Antidepresantai: Šalutinis Poveikis ir Klausimai Gydytojui

Šiame straipsnyje aptariami antidepresantai, jų galimas šalutinis poveikis, taip pat svarbūs klausimai, kuriuos reikėtų aptarti su gydytoju prieš pradedant vartoti šiuos vaistus. Taip pat nagrinėjama, kada antidepresantai gali būti skiriami sergant neurologinėmis ligomis, net jei pacientas neserga depresija.

Antidepresantai Neurologinėms Ligoms: Kada Jie Gali Būti Skiriami?

Kyla klausimas, ar sergant neurologinėmis ligomis, tokiomis kaip spinalinio kanalo stenozė ar ūmi radikulopatija, gali būti skiriamas antidepresantas, net jei pacientas neserga depresija? Atsakymas yra teigiamas. Siekiant geresnio gydymo efekto, gydytojas neurologas, įvertinęs paciento skundus, tam tikrais atvejais gali paskirti antidepresantą. Antidepresantai pasižymi migdančiu poveikiu, malšina įtampą, nerimą, gerina nuotaiką ir savijautą bei padeda lengviau pakelti skausmą. Taip pat gali būti skiriami ne tik antidepresantai, bet ir trankviliantai ar neuroleptikai. Svarbu, kad gydytojas paaiškintų pacientui, kokius vaistus skiria ir dėl ko.

Kas yra Antidepresantai ir Kaip Jie Veikia?

Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie veikia galvos smegenyse esančių medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios medžiagos - serotoninas, noradrenalinas, dopaminas ir kitos - yra neuromediatoriai. Sergant depresija, šių medžiagų tam tikrose smegenų srityse trūksta. Antidepresantai skatina šių medžiagų apykaitą galvos smegenyse ir taip normalizuoja nuotaiką bei nerimo lygį. Pagerėjus savijautai, antidepresantai veikia profilaktiškai, apsaugodami nuo depresijos atsinaujinimo ar pasikartojimo ateityje.

Ar Antidepresantai Visada Veiksmingi?

Nors esame įpratę prie to, kad antidepresantai yra pirminis siūlomas depresijos gydymas, svarbu klausti, koks iš tiesų yra jų veiksmingumas. Visiško pasveikimo vartojant antidepresantus rodikliai įvairiuose tyrimuose svyruoja tarp 20 ir 35%. Kai kurie tyrimai rodo, kad 56% atvejų depresija sergantys pacientai į vaistus reagavo ne geriau nei į placebo tabletes. Vis dėlto, sergantiems sunkia depresijos forma, antidepresantai padeda daug geriau nei placebo tabletės. Apie 50% visų depresija sergančių žmonių nepajus jokio reikšmingo pagerėjimo vartodami vaistus, o net ir tuo atveju, kai antidepresantai yra efektyvūs, jų veikimas nebūtinai yra tęstinis. Tyrimai rodo, kad apie 50% tų, kurie teigiamai sureagavo į vaistus, vėl kažkuriuo savo gyvenimo momentu susirgs depresija.

Kada Reikalingas Vaistų ir Psichologinės Pagalbos Derinys?

Gydymo formos pasirinkimas priklauso nuo simptomų sunkumo. Esant sunkiai depresijos formai, vien psichoterapijos ir gyvenimo būdo keitimo neužteks, bus būtinas vaistų bei psichologinės pagalbos derinys. Gali tekti palaukti 2-4 savaites, kol antidepresantai pradės veikti. Dažnai tokie simptomai, kaip miegas, apetitas, koncentracijos sunkumai, pagerėja anksčiau nei nuotaika. Tad svarbu suteikti vaistams laiko prieš nusprendžiant, kad jie buvo neefektyvūs.

Taip pat skaitykite: Kompensuojamų antidepresantų sąrašas

Galimas Šalutinis Poveikis

Antidepresantai, kaip ir bet kokie kiti vaistai, gali turėti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, gali pradėti džiūti burna, svaigti galva, nukristi kraujo spaudimas, padidėti svoris bei sutrikti seksualinis gyvenimas. Minčių apie savižudybę padažnėjimas atsiranda 18% žmonių, kurie pradeda vartoti antidepresantus. Šis efektas pastebimas ypatingai kalbant apie vaikus ir jaunus žmones iki 25 m. Visgi, ypatingai pirmus kelis mėnesius pradėjus vartoti antidepresantus, svarbu atidžiau stebėti save ar artimąjį. Dėmesio atkreipimas ypatingai svarbus, jei žmogus vaistus vartoja pirmą kartą arba jei dozė buvo pakeista. Ženklai, kad nuo vaistų žmogui darosi blogiau yra šie: nerimas, nemiga, priešiškumas ir didelis sujaudinimas - ypatingai, jei simptomai atsiranda staiga ir situacija staigiai blogėja. Kiti neįprasti elgesio pokyčiai.

Kaip Sumažinti Šalutinį Poveikį?

Siekiant kuo mažesnio galimo nepageidaujamo vaisto poveikio, gydytojas neretai nurodo palaipsniui, maždaug per 5-10 dienų pasiekti reikiamą gydomąją vaisto dozę. Pvz., norint pasiekti 1 tab. per dieną dozę, gydytojas gali rekomenduoti pradėti gydymą nuo ¼ tabletės, po to vartoti ½ ir tik vėliau po 1 tab.

Svarbu Pasverti Privalumus ir Trūkumus

Kartais pacientai konsultacijos metu būna ypatingai įsibaiminę nepageidaujamo vaistų poveikio. Tokiais atvejais visada pacientams siūlau vadovautis ne vien emocijomis, bet ir blaiviu protu: pasverti lyg ant svarstyklių, kas kelia didesnį pavojų - ar galimas nepageidaujamas antidepresantų poveikis, ar negydomų psichikos sutrikimų sukeliama žala.

Klausimai, Kuriuos Turėtumėte Užduoti Gydytojui

Prieš pradedant vartoti antidepresantus, svarbu aptarti su gydytoju šiuos klausimus:

1. Kas yra psichikos sveikatos sutrikimai? Suprasti, kokie sutrikimai yra gydomi antidepresantais.
2. Kada turėčiau kreiptis į psichiatrą? Išsiaiškinti, kada būtina specialisto konsultacija.
3. Kuo skiriasi psichologas, psichoterapeutas ir psichiatras? Žinoti specialistų kompetencijas.
4. Koks skirtumas tarp depresijos ir tiesiog prastos nuotaikos? Suprasti, kada nuotaikos svyravimai yra norma, o kada - liga.
5. Kas yra nerimo sutrikimas? Išsiaiškinti, kokie simptomai rodo nerimo sutrikimą.
6. Ar galima užkirsti kelią psichikos sveikatos sutrikimams? Sužinoti apie prevencines priemones.
7. Ar stresą galima laikyti psichikos sutrikimu? Suprasti streso poveikį psichikai.
8. Kaip sužinoti, ar mano draugas turi psichikos sveikatos problemų? Atpažinti pagalbos reikalingus asmenis.
9. Ar psichikos sutrikimai paveldimi? Išsiaiškinti genetinį polinkį.
10. Kaip miegas veikia psichikos sveikatą? Suprasti miego svarbą psichikai.
11. Ar psichikos sveikatos sutrikimai gali būti laikini? Išsiaiškinti ligos trukmę.
12. Kas yra panikos priepuoliai ar panikos atakos? Atpažinti panikos atakas.
13. Kuo skiriasi nuovargis ir lėtinis nuovargis? Suprasti nuovargio priežastis.
14. Ar nerimas gali sukelti fizinius simptomus? Išsiaiškinti ryšį tarp nerimo ir fizinės sveikatos.
15. Ar visi, kurie turi psichikos sveikatos sutrikimų, turėtų vartoti vaistus? Suprasti, kada vaistai yra būtini.
16. Kaip nustatoma, ar žmogui reikia psichologinės pagalbos? Išsiaiškinti pagalbos poreikį.
17. Ar galiu pats savarankiškai spręsti savo psichikos sveikatos problemas? Suprasti savipagalbos galimybes.
18. Kaip padėti artimam žmogui, kuris turi psichikos sveikatos problemų? Sužinoti, kaip palaikyti artimą žmogų.
19. Kas yra bipolinis sutrikimas? Išsiaiškinti bipolinio sutrikimo simptomus.
20. Ar galima visiškai pasveikti nuo psichikos sveikatos sutrikimo? Suprasti pasveikimo galimybes.
21. Kuo skiriasi šizofrenija nuo kitų psichikos sutrikimų? Atpažinti šizofrenijos simptomus.
22. Kas yra PTSS (potrauminio streso sindromas)? Išsiaiškinti PTSS simptomus.
23. Ar mityba gali paveikti psichikos sveikatą? Suprasti mitybos įtaką psichikai.
24. Ar vaikų psichikos sveikatos problemos gali išnykti su amžiumi? Išsiaiškinti, ar vaikų problemos išnyksta.
25. Kaip sužinoti, ar mano vaikas turi psichikos sveikatos problemų? Atpažinti vaiko psichikos sveikatos problemas.
26. Ar miego sutrikimai gali sukelti psichikos sveikatos problemų? Suprasti miego sutrikimų poveikį.
27. Kas yra adaptacijos sutrikimai? Išsiaiškinti adaptacijos sutrikimus.
28. Kaip alkoholio vartojimas veikia psichikos sveikatą? Suprasti alkoholio poveikį psichikai.
29. Ar priklausomybės yra laikomos psichikos sveikatos sutrikimais? Išsiaiškinti priklausomybių ryšį su psichika.
30. Kaip atskirti nuovargį nuo depresijos? Suprasti nuovargio ir depresijos skirtumus.
31. Kas yra asmenybės sutrikimai? Išsiaiškinti asmenybės sutrikimus.
32. Ar galima gyventi normalų gyvenimą turint psichikos sutrikimą? Suprasti gyvenimo su psichikos liga galimybes.
33. Kaip veikia psichikos sveikatos krizės pagalbos linijos? Sužinoti apie pagalbos linijas.
34. Kas yra valgymo sutrikimai ir kaip jie susiję su psichikos sveikata? Išsiaiškinti valgymo sutrikimų ryšį su psichika.
35. Kaip susitvarkyti su nerimu, kai lauki rezultato, pvz., egzamino? Sužinoti, kaip valdyti nerimą.
36. Kokie yra pagrindiniai psichikos sveikatos rizikos veiksniai? Išsiaiškinti rizikos veiksnius.
37. Kas yra emocinis išsekimas? Suprasti emocinį išsekimą.
38. Ar vaikystės traumos gali paveikti suaugusiojo psichikos sveikatą? Išsiaiškinti traumų poveikį.
39. Kaip atskirti nerimą nuo natūralios įtampos? Suprasti nerimo ir įtampos skirtumus.
40. Ką daryti, jei jaučiu, kad prarandu savikontrolę? Sužinoti, kaip atgauti savikontrolę.
41. Ar psichikos sveikatos problemos gali sukelti fizines ligas? Išsiaiškinti ryšį tarp psichikos ir fizinės sveikatos.
42. Kaip pandemija paveikė žmonių psichikos sveikatą? Suprasti pandemijos poveikį psichikai.
43. Kas yra somatoforminiai sutrikimai? Išsiaiškinti somatoforminius sutrikimus.
44. Kaip susitvarkyti su izoliacijos jausmu? Sužinoti, kaip įveikti izoliaciją.
45. Kaip artimųjų ligos gali paveikti mano psichikos sveikatą? Suprasti artimųjų ligų poveikį.
46. Kas yra priklausomybė nuo darbo (darboholizmas)? Išsiaiškinti darboholizmą.
47. Ar intensyvus darbas gali sukelti psichikos sveikatos problemų? Suprasti darbo poveikį psichikai.
48. Kokios yra dažniausios klaidos, kurias žmonės daro, bandydami patys tvarkytis su psichikos sveikatos problemomis? Sužinoti apie klaidas savipagalboje.
49. Ar galima sumažinti nerimą be vaistų? Suprasti alternatyvas vaistams.
50. Kada laikas ieškoti psichikos sveikatos pagalbos? Išsiaiškinti pagalbos poreikį.
51. Kas yra psichoterapija? Išsiaiškinti psichoterapijos esmę.
52. Kiek laiko trunka psichoterapija? Suprasti psichoterapijos trukmę.
53. Ar psichoterapija veiksminga visiems? Išsiaiškinti psichoterapijos veiksmingumą.
54. Kuo skiriasi psichoterapijos metodai? Suprasti psichoterapijos metodų įvairovę.
55. Ar galima derinti psichoterapiją su vaistais? Išsiaiškinti psichoterapijos ir vaistų derinį.
56. Kaip pasirinkti tinkamą psichoterapeutą? Sužinoti, kaip pasirinkti specialistą.
57. Ar psichoterapija gali būti nuotolinė? Išsiaiškinti nuotolinės terapijos galimybes.
58. Kokie yra kognityvinės elgesio terapijos (KET) privalumai? Suprasti KET privalumus.
59. Ar vaikai gali lankytis psichoterapijoje? Išsiaiškinti vaikų psichoterapijos galimybes.
60. Kiek kainuoja psichoterapijos seansai? Sužinoti apie psichoterapijos kainas.
61. Kaip pasiruošti pirmai psichoterapijos sesijai? Sužinoti, kaip pasiruošti terapijai.
62. Ar galiu keisti terapeutą, jei nejaučiu, kad jis man tinka? Išsiaiškinti terapeuto keitimo galimybes.
63. Kiek laiko trunka viena psichoterapijos sesija? Sužinoti apie sesijos trukmę.
64. Ar psichoterapija gali padėti suvaldyti pyktį? Išsiaiškinti pykčio valdymo galimybes.
65. Kaip dažnai turėtų vykti psichoterapijos sesijos? Sužinoti apie sesijų dažnumą.
66. Ar galiu pasitikėti terapeutu? Išsiaiškinti pasitikėjimo svarbą.
67. Ar galiu nutraukti psichoterapiją, kai tik noriu? Suprasti terapijos nutraukimo galimybes.
68. Ar psichoterapija gali būti skirta poroms? Išsiaiškinti porų terapijos galimybes.
69. Kas yra šeimos terapija? Suprasti šeimos terapijos esmę.
70. Ar psichoterapija gali padėti tvarkytis su darbiniu stresu? Išsiaiškinti streso valdymo galimybes.
71. Kaip sužinoti, ar psichoterapija man tinka? Suprasti, ar terapija veiksminga.
72. Ar psichoterapija gali padėti įveikti baimes? Išsiaiškinti baimių įveikimo galimybes.
73. Ar psichoterapija gali padėti suvaldyti priklausomybes? Suprasti priklausomybių valdymo galimybes.
74. Ar yra psichoterapijos rūšių, kurios nereikalauja kalbėjimo? Išsiaiškinti terapijas be kalbėjimo.
75. Ar psichoterapija tinka visiems amžiaus grupėms? Suprasti amžiaus apribojimus.
76. Ar psichoterapija gali būti trumpalaikė? Išsiaiškinti trumpalaikės terapijos galimybes.
77. Ar galiu rinktis, kokia terapija man bus taikoma? Suprasti pasirinkimo galimybes.
78. Ar galiu kreiptis į terapeutą be siuntimo? Išsiaiškinti siuntimo poreikį.
79. Kuo skiriasi individuali ir grupinė terapija? Suprasti terapijų skirtumus.
80. Ar psichoterapija gali padėti suvaldyti depresiją? Išsiaiškinti depresijos valdymo galimybes.
81. Ar psichoterapija gali padėti suvaldyti nerimą? Suprasti nerimo valdymo galimybes.
82. Kiek laiko gali praeiti, kol pamatysiu rezultatus? Sužinoti apie terapijos rezultatus.
83. Ar galiu aptarti bet kokią problemą su savo terapeutu? Išsiaiškinti aptarimo galimybes.
84. Ką daryti, jei po terapijos jaučiuosi blogiau? Sužinoti, ką daryti, jei jaučiatės blogai.
85. Ar galiu kalbėtis su terapeutu apie savo sapnus? Išsiaiškinti sapnų aptarimo galimybes.
86. Ar psichoterapija gali padėti pagerinti mano santykius? Suprasti santykių gerinimo galimybes.
87. Ar galiu nutraukti terapiją, jei jaučiuosi geriau? Išsiaiškinti terapijos nutraukimo galimybes.
88. Ar psichoterapija gali padėti susidoroti su netektimi? Suprasti netekties įveikimo galimybes.
89. Ar psichoterapija gali padėti pagerinti savivertę? Išsiaiškinti savivertės gerinimo galimybes.
90. Kaip sužinoti, ar terapija man padeda? Suprasti, ar terapija veiksminga.
91. Kas yra antidepresantai? Suprasti antidepresantų esmę.
92. Ar tiesa, kad antidepresantai gali sumažinti libido? Išsiaiškinti libido sumažėjimo galimybę.
93. Ar vartojant antidepresantus padidėja svoris? Suprasti svorio padidėjimo galimybę.
94. Kaip ilgai reikia vartoti antidepresantus? Sužinoti apie vartojimo trukmę.
95. Kokie yra benzodiazepinų vartojimo pavojai? Išsiaiškinti benzodiazepinų pavojus.
96. Ar galima nutraukti antidepresantų vartojimą be gydytojo leidimo? Suprasti nutraukimo pavojus.
97. Kas yra šalutinis poveikis ir kaip jis susijęs su vaistais nuo psichikos sveikatos sutrikimų? Išsiaiškinti šalutinį poveikį.
98. Ar visi vaistai nuo psichikos sveikatos sutrikimų sukelia priklausomybę? Suprasti priklausomybės galimybę.
99. Ar galiu vartoti alkoholį vartojant psichikos sveikatos vaistus? Išsiaiškinti alkoholio vartojimo galimybes.
100. Kaip pasakyti gydytojui, kad vaistai neveikia? Sužinoti, kaip pranešti apie neveiksmingumą.
101. Ar yra vaistų, kuriuos galima vartoti nėštumo metu? Išsiaiškinti vaistų nėštumo metu galimybes.
102. Kaip dažnai reikia lankytis pas gydytoją vartojant vaistus nuo psichikos sveikatos sutrikimų? Sužinoti apie lankymosi dažnumą.
103. Ar yra natūralių alternatyvų vaistams nuo psichikos sutrikimų? Išsiaiškinti alternatyvas.
104. Ar vaistai nuo nerimo veikia iš karto? Suprasti veikimo greitį.
105. Ar vaikai gali vartoti vaistus nuo psichikos sveikatos sutrikimų? Išsiaiškinti vaikų vaistų galimybes.
106. Ar psichikos sveikatos vaistai turi ilgalaikį poveikį? Suprasti ilgalaikį poveikį.
107. Ar galiu vartoti kelis vaistus nuo psichikos sveikatos vienu metu? Išsiaiškinti vaistų derinimo galimybes.
108. Ar psichikos sveikatos vaistai veikia visiems vienodai? Suprasti individualų veikimą.
109. Ar galiu naudoti psichikos sveikatos vaistus tik tada, kai jaučiuosi blogai? Išsiaiškinti vartojimo galimybes.
110. Kas yra nutraukimo sindromas ir kaip jis susijęs su psichikos sveikatos vaistais? Suprasti nutraukimo sindromą.
111. Ar galiu vartoti kitus vaistus kartu su psichikos sveikatos vaistais? Išsiaiškinti vaistų derinimo galimybes.
112. Ar galiu vairuoti vartojant psichikos sveikatos vaistus? Suprasti vairavimo galimybes.
113. Ar galiu vartoti psichikos sveikatos vaistus, jei sergu kitomis ligomis? Išsiaiškinti vaistų vartojimo galimybes.
114. Ar vaistai gali išgydyti psichikos sveikatos sutrikimus? Suprasti išgijimo galimybes.
115. Ar galiu keisti vaistų dozę pats? Išsiaiškinti dozės keitimo galimybes.
116. Ką daryti, jei pamirštu išgerti vaistus? Sužinoti, ką daryti, jei pamiršote vaistus.
117. Ar galiu vartoti psichikos sveikatos vaistus ilgą laiką? Suprasti ilgalaikio vartojimo galimybes.
118. Kaip žinoti, ar vaistai sukelia šalutinį poveikį? Išsiaiškinti šalutinio poveikio požymius.
119. Ką daryti, jei vaistai nepadeda? Sužinoti, ką daryti, jei vaistai neveikia.
120. Kaip vaistai nuo psichikos sveikatos sutrikimų veikia smegenis? Suprasti vaistų veikimo mechanizmą.
121. Ar galiu vartoti maisto papildus kartu su psichikos sveikatos vaistais? Išsiaiškinti papildų vartojimo galimybes.
122. Ar yra natūralių alternatyvų antidepresantams? Suprasti alternatyvas.
123. Ar psichikos sveikatos vaistai gali sukelti priklausomybę? Išsiaiškinti priklausomybės galimybę.
124. Ar galiu pastoti vartodama psichikos sveikatos vaistus? Suprasti nėštumo galimybes.
125. Ar vaistai gali pakeisti psichoterapiją? Išsiaiškinti vaistų ir terapijos santykį.
126. Ar galiu vartoti antidepresantus, jei neturiu depresijos diagnozės? Suprasti vartojimo galimybes.
127. Ar psichikos sveikatos vaistai turi įtakos ilgalaikei atminčiai? Išsiaiškinti poveikį atminčiai.
128. Ar galiu staiga nutraukti vaistų vartojimą? Suprasti staigaus nutraukimo pavojus.
129. Ar psichikos sveikatos vaistai gali sukelti nuovargį? Išsiaiškinti nuovargio galimybę.
130. Ar galima išvengti šalutinio poveikio vartojant mažesnes vaistų dozes? Suprasti dozės įtaką šalutiniam poveikiui.
131. Ar yra skirtumas tarp generinių ir prekės ženklo vaistų nuo psichikos sveikatos sutrikimų? Išsiaiškinti skirtumus tarp vaistų.
132. Ar galiu vartoti vaistus tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prieš stresines situacijas? Suprasti vartojimo galimybes.
133. Ar vaistai gali paveikti mano kūno masės indeksą (KMI)? Išsiaiškinti poveikį KMI.
134. Ar galiu vartoti antidepresantus kartu su kontraceptinėmis tabletėmis? Suprasti vaistų derinimo galimybes.
135. Ar galiu vartoti vaistus nuo psichikos sveikatos sutrikimų kartu su kitais papildais? Išsiaiškinti papildų vartojimo galimybes.
136. Kaip sužinoti, ar vaistai veikia? Suprasti vaistų veikimo požymius.
137. Ar galiu vartoti antidepresantus, jei turiu širdies ligų? Išsiaiškinti vaistų vartojimo galimybes.
138. Ar galiu vartoti psichikos sveikatos vaistus kartu su antialerginiais vaistais? Suprasti vaistų derinimo galimybes.
139. Kaip ilgai trunka šalutinis poveikis pradėjus vartoti naujus vaistus? Sužinoti apie šalutinio poveikio trukmę.
140. Ar galiu vartoti psichikos sveikatos vaistus, jei turiu inkstų ar kepenų ligų? Išsiaiškinti vaistų vartojimo galimybes.
141. Ar galiu vartoti vaistus nuo psichikos sveikatos sutrikimų kartu su antibiotikais? Suprasti vaistų derinimo galimybes.
142. Kada pranešti gydytojui apie šalutinį poveikį? Sužinoti, kada kreiptis į gydytoją.
143. Ar galiu vartoti psichikos sveikatos vaistus, jei esu vegetaras ar veganai? Išsiaiškinti vaistų vartojimo galimybes.
144. Ar galiu vartoti antidepresantus, jei sergu cukriniu diabetu? Suprasti vaistų vartojimo galimybes.
145. Ar galiu gerti kavą vartojant psichikos sveikatos vaistus? Išsiaiškinti kavos vartojimo galimybes.
146. Ar galiu vartoti psichikos sveikatos vaistus kartu su kraujospūdžio mažinimo vaistais? Suprasti vaistų derinimo galimybes.
147. Ar galiu vartoti antidepresantus, jei man reikia atlikti operaciją? Išsiaiškinti vaistų vartojimo galimybes.
148. Ar galiu vartoti psichikos sveikatos vaistus kartu su vaistais nuo skausmo? Suprasti vaistų derinimo galimybes.

Selektyvūs Serotonino Reabsorbcijos Inhibitoriai (SSRI)

SSRI yra dažniausiai vartojami antidepresantai. Jie veikia didindami serotonino kiekį smegenyse. Serotoninas yra viena iš daugelio smegenų cheminių medžiagų, perduodančių pranešimus tarp smegenų ląstelių. Jis vadinamas „geros savijautos chemine medžiaga“, nes sukelia atsipalaidavimo būseną. SSRI veikia neleisdami kraujui absorbuoti dalies serotonino iš smegenų, todėl smegenyse lieka didesnis serotonino kiekis.

Taip pat skaitykite: Perdozavimo pavojai ir pasekmės

SSRI Vaistai

Šiuo metu yra keletas SSRI vaistų:

• Citalopramas (Celexa)
• Escitalopramas (Lexapro)
• Fluoksetinas (Prozac, Sarafem)
• Fluvoksaminas (Luvox)
• Paroksetinas (Paxil, Paxil CR, Pexeva)
• Sertralinas (Zoloft)
• Vilazodonas (Viibryd)

Galimas SSRI Šalutinis Poveikis

Dažniausi SSRI šalutiniai poveikiai yra šie:

• Sumažėjęs lytinis potraukis ir kitos seksualinės problemos
• Miego sutrikimai
• Svorio pokyčiai
• Nerimas
• Galvos svaigimas
• Burnos džiūvimas (kserostomija)
• Galvos skausmas
• Virškinimo trakto sutrikimai

Maisto ir vaistų administracija (FDA) įspėjo, kad antidepresantai, tokie kaip SSRI, gali padidinti savižudybės riziką tarp vaikų ir jaunų suaugusiųjų.

SSRI Rizika

Tam tikri žmonės turėtų būti atsargūs vartodami SSRI:

• Vaikai: Jaunesnius žmones reikėtų stebėti, ar nesikeičia jų nuotaika ir elgesys.
• Nėščios moterys: SSRI gali padidinti tam tikrų vaisiaus vystymosi problemų, ypač širdies ir plaučių sutrikimų, riziką.

Žmones, sergančius kitomis sveikatos būklėmis, pavyzdžiui, epilepsija, diabetu ir inkstų ligomis, vartojant SSRI, gali tekti atidžiau stebėti. Kai kurie SSRI taip pat gali reaguoti su kitais Jūsų vartojamais vaistais, taip pat su tam tikrais maisto papildais (pvz., jonažolėmis).

Taip pat skaitykite: Šalutinis antidepresantų poveikis: ką reikia žinoti

Kada Svarstyti Galimybę Vartoti SSRI?

Keletas klausimų, kuriuos turėtumėte užduoti sau, kai svarstote apie SSRI, yra šie:

• Ar jaučiatės taip, tarsi jūsų psichikos sveikatos būklė trikdytų jūsų gyvenimą?
• Ar jaučiate mažiau malonumo, kai kalbama apie dalykus, kuriais anksčiau mėgavotės?
• Ar Jums nuolat kyla sunkumų susikaupti?
• Ar anksčiau esate vartoję antidepresantų? Jei taip, ar jie padėjo? Ar šalutinis poveikis buvo stiprus?

Ar Galima Gerti Alkoholį Vartojant SSRI?

Nors kai kurie gydytojai pataria nevartoti alkoholio vartojant SSRI, svarbu gerti saikingai. Tai reiškia maždaug vieną gėrimą per dieną.

Serotonino ir Noradrenalino Reabsorbcijos Inhibitoriai (SNRI)

Kaip ir SSRI, SNRI saugo organizmą nuo per didelio serotonino kiekio reabsorbcijos, todėl smegenys gali naudoti daugiau serotonino. Tačiau skirtingai nei SSRI, SNRI taip pat mažina neuromediatoriaus noradrenalino pakartotinį įsisavinimą. SNRI kartais vartojami ne tik depresijai, bet ir nervų skausmui bei tam tikriems nerimo sutrikimams gydyti.

SNRI Pavyzdžiai

• Venlafaksinas (Effexor XR)
• Desvenlafaksinas (Khedezla, Pristiq)
• Duloksetinas (Irenka, Cymbalta)
• Milnacipranas (Savella)

Mitai ir Faktai Apie Antidepresantus

• Mitas: Depresija susergama todėl, kad žmogaus smegenyse trūksta tam tikrų medžiagų - laimės hormonų. Jeigu žmogus nelaimingas, jam reikia pagerti antidepresantų, ir jis vėl bus laimingas.
• Faktas: Abu šie teiginiai yra klaidingi.

Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas, glutamatas ir kt. Jų organizmas gauna su maistu.

tags: #antidepresantai #klauskite #daktaro