Antidepresantų Šalutinis Poveikis: Išsamus Žvilgsnis

Depresija - tai žmogaus emocinės būklės sutrikimas, pasireiškiantis prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimu, sumažėjusiu aktyvumu, padidėjusiu dirglumu, protinio darbingumo sumažėjimu, nuolatiniu nuovargiu, liguistu pesimizmu, savęs nuvertinimu, nemiga, apetito svyravimais, sustiprėjusiu potraukiu vartoti alkoholį ir kt. Depresijos gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į ligos sunkumą, jos požymius ir kai kuriuos kitus veiksnius. Vaistai nuo depresijos (antidepresantai) yra efektyvus gydymo būdas. Jie padeda sergančiajam normalizuodami cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Tačiau, kaip ir bet kurie kiti vaistai, antidepresantai gali sukelti įvairių šalutinių poveikių, kurie kartais gali būti sunkūs ir varginantys. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime antidepresantų šalutinį poveikį, jo priežastis, valdymą ir alternatyvius gydymo būdus.

Kas yra Antidepresantai?

Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas, glutamatas ir kt. Jų organizmas gauna su maistu. Sergant depresija ir nerimo sutrikimais, šių medžiagų trūksta tik tam tikrose smegenų srityse, tuo tarpu apskritai visame organizme tokio trūkumo nebūna. Antidepresantai turi dvejopą poveikį: veikia į pačius depresijos ir nerimo simptomus ir pagerėjus savijautai toliau veikia profilaktiškai, t.y. apsaugo nuo depresijos ir nerimo simptomų atsinaujinimo, pasikartojimo. Kitaip negu raminantieji vaistai, antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės. Daugelis antidepresantų nesukelia liguisto mieguistumo dieną, todėl tinkami gydytis ir aktyviai dirbantiems asmenims.

Antidepresantų Veikimo Principai

Antidepresantai veikia įvairiais mechanizmais, tačiau pagrindinis tikslas yra padidinti tam tikrų neuromediatorių, tokių kaip serotoninas, noradrenalinas ir dopaminas, kiekį smegenyse. Šios medžiagos yra atsakingos už nuotaikos reguliavimą, todėl jų trūkumas gali sukelti depresiją. Antidepresantai blokuoja šių neuromediatorių atgalinį įsisavinimą (reabsorbciją) arba slopina jų skaidymą, taip padidindami jų koncentraciją sinapsėse - jungtyse tarp nervinių ląstelių.

Išgėrus antidepresantų, vaistą iš žarnyno kraujo apytaka valandos bėgyje nuneša į galvos smegenis. Čia, daugiausia kaktinėse, smilkininėse ir vidurinėse smegenų skiltyse antidepresantas veikia serotonino, noradrenalino, dopamino ir kitų medžiagų, vadinamų neuromediatoriais apykaitą. Poveikį lemia sudėtingi mechanizmai, kada antidepresantas susijungia su tam tikromis nervinio audinio ląstelių sienelės struktūromis, vadinamomis receptoriais. Nors antidepresantas po pavartojimo receptorius pasiekia valandos bėgyje, tačiau gydomasis antidepresantų poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių.

Antidepresantų Klasifikacija

Šiuo metu Lietuvoje naudojama apie 20 skirtingų antidepresantų rūšių. Yra keletas pagrindinių antidepresantų grupių:

Taip pat skaitykite: Kompensuojamų antidepresantų sąrašas

• Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): Tai labiausiai paplitusi antidepresantų grupė, į kurią įeina tokie vaistai kaip escitalopramas (Cipralex, Escitalopram Actavis, Escitalopram Orion), sertralinas (Asentra, Zoloft), citalopramas (Cipramil, Pram, Ciral), fluoksetinas (Prozac) ir paroksetinas (Paxil/Seroxat). SSRI veikia selektyviai blokuodami serotonino atgalinį įsisavinimą, taip padidindami jo kiekį smegenyse.
• Serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI): Šie antidepresantai blokuoja tiek serotonino, tiek noradrenalino atgalinį įsisavinimą. SNRI grupės vaistai yra venlafaksinas (Effexor), desvenlafaksinas ir duloksetinas (Cymbalta).
• Tricikliai antidepresantai (TCA): Tai senesnės kartos antidepresantai, tokie kaip amitriptilinas, imipraminas, klomipraminas, doksepinas, anafranilis ir kt. TCA veikia blokuodami serotonino ir noradrenalino atgalinį įsisavinimą, tačiau jie taip pat veikia kitus receptorius smegenyse, todėl gali sukelti daugiau šalutinių poveikių.
• Monoamino oksidazės inhibitoriai (MAOI): Tai seniausi antidepresantai, kurie slopina monoamino oksidazės - fermento, skaidančio serotoniną, noradrenaliną ir dopaminą, veikimą. MAOI yra fenelzinas, tranilciprominas, izokarboksazidas, nialamidas ir selegilinas. Dėl didelio šalutinių poveikių ir sąveikos su maistu bei kitais vaistais rizikos, MAOI šiuo metu skiriami retai.
• Kiti antidepresantai: Į šią grupę įeina įvairūs antidepresantai, veikiantys skirtingais mechanizmais, tokie kaip mirtazapinas (Remeron, Mirtazapin), trazadonas (Triticco), bupropionas, vortioksetinas (Brintellix) ir agomelatinas.

Psichiatras arba šeimos gydytojas tam tikrą antidepresantą skiria atsižvelgdamas į daugelį veiksnių: depresijos ar nerimo sutrikimų simptomų ypatumus, šių sutrikimų eigą, trukmę, savo darbo patirtį, mokslinių tyrimų rekomendacijas, anksčiau skirtą gydymą, vaisto kainą, profesinę intuiciją ir kt.

Antidepresantų Šalutinis Poveikis: Kas Tai Yra?

Antidepresantai, kaip ir visi vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį. Šalutinis poveikis - tai nepageidaujamas vaisto poveikis, kuris pasireiškia be pagrindinio gydomojo poveikio. Šalutinis poveikis gali būti lengvas, vidutinio sunkumo arba sunkus, ir gali paveikti įvairias organizmo sistemas. Svarbu suprasti, kad ne visi žmonės, vartojantys antidepresantus, patiria šalutinį poveikį, o tiems, kurie patiria, poveikis gali būti skirtingas.

Bendri Antidepresantų Šalutiniai Poveikiai

Dažniausiai pasitaikantys antidepresantų šalutiniai poveikiai yra:

• Virškinimo trakto sutrikimai: Pykinimas, vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, apetito pokyčiai (padidėjimas arba sumažėjimas), svorio pokyčiai.
• Nervų sistemos sutrikimai: Galvos skausmas, galvos svaigimas, mieguistumas arba nemiga, nerimas, nervingumas, dirglumas, drebulys, koncentracijos sutrikimai, atminties problemos.
• Seksualinės funkcijos sutrikimai: Sumažėjęs lytinis potraukis, erekcijos sutrikimai (vyrams), orgazmo sutrikimai (moterims ir vyrams), ejakuliacijos sutrikimai (vyrams).
• Kiti sutrikimai: Burnos džiūvimas, prakaitavimas, nuovargis, silpnumas, neryškus matymas, širdies ritmo pokyčiai, kraujospūdžio pokyčiai.

Konkrečių Antidepresantų Grupių Šalutiniai Poveikiai

Be bendrų šalutinių poveikių, kiekviena antidepresantų grupė gali sukelti specifinių šalutinių poveikių:

• SSRI: Dažniausi šalutiniai poveikiai yra pykinimas, viduriavimas, nemiga, nerimas, seksualinės funkcijos sutrikimai.
• SNRI: Šalutiniai poveikiai panašūs į SSRI, tačiau gali būti dažnesnis kraujospūdžio padidėjimas.
• TCA: Dažnesni šalutiniai poveikiai yra burnos džiūvimas, vidurių užkietėjimas, mieguistumas, galvos svaigimas, neryškus matymas, širdies ritmo sutrikimai.
• MAOI: Šalutiniai poveikiai gali būti sunkūs, įskaitant kraujospūdžio padidėjimą, galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, sumišimą, traukulius.
• Mirtazapinas: Dažnas šalutinis poveikis yra mieguistumas, apetito padidėjimas, svorio augimas.
• Trazadonas: Dažnas šalutinis poveikis yra mieguistumas, galvos svaigimas, burnos džiūvimas, kraujospūdžio sumažėjimas.

Retesni, Bet Svarbūs Šalutiniai Poveikiai

Kai kurie retesni antidepresantų šalutiniai poveikiai gali būti labai svarbūs:

Taip pat skaitykite: Perdozavimo pavojai ir pasekmės

• Serotonino sindromas: Tai potencialiai gyvybei pavojinga būklė, kuri gali pasireikšti vartojant kelis vaistus, didinančius serotonino kiekį smegenyse. Simptomai yra sumišimas, sujaudinimas, raumenų trūkčiojimas, prakaitavimas, drebulys, karščiavimas, širdies ritmo sutrikimai, traukuliai.
• Hiponatremija: Tai būklė, kai sumažėja natrio kiekis kraujyje. Dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, vartojantiems SSRI. Simptomai yra galvos skausmas, sumišimas, silpnumas, raumenų trūkčiojimas, traukuliai.
• Kraujavimas: Antidepresantai, ypač SSRI ir SNRI, gali padidinti kraujavimo riziką, ypač vartojant kartu su kraują skystinančiais vaistais, tokiais kaip varfarinas ar aspirinas.
• Manijos arba hipomanijos epizodai: Antidepresantai gali sukelti manijos arba hipomanijos epizodus žmonėms, sergantiems bipoliniu sutrikimu.
• Mintys apie savižudybę: Kai kuriems žmonėms, ypač jauniems suaugusiems, antidepresantai gali padidinti minčių apie savižudybę riziką.

Abstinencijos Simptomai Nutraukus Antidepresantų Vartojimą

Staigus antidepresantų vartojimo nutraukimas gali sukelti abstinencijos simptomus, kurie kartais vadinami „nutraukimo sindromu“. Šie simptomai gali būti:

• Fiziniai simptomai: Galvos skausmas, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, prakaitavimas, drebulys, nuovargis, miego sutrikimai, elektros šoko pojūtis smegenyse.
• Psichologiniai simptomai: Nerimas, dirglumas, nuotaikų svyravimai, depresijos simptomų atsinaujinimas.

Siekiant išvengti abstinencijos simptomų, antidepresantų vartojimą reikia nutraukti palaipsniui, mažinant dozę per kelias savaites ar mėnesius, prižiūrint gydytojui.

Kaip Sumažinti Antidepresantų Šalutinį Poveikį?

Nors antidepresantų šalutinis poveikis gali būti nemalonus, yra būdų, kaip jį sumažinti:

1. Pasitarkite su gydytoju: Jei patiriate šalutinį poveikį, svarbu pasikalbėti su gydytoju. Jis gali pakoreguoti vaisto dozę, pakeisti vaistą kitu arba pasiūlyti kitų būdų, kaip sumažinti šalutinį poveikį.
2. Būkite kantrūs: Daugeliu atvejų šalutinis poveikis sumažėja per kelias savaites, kai organizmas pripranta prie vaisto.
3. Vartokite vaistus pagal nurodymus: Laikykitės gydytojo nurodymų dėl vaisto dozės ir vartojimo laiko.
4. Laikykitės sveiko gyvenimo būdo: Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas gali padėti sumažinti šalutinį poveikį.
5. Venkite alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų: Alkoholis ir kitos narkotinės medžiagos gali sustiprinti antidepresantų šalutinį poveikį.
6. Išbandykite papildomus gydymo būdus: Kai kurie papildomi gydymo būdai, tokie kaip akupunktūra, joga ar meditacija, gali padėti sumažinti šalutinį poveikį.
7. Palaipsniui nutraukite vaisto vartojimą: Jei nusprendėte nutraukti antidepresantų vartojimą, darykite tai palaipsniui, prižiūrint gydytojui, kad išvengtumėte abstinencijos simptomų.

Ką Daryti, Jei Šalutinis Poveikis Yra Sunkus?

Jei patiriate sunkų šalutinį poveikį, tokį kaip serotonino sindromas, hiponatremija, kraujavimas ar mintys apie savižudybę, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba vykite į artimiausią ligoninės priėmimo skyrių.

Ar Antidepresantai Visada Yra Geriausias Gydymo Būdas?

Antidepresantai yra veiksmingas gydymo būdas daugeliui žmonių, sergančių depresija ir nerimo sutrikimais. Tačiau jie nėra vienintelis gydymo būdas. Kai kuriais atvejais psichoterapija, gyvenimo būdo pokyčiai ar papildomi gydymo būdai gali būti tokie pat veiksmingi arba veiksmingesni už antidepresantus.

Taip pat skaitykite: Tiroksinas ir antidepresantai: kas svarbu?

Alternatyvūs Gydymo Būdai

• Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET), tarpasmeninė terapija (IPT) ir psichodinaminė terapija yra veiksmingi depresijos ir nerimo sutrikimų gydymo būdai.
• Gyvenimo būdo pokyčiai: Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba, pakankamas miegas ir streso valdymas gali padėti sumažinti depresijos ir nerimo simptomus.
• Papildomi gydymo būdai: Akupunktūra, joga, meditacija, masažas ir vaistažolės gali padėti sumažinti depresijos ir nerimo simptomus.
• Jonažolės preparatai: Tai nereceptiniai vaistai, kurių kartais vartoja pacientai savarankiškai, net šalia antidepresantų. Jie veiksmingesni už placebą, tinkami lengvai depresijai gydyti. Poveikis panašus į mažos triciklių antidepresantų dozės. Kadangi jonažolės preparatai veikia kaip silpni MAOI, nerekomenduojama jų derinti su antidepresantais, nes tikėtinas serotoninerginis sindromas.

Kada Antidepresantai Yra Būtini?

Antidepresantai gali būti būtini šiais atvejais:

• Sunkios depresijos epizodai: Kai depresijos simptomai yra labai stiprūs ir trukdo normaliai funkcionuoti.
• Lėtinė depresija: Kai depresija trunka ilgą laiką ir nereaguoja į kitus gydymo būdus.
• Nerimo sutrikimai: Kai nerimas yra labai stiprus ir trukdo normaliai funkcionuoti.
• Kombinuotas gydymas: Kai antidepresantai naudojami kartu su psichoterapija ar kitais gydymo būdais.

Kritinis Žvilgsnis į Antidepresantų Veiksmingumą

Svarbu paminėti, kad antidepresantų veiksmingumas yra nuolat diskutuojamas. Kai kurie tyrimai rodo, kad antidepresantai yra veiksmingi tik sergant sunkia depresijos forma, o sergant lengvesne depresija jų poveikis prilygsta placebo efektui. Tačiau net ir tuo atveju, kai antidepresantai yra efektyvūs, jų veikimas nebūtinai yra tęstinis. Tyrimai rodo, kad apie 50% tų, kurie teigiamai sureagavo į vaistus, vėl kažkuriuo savo gyvenimo momentu susirgs depresija.

Antidepresantai Vyresnio Amžiaus Žmonėms

Vyresnio amžiaus žmonės dažniau vartoja antidepresantus nei jaunesni žmonės. Tačiau vyresnio amžiaus žmonėms antidepresantai gali sukelti daugiau šalutinių poveikių ir sąveikauti su kitais vaistais. Be to, vyresnio amžiaus žmonėms gali būti sunkiau nutraukti antidepresantų vartojimą dėl abstinencijos simptomų rizikos.

Tyrimai rodo, kad Jungtinėje Karalystėje mažiau nei 6 proc. pacientų, kurių psichikos sveikatos problemoms spręsti skiriama psichoterapija, yra vyresni nei 65 metų, nors jie sudaro beveik 20 proc. gyventojų. Daugelis šių vyresnio amžiaus pacientų niekada nematė psichikos sveikatos specialistas, tiesiog šeimos gydytojas jiems skyrė antidepresantų. Kadangi šeimos gydytojai jų netikrina, šie pacientai neribotam laikui lieka vartoti tabletes.

Pasak ekspertų, labai svarbu, jog šeimos gydytojai, pas kuriuos pacientai lankosi reguliariai, nustatytų vyresnio amžiaus pacientus, kuriems galima saugiai nutraukti antidepresantų vartojimą.

Depresijos Priežastys: Ar Visada Reikalingi Antidepresantai?

Svarbu suprasti, kad depresija nėra liga, o greičiau simptomas, rodantis ją sukėlusią priežastį. Kartais depresiją gali sukelti biologiniai veiksniai, tokie kaip neuromediatorių disbalansas, hormonų disbalansas ar vitaminų trūkumas. Tačiau depresiją taip pat gali sukelti psichologiniai ir socialiniai veiksniai, tokie kaip stresas, traumos, vienišumas ar socialinė izoliacija.

• Hormonų disbalansas: Pagal JAV statistiką, bene 40% vyresnių nei 40 m. moterų vartoja antidepresantų. Spėjama, kad greičiausiai taip nutinka dėl klaidingo perimenopauzės ar kitokių hormonų pusiausvyros sutrikimų traktavimo.
• Jautrumas glitimui: Pasirodo, jeigu organizmas yra jautresnis šiai medžiagai, jos perteklius gali lemti… depresiją. Taip teigia psichiatrė dr. Hyla Cass, šią tendenciją pastebėjusi savo praktikoje.
• Niacino trūkumas: Mokslininkas nustatė, kad dėl niacino trūkumo išsivysčiusi pelagra pasižymi tokiais pat psichikos simptomais, kaip ir šizofrenija, t. y. ligonius apninka neracionalus pyktis, apima persekiojimo manija ar demencija.
• Vitamino D trūkumas: Dar vienas svarbus biologinis veiksnys, galintis vaidinti svarbų vaidmenį psichikos sveikatai.
• Nesubalansuota žarnyno flora: Taip pat yra svarbus veiksnys depresijai vystytis.
• Lėtinis žarnyno uždegimas: Gali sukelti depresiją ir visus jai būdingus požymius.

Jei depresiją sukelia psichologiniai ar socialiniai veiksniai, psichoterapija ar gyvenimo būdo pokyčiai gali būti veiksmingesni už antidepresantus.

Antidepresantai: Klaidingi Įsitikinimai ir Tikrovė

Vis dar esama daug klaidingų įsitikinimų apie psichikos sutrikimų gydymą vaistais. Daugelis žmonių klaidingai mano, kad antidepresantai ar antipsichotikai sukelia priklausomybę. Tačiau psichiatras V. Rutkauskas akcentuoja: vaistai skiriami ne tam, kad sukeltų ko nors perteklių ar trūkumą, bet tam, kad normalizuotų biocheminius procesus smegenyse, t. y.

Taip pat neretai skeptiškai žvelgiama ir į pasiūlymą šalia gydymo vaistais pradėti konsultacijas su psichologu ar psichoterapeutu. Bet taip nėra, nes gali būti neišspręstų ar nesprendžiamų vidinių ir išorinių psichologinių konfliktų, kurių pacientas nepastebi ar nėra motyvuotas spręsti.

tags: #antidepresantai #tik #pablogino