Šiame straipsnyje aptariamas Brintellix (vortioksetino) vartojimas nerimui gydyti, remiantis turima informacija apie antidepresantus ir raminamuosius vaistus, priklausomybę, gydymo būdus ir kitus susijusius aspektus. Straipsnyje siekiama pateikti išsamią apžvalgą, apimančią tiek teorinius, tiek praktinius aspektus, atsižvelgiant į skirtingas auditorijas - nuo pradedančiųjų iki specialistų.
Įvadas
Nerimas yra dažna psichikos sveikatos problema, kuri gali reikšmingai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę. Nors yra įvairių gydymo būdų, įskaitant psichoterapiją ir gyvenimo būdo pokyčius, vaistai, tokie kaip antidepresantai, dažnai naudojami nerimo simptomams palengvinti. Brintellix (vortioksetinas) yra naujos kartos antidepresantas, kuris veikia smegenų serotonino sistemą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime Brintellix vartojimo nerimui gydyti ypatumus, jo veikimo mechanizmą, galimą šalutinį poveikį ir kitus svarbius aspektus.
Kas yra Brintellix?
Brintellix sudėtyje yra veikliosios medžiagos vortioksetino. Jis priklauso vaistų, vadinamų antidepresantais, grupei. Brintellix vartojamas suaugusiems žmonėms didžiosios depresijos epizodams gydyti. Nustatyta, kad Brintellix mažina platų spektrą depresijos simptomų, įskaitant liūdesį, vidinę įtampą (nerimo jutimą), miego sutrikimus (miego sutrumpėjimą), apetito sumažėjimą, negalėjimą susikaupti, menkavertiškumo jutimą, susidomėjimo mėgstama veikla išnykimą, sulėtėjimo pojūtį.
Antidepresantai ir nerimas: bendras kontekstas
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas ir kt. Sergant depresija ir nerimo sutrikimais, šių medžiagų trūksta tik tam tikrose smegenų srityse, tuo tarpu apskritai visame organizme tokio trūkumo nebūna.
Anksčiau sukurti tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, anafranilis, imipraminas, doksepinas ir kt.) yra mažai selektyvus, t.y. jie paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Taigi sukelia daugiau pašalinių reiškinių, tačiau visgi yra pakankamai veiksmingi, tinka eilei pacientų, kurių organizmas lengvai prisitaiko ir gerai juos toleruoja.
Taip pat skaitykite: Psichologinė raida per žaidimus
Naujesni antidepresantai tobulinami selektyvumo didinimo kryptimi, t.y. stengiamasi sukurti vaistus, kurių veikimas nukreiptas būtent į tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už depresijos kilmę, tuo tarpu kitų smegenų centrų nepaliečia. Tokiu būdu reikšmingai mažėja naujųjų antidepresantų nepageidaujamų poveikių dažnumas, tačiau jų efektyvumas didėja ne taip reikšmingai.
Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu. Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).
Brintellix veikimo mechanizmas
Brintellix - Vortioksetinas (vortioxetin) - naujos kartos serotogeninis antidepresantas. Jis veikia keliais būdais, įskaitant serotonino transportuotojo slopinimą.
Išgėrus antidepresantų, vaistą iš žarnyno kraujo apytaka valandos bėgyje nuneša į galvos smegenis. Čia, daugiausia kaktinėse, smilkininėse ir vidurinėse smegenų skiltyse antidepresantas veikia serotonino, noradrenalino, dopamino ir kitų medžiagų, vadinamų neuromediatoriais apykaitą. Poveikį lemia sudėtingi mechanizmai, kada antidepresantas susijungia su tam tikromis nervinio audinio ląstelių sienelės struktūromis, vadinamomis receptoriais. Nors antidepresantas po pavartojimo receptorius pasiekia valandos bėgyje, tačiau gydomasis antidepresantų poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių.
Brintellix vartojimo indikacijos ir dozavimas
Brintellix vartojamas suaugusiems žmonėms didžiosios depresijos epizodams gydyti. Jaunesniems kaip 65 metų žmonėms rekomenduojama Brintellix dozė yra 10 mg vortioksetino vieną kartą per parą. Jūsų gydytojas, atsižvelgdamas į Jūsų atsaką į gydymą, dozę gali padidinti iki didžiausios 20 mg vortioksetino dozės per parą arba sumažinti iki mažiausios 5 mg vortioksetino dozės per parą. Pradinė dozė 65 metų ir vyresniems pacientams yra 5 mg vortioksetino vieną kartą per parą.
Taip pat skaitykite: Kaip vaizdinės priemonės skatina mokymąsi
Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Apskritai stebėtas šalutinis poveikis buvo nesunkus ar vidutinio sunkumo ir pasireiškė per pirmąsias dvi gydymo savaites. Reakcijos dažniausiai buvo trumpalaikės ir gydymo dėl jų nutraukti neprireikė.
Labai dažni (gali pasireikšti ne rečiau kaip 1 iš 10 asmenų): pykinimas.
Dažni (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 asmenų): viduriavimas, vidurių užkietėjimas, vėmimas; galvos svaigimas; viso kūno niežulys; nenormalūs sapnai; sustiprėjęs prakaitavimas; nevirškinimas.
Nedažni (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 100 asmenų): veido ir kaklo paraudimas; prakaitavimas naktimis; neryškus matymas; nevalingas drebulys (tremoras); haliucinacijos (kai matoma, girdima arba jaučiama tai, ko nėra).
Reti (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 1 000 asmenų): vyzdžių išsiplėtimas (midriazė), dėl kurio gali padidėti glaukomos atsiradimo pavojus.
Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime
Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis): sumažėjusi natrio koncentracija kraujyje (simptomai gali būti galvos svaigimas, silpnumas, sumišimas, mieguistumas arba didelis nuovargis, pykinimas arba vėmimas; sunkesni simptomai yra alpimas, priepuoliai arba griuvimas); serotonino sindromas (žr. 2 skyrių); alerginės reakcijos, sukeliančios veido, lūpų, liežuvio ar ryklės tinimą, kvėpavimo ar rijimo sutrikimus ir (arba) staigų kraujospūdžio sumažėjimą (dėl kurio gali suktis arba svaigti galva); šios reakcijos gali būti sunkios; dilgėlinė; gausus arba nepaaiškinamas kraujavimas (įskaitant kraujosruvas, kraujavimą iš nosies, virškinimo trakto ir makšties); bėrimas; miego sutrikimai (nemiga); susijaudinimas ir agresyvumas. Jeigu pasireiškė toks šalutinis poveikis, kreipkitės į gydytoją (žr. 2 skyrių); galvos skausmas; padidėjusi hormono, vadinamo prolaktinu, koncentracija kraujyje; nuolatinis noras judėti (akatizija); griežimas dantimis (bruksizmas); nesugebėjimas išsižioti (stabligė / spazmas); neramių kojų sindromas (noras judinti kojas, siekiant sustabdyti skausmingą ar keistą pojūtį, dažnai pasireiškiantį naktį); nenormalios pieniškos išskyros iš krūties (galaktorėja). Pastebėta, kad tokio tipo vaistų vartojantiems pacientams padidėja kaulų lūžimų rizika. Buvo pranešta apie padidėjusią seksualinės funkcijos sutrikimo riziką vartojant 20 mg dozę.
Atsargumo priemonės ir kontraindikacijos
Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku prieš pradėdami vartoti Brintellix, jeigu: vartojate vaistų, kurie sukelia serotoninerginį poveikį, pavyzdžiui: tramadolį ir panašius vaistus (stiprius skausmą malšinančius vaistus); sumatriptaną ir panašius vaistus, kurių veikliosios medžiagos pavadinimas baigiasi „triptanas” (vartojami migrenai gydyti). Šių vaistų vartojimas kartu su Brintellix gali didinti serotonino sindromo atsiradimo riziką. Šis sindromas gali būti susijęs su haliucinacijomis, nevalingais trūkčiojimais, širdies plakimo pagreitėjimu, kraujospūdžio padidėjimu, karščiavimu, pykinimu ir viduriavimu; esate patyrę priepuolių (traukulių). Visiems pacientams, kuriems pasireiškia priepuoliai arba priepuoliai padažnėja, gydymą reikia nutraukti; pasireiškia manija; yra polinkis lengvesniam kraujavimo ar mėlynių atsiradimui arba esate nėščia (žr. „Nėštumas, žindymo laikotarpis ir vaisingumas“); yra sumažėjusi natrio koncentracija kraujyje; esate 65 metų arba vyresnis; sergate sunkia inkstų liga; sergate sunkia kepenų liga arba kepenų liga, kuri vadinama ciroze; padidėjęs Jūsų akispūdis arba sergate glaukoma. Jeigu gydymo metu ima skaudėti akis arba pradedate neryškiai matyti, kreipkitės į gydytoją.
Vartodami vaistų nuo depresijos, įskaitant vortioksetiną, taip pat galite jausti agresyvumą, susijaudinimą, pyktį ir irzlumą. Jeigu pasireiškia tokie sutrikimai, kreipkitės į gydytoją.
Sąveika su kitais vaistais
Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Pasakykite savo gydytojui, jeigu vartojate kurį nors iš toliau išvardytų vaistų: fenelziną, iproniazidą, izokarboksazidą, nialamidetranilciprominą (vaistai depresijai gydyti, kurie vadinami neselektyviaisiais monoamino oksidazės inhibitoriais); nė vieno iš šių vaistų kartu su Brintellix vartoti negalima. Jeigu vartojate kurį nors iš šių vaistų, turite palaukti 14 dienų ir tik tada pradėti vartoti Brintellix. Nutraukus Brintellix vartojimą, turite palaukti 14 dienų ir tik tada pradėti vartoti kurį nors iš šių vaistų: moklobemidą (vaistas depresijai gydyti); selegiliną, razagiliną (vaistai Parkinsono ligai gydyti); linezolidą (vaistas bakterijų sukeltoms infekcinėms ligoms gydyti); vaistinius preparatus, turinčius serotoninerginį poveikį, pvz., tramadolį ir panašius vaistus (stiprius skausmą malšinančius vaistus) bei sumatriptaną ir panašius vaistus, kurių veikliųjų medžiagų pavadinimai baigiasi „-triptanai“ (vartojami migrenai gydyti). Šių vaistų vartojimas kartu su Brintellix gali padidinti serotonino sindromo riziką (žr. skyrių „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“); litį (vaistas depresijai ir psichikos sutrikimams gydyti) ar triptofaną; vaistų, kurie mažina natrio kiekį kraujyje; rifampiciną (vaistą, kuriuo gydoma tuberkuliozė ir kitokios infekcinės ligos); karbamazepiną, fenitoiną (vaistus epilepsijai ir kitokioms ligoms gydyti); varfariną, dipiridamolį, fenprokumoną, kai kuriuos antipsichotinius vaistus, fenotiazinus, triciklius antidepresantus, mažas acetilsalicilo rūgšties dozes ir nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (kraują skystinančius vaistus ir vaistus nuo skausmo). Jie gali didinti polinkį kraujuoti. Vaistai, kurie didina priepuolių riziką: sumatriptanas ir panašūs vaistai, kurių veikliosios medžiagos pavadinimas baigiasi „triptanas”; tramadolis (stipriai skausmą malšinantis vaistas); meflokvinas (vaistas maliarijos profilaktikai ir gydymui); bupropionas (vaistas depresijai gydyti, o taip pat vartojamas norint mesti rūkyti); fluoksetinas, paroksetinas ir kiti vaistai depresijai gydyti, vadinami SSRI / SNRI, tricikliais antidepresantais; jonažolės (Hypericum perforatum) preparatai (vaistai depresijai gydyti); chinidinas (vaistas širdies plakimo sutrikimams gydyti); chlorpromazinas, chlorprotiksenas, haloperidolis (vaistai psichikos sutrikimams gydyti, kurie priklauso grupėms, vadinamoms fenotiazinais, tioksantenais, butirofenonais). Pasakykite gydytojui, jei vartojate bet kurį iš ankščiau išvardytų vaistų, kadangi gydytojas turi žinoti, ar Jums jau yra traukulių atsiradimo rizika.
Alternatyvūs gydymo būdai
Nemanau, kad antidepresantus galime pakeisti kažkuo, jei kalbame apie sunkias depresijas. Tačiau tais atvejais, kai depresija lengva, susijusi su įvairiomis psichologinėmis ar socialinėmis priežastimis, galima galvoti apie kitokias priemones. Kaip specialistė, esu linkusi rekomenduoti psichoterapiją - individualią ar grupinę, tačiau žinau, kad daugelis žmonių puikiai supranta, kas galėtų turėti teigiamos įtakos jų psichinei sveikatai. Režimas, veiklos sureguliavimas, sportas - tai tik kelios iš tokių priežasčių.
Priklausomybė ir piktnaudžiavimas
Vis dėlto gydytojai vieningai sutaria - priklausomybė išsivysto nuo savigydos, todėl tokius vaistus vartoti reikia labai atsargiai ir tik taip, kaip juos paskyrė gydytojas. Benzodiazepinų vartojimas dažnai suteikia trumpalaikį, labai malonų pojūtį - nerimo sumažėjimą, įtampos ir su ja susijusių simptomų susilpnėjimą ar pilną išnykimą. Pasak gydytojos, kai kurie žmonės priklausomybės atsikrato pakankamai lengvai. Kitiems prireikia specialistų pagalbos - skiriant kitus vaistus, taikant psichoterapines priemonės ir t. t. Tretiems reikia gydymo ligoninėje. Svarbiausia žinoti, kad pagalba visada yra, tačiau gydant priklausomybę labai svarbus ir paties žmogaus sprendimas gydytis.
Mitai ir klaidingi įsitikinimai apie antidepresantus
Galbūt Jums teko girdėti: „depresija susergama todėl, kad žmogaus smegenyse trūksta tam tikrų medžiagų - laimės hormonų“. Arba - „jeigu žmogus nelaimingas, jam reikia pagerti antidepresantų, ir jis vėl bus laimingas“. Žinokite, kad abu šie teiginiai yra klaidingi.
Tikrai ne. Tai rodo ir moksliniai antidepresantų veiksmingumo tyrimai. Jie atliekami pagal principą, kuris vadinamas „dvigubai aklas placebu kontroliuojamas tyrimas“. Šiam tyrimui farmacinė kompanija pagamina dviejų rūšių tablečių pakuotes, kurios visos yra vienodos išvaizdos, tačiau vienose jų yra antidepresantas, o kitose - placebas, t.y. jokio vaistinio poveikio neturinti medžiaga. Tyrimo metu nei vaistus skiriantis gydytojas, nei juos vartojantis pacientas-savanoris nežino, kas yra paskirtoje tabletėje. Nuo tyrimo pradžios iki pabaigos reguliariai vertinami besigydančių savanorių psichikos pokyčiai. Pasibaigus tyrimui atskleidžiama tablečių sudėtis ir stebima, ar yra statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tų pacientų, kurie vartojo veikliąją medžiagą ir tų, kurie vartojo placebą. Tokio tipo tyrimai dažniausiai parodo, kad tarp tų, kurie vartojo placebą, savijauta pagerėja apie 30 proc. atvejų, t.y. vienam trečdaliui. Tuo tarpu tarp vartojančių veikliąją medžiagą pagerėjimas pasiekiamas apie 60-70 proc. atvejų.
Mano nuomone, gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kada vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos tipą. Man priimtinas depresijos tipų skirstymas į endogeninę ir egzogeninę. Manau, vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją.
tags: #antidepresanto #brintelix #panaudojimas #nerimo