Įvadas
Ikimokyklinis amžius - tai svarbus laikotarpis vaiko gyvenime, kai formuojasi jo asmenybė, socialiniai įgūdžiai, pažintiniai procesai ir emocinis intelektas. Šiame straipsnyje aptarsime ikimokyklinio amžiaus vaikų (3-6 metų) pedagoginę psichologinę charakteristiką, atsižvelgdami į jų fizinę, socialinę, pažintinę ir emocinę raidą.
Kalbos ir Bendravimo Raida
Mokymasis kalbėti trečiaisiais gyvenimo metais vaikui suteikia galimybę bendrauti su suaugusiaisiais, įgyti žinių apie jį supančią aplinką, išreikšti savo poreikius, mintis ir jausmus. Girdėdamas suaugusiųjų kalbą, žaisdamas ir stebėdamas, vaikas sužino žodžių reikšmes, išmoksta tarti gimtosios kalbos garsus. Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikai daug kuria, fantazuoja, intensyviai bendrauja su aplinkiniais. Jau geba būti atskirai nuo tėvų. Šio amžiaus vaikai daug klausinėja ir taip plečia savo žodyną, tad nuo aplinkos, kurioje vaikas auga, labai priklauso jo žodyno turtingumas. Ketverių metų vaikai geba komentuoti savo piešinius, mėgsta klausytis sekamų ir skaitomų pasakų, domisi knygelių iliustracijomis.
Penkerių metų vaikai noriai mokosi eilėraštukų, skaičiuočių, eiliuotų mįslių, ypač tokių, kurios lengvai rimuojasi ir jas nesunku įsiminti. Jie patys apsirengia ir nusirengia, geba laikytis taisyklių. O būdami šešerių vaikai jau moka planuoti, kai žaidžia, geba sugalvoti siužetus, įvertinti, komentuoti veiklos žingsnius. Šiuo gyvenimo laikotarpiu būtina palaikyti vaikų iniciatyvą, žaisti siužetinius vaidmeninius žaidimus, pamokyti, kaip tai daryti. Taip lavinama vaikų vaizduotė, atmintis, mąstymas, plėtojama kalba, todėl svarbu su vaikais bendrauti taisyklinga, aiškia ir turtinga kalba. Stebimas ir vaikų susidomėjimas knygomis, noras deklamuoti eilėraščius, minti mįsles, sekti pasakas. Dažnai jie turi savo įsivaizduojamus draugus/drauges, mėgsta suaugusiems parodyti savo sugebėjimus, įsitraukia su jais į diskusijas.
Pažintinė Raida
Ikimokyklinio amžiaus vaikams būdingas simbolinis mąstymas, o tai reiškia, kad vaikas protinius vaizdinius apie realaus pasaulio daiktus pritaiko savo žaidime, ypač tai pastebima, kai jie žaidžia vaidmeninius žaidimus. Jie gali atskirti liūdnus ir linksmus žmones. Vaikai skiria ir įvardija pagrindines spalvas, tapatina daiktus pagal formą, dydį. Savarankiškai skaičiuoja iki 5, o padedami gali suskaičiuoti ir iki 10. Daug šneka, klausinėja, reiškia norus, pasako ką daro, ką nuveikė. Kalba trumpais sakinukais, atsako į nesudėtingus klausimus. Vaiko kalba aiški. Įdėmiai klausosi skaitomų kūrinėlių ir naujų žodžių. Vartoja įvardžius aš, jis, tu, mano. Domisi laidomis, animaciniais filmais vaikams, kalba apie juos. Labai mėgsta vartyti knygeles, dėmesį skirdama ne tik paveikslėliams, bet ir tekstui. Geba sieti paveikslėlius su juose vaizduojamais konkrečiais daiktais, juos pavadina. Įvairiomis rašymo priemonėmis keverzoja vertikalias ir horizontalias linijas.
Augustės amžiuje vyrauja nevalingas dėmesys, kai vaikas sutelkia dėmesį į kažką be išankstinio nusiteikimo, dėl to objekto išorinių savybių (spalvos, dydžio, kvapo, formos). Tokio amžiaus vaikai dėmesį gali išlaikyti tik 15 min, o žaisdami vieną ir tą patį žaidimą 30 - 50 min. Mergaitė susikaupia ir išlaiko ilgesnį laiką dėmesį, jei veikla, užduotis, žaidimas jai yra įdomi.
Taip pat skaitykite: Harmoninga ikimokyklinuko asmenybė
Socialinė ir Emocinė Raida
Vaikai gali atskirti liūdnus ir linksmus žmones. Stebint vaiką ugdomosiose veiklose, išryškėja jo aktyvumas, noras bendrauti, pasakoti savo įspūdžius. Vaikai noriai įsijungia į grupinius žaidimus, veiklas, laikosi grupės taisyklių. Yra žingeidūs, noriai imasi ugdomoje veikloje jiems skiriamų užduočių, įdėmiai klausosi auklėtojos. Puikiai sutaria su auklėtojomis, yra paklusnūs ir paslaugūs vaikai. Auklėtojos paprašyti tvarkosi žaislus, padeda kitiems. Vaikai nėra konfliktiški, neskriaudžia kitų vaikų. Kilus konfliktinėms situacijoms vaikai reaguoja ramiai, stengiasi jas įveikti patys, nepavykus kreipiasi į auklėtoją.
Vaikai yra draugiški, mėgsta bendrauti, puikiai sutaria su kitais grupės vaikais. Pradeda atpažinti, ką jaučia, pastebi kitų žmonių emocijų išraišką, atpažįsta aiškiausiai reiškiamas emocijas ir į jas skirtingai reaguoja. Paguodžia, paglosto, duoda žaislą liūdinčiam. Vaikai juos mėgsta, noriai žaidžia kartu. Moka dalintis žaislais, dažnai iš namų atsineša įvairiausių žaislų ar knygelių, kurias rodo kitiems vaikams, duoda pažaisti, pažiūrėti. Pastaruoju metu dažnai su mergaitėmis žaidžia vaidmeninius žaidimus „Namai“.
Fizinė Raida
Augustė atitinka fizinį raidos išsivystymą pagal amžiaus tarpsnį, geba atlikti tai, kas būdinga to amžiaus vaikams. Mergaitė judri, mėgsta judrius žaidimus, aktyvią veiklą. Gerai atlieka dažnai kartojamus fizinius pratimus, greitai mokosi naujų. Vyraujanti ranka - dešinė. Vaikas puikiai orientuojasi darželio, grupės aplinkoje, tikslingai skirtingu ritmu eina ten, kur nori, vaikščiodamas įveikia kliūtis. Kūno kultūros užsiėmimu metu, žaidimo aikštelėje bėga keisdamas kryptį, greitį. Aktyvios veiklos metu yra atsargi, saugo save ir kitus. Išlaiko pusiausvyrą, eina gimnastikos suoleliu, lipa ir nulipa laiptais, atsispirdamas abiem kojomis pašoka nuo žemės, nušoka nuo laiptelio, peršoka liniją, spiria, gaudo, ridena kamuolį. Fiziškai stipri, aukšta, vidutinio sudėjimo, lyginant su kitais grupės vaikais serga retai, dažniausiai peršalimu. Yra persirgusi vaikiškomis ligomis (vėjaraupiais ir kitomis virusinėmis ligomis), kuriomis dažniausiai perserga visi vaikai pradėję lankyti darželį.
Mergaitė drąsiai imasi sudėtingos veiklos, atkakliai bando ją atlikti, išbando žinomus ir naujus sunkumų įveikimo būdus (traukia, stumia, pasitelkia aplinkinius daiktus tikslui pasiekti ir pan.). Stengiasi viską atlikti pati, ne visada leidžia padėti, tačiau nepavykus nebijo paprašyti pagalbos. Vaikas geba taisyklingai laikyti pieštuką, teptuką, paprašytas pasistengti, stambias detales gali nuspalvinti gana tvarkingai. Mergaitė tvarkinga, naudojasi tualetu.
Elgesio Ypatumai ir Konfliktų Sprendimas
Auklėtojai svarbu stebėti vaikų elgesį ir padėti jiems spręsti konfliktus. Pavyzdžiui, vienoje situacijoje, kai berniukai ginčijosi dėl galimybės užlipti ant pavėsinės stogelio, konfliktas išaugo iki fizinio susistumdymo. Auklėtoja turėjo įsikišti, atskirti berniukus ir nuraminti situaciją. Svarbu išsiaiškinti konflikto priežastis, aptarti kiekvieno vaiko kilusias emocijas ir elgesį, bei kaip vaikai turėtų elgtis tokioje situacijoje. Reikėjo šiek tiek ilgiau palaikyti suspaustą glėbyje, ir paleisti tik įsitikinus, kad jis nurimo. Kitą dieną buvo grįžta prie šio įvykio. Berniukams esant ramiems pasikalbėjome apie jų vakarykštį elgesį. Berniukai nebuvo labai kalbūs, bet iš to ką pasakė, pateikiau apibendrinimą, kaip kiekvienas iš jų jautėsi, kaip reikia tokioje situacijoje elgtis, priminiau grupės bendravimo taisyklės, galimas jų elgesio pasekmės. Berniukai ramiai stovėjo ir klausėsi auklėtojos. Pagyriau berniukus, kad jie yra geri, tačiau toks jų elgesys yra netinkamas ir netoleruotinas. Vaikai atsiprašė vienas kito, apsikabino ir susitaikė. Taip pat priminiau, kad jei nepavyksta susitarti visada galima kreiptis į auklėtoją pagalbos.
Taip pat skaitykite: Ar antidepresantai veiksmingi mišriam nerimui ir depresijai?
Svarbu mokyti vaikus tinkamai spręsti konfliktus, valdyti ir priimtinais būdais išreikšti savo pyktį, mokyti spręsti problemas ne veiksmu, o žodžiu. Vilius yra ūmesnio būdo, auga su vienu vyresniu broliu, iš vaiko pasakojimų peštynės su broliu yra kasdienybė ir normalus dalykas ginant savo interesus tiek pačiam vaikui, tiek jo tėvams. Todėl reikia ne tik kalbėti su vaiku, bet ir su jo tėvais, aptariant vaiko elgesį, jo priežastis, numatyti vaiko elgesio koregavimo būdus.
Vaiko Teisių Užtikrinimas
Šiuo metu vaikai suvokiami kaip visateisiai visuomenės nariai, jų teisių apsauga yra ne tik resursų, bet ir požiūrio klausimas. Tai aktualu pedagogui, kuriam būtina suvokti, jog vaikas yra autonomiška asmenybė, kuri turi savo minties ir žodžio laisvę, teisę išreikšti savo nuomonę, teisę į laisvus apsisprendimus, poilsį ir laisvalaikį, saviraišką bei saviugdą ir kt. Vaiko teisės ilgai nebuvo taip ginamos, kaip mes jas giname dabar. Žmonijos istorijos raidoje vaikai buvo suvokiami, kaip maži suaugusieji, antrarūšiai žmonės, prilyginami vergams ir moterims.
Vaiko sampratos definicija yra diskutuotinas klausimas. Tradicinės vaiko raidos ir socializacijos teorijos pristatė vaikus kaip dar neįbaigtus kūrinius, kurie savo ir suaugusiųjų pastangomis privalo tapti suaugusiais, taigi įveikti savo nesubrendimą ir tapti ,,tikrais žmonėmis" ir ,,tikrais visuomenės nariais". Raidos psichologija yra vyraujanti vaikystės paradigma socialiniuose moksluose. Ji sukūrė ,,psichologinį vaiką", kuris keliauja apibrėžtais raidos etapais link visiško subrendimo.
Tėvų ir Auklėtojų Bendradarbiavimas
Tėvai ir auklėtojai turėtų bendradarbiauti, siekiant užtikrinti vaiko gerovę ir raidą. Svarbu atsižvelgti į vaiko situaciją namuose, santykius šeimoje, auklėjimo stilius ir metodus, tėvų požiūrį, vertybes ir moralines normas. Kadangi vaikai labai daug ką atsineša iš šeimos, įvykus tokioms situacijoms reikia įtraukti ir tėvus ir spręsti problemą bendromis jėgomis.
Taip pat skaitykite: Amitriptilinas vyresniame amžiuje: ką reikia žinoti
tags: #misraus #amziaus #vaiku #pedagogine #psichologine #charakteristika