Apklausos apie motyvaciją studijuoti: veiksnių analizė ir pavyzdžiai

Įvadas

Mokymosi motyvacija yra esminė varomoji jėga, skatinanti studentus siekti akademinių aukštumų, įgyti naujų įgūdžių ir nuolat tobulėti. Tai nėra vien tik noras gauti gerą pažymį, bet ir vidinis poreikis suprasti, išmokti ir pritaikyti įgytas žinias. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra mokymosi motyvacija, kokie veiksniai ją veikia, kokios strategijos gali padėti ją stiprinti, ir pateiksime konkrečių apklausų pavyzdžių, skirtų motyvacijai nustatyti. Taip pat aptarsime, kaip mokytojai ir tėvai gali prisidėti prie mokinio motyvacijos ugdymo.

Kas yra mokymosi motyvacija?

Mokymosi motyvacija apibrėžiama kaip vidinė būsena, skatinanti asmenį aktyviai įsitraukti į mokymosi procesą, siekti užsibrėžtų tikslų ir patirti pasitenkinimą iš pačios mokymosi veiklos. Tai apima tiek norą įgyti naujų žinių, tiek ir pastangas, dedamas siekiant šių žinių. Motyvacija priverčia galbūt pasigilinti dar labiau, o tai jau suteikia pranašumą.

Svarbu atskirti įsitikinimus nuo vertybių, nes jie abu daro įtaką motyvacijai. Įsitikinimai yra tai, ką mes laikome tiesa, o vertybės - tai, kas mums svarbu. Motyvacija atsiranda, kai mokymosi veikla atitinka mūsų vertybes ir įsitikinimus. Atsakymas sau į klausimą "kam man to reikia?" yra vienas iš būdų susieti mokymąsi su asmeninėmis vertybėmis.

Motyvacijos svarba

Motyvacija yra labai svarbi sėkmingam mokymuisi. Ji skatina įdėti pastangas ir dirbti, tad su ja atsiranda ir įdirbis. Vienodai svarbi ir motyvacija, kuri skatina imtis veiklos, ir įdirbis, kuris įgyvendina užsibrėžtus tikslus. Tiek įdirbis, tiek motyvacija turi didelę įtaką, galima sakyti, kad šitie du dalykai yra neatskiriami. Motyvacija padeda mokiniams:

• Geriau susikoncentruoti į mokymosi užduotis.
• Būti atkakliems ir nepasiduoti susidūrus su sunkumais.
• Patirti malonumą ir pasitenkinimą iš mokymosi.
• Siekti aukštesnių akademinių rezultatų.
• Formuoti teigiamą požiūrį į mokymąsi visą gyvenimą.
• Aukštai užsibrėžtų tikslų pasiekimas.
• Atsakyti sau į klausimą "kam man to reikia?".

Kai ilgai stengiesi dėl savo tikslo ir dedi ypač daug pastangų į tai, kad jį pasiektum. Tai pasiekimai ir įvertinimai akademiniame,t.y moksliniame darbe. Įdarbis. Taip, nes ta informacija nebebūna sausa. Motyvacija skatina įdėti pastangas ir dirbti, tad su ja atsiranda ir įdirbis. Manau jog tai du tolygūs veiksniai. Vienodai svarbi ir motyvacija, kuri skatina imtis veiklos, ir įdirbis, kuris įgivendina užsibrėžtus tikslus. Manau, kad abu šie dalykai yra svarbūs. Tiek įdarbis, tiek motyvacija turi didelę įtaką, galima sakyti kad šitie du dalykai yra neatskiriami.

Taip pat skaitykite: Apklausos motyvacijos metodai

Veiksniai, veikiantys mokymosi motyvaciją

Mokymosi motyvaciją veikia daugybė veiksnių, kuriuos galima suskirstyti į vidinius ir išorinius.

Vidiniai veiksniai

Vidiniai veiksniai yra susiję su pačiu mokiniu ir jo asmeninėmis savybėmis:

• Interesas ir smalsumas: Natūralus noras pažinti ir suprasti naujus dalykus yra stipriausias vidinis motyvatorius.
• Pasitenkinimas ir savivertė: Sėkmės pojūtis ir teigiamas savęs vertinimas skatina toliau mokytis ir siekti aukštesnių tikslų.
• Tikslai ir vertybės: Aiškūs ir prasmingi tikslai padeda mokiniams susitelkti ir kryptingai siekti žinių.
• Asmeninės savybės: Tokios savybės kaip atkaklumas, savarankiškumas ir disciplina taip pat daro įtaką mokymosi motyvacijai.

Išoriniai veiksniai

Išoriniai veiksniai yra susiję su aplinka, kurioje mokinys mokosi:

• Šeima: Tėvų požiūris į mokslą, parama ir padrąsinimas yra labai svarbūs mokinio motyvacijai. Mokinio šeima formuoja pirminius ir esminius pamatus mokinio motyvacijai. Ypatingai didelę. Tėvų rūpestis, nuolatinis domėjimasis vaiko pasiekimais skatina siekti geresnių rezultatų. Aplinka, kurioje mokinys daugiausiai praleidžia laiko( šeima, draugai). Socialinė veikla, šeimos požiūris į akademinę veiklą ir jos pateikimas sūnui ar dukrai. Parama, palaikymas dėl tų dalykų, kuriuos mokinys daro. Manau, pirmiausia motyvaciją ir požiūrį į daugelį dalykų žmogui perduoda šeimos nariai, tad jų požiūris labai veikia jauną dar iki galo nesusiformavusią asmenybę, net, jei kartais jaunimas ir neigia sutinkantys su tėvų nuomone. Dėl to, manau galima būtų rengti paskaitas tėvams, kurios skatintų tėvus motyvuoti savo vaikus dėl įvairių dalykų.
• Mokykla: Mokytojo asmenybė, mokymo metodai, klasės atmosfera ir mokyklos kultūra gali turėti didelį poveikį mokinių motyvacijai. Geras mokytojas. Įdomi pamoka.
• Draugai: Bendraminčių palaikymas ir bendradarbiavimas gali padidinti mokymosi motyvaciją. Geras padrąsinantis žodis, draugų motyvacija ir tevų palaikymas.
• Įvertinimas: Teisingas ir objektyvus įvertinimas, pagrįstas ne tik pažymiais, bet ir pastangomis, gali skatinti mokinius toliau stengtis. Pripažinimas, pasitenkinimas. Taip pat veikia išorinė motyvacija - tėvai, mokytojai.

Strategijos mokymosi motyvacijai stiprinti

Yra daug įvairių strategijų, kurios gali padėti stiprinti mokymosi motyvaciją. Svarbu pasirinkti tas strategijas, kurios geriausiai tinka konkrečiam mokiniui ir jo poreikiams.

Strategijos mokytojams

• Sukurkite įdomias ir patrauklias pamokas: Naudokite įvairius mokymo metodus, įtraukite mokinius į aktyvų mokymosi procesą, siekite, kad pamokos būtų susijusios su mokinių realiu gyvenimu.
• Užtikrinkite teigiamą ir palaikančią klasės atmosferą: Skatinkite bendradarbiavimą, pagarbą ir atvirumą.
• Pabrėžkite mokymosi proceso svarbą: Padėkite mokiniams suprasti, kodėl jie mokosi vieno ar kito dalyko, ir kaip tai susiję su jų ateities tikslais.
• Suteikite mokiniams galimybę pasirinkti: Leiskite mokiniams pasirinkti temas, projektus ar užduotis, kurios juos domina.
• Užtikrinkite tinkamą iššūkį: Duokite mokiniams užduotis, kurios būtų pakankamai sudėtingos, kad juos sudomintų, bet ne per sunkios, kad neatbaidytų. Jei mokiniui užduotis per sunki, jis netenka noro ją vykdyti.
• Suteikite grįžtamąjį ryšį: Reguliariai teikite mokiniams grįžtamąjį ryšį apie jų pažangą, pagirkite už pastangas ir patarkite, kaip tobulėti.
• Skatinkite mokinių savarankiškumą: Padėkite mokiniams išsiugdyti mokymosi strategijas ir įgūdžius, kurie padėtų jiems mokytis savarankiškai.
• Naudokite skaitmenines priemones: Naudoju skaitmenines priemones.
• Skatinkite mokinius kreditų vertinimo sistema, kuriuos mokinys renka už lengvesnius darbus ir pusmečio pabaigoje gali pasikeisti vieną neigiamą įvertinimą; skatinu 10 balų įvertinimu dalyvaujančius įvairiuose konkursuose bei olimpiadose; kontroliniame darbe, matydama, jog mokinys stengėsi - pridedu balą mokinio naudai. Skatinimą, palaikymą, padrąsinimą. Nuolat skatinu ieškoti geriausio varianto, palaikyti, pasitaisyti, paskatinti , kad dar galima padirbėti namie, išsitaisyti pažymį. Diena be mokslo - tuščiai praleista diena. Puiku; Šaunuolis; Well done; Perfect ; Good job( mano mokomasis dalykas yra užsienio k. Tau puikiai pavyko, daug dirbai ir pasisekė. Puikiai supratai ir atlikai skirtą užduotį. Šaunuolis. Tai bent. Puikiai tau pasisekė.
• Sudarykite tokią situaciją, kad mokinys patirtų sėkmę. Stengiuosi pagirti už pastangas. Paviešinti pastangų gerus rezultatus. Stengiuosi pastebėti ir nelikti abejinga šioje situacijoje. Pasiūlau mokiniui ateiti pas mane ir pasimokyti po pamokų. Klausiu ko nesupranta. Pradžioje paruošiu lengvesnes užduotis, kad mokinys patirtų sėkmės džiaugsmą, pasitikėtų savo jėgomis, o tuomet atsiradus susidomėjimui bandytume atlikti užduotis pagal programą. Džiaugiuosi mokinių sėkmėmis, kai girdžiu atgarsius besimokant vyresnėse klasėse; geri mokinių rezultatai valstybiniuose egzaminuose. Mokyti - mano gyvenimo tikslas. Skleisti šilumą ir šviesą. Rūpintis visais, kuriems to reikia. Rezultatas parodo, ko pasiekėme. Paroda.

Strategijos tėvams

• Sukurkite namuose mokymuisi palankią aplinką: Užtikrinkite, kad vaikas turėtų ramią vietą mokytis, reikalingas priemones ir pakankamai laiko mokslams.
• Domėkitės vaiko mokymosi pasiekimais: Klauskite vaiko apie tai, ką jis mokosi mokykloje, padėkite jam atlikti namų darbus ir palaikykite jį siekiant gerų rezultatų.
• Skatinkite vaiko interesus ir pomėgius: Padėkite vaikui atrasti ir plėtoti savo interesus, nes tai gali padidinti jo motyvaciją mokytis ir siekti tikslų.
• Būkite teigiamas pavyzdys: Rodykite vaikui, kad vertinate mokslą ir nuolatinį tobulėjimą.
• Bendradarbiaukite su mokytojais: Palaikykite ryšį su vaiko mokytojais, aptarkite jo mokymosi sunkumus ir kartu ieškokite būdų, kaip jam padėti.

Strategijos mokiniams

• Užsibrėžkite aiškius ir pasiekiamus tikslus: Nustatykite, ko norite pasiekti mokydamiesi, ir suskirstykite didelius tikslus į mažesnius, lengviau įgyvendinamus žingsnius.
• Susiekite mokymąsi su savo interesais: Stenkitės rasti ryšį tarp mokomųjų dalykų ir savo pomėgių.
• Susikurkite mokymosi tvarkaraštį: Planuokite savo laiką ir skirkite pakankamai laiko mokslams.
• Mokykitės kartu su draugais: Bendradarbiavimas ir diskusijos su kitais mokiniais gali padėti geriau suprasti mokomąją medžiagą ir padidinti motyvaciją.
• Naudokite įvairius mokymosi metodus: Eksperimentuokite su skirtingais mokymosi metodais, tokiais kaip skaitymas, rašymas, klausymas, žiūrėjimas ir praktinis taikymas, kad atrastumėte tai, kas jums geriausiai tinka.
• Apdovanokite save už pasiekimus: Kai pasiekiate užsibrėžtą tikslą, pasidovanokite sau kažką malonaus, kad sustiprintumėte teigiamą patirtį.
• Nenusiminkite dėl nesėkmių: Atminkite, kad klaidos yra natūrali mokymosi proceso dalis. Išanalizuokite savo klaidas ir pasimokykite iš jų.
• Kreipkitės pagalbos, kai jos reikia: Nebijokite klausti mokytojų, tėvų ar draugų, jei jums reikia pagalbos.

Apatija ir jos priežastys

Apatija - tai abejingumas, neveiklumas. Apatiškas žmogus yra abejingas, nuolat pavargęs, praradęs smalsumą. Priešingai, aktyvus žmogus yra užsiėmęs įvairia veikla, besidomintis, ieškantis atsakymų, klausiantis. Apatiją įtakoja daug veiksnių, vienas jų - kai žmogus neturi tinkamo pavyzdžio šeimoje, nėra skatinamas ir jo pastangos nevertinamos arba net nepastebimos. Taip pat apatija atsiranda, kai žmogus nepatiria sėkmės džiaugsmo, kai nuolat nepavyksta atlikti skirtų užduočių, tuomet jis tampa nepasitikintis savimi ir savo jėgomis, praranda norą mokytis.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai pareigūnų motyvacijai

Nuotolinės studijos ir motyvacija

Pandemijos metu studijos ir darbas nuotoliniu būdu, namuose tapo kasdienybe. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentai, vadovaujami dėstytojos dr. Eglės Verseckaitės-Grzeskowiak, atliko tyrimą, siekdami išsiaiškinti, kokią įtaką karantininis mokymasis gali turėti studentų perspektyvoms. Tyrimas vykdytas 2021 m. kovo mėnesį. Tyrime dalyvavo 975 respondentai, 3 ir 4 kurso Lietuvos ir Prancūzijos bakalauro studentai iš įvairių universitetų ir studijų krypčių.

Tyrimo rezultatai parodė, kad socialinių mokslų kryptį pasirinkę studentai palankiau įvertino nuotolinių mokslų vertę, nei studentai, kuriems studijuoti nuotoliniu būdu buvo beveik neįmanoma, pavyzdžiui, inžinerijos, menų, sveikatos mokslų studentai. Studentai pabrėžė, kad nuotolinių studijų metu yra daugiau teorijos, mažiau praktikos ir diskusijų, bendravimo. 60 proc. studentams nuotolinių studijų metu buvo sudėtinga bendrauti ne tik su dėstytojais, bet ir su bendraamžiais - 65 proc. studentų bendravimą su bendraamžiais įvertino kaip blogą arba labai blogą. Studentams tapo įprasta dirbti individualiai. Jei užduočiai atlikti būdavo sudaromos didesnės nei dviejų žmonių grupės - bendravimas ir darbas kartu tapdavo itin sudėtingu.

Nepaisant iššūkių, studentai nuotolinių studijų metu pagerino laiko valdymo bei IT įgūdžius, teigiamai paveiktos prisitaikymo, kūrybiškumo, problemų sprendimo, kritinio mąstymo savybės. Tačiau dar sudėtingiau studentams sekėsi išlaikyti motyvaciją. 45 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad pandemija motyvacijai padarė didelę neigiamą, 35 proc. studentų - nedidelę neigiamą įtaką. 27 proc. nurodė, kad šiek tiek sumažėjo jų susidomėjimas mokslais, 22 proc. - prarado motyvaciją. Taip pat studentai teigė, kad pandemija padidino jų streso lygį, jie jaučiasi vieniši ir pavargę. Ateityje jie tikisi aiškesnės ateities perspektyvos, daugiau mokymų auditorijose. Dalis studentų mano, kad dėl pandemijos ateityje tikisi gauti mažesnes pajamas. Jie baiminasi dėl tiek savo įsidarbinimo galimybes, tiek karjeros perspektyvas. Kai kurie respondentai teigė, kad studijos užsienyje galėtų nebent trumpą laikotarpį. Kai kurie studentai teigė, kad mokosi, kai pandemijos metu nėra ką daugiau veikti, kaip tik mokytis. Taip pat studentų manymu, sudėtinga tinkamai įvertinti studento žinias nuotoliniu būdu.

Anketos pavyzdys mokymosi motyvacijai nustatyti

Gerb. apklausos Dalyvi,

Kviečiame Jus išsakyti savo nuomonę, atsakant į pateiktos anketos klausimus, apie mokinių mokymosi motyvacijos stiprinančius veiksnius (anketos pildymui jums prireiks 10-15 min.). Apklausa yra anoniminė, todėl niekur nereikia pateikti savo vardo, pavardės ar kitų asmeninių duomenų. Tyrimo duomenys bus apdoroti paisant tyrimo etikos pagrindinių principų. Šios apklausos duomenys bus panaudoti tik apibendrinti. Jei kils neaiškumų ar klausimų pildant anketą, galite susisiekti su tyrimo organizatoriumi el. paštu.

(Anketoje galėtų būti klausimai, susiję su):

• Jūsų požiūriu į mokymąsi.
• Veiksniais, kurie Jus motyvuoja mokytis.
• Veiksniais, kurie trukdo Jums mokytis.
• Jūsų nuomone apie mokytojų ir tėvų vaidmenį skatinant mokymosi motyvaciją.
• Jūsų pasiūlymais, kaip pagerinti mokymosi motyvaciją.

Taip pat skaitykite: Psichologinė Gerovė

tags: #apklausos #apie #motyvacija #studijuoti