Įvadas
Vienas svarbiausių švietimo reformos tikslų - ugdyti savarankišką, savimi pasitikinčią, kūrybingą asmenybę. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos ugdymas yra esminis etapas, padedantis jiems sėkmingai integruotis į visuomenę ir mokyklą. Šiame straipsnyje aptarsime kalbinių instrukcijų suvokimo svarbą, kalbos raidos etapus ir būdus, kaip tėvai ir specialistai gali padėti vaikams įveikti kalbos sunkumus.
Kalbos Ugdymo Svarba Ikimokyklinėje Įstaigoje
Ikimokyklinėje įstaigoje kalbos pratybos užima ypatingą vietą, nes čia būtinas darbo tęstinumas. Vaikas mokomas daugelio dalykų, tačiau kalbos lavinimas yra vienas iš svarbiausių. Tėvai turėtų domėtis, ko ir kaip vaikas yra mokomas, kad galėtų namuose įtvirtinti, o svarbiausia - reikalauti bei kontroliuoti, kad tai, ko išmoko, pradėtų vartoti šnekamojoje kalboje. Specialistas vaikui gali daug padėti, tačiau jis negali už tėvus išspręsti visų vaiko kalbos problemų. Puikių ir žymiai greitesnių rezultatų galima pasiekti tik bendromis pastangomis.
Logopedo vaidmuo ir pagalba vaikams
Pagrindinis logopedės darbo tikslas - padėti vaikams įveikti kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sunkumus arba sutrikimus. Logopedinių pratybų metu pedagogė ugdo vaikų girdimojo ir fonologinio suvokimo, garsų tarimo, garsinės analizės bei sintezės, kalbos gramatinio taisyklingumo, žodyno, rišliosios kalbos gebėjimus, lavina artikuliacinį aparatą, smulkiąją motoriką.
Nemaža dalis ikimokyklinio amžiaus vaikų susiduria su kalbos vystymosi iššūkiais: netaisyklingai taria kalbos garsus, kalboje stinga žodžių įvairovės, formuluoja trumpus, ne visada aiškius sakinius, daro žodžių kaitymo, darybos klaidų, nepakankamai suvokia ilgesnes žodines instrukcijas, stokoja pasakojimo įgūdžių. Jei vaiko kalbėjimui būdinga dauguma aukščiau išvardintų požymių, tai reiškia, kad jo kalba vėluoja arba vystosi netolygiai. Minėtoms būsenoms pavadinti naudojami tokie terminai kaip sulėtėjusi kalbos raida arba kalbos neišsivystymas. Šie terminai padeda logopedams tiksliau apibūdinti vaiko kalbos raidą ir parinkti tinkamas logopedinio darbo kryptis. Tiesa, dažnai tėvams jie skamba bauginančiai ir kelia nerimą. Bendraujant su tėvais, logopedo įžvalgų ir specifinių terminų naudojimo tikslas - padėti tėvams suprasti vaiko kalbos raidą ir supažindinti su pagalbos galimybėmis.
Sulėtėjusi kalbos raida ir kalbos neišsivystymas
Sulėtėjusi kalbos raida dažniausiai rodo, kad vaiko kalba vystosi įprasta seka, tik gerokai lėtesniu tempu. Tokiu atveju pakanka kryptingo kalbinio skatinimo iš vaiką supančių asmenų ir trumpalaikės (dažniausiai) logopedinės pagalbos.
Taip pat skaitykite: Kalbos ritmo suvokimas: apžvalga
Kalbos neišsivystymas reiškia, kad vaikas patiria rimtesnių kalbinių sunkumų. Šiuo atveju visa vaiko kalbos sistema (fonetika, leksika, gramatika, rišlioji kalba) yra neišlavėjusi, nors vaikas turi gerą klausą ir jo intelekto raida įprastinė. Esant kalbos neišsivystymui, reikalinga ilgalaikė ir intensyvi logopedinė pagalba bei aktyvus tėvų įsitraukimas, nes pažanga dažnai būna lėta.
Kaip Kalbinti Kūdikį ir Žaidimai Kalbai Lavinti
Svarbu kalbinti kūdikį nuo pat gimimo, naudojant įvairias kalbos lavinimo technikas ir žaidimus. Tai padeda vaikui geriau suvokti kalbą ir skatina jo kalbos raidą.
Mokomieji filmukai
Mokomieji filmukai gali būti naudingi kalbos lavinimui. Stebėdamas filmukus, vaikas nemato tariamų žodžių, todėl kartokite vaikui žodžius, paprašykite vaiko kartu su Jumis pakartoti žodžius, nes ne visi vaikai geba iš klausos atskirti garsus, sudarančius žodžius. Jūsų tarimas padės jiems lengviau suvokti žodį, pamatyti kaip jis tariamas. Peržiūrėjus filmuką aptarkite ką matėte, užduokite klausimus, į kuriuos vaikas turėtų atsakyti pilnu sakiniu. Paprašykite vaiko klausinėti Jus, patys atsakykite į klausimus. Ypač svarbu, kad vaikas klausydamas filmuko, pasakų, dainelių ir t.t. klaustų ką reiškia jam nežinomi ir negirdėti žodžiai, taip pat galima patiems atkreipti dėmesį į žodžius, kurių galbūt vaikas dar negirdėjo ar paklausti ką reiškia vienas ar kitas žodis, pvz., vaza - tai indas, kur mes merkiame gėles, o kas yra būda? Jei vaikas neatsako - reikia paaiškinti „Būda yra šuns namas/ namas, kuriame gyvena šuo“. Peržiūrėjus filmuką apie paros laiką, klausti kada kyla, o kada leidžiasi saulė, kada mes valgome pusryčius ir pan.
Smagios dainelės
Kai kuriose dainelėse yra įvairių instrukcijų, pratinkite vaikus jas išgirsti ir atlikti, pvz., pirmyn - atgal, kairėn dešinėn, tai ugdo vaiko kalbos suvokimą, kitose yra garsažodžių, kurie padėtų vaikui įtvirtinti garso tarimą.
Mokyklinis Amžius ir Kalbos Raida
Vaikų ir paauglių raidai lemiamą reikšmę turi mokykla, visų pirma mokymas, kurio metu mokinys aktyviai veikia, teigia V. Mokymasis yra svarbiausia besiformuojančios asmenybės veiklos rūšis, kurios metu vaikas perima žinias, praktinės veiklos įgūdžius, vertybes. Psichologinis vaiko pasirengimas mokytis apima: a) vaiko pasirengimą įsisavinti žinias ir b) pasirengimą naujam gyvenimo būdui, naujiems santykiams su žmonėmis ir pirmiausia su mokytoju; mokymuisi kaip darbui. Jaunesnysis mokyklinis amžius apima 6- 7 - 10 -11 vaiko gyvenimo metus, nurodo L. Jovaiša ,,Pedagogikos terminų” žodyne (7,p.89).
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimas: aspektai
Šiandieninėje bendrojo lavinimo mokykloje iškilo tokia problema: kas mokiniui svarbiau: įsiminti gramatikos taisykles, visų žodžių rašybą ar turėti po ranka žinyną, žodyną, enciklopediją ir gebėti rasti reikiamą informaciją? ,, Nauja mūsų laikų ,,valiuta” - tai ne gamybinis meistriškumas, o informacija ir mokėjimas kaip reikiant ja pasinaudoti”( 6,p.3). Tai neginčijama -. kiekvienas. mokytis, kaip jie ugdosi gimtąją kalbą ( kaip to išmoko pradinėse klasėse ir kaip šį sugebėjimą įtvirtins, išplėtos lietuvių kalbos mokytojai). Psichologai, humanistai teigia, kad žmogus turi natūralią vidinę galimybę mokytis. ,,Centrinė mokymosi gija - nuolatinis vidinių galių - visų sugebėjimų, išminties, meilės ir stiprios geros valios išreiškimas ir lavinimas, o ne iinformacijos priėmimas”(6,135).
Moksleivio raidos pažinimas
Moksleivio mokymo proceso sėkmei labai svarbu mokinio raidos pažinimas. Joks dėstymas negali apseiti be amžiaus tarpsnių ir pedagoginės psichologijos. Mokant lietuvių kalbos, taip pat svarbu žinoti, kokie mokinio sąmonėje vyksta pažinimo procesai. Tai padeda rasti optimalius mokymo būdus, apibendrinti kalbinę mokinių patirtį, lengviau pavyksta suformuoti gramatines sąvokas, atskleisti psicholingvistinės veiklos ypatumus, dėl kurių daromos rašybos, skyrybos bei stiliaus klaidos(27, p.9). Dar Vygotskis atkreipė dėmesį į socialinės bendruomenės svarbą pažinimo raidai. Piaget, Brunerio ir Vygotskio teorijos reikšmingos mokymui. Jos parodo, kaip yra svarbu suprasti vaikų mąstymą, mokant mažuosius naudoti medžiaginius dalykus, laikytis mokymosi nuoseklumo. Be to, jos padeda mums suprasti, kaip reikia pateikti naują medžiagą ir kaip nustatyti mokymosi tempą.
Pažinimas apima visas psichinės veiklos rūšis, susijusias su mąstymu, žinojimu ir atmintimi. Raidos psichologus ypač domina šie klausimai: kada ir kaip vaikas pradeda suvokti dalykus iš kito žmogaus pozicijų? kada pradeda logiškai samprotauti? kada pradeda simboliškai mąstyti? Augantis vaikas pradeda mokytis nuo pat gimimo, susidarydamas sąlyginių kompleksų ir įgūdžių, padedančių jam geriau orientuotis aplinkoje ir prie jos prisitaikyti. Iš pradžių jis mokosi sekdamas ir mėgdžiodamas matomus suaugusių veiksmus, vėliau jų parodomas, paaiškinamas. Mokymasis darosi vis sąmoningesnis ir kūrybiškesnis, sakysim, jo žaidimai. Po 6-7 metų, vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ankstyvesnes formas papildo naujos. Parengti vaiką produktyviai veiklai yra atskiras mokymo periodas. Mokymas yra planingas, organizuotas, privalomas, suaugusieji (mokytojai ) nurodo vaikui darbo uždavinius, nustato jų atlikimo terminus. artėja prie darbo. fiziškai ir psichiškai pasirengęs, aiškina A. . Pirmiausia vaikas turės nustatytomis valandomis keltis ir eiti į mokyklą, atlikti mokytojų skirtas užduotis, neatsitraukdamas nuo jų po 40 - 45 minutes. Taigi reikės fizinio patvarumo ir dėmesingumo. Be to, jis turės mokytis savo vienmečių grupėje (klasėje). Kad darbas būtų įmanomas ir sėkmingas, turės paklusti būtinai tvarkai, pripažinti teisėtą mokytojo autoritetą, pripažinti, kad ir kitų grupės narių darbas yra prasmingas, ir rasti bendravimo būdus su visa grupe. Vaikas ateina į mokyklą turėdamas nusistatymą atlikti reikšmingą vaidmenį socialinėje aplinkoje, kaip tai daro ir kiti, vyresni vaikai. Pagrindinis jo motyvas - pats mokymosi procesas, pažinimo interesas, intelektinis aktyvumas, nauji įgūdžiai ir žinios. Šiems jo norams išsipildyti padeda mokytojas. Pradėjus lankyti mokyklą, tie motyvai skatina vaiką gerai, sąžiningai mokytis. Pirmoje ir antroje klasėje teigiamas požiūris į mokymąsi išlieka, jis net padidėja. Noras bendrauti toks reikšmingas, kad iš dalies net sąlygoja vaiko norą mokytis.
Skaitymo ir rašymo įgūdžių formavimas
Mokykloje vaikas pirmiausia išmoksta skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Skaitymas ir rašymas susijęs su rašto ženklų (raidžių) suvokimu ir jų išreiškimu judesiais. Raidės yra ženklai, arba simboliai, išreiškiantys kalbos garsus ir žodžius. Anot R. Zazo, rašto kalba, kurios turi vaikas išmokti, yra naujas funkcinis kalbos lygis ir yra antro laipsnio simbolizacija(5,p.133). Garsinė kalba yra pirmo laipsnio simbolizacija, nes žodis simbolizuoja daiktą, o šnekamoji kalba simbolizuoja šnekamąją kalbą. Suvokdamas rašto simbolius, vaikas turi suvokti ir jais išreikštų minčių bei jausmų turinį ir tarti garsai. raides, jas įsidėmėti. Paplitusi spauda, televizija, skelbimai gatvėse ir parduotuvių užrašai sudaro progas susidurti su spausdintiniais tekstais, jis pradeda mokytis skaityti iir rašyti žaisdamas, tėvų pamokomas ir parodomas. Skaitymas eina kartu su rašymu. Pradėjus lankyti mokyklą, sugebėjimas rašyti tebėra susijęs su motoriniu išlavėjimu ir valingumu. Kad vaikas galėtų atlikti smulkaus rašymo judesius, reikia sutelkti dėmesį ir valią. Pirmaisiais mokyklos lankymo metais yra aiški koreliacija tarp vaiko mokslumo ir jo fizinės raidos. Tai buvo seniai nustatyta. Dalies vaikų motorinių sugebėjimų lavėjimo tempas yra lėtesnis, negu turėtų bbūti jų amžiuje. Sulaukę 7 metų ir patekę į mokyklą, iš pirmų dienų atsiduria nepalankiose jų psichinei raidai sąlygose: programos visiems vaikams yra vienodos, į priekį einama greitai, o fizinės jėgos ne visų vienodos.
Suvokimo ypatumai pradinėse klasėse
Pradedančio lankyti mokyklą vaiko suvokimas pakankamai išlavėjęs. Vaikas neblogai skiria įvairias formas, spalvas, kalbos garsus. Tačiau I - II klasių mokinių suvokimas yra netikslus, paviršutiniškas. Jis nepajėgia suvokti esmės: žiūrėdamas į objektus, daugiau pastebi atsitiktinius požymius. Jis dar nemoka sistemingai analizuoti daiktų suvokiamų savybių. Būdinga šio amžiaus vaikų suvokimo savybė - glaudus jo ryšys su vaiko atliekamais veiksmais. Pradinukui suvokti daiktą vadinas jį paliesti, paimti į rankas, ką nors su juo daryti, kažką pakeisti. I - II klasių mokinių būdinga savybė - suvokimo emocionalumas. Mokymosi procese vaiko suvokimas persitvarko.
Taip pat skaitykite: Suvokimo reikšmė
Mąstymo raida
Pradinuko pažintinėje raidoje ypač svarbus vaidmuo tenka mąstymui. Jaunesniojo mokinio, ypač pirmaklasio, mąstymas dar konkretus. Jis remiasi suvokiniais ir vaizdiniais. Vaikai dar nemoka lyginti, apibendrinti. V. Mokymasis skaityti ir rašyti pertvarko vaiko suvokimo procesus ir mąstymą. Kad galėtų rašydamas tiksliai suvokti ar atkurti raides arba žodžius, vaikas pirma turi gerai įsižiūrėti, stebėti, neklaidžioti po puslapį į atsitiktines vietas.
Kalbos lavinimo svarba
Pradėdamas lankyti mokyklą vaikas turi gerai suprasti kasdienę kalbą, taisyklingai tarti garsus ir sudarinėti frazes. Gerai išlavėjusi žodinė kalba yra svarbiausia sėkmingo rašomosios kalbos išmokimo sąlyga. Rašymas ir skaitymas yra kalbėjimo procesas. Rašant žodžiais išreikštos mintys paverčiamos raidžių ženklais, o skaitant, atvirkščiai - raštu užfiksuotos mintys paverčiamos garsine kalba. Įgudęs skaitytojas gali skaityti ir garsiai, ir tyliai, neištardamas žodžių, kartodamas juos mintyse. Iš čia matyti, kad kalbą galima skirti į išorinę - tariamą balsu, ir vidinę - balsu neišreiškiamą, bet vartojamą mintyse arba išreiškiamą raštu. Vaiko kalba iš išorinių formų, kurios būdingos vaikystei, mokykliniame amžiuje pereina į vidinės kalbos etapą. Kitaip tariant, prie išorinės kalbos vartojimo prisideda ir vidinė kalba. rašyti, aktyviai veikia kalbėjimo (garsų tarimo) judesiai. Žodžio tarimas rrašant leidžia vaikui patikslinti žodžio garsų sudėtį, raidžių ir skiemenų tvarką žodyje.Visa tai padeda vaikui tiksliai atkurti žodį raštu. rašyti. Sutvirtėjus rašymo įgūdžiams (trečioje ir vėlesnėse klasėse), išorinė rašomų žodžių artikuliacija turi mažiau reikšmės rašto kontrolei. Sklandaus skaitymo ir rišlaus rašymo įgūdžius vieni vaikai susidaro lengviau, kiti lėčiau ir sunkiau. Iš pradžių būna daug įvairių klaidų. Vienos jų susijusios su klaidinga raidės vaizdo suvokimu, pvz. ,,namo” skaito kaip ,,mano”, ,,mielas” kaip ,,mietas”, ,,nelėk” -,, nebėk” ir panašiai. Antra klaidų rūšis - žodžio formos iškraipymas: ,,maloni” skaito kaip ,,malonu”, ,,malonė”, ,,mes mokomės” - ,,mes mokime” ir t.t.
Žodyno plėtra
Mokykloje vaiko žodynas praturtėja naujais žodžiais. Pradinėje mokykloje , įsisavinę naujų žodžių, vaikai nors juos per pamokas vartoja, bet ne visiems gali suteikti konkretų turinį. Kad dideliu žodingumu išsiskiria 10,5 metų vaikai, galima aiškinti tuo, kad šiuo metu jie pastebi savo sugebėjimą pasakoti, aprašyti. Ši jų veikla įgyja žaidybinį pobūdį. Vėliau mokykloje vaikas išmoksta tiksliau, logiškiau dėstyti mintis, jo kalboje atsiranda daugiau terminų sąvokoms išreikšti, jis kritiškiau ir sąmoningiau vertina tariamus žodžius bei sakinius. Vaiko rašomosios kalbos struktūra greitai atitolsta nuo šnekamosios kalbos struktūros sakinių ( sakinių sudėties, jų žodžių tvarkos) ir frazeologijos (ji perimta iiš vadovėlių, neturi vaiko kalbai būdingo emocionalumo). Tie kitimai vyksta todėl, kad rašantis vaikas yra drauge ir skaitantis vaikas. temomis. Tad šia kalba su jos struktūra ir frazeologija vaikas savo rašomąja kalba ir seka. Tolesnę vaiko kalbos pažangą rodo vis didesnis jo sugebėjimas žodžiais pavaizduoti dalykų padėtį taip, kad ją suprastų ir kiti asmenys - aarba skaitytojai. Minčių įtaigumas priklauso nuo jų loginio nuoseklumo ir reiškimo vaizdingumo. S. Rubinšteino nuomone, mokykliniame amžiuje vaiko kalbos vaizdumas pranyksta, jis liekąs tik kai kurių emocingų aasmenybių ypatumu(5,p.141). Tai tiesa, kad augant emocinis elementas kalboje mažėja, užleisdamas vietą intelektui. Jį iš dalies atitinka ir emocijų išraiškos kontrolė.Tačiau vaiko kalbos vaizdumas anaiptol nepranyksta. Kartu žaisdami ar dirbdami, kalbėdamiesi savo tarpe, mokyklinio amžiaus vaikai kalba vaizdingai. Vaiko kalbėsena su suaugusiais pasikeičia auklėjimo veikiama, - jis pradeda kontroliuoti savo posakius, ypač kalbėdamas su mokytojais. Vaikas kalba, sekdamas vadovėlių kalbos stilių. Reikšmės turi ir tai, kad, mokydamasis rašomosios kalbos mokykloje, daug skaitomų tekstų įsimena ir atpasakodamas juos stereotipiškai kartoja. Tai susiję ir su šio amžiaus vaikų atminties ypatumais - išmokti pažodžiui.
Atminties lavinimas
Mokymasis suaktyvina ir kitus psichinius procesus, pirmiausia atmintį, teigia A. Gučas (5,p.141). Pradėjus lankyti mokyklą, vaiko pareiga yra mokytis, o svarbus mokymosi komponentas yra įsiminimas - tiesioginis, nnevalingas ir, svarbiausia, valingas. 5-6 metų vaikas, išgirdęs kelių žodžių sakinį, gali jį įsiminti, gali ir neįsiminti - vaiko žaidimai nuo to iš esmės nenukentės, jis ims žaisti taip, kad nereikėtų kai kurių žodžių. O kai lanko mokyklą, vaikas būtinai turi įsiminti raides ir jų garsinę reikšmę, rašymo judesius, skaičiavimo būdus. Pirmaisiais metais mokykloje jau pradeda rašyti nedidelius diktantus. Vaikai būtinai turi išlaikyti atmintyje, kas mokytojo padiktuota, kad galėtų tiksliai parašyti sakinį. Turi susikaupti ir išklausyti mokytojo diktuojamą sakinį nuo pradžios iki galo. Tai lavina mokinio dėmesį, valingumą, pratina slopinti judesius, kurie gali prasidėti diktuojant, ir atidėti juos iki bus užbaigiamas diktavimas. Kartu lavinama ir atmintis. Vaikas, kuris negali sutelkti dėmesio, ramiai išklausyti mokytojo žodžių, - blogiau parašys diktantą negu dėmesingesnis vaikas, nes mokytojas daug kartų žodžių ar sakinių nekartoja. Mokant sten.giamasi taip išdėstyti, kad naujos žinios ir faktai būtų susieti ir palyginti su tuo, kas vaikams kalbamuoju klausimu jau žinoma. Naujas žinias susiejus su jau žinomomis, įterpus į ankstesniųjų žinių sistemą, jos pasidaro suprantamesnės. Įsiminimo tvirtumui turi reikšmės ir nusistatymas, kuriam laikui įsimintas dalykas turi būti atmintyje išlaikytas. Mokantis, pakartotinai skaitant dalyką, gali atrodyti, kad viskas jau žinoma. Bet iš tikrųjų, kaip išmoksta, paaiškėja, kai vaikas mėgina papasakoti pats sau ar kitiems.
Emocinis intelektas
Pradinukai yra labai emocionalūs. Visa jų pažįstamoji veikla yra emociškai nuspalvinta. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokiniai( ypač I ir II klasių) nemoka valdyti savo jausmų, kontroliuoti jų išorinės raiškos. Vaikai labai nuoširdžiai ir atvirai reiškia skausmą, pyktį, džiaugsmą, baimę. Augant formuojasi sugebėjimas reguliuoti savo jausmus. Mokymasis skatina formuotis jausmus, susijusius su sunkumų nugalėjimu, sėkminga ar nesėkminga veikla, jos rezultatų įvertinimu. Darbo nesėkmės gali sužadinti vaiko priešiškumą, pyktį, pavydą draugams, pelniusiems pagyrimą. Formuojasi ir intelektiniai jausmai, kuriuos sukelia protinis aktyvumas, pasitenkinimas atlikus užduotį, sužinojus ką nors naujo.
tags: #kalbiniu #instrukciju #suvokimas