšomis. Nemedikamentinio gydymo prieinamumas mažesnis - tik nedidelė dalis pacientų gauna tokį gydymą sergant depresija.
Psichoterapijos prieinamumo problema Lietuvoje
Psichikos sveikatos specialistai teigia, jog kas ketvirtas žmogus gyvenime gali turėti psichikos problemų. Tačiau psichoterapijos paslaugos Lietuvoje nėra lengvai prieinamos. Privačios paslaugos yra brangios, o viešųjų įmonių vengiama dėl galimybės pakliūti į įskaitą, ilgų eilių ar netikėjimo, kad jos gali padėti. Mokslininkų studija, leidusi suabejoti norimu antidepresantų poveikiu, atkreipė visuomenės dėmesį į psichologinės terapijos neprieinamumą Lietuvoje. Mokslininkai teigia, kad antidepresantų poveikis, palyginti su placebu, nėra didesnis, o kartais net sąlygoja minčių apie savižudybę atsiradimą. Todėl pirmiau siūloma psichoterapija. Europos vaistų agentūros farmakologinio budrumo darbo grupė nustatė, jog kai kurių antidepresantų vartojimas sukelia didesnę savižudybių riziką jauniems suaugusiesiems. Todėl ES registruotų antidepresantų preparato charakteristikų santrauka ir pakuotės lapelis papildyti nauja informacija dėl savižudybių rizikos. Gero specialisto psichoterapijos seansai daugeliui lietuvių neprieinami, kainuoja nuo 50 iki 150 litų, privati psichologo pagalba pigesnė - apie 20-50 litų. Tačiau psichoterapinė pagalba daugelyje valstybių yra mokama.
Valstybės parama psichoterapijai
Psichiatras Saulius Liutkus teigia, kad Jungtinėje Karalystėje šiai sričiai skiriama daug lėšų, nes ji dažnai veiksmingesnė nei gydymas antidepresantais. Tačiau šios paslaugos galbūt nepasirodytų tokios brangios, jei sulygintume su gydymui išleidžiamų medikamentų suma, mat antidepresantai kompensuojami ne visiems pacientams. S. Liutkus atkreipė dėmesį į tai, kad dažniausiai tiems, kuriems padėtų būtent psichoterapija, medikamentinis gydymas nekompensuojamas.
Specialistų trūkumas ir laiko stoka
Klaipėdos psichikos sveikatos centre dirba 10 psichologų, galinčių teikti ne tik diagnostikos, bet ir psichokorekcijos paslaugą, tačiau net 7 iš jų čia eina tik antraeiles pareigas. Šio centro vadovas Aleksandras Slatvickis sako, jog „pagal normatyvus“ šio skaičiaus pakanka, tačiau pagal poreikį - toli gražu ne. Specialistų, išmokytų teikti psichoterapijos paslaugą, trūksta, taip pat trūksta ir lėšų, nes valstybė papildomai šių paslaugų nekompensuoja. Skirti kiekvieno paciento psichoterapijai po 45 ar daugiau minučių neleidžia ir psichologų krūvis - daug laiko atima ligų diagnostika. Todėl kartais apsiribojama tabletėmis, kurios slopina simptomus, tačiau slogių būsenų priežasties nepašalina. Tačiau tikroji depresija turi būti gydoma vaistais, o psichoterapija naudojama kaip pagalbinė priemonė, nes viena savaime ji dažniausiai nepadeda.
Antidepresantų veiksmingumas ir gydytojo vaidmuo
A. Slatvickio patirtis rodo, jog kartais gydant kokiu medikamentu depresija neišnyksta, tačiau pakeitus vaistą kitu - įvyksta greitas "stebuklas". Vaikų psichiatras Linas Slušnys atkreipė dėmesį į tam tikras nustatytas sąsajas: kartais, kai, regis, žmogui padėjo antidepresantas, šalia buvo labai geras gydytojas. Geras gydytojo žodis turi gydomosios galios. „Jei būčiau politikas, į antidepresantų maišą įkiščiau ranką ir iš ten daugiau pinigų ištraukčiau psichoterapijai plėtoti. Pinigų yra, reikia tik juos perskirstyti. Bet kas norės atsisakyti pajamų iš antidepresantų duodamo pelno?“ - sakė jis.
Psichoterapijos prieinamumo didinimas
Psichiatras S. Liutkus, vadovaujantis Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto Streso ligų skyriui Palangoje, teigia, jog čia psichoterapinės paslaugos - individualios ir grupinės - pacientams nekainuoja, jas apmoka Klaipėdos teritorinė ligonių kasa. Mokėti reikia tik iš kitų rajonų atvykusiems žmonėms. Beje, psichoterapijai čia skiriama daugiausia dėmesio, tačiau, kad ji taptų dar prieinamesnė, S. Liutkus siūlo sutvarkyti įstatymų bazę. Iki šiol Lietuvoje nepatvirtinta psichoterapeuto medicinos norma, jokiais teisės aktais nekontroliuojamas psichoterapeutų licencijavimas. „Kad psichologas galėtų teikti psichoterapijos paslaugą, jis turi papildomai mokytis 3-5 metus. Bet baigus kursus jiems sudėtinga oficialiai įsidarbinti psichoterapeutais, nes nesutvarkyta ši medicinos norma“, - sakė pokalbininkas.
Kaip veikia antidepresantai?
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas ir kt. Sergant depresija ir nerimo sutrikimais, šių medžiagų trūksta tik tam tikrose smegenų srityse, tuo tarpu apskritai visame organizme tokio trūkumo nebūna. Anksčiau sukurti tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, anafranilis, imipraminas, doksepinas ir kt.) yra mažai selektyvus, t.y. jie paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Taigi sukelia daugiau pašalinių reiškinių, tačiau visgi yra pakankamai veiksmingi, tinka eilei pacientų, kurių organizmas lengvai prisitaiko ir gerai juos toleruoja. Naujesni antidepresantai tobulinami selektyvumo didinimo kryptimi, t.y. stengiamasi sukurti vaistus, kurių veikimas nukreiptas būtent į tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už depresijos kilmę, tuo tarpu kitų smegenų centrų nepaliečia. Tokiu būdu reikšmingai mažėja naujųjų antidepresantų nepageidaujamų poveikių dažnumas, tačiau jų efektyvumas didėja ne taip reikšmingai. Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu.
Populiariausi antidepresantai
Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).
- Cipralex arba Escitalopram yra SSRI grupės antidepresantas. Šie vaistai padeda normalizuoti serotonino kiekį galvos smegenyse.
- Sertralin arba Asentra, Zoloft yra kitas populiarus SSRI grupės antidepresantas. Sertralinas priklauso antidepresantų (vaistų nuo depresijos), vadinamų selektyvių serotonino atgalinio sugrąžinimo į neuronus, kategorijai.
- Cipramil arba Pram, Ciral yra kitas populiarus SSRI grupės antidepresantas. Citalopramas populiarus antidepresantas vyresnio amžiaus žmonių tarpe.
- Agomelatinas yra kitoks antidepresantas - jis veikia melatonino medžiagų apykaitą. Melatoninas nėra tiesiogiai susijęs su emocijų reguliavimu, bet susijęs su biologinių dienos ritmų reguliavimu organizme.
Mirtazapinas - antidepresantas miegui. Dar vadinamas Mirtazen Remeron mirtazapin - tai per noradrenalino alfa receptorius veikiantis serotonerginis antidepresantas. Puikus preparatas, tinkantis šalia depresijos esantiems miego sutrikimams gydyti. Jis yra gerai suderinamas su SSRI ir dažnai naudojamas įvairiuose vaistų deriniuose.
Kitos antidepresantų grupės
Be SSRI yra dar kelios antidepresantų grupės: NARI (reboksetinas, atomoksetinas), SNRI (venlafaksinas, desvenlafaksinas, duloksetinas), SARI (trazadonas - triticco, nefazadonas), NaSSA (mirtazapinas) ir NDRI (bupropionas).
Brintellix - Vortioksetinas (vortioxetin) - naujos kartos serotogeninis antidepresantas.
Depresijos gydymui taip pat yra naudojami kai kurie neuroleptikai (flupentiksolis - fluanxol, aripiprazolis - abilify, sulpiridas - eglonyl ir amisulpridas - solian).
Šiuo metu Lietuvoje naudojama apie 20 skirtingų antidepresantų rūšių. Gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kada vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos kilmę ir jos simptomų tipą. Vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją.
Antidepresantai be recepto
Antidepresantai be recepto neparduodami. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymus visi antidepresantai (cheminiai vaistai), raminamieji ir migdomieji, vaistinėse parduodami griežtai pagal receptą. Be recepto parduodami Jonažolės (Hypericum perforatum) preparatai. Tai nereceptiniai vaistai, kurių kartais vartoja pacientai savarankiškai, net šalia antidepresantų. Jie veiksmingesni už placebą, tinkami lengvai depresijai gydyti. Poveikis panašus į mažos triciklių antidepresantų dozės. Kadangi jonažolės preparatai veikia kaip silpni MAOI, nerekomenduojama jų derinti su antidepresantais, nes tikėtinas serotoninerginis sindromas. Vaistinėje galima be recepto įsigyti natūralių antidepresantų iš jonažolės - Cesradyston 425mg kapsulės. Llengvos depresijos atveju gali būti veiksmingas preparatas.
Geriausi antidepresantai
Negalima teigti, kad tam tikri antidepresantai geriausi, nes kiekvienas antidepresantas turi savo indikacijas, priklauso nuo paciento toleravimo laipsnio, gretutinių susirgimų, vaistų sąveikos ir t.t. Mokslininkai iš Italijos išnagrinėjo 117 atliktų tyrimų, kuriuose iš viso dalyvavo 25928 didžiąja depresija sergantys žmonės, rezultatus. Jie nustatė, kad Zoloft (sertralinas), Cipralex (escilopramas), Remeron (mirtazapinas) ir Effexor (venlafaxinas) buvo reikšmingai veiksmingesni negu Cymbalta (duloksetinas), Prozac (fluoksetinas), Luvox (fluvoksaminas), Paxil/Seroxat (paroksetinas) ir Edronax (reboksetinas). Pastarasis buvo pripažintas mažiausiai veiksmingu iš visų.
Antidepresantų ir alkoholio sąveika
Antidepresantai ir alkoholis - nesuderinami dalykai. Alkoholio skilimo produktai dirgina nervų sistemą ir turi disforinį efektą. Alkoholis trikdo REM miego stadijas, todėl, nors ir snaudžiame, bet neišsimiegame. Visa tai tik dar labiau blogina depresiją.
Antidepresantai ir nėštumas
Antidepresantai nėštumo metu nėra rekomenduojami. Buvo nustatyta, kad nėštumo metu antidepresantus vartojančioms moterims maždaug 60 proc. padidėja persileidimo rizika. Todėl pagal galimybes jų vartojimą nėštumo metu reikėtų nutraukti. Jei vis dėl to vaistai yra reikalingi reikėtų vartoti jau laiko patikrintus triciklius antidepresantus arba fluoksetiną.
Antidepresantai ir svoris
Antidepresantai ir svoris kaip šalutinis vaistų poveikis nėra labai stipriai išreikštas. Dauguma šiuolaikinių SSRI grupės antidepresantų nežymiai mažina svorį dėl ko kai kurie pacientai netgi džiaugiasi (ypač tie, kurie depresiją mėgsta slopinti saldumynais ar dažnais persivalgymais). Yra antidepresantų, kurie svorį mažina ir naudojami bulimijai gydyti. Per apetito skatinimą svorį šiek tiek gali didinti Mirtazapinas.
Kada antidepresantai nėra reikalingi?
Daugeliu lengvų ir vidutinio sunkumo depresijų atvejų antidepresantai nėra reikalingi. Problemą gali išspręsti psichologo pagalba ir psichoterapija. Su psichologine pagalba Jūs išmoksite problemas spręsti be vaistų. Psichoterapeuto konsultacija kur kas sveikesnė, nes nėra pripratimo ar pašalinių reiškinių.
Natūralūs antidepresantai
Antidepresantai - oras, saulė. Natūralu, kad po skaudžių išgyvenimų, pavyzdžiui, artimojo netekties, gali apnikti liūdesys. Tačiau kaip suprasti, kada tai yra laikinas liūdesys, o kada - depresija? Kaip teigia Santaros klinikų Neurologijos centro Psichiatrijos skyriaus vedėjas dr. Edgaras Dlugauskas, sergantieji depresija jaučia beviltiškumą ir kančią.
Depresija skirtingais amžiaus tarpsniais
Pasak dr. E. Dlugausko, tarp moterų labiau paplitusi depresija negu tarp vyrų. Vaikų depresiją galima pastebėti iš atžalos elgesio pokyčių. Vaikams simptomai pasireiškia per elgesį, keičiasi jų pasiekimai mokykloje, elgesys tampa labiau demonstratyvus, iššaukiantis arba atvirkščiai - uždaresnis. Pagyvenę žmonės, kuriems depresija yra dažna ir rimta liga, apsunkinanti visas gretutines ligas.
Depresija ir socialinis statusas
Kaip sako pašnekovas, depresija sergantis žmogus jaučiasi beviltiškas, nevisavertis, o tai trukdo jo kokybiškam kasdieniam gyvenimui. Dr. E. Dlugauskas pabrėžia, kad depresija gali susirgti visi, nepaisant finansinės padėties ar žmogaus socialinio statuso. Iš šono gali atrodyti, kad galbūt asmuo yra šlovės viršūnėje, tačiau tikrovė gali būti visiškai kitokia. Kūrybingi žmonės gali paprasčiau, išraiškingiau pasakoti apie savo jausmus ir perteikti savo išgyvenimus, todėl mes ir žinome daugiau apie tuos atvejus. Bet yra mitas, kad kūrybingi žmonės serga dažniau negu visi kiti.
Socialinė įtampa ir depresija
Kai keičiasi socialinė situacija šalyje, didėja socialinė įtampa, griūva didelės, dirbtinai sukurtos imperijos, iškyla labai daug žmogui socialinių iššūkių ir visa tai labai apsunkina ir psichologinę būseną kiekvieno žmogaus, išgyvenančio šį istorinį tarpsnį. Tikrai yra įrodyta, kad sunkiais laikotarpiais tokių rimtų išgyvenimų, susirgimų, kaip depresija, daugėdavo. Pastebėta ir COVID-19 laikotarpio bei karo Ukrainoje didžiulė įtaka žmonių psichinei sveikatai.
Gyvensena ir depresija
Tai, kaip mes gyvename, hipodinamija, nejudrumas, ką mes valgome, ką dedamės į burną, kaip mes bendraujame ir kokią įtampą mes patiriame, visa tai turi įtakos. Todėl jei norime būti sveiki - judėkime. Kaip elgtis su žmogumi, sergančiu depresija? Kaip su sveiku vaiku. Su meile ir atidumu.
Inovatyvūs gydymo metodai Lietuvoje
Kaip sako psichiatras, šiuo metu Lietuvoje yra inovatyvių depresijos gydymo metodų. Lietuvoje dabar yra galimybė ištirti žmogaus genomą, įvertinti, kaip kiekvienas žmogus individualiai skaldo vaistą. Yra naujų ir net purškiamų antidepresantų, kurie yra kompensuojami. Taip pat yra daug naujų metodų, bendradarbiavimo, neurochirurginio gydymo implantuojant tam tikrus nervų stimuliatorius, kurie taip pat gerina nuotaiką.
Priklausomybė nuo vaistų
Vis dėlto gydytojai vieningai sutaria - priklausomybė išsivysto nuo savigydos, todėl tokius vaistus vartoti reikia labai atsargiai ir tik taip, kaip juos paskyrė gydytojas.
Paciento patirtis
„Baigiau mokslus, vėliau, kadangi turėjau nerimo sutrikimus, pradėjau lankytis pas gydytojus. Jie pradėjo rašyti man vaistus - vienus, kitus, trečius. Raminamuosius keitė antidepresantai, juos vėl keitė raminamieji. Kai pradėjau vartoti vaistus, pastebėjau, kad kažkas negerai su sveikata. Iš pradžių jie veikė, depresija baigėsi, bet vėliau pradėjo blogėti. Kreipiausi dėl nerimo, įtampos. Tie vaistai darė žalą, tačiau juos gėriau iki tol, kol nebegalėjau normaliai gyventi, atmintis pasidarė tragiška, nebegalėjau susikaupti“, - pasakojo pašnekovas. Pasak vyro, vėliau iš kolegų, kurie taip pat vartojo šiuos vaistus, sužinojo, kad nustojus gerti šiuos vaistus, žmogus išgyvena didelę abstinenciją - kaulų laužymą, pykinimą, įvairius skausmus, nemigą. „Apie šalutinius vaistų poveikius niekas neįspėjo, tik išrašė ir liepė gerti. Mano nuomone, visa sistema iš esmės yra supuvusi. Gydytojai nuo šių vaistų nori gydyti kitais vaistais - nuo vienų nuodų prie kitų. Šiuo metu aš irgi blogai jaučiuosi, didžiulis silpnumas, kaulų laužymas, pykinimas, vairuoti, susikaupti ir dirbti sunku“, - pasakojo vyras. Nuo praėjusių metų rugpjūčio Marius vaistų vartojimą, pagal gydytojo sudarytą schemą, stengiasi mažinti. Tačiau, pasak pašnekovo, sveikatos pokyčių nelabai pastebintis, nors vienu metu vaistų nebevartojo išvis. „Vienu metu jau buvau metęs visus vaistus, tačiau nesusitvarkiau su įtampa, nuėjau pas gydytojus ir vėl jų gavau. Žmonės, kurie nėra susidūrę su šita liga, kad ir artimiausi šeimos nariai, nesupranta, ką tenka patirti. Tokius paprastus dalykus, kaip nueiti į parduotuvę, pasivaikščioti, sportuoti, pasigaminti maisto - pasidaryti beveik nebeįmanoma. Daugiausia kaltės matau farmacijos kompanijose“, - kalbėjo pašnekovas.
Svarbu norėti ir stengtis išgyti
Pasak gydytojos psichiatrės, psichoterapeutės Ramunės Mazaliauskienės, priklausomybė benzodiazepinams, kurių yra raminamuosiuose vaistuose, gali vystytis pastebėjus, kad jie greitai ir efektyviai sumažina nerimą, o žmogus tokiu atveju gali užsiimti savo kasdienine veikla. „Pastebėjau, kad net tie mano pacientai, kurie teigia nenorintys vartoti vaistų, benzodiazepinų tarsi „nepriskiria“ vaistams ir nemato problemos, kad juos vartoja kelis kartus per savaitę. Tie keli kartai greitai tampa pastoviu vartojimu, dozė vis didėja, vaistas veikia trumpiau, vystosi priklausomybė. Priklausomybę turinčio paciento vietoje bandyčiau vis tiktai gydyti pagrindinį susirgimą - tą, dėl kurio buvo skiriami vaistai. Tam gali reikėti tų pačių antidepresantų bei nemedikamentinių gydymo priemonių, pvz. psichoterapijos. Kartu, savaime suprantama, reikia gydyti ir pačią priklausomybę. Mano patarimas būtų nenustoti bandyti - abu sutrikimai yra tikrai gerai gydomi moderniomis gydymo priemonėmis. Tam reikia kantrybės, nes psichikos sutrikimų gydymas dažnai yra ilgas, bei asmeninio nusiteikimo, nes reikės ir paties žmogaus pastangų, ypač sprendžiant priklausomybės problemą“, - patarė R. Mazaliauskienė.
Benzodiazepinai
Benzodiazepinai ir kai kurie raminamieji vaistai yra skiriami ne tik psichiatrų, tačiau ir šeimos gydytojų. Pasak R. Mazaliauskienės, tai nėra blogai, nes tokia sistema didina pagalbos prieinamumą. „Psichiatrai antidepresantus skiria pagal indikacijas, t. y. tais atvejais, kai yra sutrikimai, kuriuos reikia gydyti antidepresantais. Jų, deja, yra, ir niekaip nesuprantu tų, kurie galvoja, kad turėdami smegenis negali turėti su smegenų veikla susijusių sutrikimų. Kalbant apie kitus organus tokių dvejonių kaip ir nekyla? Gydytojai psichiatrai benzodiazepinus skiria rečiau negu kai kurių kitų sričių specialistai; dažnai gydymo pradžioje ar paūmėjimų metu, kai reikia slopinti nerimą. Dažniausiai kartu skiriamas gydymas kitais medikamentais, skiriamos ar rekomenduojamos psichosocialinės pagalbos priemonės. Žmogus, patekęs pas gydytoją psichiatrą, turi galimybę gauti visą paslaugų spektrą, kai medikamentinė pagalba yra tik dalis individualaus gydymo plano. Benzodiazepinų problema yra dažnai susijusi su pastoviu prašinėjimu pas gydytoją vaistų „miegui“. Deja, tas specialistas, į kurį kreipiamasi, retai kada būna psichiatras“, - kalbėjo gydytoja.
Priklausomybės gydymas
Psichiatrė sako, jog bet kokių priklausomybių atsikratyti sunku, tačiau tikrai įmanoma. Benzodiazepinų vartojimas dažnai suteikia trumpalaikį, labai malonų pojūtį - nerimo sumažėjimą, įtampos ir su ja susijusių simptomų susilpnėjimą ar pilną išnykimą. Pasak gydytojos, kai kurie žmonės priklausomybės atsikrato pakankamai lengvai. Kitiems prireikia specialistų pagalbos - skiriant kitus vaistus, taikant psichoterapines priemonės ir t. t. Tretiems reikia gydymo ligoninėje. Svarbiausia žinoti, kad pagalba visada yra, tačiau gydant priklausomybę labai svarbus ir paties žmogaus sprendimas gydytis.
Psichoterapijos svarba
„Nemanau, kad antidepresantus galime pakeisti kažkuo, jei kalbame apie sunkias depresijas. Tačiau tais atvejais, kai depresija lengva, susijusi su įvairiomis psichologinėmis ar socialinėmis priežastimis, galima galvoti apie kitokias priemones. Kaip specialistė, esu linkusi rekomenduoti psichoterapiją - individualią ar grupinę, tačiau žinau, kad daugelis žmonių puikiai supranta, kas galėtų turėti teigiamos įtakos jų psichinei sveikatai. Režimas, veiklos sureguliavimas, sportas - tai tik kelios iš tokių priežasčių“, - patarė R. Mazaliauskienė.
Lietuvių savivaliavimas su vaistais
Pasak gydytojos, antidepresantų vartojimo problemos Lietuvoje, bent jau remiantis prieinamais duomenimis, nėra. Jų suvartojame mažiau, negu Skandinavijos šalys. Tačiau tai nebūtinai yra gerai. „Toks mažas jų vartojimas net leidžia daryti prielaidą apie nenustatytas ar netinkamai gydomas depresines būsenas. Kalbant apie raminamuosius vaistus, o tiksliau benzodiazepinus, reikia pripažinti, kad tam tikrų problemų yra. Kai kurie žmonės yra linkę visas problemas spręsti „tabletės pagalba“ - konfliktą su artimaisiais, sunkumus darbe, nemigą nerimaujant dėl rytojaus susitikimo ar susirinkimo. Tokiu atveju rizika priprasti prie vaisto yra didelė. Spręsti šią problemą reikėtų kompleksiškai. Būtina mažinti psichinių sutrikimų keliamą baimę, šviesti visuomenę apie priemones, kurios pagerina jų psichikos sveikatą bei apie sveikas streso įveikimo priemones. Kartu vertėtų atkreipti dėmesį į tam tikrų ligų savalaikę diagnostiką. Pavyzdžiui, dažnai už daugiametės „atkaklios“ nemigos slypi depresija ar nerimo sutrikimai. Iš specialistų pusės būtina užtikrinti, kad medikamentai būtų skiriami tik tada, kai reikia, o pacientas būtų informuotas apie visas įmanomas nemedikamentinės pagalbos priemones“, - kalbėjo R. Mazaliauskienė.
Saugus vaistų vartojimas
Psichiatrė pabrėžia, kad visus vaistus galima vartoti saugiai ir be neigiamų pasekmių, jei jie vartojami tada, kai reikia, ir taip, kaip reikia. R. Mazaliauskienė patarė nebijoti klausti savo gydytojo bet kokių klausimų, kurie neramina. Pasak jos, nėra kvailų klausimų, o gydytojai dėl savo specifinio išsilavinimo kartais net nepagalvoja, kad žmogui tokie neaiškumai gali iškilti. Šiuo metu specialistų bendruomenė ruošia padalomąją informaciją pacientams apie saugų benzodiazepinų vartojimą bei galimas alternatyvas jiems. „Labai retai nuo šių vaistų būna priklausomybės problemos, jei jie vartojami taip ir tiek, kiek juos paskyrė gydytojas. Beveik visos priklausomybės vystosi tada, kai atsiranda vienokia ar kitokia paciento savivalė, su labai retomis išimtimis. Žinoma, kartais šių vaistų tiesiog neįmanoma neskirti, nes nėra kito pasirinkimo. Žmonės turi suvokti, kad vaistai vartojami tada, kai yra negerai. Lietuviai vaistus vartoja tikrai labai neatsakingai, tuo mes išsiskiriame iš visos Europos“, - apibendrino R. Badaras.
Benzodiazepinų (BZD) apibūdinimas
Benzodiazepinai (BZD) - centrinę nervų sistemą slopinantys, „raminamieji“ vaistai. Dažniausiai šie vaistai skiriami esant nerimui ar nemigai. Dėl raumenis atpalaiduojančio poveikio BZD gali būti skiriami malšinti epilepsinius traukulius, kartais naudojami kaip pagalbinė priemonė gydant depresiją ar alkoholio abstinencijos simptomus. Dėl amnezinių ir raminančių savybių šie vaistai kartais skiriami prieš ir/ar po operacijų. Dabartinėse vaistų skyrimo rekomendacijose pabrėžiama, jog BZD turėtų būti skiriami tik kaip pagalbinė ir trumpalaikė (2-4 savaites trunkanti) gydymo priemonė. Šie vaistai yra efektyvūs gydant ūmius nerimo epizodus ar, kai dėl stipraus susijaudinimo, kankina nemiga. Taip pat, BZD gali būti skiriami laukiant atsako į antidepresantus. Vartojant BZD ilgiau nei 2-4 savaites, jų šalutinis poveikis sustiprėja, vystosi fizinė ir psichologinė priklausomybė, jais pradedama piktnaudžiauti. Dėl raumenis atpalaiduojančių ir migdančių savybių padidėja nelaimingų atsitikimų rizika vairuojant, kritimai ir kaulų lūžimai (ypač senyvo amžiaus žmonių tarpe), vystosi kognityviniai sutrikimai. Nutraukus BZD vartojimą, staiga pasireiškia abstinencijos būklės su delyriniais (ūminis praeinantis sąmonės ir kognityvinių(pažinimo) funkcijų̨ sutrikimas) sąmonės sutrikimais, traukuliais, gali ištikti mirtis. Bandymas nutraukti šių vaistų vartojimą sukelia dar didesnį nerimą ir nemigą negu simptomai, kuriuos pacientas jautė prieš paskiriant vaistus.
Lietuvoje naudojami BZD
Į Lietuvoje naudojamų BZD sąrašą patenka klonazepamas, nitrazepamas, estazolamas, triazolamas, midazolamas, diazepamas, chlordiazepoksidas, medazepamas, oksazepamas, klorazepato kalio druska, lorazepamas, bromazepamas ir alprazolamas. Iš aukščiau išvardintų BZD 2017 m. kompensuojami buvo klonazepamas, diazepamas, klorazepato kalio druska, lorazepamas ir nitrazepamas.
tags: #ar #visi #antidepresantai #kompensuojami #Lietuvoje