Savigarba - tai pamatas, ant kurio statoma visavertė asmenybė. Tai ne tik laikinas pasitenkinimo savimi jausmas, bet ir nuolatinis savęs vertinimas, pasitikėjimas savo gebėjimais, savo vertės suvokimas, meilė sau ir vidinė ramybė. Stipri savigarba padeda įveikti sunkumus, siekti tikslų ir kurti harmoningus santykius su aplinka. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra savigarba, kodėl ji yra svarbi žmogaus gyvenime ir kaip ją ugdyti.
Kas yra savigarba?
Savigarba - tai savęs vertinimo, pasitikėjimo savimi ir savo gebėjimais jausmas. Tai tam tikra emocinė būsena, kai žmogus jaučia pasitenkinimą savimi. Savigarba apima savivertę ir meilę sau net ir tada, kai patiria sunkumų ar suabejoja savimi. Kitaip tariant, savigarba - tai pagarba sau pačiam, teigiamas savęs (pirmiausia savo asmeninių savybių) ir savo gyvenimo (santykių su kitais, savo laimėjimų ir kita) vertinimas.
Psichologai savigarbą apibūdina kaip savikliovos ir savimonės derinį. Filosofai teigia, kad tikėjimas savimi - tai gražus bruožas, savus sugebėjimus suvokiančio žmogaus požymis.
Svarbu paminėti, kad savęs suvokimas (ką žmogus apie save mano ir kaip jaučiasi) gali būti teigiamas (esu protingas, draugiškas, patrauklus ir kita) ir neigiamas (esu niekam tikęs, neįdomus, negražus, nemokantis bendrauti ir kita).
Kodėl savigarba yra svarbi?
Pagarba sau labai svarbi, nes ji tiesiogiai veikia mūsų gerovę. Savigarba yra žmogaus brandos ir psichikos sveikatos vienas pagrindinių požymių. Kuo aukštesnė savigarba, tuo lengviau įveikti stresą, nerimą, krizines situacijas, tuo aukštesnių tikslų žmogus siekia, pasikliauja savimi ir geba savarankiškai priimti svarbiausius sprendimus savo gyvenime, ir priešingai, negerbiantis savęs žmogus yra linkęs tenkintis tik tuo, ką gali pasiekti be didesnių pastangų. Nuo savigarbos lygio priklauso žmogaus motyvacija darbe ir laimėjimai, socialiniai ryšiai ir gebėjimas prisitaikyti.
Taip pat skaitykite: Savigarba ir meilė: kaip jie susiję?
Štai keletas konkrečių priežasčių, kodėl savigarba yra gyvybiškai svarbi:
- Savigarba kuria pasitikėjimą. Žmonės, turintys stiprią savigarbą, paprastai yra patikimi. Kai žmonės gerbia save, jie gali užsitarnauti ir kitų pagarbą. Pagarba yra pasitikėjimo kūrimo ir veiksmingo bendravimo su kitais pagrindas.
- Savigarba padeda žmonėms rasti vidinę ramybę. Galite susidurti su žmonėmis, kurie su jumis nesutinka, jus liūdina ar net skaudina, tačiau būtent pagarba sau gali suteikti jums pasitikėjimo savimi ir stumti į priekį nepaisant iškilusių kliūčių.
- Savigarba leidžia labiau atsiskleisti jūsų vertybėms. Savigarba neleidžia pamiršti jūsų pamatinių vertybių ir moralinių nuostatų net ir labai kebliose ir sudėtingose situacijose. Tvirtai save gerbiantis žmogus priimdamas sprendimus gali lengviau laikytis savo asmeninių vertybių ir įsitikinimų.
- Savigarba palaiko psichinę sveikatą. Savivertės ugdymas yra rūpinimosi savimi forma. Savigarbos trūkumas gali sukelti žemą savigarbą ir neigiamai paveikti psichinę sveikatą. Pastovi savigarbos stoka gali būti depresijos ženklas.
Kaip formuojasi savigarba?
Savigarba susiklosto ankstyvoje vaikystėje ir formuojasi visą gyvenimą. Savigarbos dydį lemia tai, kaip vaikas kūdikystėje buvo auginamas (kiek jam rodyta meilės, skirta dėmesio), kiek buvo patenkinti jo poreikiai (maitinimo, šilumos, švelnumo) ir ypač vienas svarbiausių asmenybės poreikių vaikystėje - pagarbos poreikis. Kai gerbiama vaiko asmenybė, susiklosto pastovi aukšta savigarba, toks žmogus gerbia pats save, labiau vertina, gerbia kitus, aplink save sukuria sąžiningumo, atsakingumo, atjautos ir meilės atmosferą, pats jaučiasi svarbus ir reikalingas.
Taip pat svarbu paminėti, kad mūsų savigarba įdiegiama jaunystėje. Nuolat pasiduodami šeimos narių, draugų ir visuomenės kritikai, mes lėtai netenkame savivertės jausmo. Menka savivertė slopina pasitikėjimą savimi priimti net menkiausią sprendimą.
Alice Miller knygoje „Gabaus vaiko drama“ teigia, kad žmogaus savigarba pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje. Vaikai yra jautrūs tėvų ir aplinkos įtakai, o jų savęs suvokimas didžiąja dalimi priklauso nuo to, kaip su jais elgiamasi, kaip jie priimami, kaip į juos reaguojama. Miller pabrėžia, kad vaikai, kurių tėvai yra emociškai neprieinami ar patys sužeisti, patiria savigarbos problemų, nes jie neturi saugaus artimo emocinio ryšio patirties. Šis nuolatinis meilės siekis gali lemti jausmą ar išvadą, kad savo vertės jausmas priklauso nuo išorinių pasiekimų ar kitų žmonių pripažinimo.
Menka savigarba: tipai ir pasekmės
Menkos savigarbos žmones galima suskirstyti į kelis tipus:
Taip pat skaitykite: Vaikų savigarba: svarba ir ugdymas
- Žmogus-taikdarys: nuolat atsiprašinėja ir nieko nesiima daryti be kitų pritarimo, jis laimingas vien dėl to, kad gali pabūti šalia kitų, visada sutinka su kritika savo adresu.
- Žmogus-kaltintojas: kalba pakeltu tonu, dažnai rėkia, kartais grasina, nes pasijunta tvirčiau, kai stebi jam paklūstančius ir įbaugintus žmones.
- Žmogus-kompiuteris: nuolat demonstruoja savo protinius gebėjimus, jo kalboje daug nesuprantamų, tarptautinių žodžių, nesibaigiančių mokslinių išvedžiojimų, laikysena įtempta, balsas monotoniškas, demonstruojantis šaltumą ir susikaupimą, tarsi pats save stengtųsi įtikinti, kad yra šio to vertas.
- Nusišalinęs žmogus: nuolat kvailioja arba kalba ne į temą, jo mintys klajoja kažkur kitur, ką daro ar kalba, nesusiję su tuo, kas vyksta čia ir dabar, jis jaučiasi niekam nereikalingas ir vienišas, bendraudamas su kitais užima juokdario poziciją.
Daugeliui emociškai sutrikusių, asocialių, neurozėmis sergančių asmenų būdinga neadekvačiai menka savigarba, todėl vienas svarbiausių psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos tikslų yra savigarbos korekcija.
Kaip ugdyti savigarbą?
Savigarbos ugdymas - tai nuolatinis procesas, reikalaujantis sąmoningų pastangų ir savęs pažinimo. Štai keletas būdų, kaip galite sustiprinti savo savigarbą:
- Būkite su žmonėmis, kurie jus myli. Jūsų draugai ir šeima jus labiausiai supras ir mylės, todėl bus lengviau jaustis vertinamiems ir matomiems. O tai sukels didesnę laimę. Apsupkite save žmonėmis, kurie rūpinasi jūsų jausmais!
- Praktikuokite tai, kas jums teikia džiaugsmo. Jogos praktika, žygiai pėsčiomis ar naminio valgio gaminimas gali suteikti daug džiaugsmo ir padėti save labiau mylėti ir gerbti. Skirkite laiko maloniai veiklai, kad jaustumėtės geriausiu būdami tiesiogsavimi. Geriausias būdas padidinti savo savigarbą - tobulėti tam tikroje, Jums patinkančioje veikloje. Nesvarbu, kas tai bebūtų, ar koks nors ilgai Jus dominantis hobis, ar profesinė sritis, keliant savo kompetencijos lygį ir įgyjant naujų žinių, automatiškai didėja ir savigarba. Tokiu būdu Jūs geriausiai galėsite įvertinti save ir geriausiai žinosite, kokia yra Jūsų vertė.
- Pirmenybę teikite savigarbai. Kiekvieną dieną skirkite laiko sau ir užsiimkite tuo, kas leidžia jaustis gerai. Nesvarbu, ar tai SPA diena, ar ilgas pokalbis su mylimu žmogumi - tai leis jums pasikrauti energijos ir būti geriausia savo versija. Vietoj nuolatinių bandymų įtikti kitiems, dažniau rūpinkitės savimi. Tai puiku, jog esate dėmesingi kitiems, bet pamąstykite, prieš aukodami savo poreikius siekiant įtikti kitiems.
- Pašalinkite negatyvą iš savo gyvenimo. Jums gali tekti nutraukti arba pakeisti santykius su žmonėmis, kurių požiūris nėra teigiamas, taip pat turėtumėte pasakyti „ne“ veiklai ar darbui, kurie neatitinka jūsų vertybių. Venkite neigiamų žmonių. Žmonės, turintys neigiamą požiūrį, kurį galite perimti, jums nėra gerai.
- Surašykite visas savo teigiamas savybes ir gebėjimus, kuriais didžiuojatės. Švęskite tai, kas jums patinka savyje. Turėkite šį sąrašą prieš akis, ypatingai blogomis dienomis, kai liūdna, kai imate abejoti savimi. Savigarbos turintis žmogus priima save tokį, koks jis yra, su visais savo pranašumais ir trūkumais. Padarykite sąrašą visų dalykų, jums patinkančių, apie save. Kiekvienas turime stipriąsias ir silpnąsias puses, įpročius ir principus, kurie apibrėžia, kas jūs esate ir gali padaryti jus išskirtiniais. Skirkite laiko ir sutelkite dėmesį į savo savybes, kurios jums patinka ir mažiau dėmesio skirkite toms, kurių nemėgstate. Tai atlikti galite pasirinkdami hobius, kuriems galėtumėte naudoti savo stipriąsias savybes.
- Renkitės gražiai. Kai jūs atrodote gerai, tai keičia jūsų laikyseną ir tai, kaip jūs elgiatės su kitais žmonėmis. Tai nereiškia, kad turite išleisti daug pinigų drabužiams. Yra viena puiki taisyklė „išleisti dvigubai daugiau, pirkti perpus mažiau“. Užuot pirkę kalną pigių rūbų, pirkite perpus mažiau kokybiškų rūbų. Prabangi apranga žymiai lėčiau susidėvi ir išlieka stilinga žymiai ilgiau nei pigi.
- Rūpinkitės savo higiena. Rūpinkitės savo asmenine išvaizda.
- Praktikuokite teisingą laikyseną. Žmonės, nuleistais pečiais ir mieguistais judesiais perteikia pasitikėjimo savimi trūkumą. Jie dažnai stokoja entuziazmo ir nelaiko savęs labai svarbiais. Praktikuojant gerą laikyseną jūs automatiškai jausitės labiau pasitikintys savimi. Atsistokite tiesiai, laikykite galvą pakeltą ir užmegzkite akių kontaktą.
- Reguliariai sportuokite. Gera fizinė būklė daro didelę įtaką jūsų pasitikėjimui savimi. Jeigu jūs nesate geros formos, jausitės nesaugus ir nepatrauklus. Treniruodamiesi pagerinsite savo išvaizdą ir konstruktyviai praleisite laiką.
- Dalinkitės su kitais. Savanoriaukite savo bendruomenėje. Jeigu jūs nustosite galvoti vien apie save ir susikoncentruosite ties pagalba likusiam pasauliui, jūs tiek nebesijaudinsite dėl savo trūkumų.
- Pagirkite kitus. Pralaužkite negatyvumo ratą išsiugdydami įprotį girti kitus žmones. Dėl to jūs tapsite labiau mėgstami ir padidinsite pasitikėjimą savimi.
- Sėdėkite pirmose eilėse. Didžioji dalis žmonių teikia pirmenybę sėdėjimui klasės ar ofiso gale, nes jie bijo būti pastebėti. Tai atspindi pasitikėjimo savimi trūkumą. Nuspręsdami sėdėti priekyje, jūs galite peržengti neracionalią baimę ir padidinti pasitikėjimą savimi.
- Išsakykite savo nuomonę. Daugelis žmonių niekada to nedaro, nes bijo būti teisiami ar vertinami negatyviai. Šias baimes patiria visi.
- Vaikščiokite greičiau. Žmonės, pasitikintys savimi, vaikšto greitai. Jie turi daug reikalų ir vietų, kuriose turi būti.
- Pradėkite iš vidaus. Ignoruokite bet kokią griaunančią kritiką ar įžeidimus, įskaitant bet ką iš savo praeities. Jūsų nuomonė apie save yra svarbiausia nuomonė iš visų, nes jūs pažįstate save geriau, nei bet kas kitas.
- Sukurkite kasdienius teiginius. Pasakykite sau, kad esate puikus žmogus, kuris nusipelno būti laimingas.
- Pradėkite nuo mažų žingsnelių įgyti pasitikėjimui. Imkitės mažų žingsnių ir padarykite mažus pasirinkimus, kad įgytumėte pasitikėjimo savo gebėjimu priimti sprendimą.
- Patenkinkite save. Vietoj nuolatinių bandymų įtikti kitiems, dažniau rūpinkitės savimi.
- Būkite savimi. Nesistenkite kopijuoti kitų.
- Įvardinkite savo baimes ir mokykitės iš savo nesėkmių.
- Stabdykite neigiamas mintis. Pabandykite teigiamą mąstymą. Kai neigiama mintis ateina į galvą, išsakykite ją. Pasakykite „Stop“ arba „Ne“, ir iš karto pakeiskite tas neigiamas mintis teigiamomis. Naudojant šį metodą padėsite sau išeiti iš neigiamų minčių rato.
- Nesistenkite būti tobuli. Tobulumo siekimas gyvenime yra beviltiškas, kiekvienas tobulumą vertiname skirtingai. Niekas nėra tobulas kitų akyse.
- Apdovanokite save, kai jums pavyksta. Skirkite sau kažką gero. Mėgaukitės savo sėkme.
- Neleiskite kitiems nurodinėti, kaip jūs turite jaustis ar ko siekti. Nesijauskite, lyg jūs nesate pakankamai geri, nes jūs nebuvote atitinkamai įvertinti. Svarbiausia, jog patys tikėtumėte savimi. Būkite atsargūs, nesielkite taip, lyg esate geresni už kitus. Tikras pasitikėjimas savimi veda kuklumo ir pagarbos keliu.
Svarbu atsiminti, kad savigarba yra nuolatinis procesas, o ne vienkartinis pasiekimas. Būkite kantrūs su savimi, priimkite savo klaidas kaip mokymosi galimybes ir nuolat dirbkite su savimi, kad taptumėte geriausia savo versija.
Savęs lyginimas su kitais: ar tai padeda savigarbai?
Žmogus gerą savęs vertinimą paprastai išsaugo lygindamas save su kitais, aplinkiniais žmonėmis. Kiekvienas iš šių savęs vertinimų žmogui gali būti iš tiesų pavojingas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai gali apsunkinti bendravimą su kitais žmonėmis, kadangi vertindamas save itin gerai žmogus gali susidurti su situacija, kuomet jo lūkesčiai bus nepateisinti. Tarkime, žmogus galvoja, jog jis itin sunkiai ir gerai dirba, yra be galo naudingas darbo vietoje, tačiau negavęs už tai tokio atlygio, kokio tikėjosi, nusivils.
Svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir turi savo stipriąsias bei silpnąsias puses. Lyginant save su kitais, lengva pasijusti nepakankamai geru arba per daug pasipūtusiu. Vietoj to, sutelkite dėmesį į savo asmeninį augimą ir tobulėjimą.
Taip pat skaitykite: Kaip stiprinti savivertę