Apklausa yra plačiai naudojamas tyrimo metodas, ypač socialiniuose moksluose, kai siekiama išsiaiškinti žmonių nuostatas, poreikius, interesus ir motyvaciją. Tai instrumentas, leidžiantis rinkti informaciją iš respondentų, naudojant iš anksto suplanuotus klausimus. Šiame straipsnyje aptarsime apklausų metodus, jų svarbą ir pateiksime pavyzdžių.
Apklausos esmė ir taikymas
Apklausa - tai tyrimo metodas, kuris dažnai taikomas, kai tiriamas reiškinys yra susijęs su žmonių nuostatomis, poreikiais, interesais, motyvacija ir panašiai. Socialiniuose moksluose apklausa naudojama kaip instrumentas informacijai iš respondentų surinkti, naudojant iš anksto apgalvotus klausimus. Kiekybine apklausa nesiekiama atrasti mokslui nežinomų tiesų, greičiau tik patvirtinti arba paneigti teorines nuostatas ar praktikoje kilusias įžvalgas.
Apklausos dažniausiai vykdomos siekiant gauti reprezentatyvios informacijos apie tiriamas tikslines grupes, taip pat norint atrasti ryšius tarp skirtingų tyrimo parametrų.
Apklausų tipai
Pagal apklausos atlikimo būdą, apklausos skirstomos į:
- Tiesiogines apklausas: Vykdomos tiesioginio interviu būdu.
- Anketavimą: Respondentai patys užpildo anketas.
- Testus: Standartizuoti užduočių rinkiniai.
- Apklausas panaudojant technologijas: Internetinės apklausos, apklausos telefonu ir pan.
Standartizuotos apklausos ypatumai
Standartizuota apklausa yra griežtai reglamentuota: tiksliai apibrėžtos apklausos aplinkybės, klausimų formuluotės ir jų nuoseklumas, numatyti duomenų apdorojimo būdai. Įprastinis kiekybinės apklausos požymis - iš anksto apgalvotas ir parengtas tyrimo instrumentas (anketa), kuri padeda susisteminti iš respondentų gaunamą informaciją.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai pareigūnų motyvacijai
Anketavimo privalumai
Neabejotinas anketų privalumas yra tai, kad informacijai surinkti reikia mažiau laiko ir anketavimas yra pigesnis nei interviu. Anketos patikimumą galima įvertinti matematiniais - statistiniais metodais. Dažniausiai anketa pateikiama taip, kad respondentai patys (raštu) atsako į tyrėjo pateiktus anketos klausimus, jiems pateikiama anketos pildymo instrukcija ir paliekama galimybė prireikus pasikonsultuoti su apklausos organizatoriais.
Kokybės užtikrinimas apklausose
Apklausos kokybę apsprendžia joje pateikiami klausimai, kurie padeda nustatyti tiriamąjį požymį ar reiškinį arba ryšius. Kadangi tyrimo patikimumas taip pat labai priklauso nuo respondentų subjektyvių atsakymų į pateiktus klausimus, labai svarbu, kad pateikiamų klausimų kiekis būtų optimalus, o jų formuluotės suprantamos ir orientuotos tyrimo į tikslines grupes.
Apklausos patikimumui didelę reikšmę turi tinkamai pasirinkta tyrimo imtis ir respondentų atrankos būdas. Beveik visi kiekybiniai socialiniai tyrimai yra atrankiniai, todėl labai svarbu, kaip yra suformuluojama tyrimo imtis, atspindinti visumos dalį. Imtis leidžia, remiantis dalies objektų ištyrimu, spręsti apie objektų visumos savybes, ryšius ir požymius. Jei tiriama grupė ar tiriami objektai yra atrinkti klaidingai arba tendencingai, tai galimybė patikimai ir teisingai spręsti apie visumą yra iš esmės apribojama.
Apklausos apie motyvaciją pavyzdys
Vilniaus kolegijos studentų apklausa apie motyvaciją
Siekiant išsiaiškinti studentus motyvuojančius veiksnius, buvo apklausti Vilniaus kolegijos studentai. Parengta anketa ir paplatinta internete kolegijos fakultetų puslapiuose, siekiant apklausti kuo įvairesnių mokymosi krypčių studentų. Tyrime dalyvavo 115 respondentų. Tyrimo metodika - anketinės apklausos duomenų analizė. Tyrimo laikas - nuo 2016 m. kovo 28 d. iki 2016 m. balandžio 30 d.
Mokymosi įstaigos pasirinkimo motyvai
Atliekant tyrimą, kuriame siekiama išsiaiškinti motyvuojančius veiksnius mokytis, svarbu sužinoti, kokios priežastys lėmė jų mokymosi įstaigos pasirinkimą. Apklausus šimtą penkioliką respondentų, matyti, kad vieni iš svarbiausių veiksnių, dėl kurių studentai rinkosi Vilniaus kolegiją, yra praktinių žinių gavimas ir patikusios siūlomos studijų programos. Iš visų apklausoje dalyvavusių, 66 studentai pasirinko Vilniaus kolegiją dėl gilesnių praktinių žinių gavimo ir 50 studentų dėl patikusių studijų programų.
Taip pat skaitykite: Veiksnių analizė: motyvacija studijuoti
Respondentų pasiskirstymas pagal fakultetus
Atsižvelgiant į apklausos duomenis, galima teigti, kad apklausti įvairių fakultetų studentai. Į apklausą įtraukti visų Vilniaus kolegijos fakultetų studentai. Žymiausias iš visų - ekonomikos fakultetas. Net 31 apklaustasis mokosi šiame fakultete. Apklausti pavyko net ir jau nebestudijuojančius studentus, kurių nuomonė taip pat labai svarbi, kas lėmė jų motyvavimą besimokant.
Darbuotojų motyvacijos apklausos
Apklausos taip pat naudojamos siekiant išsiaiškinti, kas labiausiai motyvuoja darbuotojus. Apklausos rezultatai rodo, kad didžiausią prioritetą darbuotojai teikia papildomoms atostogų dienoms. Taip pat svarbu suprasti, kokie darbai gali būti dirbami namuose ir kokie labiau biure. Kūrybiniai darbai puikiai dirbasi namuose, o komandiniams susitikimams ir brainstorm'ams geriau tinka biuras.
Žmonės patys gali nuspręsti, kur jie nori investuoti papildomas lėšas. Galimybė tobulėti darbo vietoje taip pat yra svarbus motyvatorius. Darbuotojai nori daugiau laisvo laiko, bet ir prasmingai jį praleisti, ir nori, kad darbdavys jiems padėtų šitoje kelionėje. Trumpalaikiai darbuotojų motyvavimo sprendimai, tokie kaip kava ar vaisiai ofise, daro vis mažiau įtakos. Kolektyvinėse sutartyse turimos įvairios išmokos asmeninių švenčių proga, netekčių atveju ir panašiai.
Daugelis darbdavių jau atsižvelgia į darbuotojų darbo ir poilsio balansą, kuris yra labai svarbus.
Kitų apklausų pavyzdžiai
Be aukščiau minėtų, yra ir kitų apklausų pavyzdžių, skirtų įvairioms sritims:
Taip pat skaitykite: Psichologinė Gerovė
- Sportas, mityba ir motyvacija: Apklausa, skirta atskleisti respondentų požiūrį į sportą, mitybą ir motyvaciją.
- Karių motyvacijos didinimas: Tyrimas, skirtas išanalizuoti Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių motyvaciją.
- Paauglių šokio mokymosi motyvacijos veiksniai: Apklausa, skirta sužinoti, kas lemia moksleivių pasirinkimą šokti ir kokia motyvacija juos veikia.
- Vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesijos pasirinkimo motyvacija: Tyrimas, skirtas išsiaiškinti farmakotechnikos studentų motyvaciją studijų metu.
- Darbo motyvacija: Apklausa apie tai, kas skatina efektyviau dirbti, skiriant dėmesį visai darbo dienai ir individualiems jos aspektams.
- Darbuotojų motyvacinės sistemos tyrimas: Tyrimas, skirtas tobulinti darbuotojų motyvacinę sistemą.
tags: #apklausos #apie #motyvacija