Antidepresantų Poveikis Smegenims: Naujausi Tyrimai ir Įžvalgos

Įvadas

Šiandienos pasaulyje psichikos sveikatos problemos, tokios kaip depresija ir nerimas, tampa vis aktualesnės. Antidepresantai yra vienas iš pagrindinių gydymo būdų, tačiau jų poveikis smegenims vis dar yra intensyvių mokslinių tyrimų objektas. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausius tyrimus ir įžvalgas apie antidepresantų poveikį smegenims, įskaitant jų veikimo mechanizmus, efektyvumą, galimą šalutinį poveikį ir alternatyvius gydymo būdus.

Smegenų Veiklos Tyrinėjimų Svarba

Johnas Medina, molekulinės biologijos specialistas ir smegenų veiklos tyrinėtojas, savo knygoje „Kaip veikia smegenys“ pabrėžia, kad smegenys sukurtos spręsti problemas, susijusias su išgyvenimu nestabiliomis aplinkos sąlygomis. Fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį smegenims, o tai nustatyta tiriant senyvo amžiaus žmonių populiacijas. Pavyzdžiui, Frankas Lloydas Wrightas, būdamas beveik 90 metų, išlaikė puikias protines galias, o Jimas, to paties amžiaus slaugos namų gyventojas, patyrė jų visišką nuosmukį. Mokslininkai nustatė, kad aktyvus gyvenimo būdas lemia geresnius kognityvinius gebėjimus, įskaitant ilgalaikę atmintį, mąstymą, dėmesio koncentraciją ir problemų sprendimą.

Antidepresantų Veikimo Principai

Antidepresantai yra psichotropiniai vaistai, veikiantys galvos smegenų medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas, glutamatas ir kt. Jų organizmas gauna su maistu. Nuotaikos sutrikimus psichiatrai antidepresantais gydo jau apie 60 metų (pirmieji antidepresantai sukurti 1957m.). Pirmieji sukurti antidepresantai (amitriptilinas, imipraminas ir kt.) yra mažai selektyvus, t.y. jie paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Tolimesnė antidepresantų kūrimo istorija vyko ir vyksta iš esmės selektyvumo didinimo kryptimi, t.y. stengiamasi sukurti vaistus, kurių veikimas „pataiko“ būtent į tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už depresijos kilmę, tuo tarpu kitų smegenų centrų „neužkabina“. Tokiu būdu reikšmingai mažėja naujųjų antidepresantų nepageidaujamų poveikių dažnumas, tačiau jų efektyvumas didėja ne taip reikšmingai.

Išgėrus antidepresantų, vaistą iš žarnyno kraujo apytaka valandos bėgyje nuneša į galvos smegenis. Čia, daugiausia kaktinėse, smilkininėse ir vidurinėse smegenų skiltyse antidepresantas veikia serotonino, noradrenalino, dopamino ir kitų medžiagų, vadinamų neuromediatoriais apykaitą. Poveikį lemia sudėtingi mechanizmai, kada antidepresantas susijungia su tam tikromis nervinio audinio ląstelių sienelės struktūromis, vadinamomis receptoriais. Nors antidepresantas po pavartojimo receptorius pasiekia valandos bėgyje, tačiau gydomasis antidepresantų poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių.

Antidepresantų poveikis yra dvejopas:

Taip pat skaitykite: Saugus antidepresantų nutraukimas: patarimai ir informacija

1. Tiesioginis: veikia į depresijos ir nerimo simptomų kilimo priežastis.
2. Netiesioginis: pagerėjus savijautai, t.y. žmogus tampa aktyvesnis, geriau miega, maitinasi ir kt.

Daugelis šiuolaikinių antidepresantų netrikdo vidaus organų (širdies, kepenų, inkstų ir kt.) veiklos. Kitaip negu raminantieji vaistai, antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės.

Antidepresantų Efektyvumo Tyrimai

Moksliniai antidepresantų veiksmingumo tyrimai atliekami pagal principą, kuris vadinamas „dvigubai aklas placebu kontroliuojamas tyrimas“. Šiam tyrimui farmacinė kompanija pagamina dviejų rūšių tablečių pakuotes, kurios visos yra vienodos išvaizdos, tačiau vienose jų yra antidepresantas, o kitose - placebas, t.y. jokio vaistinio poveikio neturinti medžiaga. Tyrimo metu nei vaistus skiriantis gydytojas, nei juos vartojantis pacientas-savanoris nežino, kas yra paskirtoje tabletėje. Nuo tyrimo pradžios iki pabaigos reguliariai vertinami besigydančių savanorių psichikos pokyčiai. Pasibaigus tyrimui atskleidžiama tablečių sudėtis ir stebima, ar yra statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tų pacientų, kurie vartojo veikliąją medžiagą ir tų, kurie vartojo placebą. Tokio tipo tyrimai dažniausiai parodo, kad tarp tų, kurie vartojo placebą, savijauta pagerėja apie 30 proc. atvejų, t.y. vienam trečdaliui. Tuo tarpu tarp vartojančių veikliąją medžiagą pagerėjimas pasiekiamas apie 60-70 proc. atvejų, t.y.

Gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kada vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos tipą. Man priimtinas depresijos tipų skirstymas į endogeninę ir egzogeninę. Manau, vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją.

Savo klinikinėje praktikoje vadovaujuosi ir tokia taisykle: cheminio medžiagų disbalanso pažeidimo požymiai turi būti gydomi „cheminiais“ gydymo metodais. Mano supratimu, aiškius medžiagų apykaitos sutrikimų požymius centrinėje nervų sistemoje (toliau - CNS) rodo mediciniškai objektyvūs, t.y. fiziškai „apčiuopiami“ simptomai: mąstymo ir judesių sulėtėjimas, apetito netekimas ir svorio kritimas, ryški nemiga, dėmesio koncentracijos sutrikimai, nuolatinis nuovargis, kraujospūdžio svyravimai, įvairiausi nemalonūs pojūčiai kūne (galvos skausmai, širdies plakimasis, oro trūkumo pojūtis ir kt.). Tuo tarpu „neapčiuopiami“, t.y.

Galimas Šalutinis Poveikis

Gydymo pradžioje gali pasireikšti, pvz., svaigimas, pykinimas, nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje, silpnumas, kurie palaipsniui išnyksta. Gydant nerimo sutrikimus gali būti laikinas nerimo simptomų sustiprėjimas. Kaip jau minėjau, šie nemalonūs pojūčiai palaipsniui išnyksta. Jautresniems asmenims bei tiems, kurie liguistai susikoncentravę į kūno pojūčius, tai gali tęstis ir ilgiau, iki mėnesio.

Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai apie triciklius antidepresantus

Smegenyse greta centrų, kurie atsakingi už nuotaiką ir nerimo lygį, yra centrai, kurie reguliuoja skrandžio, žarnyno, širdies ir kitų vidaus organų veiklą, raumenų tonusą. Antidepresantai paveikia ne tik smegenų depresijos ir nerimo, bet ir visai greta jų esančius vidaus organų veiklą reguliuojančius centrus. Šių centrų sudirginimas ir sąlygoja įvairius nemalonius pojūčius kūne.

Vienas svarbiausių gydymo antidepresantais veiksmingumo garantų - kantrybė. Siekiant kuo mažesnio galimo nepageidaujamo vaisto poveikio, gydytojas neretai nurodo palaipsniui, maždaug per 5-10 dienų pasiekti reikiamą gydomąją vaisto dozę, Pvz., norint pasiekti 1 tab. per dieną dozę, gydytojas gali rekomenduoti pradėti gydymą nuo ¼ tabletės, po to vartoti ½ ir tik vėliau po 1 tab.

Nerekomenduojama nepasitarus su gydytoju nutraukti gydymą antidepresantais. Antidepresantai, ypač naujieji - saugūs vaistai.

Antidepresantų Nutraukimo Sindromas

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio sulaukia dažnai nuvertinama problema - nutraukimo simptomai, kurie gali pasireikšti ilgesnį laiką vartojusiems asmenims bandant nutraukti šiuos vaistus. Ši problema vis dažniau aptariama ir sveikatos politikos lygmeniu, o jos svarba reikalauja moksliškai pagrįstų sprendimų, siekiant užtikrinti pacientų saugumą ir informuotą gydymą.

Antidepresantai, ypač selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), yra vieni dažniausiai skiriamų vaistų depresijai ir nerimo sutrikimams gydyti. Nors jie laikomi saugiais ir veiksmingais, staigus jų nutraukimas gali sukelti vadinamąjį „antidepresantų nutraukimo sindromą“.

Taip pat skaitykite: Antidepresantų nutraukimo gydymas

Nutraukimo simptomai dažnai pasireiškia galvos svaigimu, nemiga, nuotaikų kaita, pojūčiais, panašiais į gripą, o sunkesniais atvejais - užsitęsiančiais psichologiniais sunkumais. Simptomų stiprumas ir trukmė labai priklauso nuo vaisto vartojimo trukmės ir individualių paciento ypatumų.

Ilgus metus pagrindinės medicinos gairės, tokios kaip NICE (Anglijos Nacionalinis Sveikatos ir Priežiūros Institutas), antidepresantų nutraukimo poveikį apibūdindavo kaip lengvą ir trumpalaikį. Šią nuomonę daugiausia formavo vaistų gamintojų remti klinikiniai tyrimai, kurie dažniausiai apėmė tik 8-12 savaičių vaistų vartojimo laikotarpį.

Nauji tyrimai rodo, kad asmenys, vartoję antidepresantus daugiau nei dvejus metus, net dešimt kartų dažniau patyrė nutraukimo simptomų, penkis kartus dažniau susidūrė su sunkiomis reakcijomis ir 18 kartų dažniau susidūrė su užsitęsusiais sutrikimais, lyginant su tais, kurie vaistus vartojo trumpiau nei pusę metų.

Didelis neatitikimas tarp trumpalaikių tyrimų rezultatų ir realios ilgalaikių vartotojų patirties rodo būtinybę stiprinti vaistų saugumo stebėseną bei atnaujinti klinikines gaires. Ilgos trukmės ir nepriklausomi tyrimai būtini tam, kad būtų galima objektyviai įvertinti nutraukimo riziką ir pagerinti saugias vaistų mažinimo strategijas.

Gydytojai vis dažniau raginami skirti dėmesio nutraukimo sindromui kaip atskiram reiškiniui, o ne vėl grįžtančiai depresijai ar nerimo simptomams.

Antidepresantai ir Bipolinis Sutrikimas

Naujas mokslinis tyrimas, publikuotas Klinikinės psichiatrijos žurnale atskleidė, kad antidepresantai neveikia geriau už placebą gydant I ir II tipo bipolinį sutrikimą. Atvirkščiai, antidepresantų vartojimas padidino manijos intensyvumą po vienerių metų.

Klinikinių bandymų metu 119 pacientų su I arba II tipo bipoliniu sutrikimu buvo atsitiktinai paskirti į placebo arba Citalopramo (SSRi antidepresantas, parduodamas su Celexa prekės ženklu) grupes. Mokslininkai nustatė, kad efektyvumo rezultatų skirtumas tarp grupių nebuvo statistiškai ar kliniškai reikšmingas - tai reiškia, kad Citalopramas neveikė geriau nei placebas mažinant depresijos ar manijos intensyvumą.

Vienkartinė Antidepresanto Dozė ir Smegenų Struktūra

Pakanka vienos antidepresantų dozės, kad kardinaliai pasikeistų funkcinė žmogaus smegenų sandara. Atlikus smegenų skenogramą prieš ir po antidepresantų, buvo pastebėti neuronų junginių pokyčiai, trunkantys apie tris valandas.

Tyrimo dalyvių smegenis skenavo apie 15 min. su skeneriu, matuojančiu kraujo prisotinimą deguonimi galvos smegenyse. Smegenų neuronų tinklo tyrimas parodė, kad viena antidepresantų dozė sumažina vidinių ryšių lygį daugumoje smegenų zonų. Taip pat buvo pastebimi ryšių sustiprėjimas tarp smegenėlių ir pagumbrio.

Alternatyvūs Gydymo Būdai

Pirmasis kada nors atliktas atsitiktinės imties kontroliuojamas tyrimas su ilgalaike depresija sergančiais pacientais parodė depresijos simptomų pagerėjimą vos po dviejų sesijų su psilocibinu (haliucinogeniniais grybais). Johns Hopkins universiteto mokslininkai nustatė, kad 54% pacientų visiškai išgijo, nes 4 savaites po bandymo pabaigos nepatyrė jokių depresijos simptomų.

Tyrime dalyavo 24 asmenys, kurių vidutinis amžius - 39 metai. Vidutinė pacientų ligos trukmė - 21,5 metai, nei vienas iš jų niekada nesirgo jokia psichozės forma, tokia kaip šizofrenija ar bipolinis sutrikimas. Kiekvienas pacientas dalyvavo 2 dienų trukmės psilocibino sesijose, kurių metu pagalbininkai davė jiems psilocibino kapsulę - iš pradžių 20 miligramų - vidutinio dydžio, o tada 30 miligramų - didelę dozę.

Tyrėjai atskleidė, kad 67% iš 24 tyrimo dalyvių teigė pajutę daugiau nei 50% depresijos simptomų pagerėjimą po pirmosios psichodelinės sesijos. Praėjus 4 savaitėms, 54% tyrimo dalyvių teigė, kad patyrė depresijos remisiją (visišką išgyjimą).

Depresija Sergant Onkologinėmis Ligomis

Onkologinės ligos gydymas dažnai būna ilgai trunkantis, neretai - pasitelkiant kelis gydymo būdus: chemoterapiją, operaciją, radioterapiją, hormonų terapiją, gydymo metu organizmas stipriai paveikiamas, tad tiek gydymo metu, tiek po jo tenka susidurti su įvairiais pašaliniais poveikiais, nepageidaujamais simptomais.

Pastebėta, kad daugelis asmenų, kuriems buvo diagnozuotas vėžys, patyrė nuotaikų svyravimus, nerimą ar net išgyveno depresiją. Nuo to kenčia ir pats asmuo, ir jo artimieji. Visiškai normalu, kad sužinojus diagnozę, jog sergi gyvybei grėsminga liga, kuri reikalaus ilgalaikio gydymo toksinėmis medžiagomis ir kuri galimai sugriaus fizinę bei finansinę gerovę, apima liūdesys ir didžiulis nerimas.

Tyrimai rodo, kad fizinės veiklos metu įkvepiamas didesnis deguonies kiekis tiesiogiai veikia nuotaiką ir gyvenimo kokybę, todėl fizinis krūvis ir nuotaika yra tiesiogiai susiję: kuo daugiau sportuosite, tuo laimingesni būsite.

Kaip Pagerinti Savijautą Sergant Vėžiu?

• Apie jaučiamą nerimą ar depresiją reikia paminėti savo onkologui ir šeimos gydytojui, jie galės Jus nukreipti pagalbai.
• Jums gali būti naudingos savitarpio pagalbos grupės, relaksacijos užsiėmimai.
• Moksliškai įrodyta, kad žmogaus emocinė sveikata daro poveikį jo fizinei savijautai.
• Išsaugokite viltį, nes ji yra stebuklas.
• Su dėkingumu priimkite kiekvieną naują dieną, nesureikšmindami to, kokia ji bus: kupina fizinio skausmo, abejonių ir nerimo ar džiuginanti malonia savijauta ir artimųjų dėmesiu.
• Nėra būtinybės viską ištverti vienam. Leiskite sau paprašyti pagalbos.
• Pasirinkite gydytoją, kuriuo pasitikite, tuomet pasitikėkite gydytoju, kurį pasirinkote.
• Niekada neatsisakykite tradicinio medikamentinio gydymo, pasikliaudami vien netradiciniais gydymo metodais.
• Sprendimus priimkite po vieną, neskubėdami.
• Pasitikėkite artimaisiais ir leiskite jiems padėti, kai sunkiose situacijose Jus aplankys baimė ir dvejonės.
• Baimė skleidžia neviltį iš smegenų į kūną, o bejėgiškumas apsunkina suvokimą, kad žmogaus dvasia yra galingesnė už ligą.
• Leiskite sau verkti, liūdėti, abejoti. Tai sukels palengvėjimą. Sveikas mąstymas veda sveiko kūno link.
• Leiskite sau ilsėtis. Miegas, meditacijos, poilsis yra dovanos, kurias galite sau įteikti, o ne laiko švaistymas.
• Gyvenkite šios dienos realybe, o ne dvejonėmis dėl praeities ar nežinomybe dėl ateities.

"Gydymo Paveiktos Smegenys" (Chemoterapinės Smegenys)

Terminas „gydymo paveiktos arba chemoterapinės smegenys“, „smegenų rūkas (ang. - „brain fog”)” apibūdina dažnėjančio užmaršumo jausmą, prarastą koncentraciją bei mažėjantį susidomėjimą sudėtingomis užduotimis.

Atminties aptemimas gali atsirasti dėl daugelio gydymo būdų, tačiau dažniausiai pasireiškia po chemoterapijos. Smegenų galia gali būti prarandama ir atsirasti nuovargis ir dėl nuskausminamųjų, raminamųjų ar antidepresantų.

Kaip Sau Padėti Esant "Gydymo Paveiktoms Smegenims"?

• Aptarkite šiuos simptomus su Jus gydančių medikų komanda.
• Fizinis aktyvumas didina deguonies kiekį smegenyse ir skatina išeiti iš namų, o pasikeitus aplinkai, smegenys stimuliuojamos vizualiai, socialiai ir intelektualiai.
• Treniruokite savo smegenis.
• Socialinė veikla, ypač įdomus pokalbis, aktyvina protą.
• Mokymasis kažko naujo ar dienoraščio rašymas skatina kūrybinį mąstymą, gerina atmintį ir gebėjimą kurti loginius ryšius.
• Dainavimas nuostabiai mankština smegenis, ypač asmenims, kurių vyrauja dešinysis pusrutulis.
• Įvairių smegenų mankštos priemonių galima nusipirkti: pradedant nuo kryžiažodžių ir sudoku knygų iki elektroninių smegenų treniravimo programėlių.
• Įrodyta, kad vaizduotės pratimai gerina smegenų galią, jie gali būti atliekami bet kur.
• Net ir saikingai vartojamas alkoholis nėra gera idėja, jei turite chemoterapines smegenis.
• Dėl nuotaikos problemų, pvz., nerimo, gali suprastėti dėmesingumas, jų taip pat gali kilti vartojant steroidus ar kitus vaistus.
• Kambariniai augalai, ypač darbo vietoje, gerina budrumą ir pažinimo funkcijas.

Dažniausiai „gydymo paveiktos smegenys“ atsistato per tam tikrą laiką. Tačiau kyla pavojus, kad, jei nebus imtasi tinkamų priemonių, jos gali būti pažeistos negrįžtamai.

Sezoninis Afektinis Sutrikimas (SAS)

Sezoninis afektinis sutrikimas (SAS), yra depresijos forma, kuri pasireiškia tam tikrais metų laikotarpiais, dažniausiai rudenį ir žiemą, kai dienos tampa trumpesnės ir sumažėja saulės šviesos. Šį sutrikimą lydi tokie simptomai kaip nuotaikos pablogėjimas, energijos stoka, padidėjęs miego poreikis, svorio priaugimas ir sumažėjęs susidomėjimas kasdiene veikla. SAS ypač paplitęs šiaurės platumose gyvenančių žmonių tarpe, kur šviesos stygius žiemą yra ryškesnis.

SAS gydymas: apima kelis metodus. Vienas pagrindinių - šviesos terapija, kurios metu pacientai yra veikiami ryškios šviesos, imituojančios natūralų saulės šviesos poveikį ir padedančios reguliuoti biologinį laikrodį. Taip pat taikomas medikamentinis gydymas, pavyzdžiui, antidepresantai (SSRI), bei psichoterapija. Šiuo metu, vis plačiau naudojama neuromoduliacija, ypač kartojamoji transkranijinė magnetinė stimuliacija (rTMS). rTMS yra neinvazinis gydymo metodas, kuris stimuliuoja specifines smegenų sritis, atsakingas už nuotaikos reguliavimą, pavyzdžiui, prefrontalinę žievę.

tags: #antidepresantu #poveikis #smegenims