Antidepresantai - plati vaistų grupė, skirta depresijai ir susijusioms psichikos sveikatos būklėms gydyti. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime triciklius antidepresantus (TCA), vieną iš pirmųjų antidepresantų klasių, įskaitant jų istoriją, veikimo mechanizmą, klinikinius panaudojimus ir kitus svarbius aspektus.
Psichofarmakologijos raida: istorinis kontekstas
XX amžiuje medicina ir farmacija žengė didelį žingsnį į priekį, ypač psichikos ligų diagnostikos ir gydymo srityse. Intensyvūs psichotropinių preparatų tyrimai ir gamyba prasidėjo apie 1950 metus, sukeldami tikrą proveržį psichiatrijoje.
Psichofarmakologijos istorija rodo, kad vaistų atradimas, molekulių vystymas, klinikinis panaudojimas ir gamyba dažnai priklausė nuo vieno ar kelių žmonių indėlio, ypač kai ligų cheminiai ir patologiniai mechanizmai nebuvo visiškai aiškūs. Kai kurie pirmieji antipsichotikai ir antidepresantai, sukurti daugiau nei prieš 60 metų, vis dar naudojami šiandien.
Antidepresantų atsiradimo istorija
Antidepresantų istorija yra glaudžiai susijusi su bendra psichofarmakologijos istorija. Nauji vaistai buvo atrasti modifikuojant esamas chemines medžiagas, sukuriant preparatus su skirtingomis farmakologinėmis savybėmis, psichiatrinėmis indikacijomis ir šalutiniais poveikiais. Keli mokslininkai, chemikai, psichiatrai, farmakologai ir farmacijos kompanijos, iš kurių kai kurios tebėra pasaulio lyderės, atliko svarbų vaidmenį kuriant vaistus psichikos ligoms gydyti.
Mokslinis psichofarmakologijos pagrindas buvo padėtas dar 1915 m., kai pradėtas tyrinėti įvairių cheminių medžiagų poveikis gyvūnų elgesiui. 1930-1940 m. buvo atrasti ir plačiai ištirti antihistamininiai preparatai, tokie kaip difenhidraminas. Šių medžiagų cheminis pagrindas tapo pirmtaku daugeliui psichiką veikiančių vaistų, nes, be pagrindinės funkcijos, jie pasižymėjo ir kitomis savybėmis, tokiomis kaip acetilcholino veikimo slopinimas ir serotonino koncentracijos didinimas smegenyse.
Taip pat skaitykite: Saugus antidepresantų nutraukimas: patarimai ir informacija
Po Antrojo pasaulinio karo prancūzų mokslininkai P. Charpentier ir R. Poulenc pradėjo detaliau tirti antihistaminines medžiagas, modifikuodami cheminį etilamino pagrindą. Viena iš gautų medžiagų, prometazinas, buvo pripažinta potencialiausia, nepaisant šalutinių poveikių. Vėliau, jį modifikuojant, sukurtas chlorprometazinas, kuris iš pradžių buvo naudojamas alerginių reakcijų slopinimui, bet vėliau pritaikytas psichiatrijoje dėl papildomų centrinei nervų sistemai veikiančių efektų.
1950-1952 m. chlorpromazinas pradėtas aktyviai naudoti psichiatrijoje šizofrenijai gydyti. Tai buvo tikras perversmas, nes iki tol psichinėms būklėms gydyti buvo naudojamos kontraversiškos priemonės, tokios kaip elektros šoko terapija ir insulino sukeltos komos terapija.
Kitas didelis psichofarmakologijos atradimas buvo haloperidolis, kurį sukūrė belgas P. Janssen. Šis vaistas sukėlė perversmą psichiatrijoje, tačiau daugelis jį vartojančių žmonių patyrė stiprius šalutinius ekstrapiramidinius reiškinius. Ilgainiui koreguotos vaisto terapinės dozės, forma ir šiek tiek - cheminė struktūra.
Triciklių antidepresantų (TCA) atradimas ir veikimo mechanizmas
Iki 1950 metų depresijai gydyti buvo naudojami įvairūs natūralūs ir sintetinės kilmės opioidai bei amfetamino grupės preparatai. Tačiau šie preparatai turėjo didelių trūkumų ir šalutinių poveikių.
Terapinė ir komercinė antihistamininių preparatų sėkmė paskatino išsamiau patyrinėti prometaziną, chlorprometaziną ir kitas panašias chemines medžiagas. Atliekant tyrimus su imipraminu, pastebėta, jog iš 500 tiriamųjų savanorių įvairūs psichikos sutrikimai sušvelnėdavo tik tiems pacientams, kurie sirgo dar ir endogenine depresija su protiniu ir motoriniu atsilikimu. Taip atrastas pirmasis triciklis antidepresantas. Po jo išpopuliarėjo ir iki šių dienų yra vartojamas kitas panašus tos pačios grupės preparatas - amitriptilinas, taip pat - nortriptilinas bei kiti.
Taip pat skaitykite: Antidepresantai ir smegenų veikla
Nors triciklių antidepresantų grupė pasižymėjo įvairiomis kitomis farmakologinėmis savybėmis, kaip sedacija ar antipsichotinis poveikis, manoma, jog depresijos simptomus jie slopindavo per neurotransmiterio noradrenalino atgalinio įsiurbimo į noradrenerginius neuronus blokadą. Taip iš dalies padidėja ir serotonino koncentracija. Sukūrus triciklius antidepresantus gimė pirmoji galima depresijos kilmės teorija - depresiją sukelia noradrenalino trūkumas sinapsėse.
Tricikliai antidepresantai (TCA) veikia blokuodami neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir noradrenalinas, reabsorbciją smegenyse. Šis procesas padidina šių neurotransmiterių koncentraciją sinapsėse, erdvėse tarp nervinių ląstelių, taip pagerindamas nuotaiką ir mažindamas depresijos simptomus.
Pagrindiniai TCA atstovai
Tarp žinomiausių TCA yra:
- Amitriptilinas: Klasiškas antidepresantas, dažnai naudojamas ne tik depresijai, bet ir kitoms psichikos sveikatos problemoms, įskaitant nemigą.
- Imipraminas: Pirmasis atrastas TCA, turintis panašų veikimo mechanizmą kaip amitriptilinas.
- Nortriptilinas: Amitriptilino metabolitas, taip pat naudojamas depresijai gydyti.
- Doksepinas: Pasižymi sedatyvinėmis savybėmis, todėl gali būti naudingas esant nemigai.
TCA panaudojimas gydant nemigą ir kitus sutrikimus
Be depresijos gydymo, amitriptilinas taip pat plačiai pripažįstamas kaip efektyvus vaistas nemigos gydymui. Amitriptilinas turi sedatyvinių savybių, kurios gali padėti atpalaiduoti pacientus ir palengvinti miego įsisavinimą. Šis vaistas gali padėti normalizuoti miego ciklą, užtikrinant, kad pacientai ne tik greičiau užmigtų, bet ir miegotų ilgiau bei geriau. Kadangi nemiga ir depresija dažnai yra susijusios, amitriptilino vartojimas gali turėti teigiamą poveikį abiems sutrikimams.
Dozavimas ir vartojimo būdas
Amitriptilino dozė gali skirtis priklausomai nuo individualios paciento būklės, amžiaus ir kitų sveikatos veiksnių. Specialistai dažnai rekomenduoja pradinę mažą dozę, pavyzdžiui, 10-25 mg, kuriama prieš miegą. Amitriptilinas turėtų būti vartojamas per burną, užgeriant stikline vandens.
Taip pat skaitykite: Antidepresantų nutraukimo gydymas
Šalutinis poveikis ir kontraindikacijos
Kaip ir daugelis vaistų, TCA gali sukelti įvairius šalutinius poveikius. Dažniausiai gali pasireikšti akomodacijos sutrikimai, neryškus regėjimas, sausumas burnoje, vidurių užkietėjimas, šlapimo susilaikymas, gali pakilti kūno temperatūra. Gali pasireikšti mieguistumas, galvos skausmai, tremoras (rankų, galvos, liežuvio drebėjimas), koordinacijos sutrikimai, traukuliai, spengimas ausyse, kalbos sutrikimai, apkvaitimas.
Svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją pastebėjus ilgalaikį nuovargį ar kitus įtartinus simptomus. Pasirenkant TCA kaip gydymo būdą, būtina atsižvelgti ir į galimas kontraindikacijas.
Kitos antidepresantų grupės
Be TCA, yra ir kitų antidepresantų grupių, tokių kaip:
- Monoaminooksidazės (MAO) inhibitoriai: Slopina endogeninių aminų skaidymą nervo galūnėje per fermentą monoaminooksidazę.
- Selektyvūs serotonino atgalinio įsiurbimo inhibitoriai (SSRI): Blokuoja serotonino reabsorbciją smegenyse, padidindami jo koncentraciją.
- α2 antagonistai: Blokuoja centrinėje nervų sistemoje esančius presinapsinius α2 adrenoreceptorius ir didina noradrenalino ir serotonino kiekį sinapsėse.
- Kiti antidepresantai: Bupropionas, venlafaksinas, trazodonas ir kt.
Svarbūs aspektai vartojant antidepresantus
- Antidepresantų poveikis išryškėja po 10-12 dienų.
- Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima.
- Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto ar žolinius preparatus, pasakykite gydytojui.
- Vartojant antidepresantus, negalima gerti alkoholinių gėrimų.
- Jei esate nėščia arba manote, kad galite būti pastojusi, pasakykite apie tai gydytojui prieš pradedant vartoti antidepresantus.
- Nevairuokite ir nevaldykite mechanizmų tol, kol nepaaiškės, kaip antidepresantai Jus veikia.
tags: #tricikliu #antidepresantu #grupes #vaistas