Nervinė bulimija yra rimtas valgymo sutrikimas, kuris pasižymi pasikartojančiais persivalgymo priepuoliais, po kurių seka kompensacinis elgesys, skirtas išvengti svorio augimo. Ši liga gali turėti rimtų fiziologinių ir psichologinių pasekmių, todėl svarbu ją atpažinti ir laiku kreiptis pagalbos.
Įvadas
Valgymo sutrikimai yra dvilypiai: jie susiję su maistu, bet kartu ir nėra susiję su maistu. Psichologiškai alkis gali būti susijęs su įvairių stimulų alkiu ar nepatenkintais emociniais poreikiais. Suvalgomo maisto kiekio kontrolė labiau susijusi su saugumo, stabilumo poreikiu. Tai simptominė išraiška, kuri kyla mėginant užslopinti ar sukontroliuoti vidinį diskomfortą lemiančius stiprius jausmus.
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime nervinę bulimiją, įskaitant jos apibrėžimą, simptomus, priežastis, pasekmes ir galimus gydymo būdus. Taip pat paliesime kitus valgymo sutrikimus, tokius kaip nervinė anoreksija ir kompulsinis valgymo sutrikimas, siekdami geriau suprasti valgymo sutrikimų spektrą.
Nervinė Bulimija - Kas Tai Per Liga?
Nervinė bulimija yra sindromas, pasireiškiantis pakartotinais persivalgymo priepuoliais ir išskirtiniu susirūpinimu dėl kūno svorio, dėl to pacientai imasi kraštutinių priemonių suvalgyto maisto „storinančiam“ efektui panaikinti. Ši liga turi labai aiškius diagnostinius kriterijus ir požymius.
Diagnostiniai Kriterijai
Norint diagnozuoti nervinę bulimiją, persivalgymo priepuoliai ir kompensuojantis elgesys turėtų pasireikšti bent kartą per savaitę tris mėnesius iš eilės. Persivalgymo priepuolis turi būti būtinai apribotas laike iki dviejų valandų. Svarbu pabrėžti, kad kramsnojimas arba valgymas visą dieną nėra persivalgymo priepuolis. Valymas neturėtų būti atliekamas anoreksijos struktūroje, nes tada diagnozuojama persivalgymo ir valymosi anoreksija. Jis turėtų būti atliekamas pats savaime, o ne tik dėl svorio mažinimo.
Taip pat skaitykite: Respublikinės psichiatrijos ligoninės apžvalga
Sunkumo Laipsniai
Nervinės bulimijos sunkumas gali būti įvairus:
- Švelni bulimija: nuo vieno iki trijų liguisto kompensacinio elgesio priepuolių per savaitę.
- Vidutinio sunkumo bulimija: nuo keturių iki septynių priepuolių per savaitę.
- Sunki bulimija: apie du kartus per dieną arba aštuoni - trylika priepuolių per savaitę.
- Ypatingai sunki bulimija: keturiolika arba daugiau priepuolių per savaitę.
Bulimijos Simptomai
Pagrindiniai nervinės bulimijos simptomai yra:
- Pasikartojantys persivalgymo epizodai: trunkantys iki dviejų valandų, kurių metu suvalgomi didesni negu įprastai maisto kiekiai.
- Liguistas kompensacinis elgesys: skirtas užkirsti kelią svorio priaugimui, pavyzdžiui, sukeltas vėmimas, laisvinančių vaistų vartojimas, badavimas, intensyvūs fiziniai krūviai, šlapimą varantys ir kiti vaistai.
- Perdėtas dėmesys savo kūno formai ir svoriui: žmogiškosios savivertės susiejimas su kūno svoriu ir forma. Sergantys asmenys bijo priaugti svorio, nori sumažinti kūno svorį ir nėra patenkinti savo kūnu.
Persivalgymo Priepuoliai
Persivalgymo priepuoliai gali neapsiriboti viena vieta ir gali prasidėti kavinėje, o tęstis namuose. Sunku sustoti valgyti, sunku kontroliuoti maisto kiekį ir valgymo būdą, tačiau tai nėra absoliutu. Valgymas gali sustoti, kai pasirodo kažkoks kitas žmogus ir mato, ką bulimija sergantysis daro. Tačiau gali tęstis, kai su kitu žmogumi yra kalbama telefonu. Persivalgymo priepuoliai, kaip taisyklė, yra labai slepiami.
Kas Sukelia Persivalgymo Priepuolius?
Dažniausiai persivalgymo priepuolius sukelia negatyvūs emociniai išgyvenimai. Tai yra bet koks jausmas, kurį žmogus priima kaip labai negatyvų. Ir tai labai subjektyvu - išgyvenimas nebūtinai gali kilti adekvačioje situacijoje. Kiti priepuolius provokuojantys faktoriai gali būti (kaip ir persivalgymo atveju) prieš tai buvęs maisto apribojimas. Sergantiems valgymo sutrikimais negalima laikytis labai griežtų, ribojančių dietų. Taip pat priepuolius gali įtakoti stresas, atsiradusios tam tikros mintys, negatyvus santykis su savo kūno svoriu ar forma, suaktyvėjęs negatyvus santykis su maistu arba net nuobodulys. Priepuolis gali laikinai sumažinti diskomfortą, tarsi duoti laikiną „palengvėjimą“. Bet iš karto po to, ir fiziškai, ir psichologiškai žmogus pradeda jaustis dar blogiau.
Valymosi Elgesys
Dažniausias ir ryškiausias valymosi elgesys nervinės bulimijos atveju yra sau sukeltas vėmimas. Pradžioje jis gali sumažinti diskomfortą, suteikti labai laikiną ir tariamą palengvėjimą dėl svorio priaugimo. Tačiau neretai vėmimas tampa savitikslis. Žmogus tiesiog jaučia, kad blogai jaučiasi ir vemia tam, kad patirtų tariamą palengvėjimą. Ir tada asmuo persivalgo tam, kad vemtų ir gali vemti suvalgęs net palyginus mažą maisto kiekį. Vėmimui gali būti naudojami pirštai, tačiau vėliau formuojasi valingas vėmimo refleksas.
Taip pat skaitykite: Apie valgymo sutrikimus
Be vėmimo, kiti valymosi būdai apima:
- Laisvinamieji vaistai: žmogus gali vartoti laisvinamosius vaistus, klizmas, nors klizmas kaip vinintelę priemonę naudoja mažai žmonių.
- Skydliaukės hormonai: žmogus svorio priaugimo prevencijai gali naudoti skydliaukės hormonus bei šlapimą varančius vaistus.
- Fizinis krūvis: asmenys, sergantys nervine bulimija gali naudoti fizinius pratimus siekdami sumažinti kūno svorį. Tie pratimai gali būti daromi vietoje kitų svarbių veiklų.
Bulimijos Priežastys
Nėra vienos konkrečios nervinės bulimijos priežasties, tačiau yra keletas rizikos faktorių, kurie gali padidinti tikimybę susirgti šia liga:
- Genetiniai veiksniai: yra duomenų, kad nervinė bulimija gali persiduoti šeimose genetiškai.
- Psichologiniai veiksniai: asmenys, turintys pergyvenimų dėl savo kūno svorio vaikystėje, socialinį nerimą ar kitų nervinių sutrikimų, turi didesnę riziką susirgti nervine bulimija.
- Socialiniai veiksniai: asmenys, linkę sekti grožio standartais, propaguojamais žiniasklaidoje, taip pat seksualinės ir fizinės prievartos aukos, dažniau serga nervine bulimija.
- Šeimos aplinka: kai tėvai šaiposi iš žmonių, turinčių antsvorį, vaikai gali internalizuoti šias žinutes ir pritaikyti jas sau.
Bulimijos Pasekmės ir Komplikacijos
Nervinė bulimija sukelia daugybę fiziologinių ir psichologinių pasekmių. Svarbu pabrėžti, kad mirtingumas nuo bulimijos siekia apie 2% 10-ies metų laikotarpyje. T. y. kas penkiasdešimtas sergantis nervine bulimija miršta dešimties metų laikotarpyje. Ir 10-15% sergančių nervine bulimija pereina į nervinę anoreksiją ir priešingai. Sergantiems bulimija yra padidėjusi rizika pradėti piktnaudžiauti alkoholiu arba kitomis svaiginančiomis medžiagomis ir tapti priklausomais nuo jų.
Fiziologinės pasekmės gali apimti:
- Virškinimo sistemos problemos: pažeidžiamas dantų emalis, vystosi dantenų ligos, seilių liaukų uždegimas, atsiranda gerklės, skrandžio skausmai. Virškinimo sistemos ligos gali komplikuotis itin grėsmingu stemplės ar skrandžio plyšimu.
- Elektrolitų disbalansas: dažnas vėmimas skatina dehidrataciją, išbalansuoja elektrolitus, kurie lemia raumenų silpnumą, nuovargio atsiradimą.
- Širdies problemos: gali sutrikti širdies ritmas, atsirasti širdies nepakankamumo simptomai.
- Hormoniniai sutrikimai: moterims gali sutrikti menstruacijų ciklas.
Psichologinės pasekmės gali apimti:
Taip pat skaitykite: Kelias į sveiką savęs suvokimą
- Depresija ir nerimas: valgymo sutrikimus dažnai lydi kiti psichikos sutrikimai, pavyzdžiui, depresija ar žalingas psichoaktyvių medžiagų vartojimas.
- Savivertės problemos: savęs nuvertinimas, savikalta. Bandymas save kontroliuoti, gali dar labiau didinti patiriamą įtampą, nerimą, neigiamai veikti nuotaiką.
- Socialinė izoliacija: vengimas socialinio maitinimosi, valgymas vienumoje.
Gydymas
Nervinės bulimijos gydymas yra kompleksinis ir apima įvairius metodus:
- Psichoterapija: skiriama psichoterapija tiek individualiai, tiek grupinė ar visos šeimos. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas iš efektyviausių psichoterapijos būdų gydant bulimiją.
- Mitybos konsultacijos: dietologo konsultacijos bei mokymas apie tinkamą mitybą.
- Medikamentinis gydymas: kartais gali būti skiriamas medikamentinis gydymas, ypatingai, kai valgymo sutrikimą lydi ir kiti psichikos sutrikimai.
- Stacionarinis gydymas: retais atvejais žmogus gali būti hospitalizuojamas, tačiau įprastai bulimija sergantieji ligoninėje gydomi trumpai.
Gydymas padeda tiems, kurie turi valgymo sutrikimų, pakeisti tai, ką jie daro. Tai padeda jiems normalizuoti nesveiką mitybą ir svorio kontrolės elgesį bei mesti iššūkį neracionalioms mintims, kurios juos palaiko.
Artimųjų Palaikymas
Labai svarbu žinoti sergančiųjų artimiesiems, kad patys sergantieji ne tik nesikreipia pagalbos, bet ir nenori pripažinti akivaizdžios fiziškai ir psichologiškai žalojančios ligos. Jeigu jaučiate, kad jūsų pagalbos artimam žmogui neužtenka, skatinkime sergančiuosius asmenius kreipti specializuotos pagalbos. Nepalikime jų vienų, net jeigu jie labai to prašo.
Kiti Valgymo Sutrikimai
Be nervinės bulimijos, yra ir kitų valgymo sutrikimų, tokių kaip:
- Nervinė anoreksija: sutrikimas, kai pacientas sąmoningai sumažina ir (ar) palaiko mažą kūno svorį. Žmonės, sergantys šia liga, dažniausiai mano, kad turi viršsvorį, nors jų kūno masė paprastai būna pavojingai maža. Jie linkę nuolat save stebėti, riboti suvartojamo maisto kiekį bei skaičiuoti kalorijas. Galiausiai atsiranda baimė priaugti svorio, o buvimas lieknu tampa kaip siekiamybė.
- Kompulsinis valgymo sutrikimas: žmonės, sergantys šia liga, suvalgo didelį kiekį maisto, nepriklausomai nuo to, ar yra alkani, ar ne. Turint šį sutrikimą, būna sunku susikaupti, svoris gali stipriai kilti arba kristi, pasireikšti virškinamojo trakto problemos.
tags: #valgymo #sutrikimai #bulimija