Teisės psichologija - sparčiai auganti sritis, apimanti platų veiklų spektrą, nuo konsultavimo iki dalyvavimo apklausose ir darbo su įslaptinta informacija. Nors visuomenės supratimas apie psichologų darbą teisėsaugos institucijose dažnai yra suformuotas populiariosios kultūros, realybė yra daugialypė ir reikalaujanti specifinių žinių bei įgūdžių. Šiame straipsnyje apžvelgsime psichologo vaidmenį teismo procese, remiantis Teisės psichologų forumo, įvykusio Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete (VU FsF), medžiaga bei kitais šaltiniais.
Teisės psichologų poreikis ir visuomenės supratimas
Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete (VU FsF) įvyko Teisės psichologų forumas, kuriame praktikai iš įvairių Lietuvos teisėsaugos institucijų aptarė šią sritį. Pasak VU FsF teisės psichologijos studijų programos vadovės profesorės dr. Ilonos Laurinaitytės, teisės psichologijos specialistų poreikis yra didžiulis ir jis tik auga. Vis dėlto visuomenės supratimas, ką veikia psichologai teisėsaugos ar kitose su teisės taikymo praktika susijusiose įstaigose, galbūt dažniau yra suformuotas populiariosios kultūros - detektyvinių filmų, serialų ar knygų.
Psichologo vaidmuo skirtingose teisėsaugos institucijose
Kriminalinės policijos biuras
Kriminalinės policijos biuro (KPB) psichologai talkina kriminalinės policijos pareigūnams tiriant sunkius nusikaltimus. Docentas dr. Aleksandras Izotovas akcentavo, kad galės ne viską atskleisti apie savo darbą Biure, nes psichologai čia susiduria su informacija, turinčią žymą „slaptai“. Biure dirbantys keturi psichologai talkina kriminalinės policijos pareigūnams. Pavyzdžiui, pasak A. Izotovo, psichologai padeda aptikti tinkamus žmones pagal charakteristikas ir savybes, kiek žmogus norėtų ir gebėtų dirbti tokį darbą. Būna, kad psichologai talkina bylose - tiek kriminalinės žvalgybos, tiek baudžiamojo proceso. „Yra išleistos tarptautinės gairės - rekomendacijos efektyvioms apklausoms. Psichologų misija yra stebėti, kad rekomendacijų įgyvendinimas atitiktų griežtus etikos standartus ir žmogaus teisių apsaugos principus“, - pasakojo A. Izotovas. Visgi jei pareigūnams kyla asmeninių klausimų ar mokymų poreikis, anot A. Izotovo, jie taip pat kreipiasi į psichologus.
Vadovybės apsaugos tarnyba
Psichologė Elžbieta Malūnavičienė atskleidė įdomių detalių apie psichologo darbą Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje. Ji priminė forumo dalyviams, kad Vadovybės apsaugos tarnyba saugo pačius svarbiausius valstybės asmenis - Prezidentą, Seimo pirmininką, Ministrą pirmininką, bei svarbiausius objektus - Prezidentūrą, Vyriausybės ir Seimo rūmus. Tarnyba yra atsakinga ir už oficialių svečių apsaugą. Iš viso organizacijoje yra apie 500 žmonių, iš jų psichologų yra 3. Viena pozicija yra labiau klasikinė: viskas, kas susiję su atrankomis, vertinimais, mokymais, konsultavimu. E. Malūnavičienė daugiau papasakojo apie kitą, unikalesnę sritį - grėsmių vertinimą. „Tai yra tie žmonės, kurie nėra palaikomi jokių organizacijų, tačiau gali įvykdyti išpuolį savo asmeninės motyvacijos vedini“, - pasakojo E. Malūnavičienė. - „Mūsų tarnyba, greta fizinės apsaugos, atlieka grėsmės, galinčios kilti iš tokių žmonių, vertinimą. Mus domina įspėjamasis elgesys, kuris pasireiškia grasinimais, persekiojimu ar kitu susirūpinimą keliančiu būdu. Psichologas, dirbantis Kriminalinės žvalgybos valdyboje, yra atsakingas už grėsmės įvertinimą ir valdymą. Analizuojame informaciją apie aktualius rizikos ir apsauginius veiksnius, prognozuojame, kiek tas žmogus turi realių galimybių suplanuoti ir įvykdyti išpuolį, kas jį gali paskatinti. Priklausomai nuo to imamasi atitinkamų žingsnių, yra bendradarbiaujama su psichinės sveikatos specialistais, socialinės paramos centrais, policijos pareigūnais, licencijavimo skyriumi, jeigu žmogus turi ginklą.
Valstybės saugumo departamentas
Valstybės saugumo departamente (VSD) dirbantys VU FsF teisės psichologijos programos alumnai sakė, kad jų funkcijos nėra kuo nors išskirtinės ar ypatingos, palyginti su kitomis teisėsaugos institucijomis. Tačiau VSD veikla susijusi su žvalgyba ir kontržvalgyba, grėsmių valstybei identifikavimu, todėl kartais ir psichologai gali būti įtraukiami į veiklas, kuriose tenka dirbti su įslaptinta informacija. Psichologinės žinios gali būti pritaikytos ir naudingos užkardant tam tikras grėsmes ir rizikas. Visgi tai nėra psichologo duona kasdieninė, labiau - išskirtiniai atvejai.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė, VU FsF teisės psichologijos programos alumnė Ignė Mamedovė pirmiausia užsiminė apie etines dilemas, kurias gali tekti spręsti psichologui: „Ar nori būti geras žmogus, ar gerai padaryti savo darbą?" Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) - pagrindinė antikorupcinė institucija Lietuvoje, veikianti nuo 1997 metų, atskaitinga Prezidentui ir Seimui. Todėl ir psichologas čia turi mokėti atriboti žmogiškas simpatijas nuo darbinių užduočių. I. Mamedovė STT dirba beveik 11 metų ir konsultuoja, teikia grįžtamąjį ryšį. Žinias teikia proaktyviai. Kartais žmonės nesikreipia į ją, nes nežino, kuo gali padėti. Psichologai STT dalyvauja pareigūnų atrankose, kurios užtrunka gana ilgai. Pasak I. Mamedovės: „Tai pakankamai ilgas ir įtemptas procesas, nes pareigūnai turi atitikti daug reikalavimų. Kartais reikia pasakyti ir nepatogius dalykus, tačiau psichologo vaidmuo svarbus tuo, jog teikiame grįžtamąjį ryšį su pasiūlymais“, - apie savo darbą pasakojo Ignė Mamedovė.
Policijos departamentas
Nemažas Psichologų skyrius veikia Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Renginyje dalyvavo dvi psichologės, Teisės psichologijos programos alumnės Augustė Slavickaitė ir Ingrida Golovnia drauge su Psichologų skyriaus vedėja Loreta Vaičiule. Jos minėjo, kad Policijos departamente iš viso dirba 17 policijos psichologų. Psichologai dirba teritoriniu principu (didžiuosiuose Lietuvos miestuose, iš viso 10 apskričių) ir šiuo metu intensyviai ieško naujų kolegų Vilniuje, Kaune, Telšiuose ir Marijampolėje. Psichologai Policijos departamente teikia pareigūnams pirmą psichologinę pagalbą po kritinių įvykių, konsultuoja įvairiais klausimais darbuotojus ir jų šeimos narius. Tačiau tuo psichologų darbas neapsiriboja. Psichologai rengia ir įgyvendina įvairias prevencines ir mokymų programas, susijusias su streso valdymu, bendravimo įgūdžiais, savižudybių prevencija ir t. t. Atlieka mikroklimato tyrimus padaliniuose ir rengia rekomendacijas padalinių vadovams, kaip reikėtų gerinti mikroklimatą, formuoti komandą, spręsti konfliktus. Psichologai atlieka pretendentų į Lietuvos policijos mokyklą psichologinį vertinimą, būna įtraukiami į įvairias darbo grupes ir komisijas - Etikos komisiją, Smurto ir priekabiavimo prevencijos komisiją ir kt. Kartais pareigūnai kreipiasi į psichologus labai konkrečių patarimų ar rekomendacijų, pavyzdžiui, kaip bendrauti su sukčiavimo aukomis, KET pažeidėjais ir pan.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Didžiausią pasitikėjimą visuomenėje pagal apklausas turi ugniagesiai gelbėtojai. Šioje tarnyboje pareigūnai susiduria su labai sudėtingomis gelbėjimo operacijomis - tai gaisrų gesinimas ir įvairūs gelbėjimo darbai. „Tam, kad suteiktum pagalbą, turi suprasti, iš kur ugniagesys gelbėtojas sugrįžo“, - pasakojo D. Departamente dirbančios 4 psichologės konsultuoja, reaguoja į kritinius įvykius, teikia pagalbą nukentėjusiajam įvykio metu. „Pagrindinis dalykas - nuolatinis ryšys su pareigūnais, daug prevencinės veiklos“, - sakė D.
Kalėjimų departamentas
Psichologo paslaugos labai reikalingos kalėjimuose. „Kartais toks, su kuriuo dar sudėtinga susikalbėti - jis gali būti abstinencijos būsenos“, - sakė L. Jarutienė. - „Psichologas yra vienas pirmųjų, kuris su tuo žmogumi susitinka, pabendrauja ir įvertina jo būseną, kaip jam galima padėti apsiprasti ir stabilizuotis. Psichologas turi įvertinti rizikas, ar žmogus nieko sau nepasidarys, kokia tuo momentu yra jo psichologinė būsena. Po šių pirminių vertinimų pereiname prie kriminalinės rizikos vertinimo. Pasak L. Jarutienės, psichologai veda mokymus, apmoko komandas, kaip planuoti resocializaciją, kaip elgtis konkrečiu atveju. Dirbama ir su nuteistaisiais. Be to, organizuojami moksliniai renginiai, inicijuojami tyrimai, bendradarbiaujama su VU FsF Psichologijos institutu.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
Su vaikais - pažeidžiamiausia visuomenės grupe - dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos psichologai. A. Marčiukaitienė pasakojo: „Mūsų Tarnyboje yra 12 teritorinių padalinių, kiekviename iš jų yra mobilios komandos, kuriose dirba psichologas ir socialinis darbuotojas arba krizių valdymo specialistas". Dabar teisės psichologas dirba komandoje su teisininku, bendrauja su vaiku, atlieka geriausių vaiko interesų vertinimą ir kartu parengia dokumentą teismui. Nuo lapkričio 1 d. Tarnybos struktūroje atsirado naujas padalinys - Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyrius, anksčiau veikęs kaip atskira institucija - globos namai „Užuovėja“. Jis teikia pagalbą vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto. Kiekvieno vaiko atvykimą mes traktuojame kaip itin sudėtingą situaciją, nes vaikui reikia vėl išgyventi - prisiminti - tai, kas įvyko, ir papasakoti. Kai vaikas atvyksta pas mus, mes turime pakankamai laiko jį paruošti, su juo užmegzti ryšį, pabendrauti, tuomet einame į apklausų kambarį, kur atliekama apklausa pagal 10 žingsnių metodą. Taip pat pastate yra medicininis kabinetas su visa reikiama įranga atlikti vaiko kūno apžiūrą. Pasak Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriuje dirbančios patarėjos, psichologės Vilmos Paliaukienės, psichologo darbas šitame skyriuje yra įvairiapusiškas: „Padedame apklausti nukentėjusį vaiką arba vaiką liudytoją baudžiamajame procese, atliekame psichologinį vaiko įvertinimą dėl galimai patirto seksualinio smurto, rengiame rekomendacijas tolimesnei ilgalaikei pagalbai, teikiame konsultacijas vaiko atstovams.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Teismo psichologas: pagalba vaikui ir teisininkams
Nacionalinės teismų administracijos atstovė, Kauno apylinkės teisme dirbanti teismo psichologė Justina Valantinė pasakojo, kad pirmasis teismo psichologas Lietuvoje buvo įdarbintas 2014 m. Klaipėdos apygardos teisme. „Pagrindinis mūsų darbas susijęs su nepilnamečių apklausomis baudžiamosiose bei civilinėse bylose, ikiteisminiame tyrime ir kartais administracinių nusižengimų bylose. Tad turime išmanyti ne tik psichologiją, bet ir baudžiamąją bei civilinę teisę, šeimos bylas“, - sakė J. Valantinė.
Apklausos procesas
Psichologė papasakojo, kaip vyksta apklausa: „Mes naudojame Thomaso D. Lyono NICHD apklausos protokolą (10 žingsnių metodiką). Prieš teismo posėdį gauname nemažai teorinės informacijos apie vaikus - susipažįstame su byla, kuo vaikas ypatingas, gal jis turi specialiųjų poreikių. Vėliau teisme susipažįstame su vaiku gyvai: keliaujame į specialią patalpą - kiekvienas teismas turi įrengtus nepilnamečių apklausos kambarius, kuriuose būname tik dviese - teismo psichologas ir vaikas. Apklausa prasideda nuo įžanginio etapo - susipažinimo su vaiku. Jo metu labai svarbu užmegzti ryšį, nuo to priklauso apklausos sėkmė. Įžanginis etapas dažniausiai trunka nuo 15 iki 30 min: susidraugaujame ir tik tada pradedame oficialiąją dalį - susijungiame su teismo posėdžių sale. Apklausos metu pirmiau psichologas yra aktyviausias - paskatina vaiką laisvai papasakoti apie įvykį, užduoda papildomus klausimus, o paskui į ausinę mums pateikiami klausimai iš teismo posėdžių salės. Psichologas juos paverčia tinkamais, kad jie būtų suprantami vaikui. Turime teisę pasakyti, kad vieno ar kito klausimo mes nerekomenduojame klausti.
Reikalavimai teismo psichologui
Teismo psichologo darbe yra svarbus teorinis bei praktinis pasirengimas - psichologijos bakalauro ir magistro laipsnis, praktinio darbo patirtis su nepilnamečiais, raidos ir vaikų psichologijos žinios, teisės pagrindai, vaikų apklausų specifikos išmanymas. Be to, psichologai turi turėti puikius profesinius įgūdžius, dirbant ne tik su įvairaus amžiaus vaikais ir šeimomis, bet ir su prokurorais, advokatais, teisėjais. „Po vaiko nuomonės išklausymo civilinėse bylose mūsų prašoma pateikti išvadą ir rekomendacijas. Po pakankamai intensyvaus laiko apklausoje, turime kompetentingai pateikti svarbiausią informaciją ir įžvalgas, kurias gali pastebėti tik specialiųjų psichologinių žinių turintys specialistai. Tačiau tai pateikti suprantamai, rišliai ir argumentuoti faktais. Kitaip sakant, į teisininkams ir suaugusiems suprantamą kalbą išverčiame, ką sakė vaikas“, - teigė J. Valantinė.
Teismo psichologo svarba
Viena pagrindinių teismo psichologo užduočių - padėti vaikui, patekusiam į suaugusiesiems pritaikytą baudžiamąjį procesą, jaustis saugiau, patirti kaip įmanoma mažiau neigiamo baudžiamojo proceso poveikio. Kita vertus, teismo psichologai ypač reikalingi ir teisininkams profesionalams, kurie ne visada geba įvertinti vaiko amžiaus tarpsnio specifiką, jo psichologinius ir emocinius poreikius, asmenybės ir raidos problemas. Šiandien plačiai pripažįstama, kad tinkamai neidentifikavus ir neįvertinus nepilnamečių psichologijos aspektų, gali kilti rimtų kliūčių teisingumo įgyvendinimui.
Pasirengimas apklausai
Psichologui taip pat labai svarbu per gana trumpą laiką paruošti vaiką ir jo artimuosius teisinei apklausai. Žinoma, šis procesas gali būti patikėtas ir vaiko teisių apsaugos specialistui ir (arba) socialiniam darbuotojui, kuris turi tam tikrų specialiųjų žinių, tačiau dažniausiai saugų ir nešališką kontaktą su vaiku užmezga tas žmogus, kuris vėliau ir vykdo jo apklausą specializuotame vaiko apklausos kambaryje.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
Specializuotos apklausos patalpos
Specializuotos vaiko apklausos patalpos teisme yra ypatingos - čia kuriama speciali, draugiška ir saugi vaikui aplinka, mažametis bendrauja tik su psichologu, o nuotolinio vaizdo ir garso priemonių dėka, šio kambario aplinka sujungta su ta teismo posėdžio sale, kurioje teisininkai bei kiti proceso dalyviai turi galimybę stebėti apklausą, užduoti papildomus, bylos nagrinėjimui aktualius klausimus. Vis dėlto, jei vaikas yra pakviestas dalyvauti ir liudyti teismo posėdžių salėje, teismo psichologas iš anksto bendrauja su vaiku, paaiškina, kokios jo teisės, pareigos, kaip vyks ir kiek tęsis pati procedūra.
Iššūkiai ir atsakomybė
Tai - nelengvas, profesionalumo ir milžiniškos atsakomybės reikalaujantis darbas, nes vaikui kyla labai daug natūralių klausimų: kas su juo kalbėsis? Kur bus jo tėvai? Ar nesusitiks su kaltinamuoju ar įtariamuoju? Kas vyks po to ir kt. Kartais ne mažiau vertinga nuoširdi vaiko tyla, pauzės ar atsisakymas kalbėti - sudėtingose bylose reikia pastebėti ir įvardinti vaiko baimes, padėti įveikti jas, kartais net susitikti ne vieną kartą ir įsigilinti, kokią įtaką vaiko savijautai turi jį supanti aplinka. Pasitaiko atvejų, kai apklausoje dalyvaujantis vaikas turi specialiųjų poreikių, tam tikrų negalių ar sutrikimų, kurios trukdo efektyviam informacijos surinkimui. Tokiose situacijose kvalifikuoto specialisto nuomonė tampa dar svaresnė - pažintis su vaiku leidžia geriau numatyti apklausos strategiją, tinkamai pasiruošti ir formuluoti klausimus.
Rezultatai ir ateities perspektyvos
Galima pasidžiaugti, kad psichologo dalyvavimas ir pagalba teisminiame procese duoda pastebimų rezultatų. Specialisto - vaiko psichologo - pagalba teisėjui yra neįkainojama. Norisi tikėti, kad teisėsaugos institucijose daugės šios srities specialistų, o jų įdirbis bei žinių sklaida leis teisininkams nustatyti tiesą sukeliant minimalių nepatogumų vaikams, neverčiant jų kartoti istorijų, kurias, neabejotina, norisi pamiršti.
Teismo psichologo profesija: pokalbis su Vaida Šarauskiene
Šiaulių apygardos teismo psichologė Vaida Šarauskienė pasakoja apie savo kelią į teisės psichologiją, darbo ypatumus ir iššūkius.
Susidomėjimas teisės psichologija
Dar studijuojant psichologiją Mykolo Romerio universitete, V. Šarauskienei kildavo klausimų, ką veiksiu po studijų, nes psichologo specialybė labai įvairialypė. Pradžioje galvojau rinktis sveikatos psichologiją, tačiau ketvirtame kurse sulaukiau pasiūlymo dirbti naujame socialinių paslaugų centre gimtajame Radviliškyje. Pradėjau vesti mokymus, užsiėmimus socialinės rizikos šeimoms, krizinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms, vėliau juos konsultuodavau. Tekdavo atstovauti asmenis teisme, dalyvauti nepilnamečių vaikų teisminėse apklausose, lankyti šeimas, kuriose buvo panaudotas smurtas. Supratau, jog trūksta specifinių žinių, įgūdžių, todėl įstojau į teisės psichologijos magistrantūrą tame pačiame universitete. O kai Šiaulių apygardos teismas ieškojo psichologo galutinai apsisprendžiau.
Reikalingos žinios
Svarbios ir teisės, ir psichologijos žinios, todėl ši profesija taip ir vadinasi. Svarbūs asmenybės psichologinis įvertinimas, krizių ir traumų psichologija, mediacija, psichiatrija, priklausomybių psichologija, ypač svarbūs asmenybės psichopatologijos, psichologinio konsultavimo įgūdžiai, mokėjimas parengti tikslias ir aiškias psichologines išvadas - tai psichologijos sritys. Tačiau nemažiau svarbu turėti ir pakankamai teisės žinių, išmanyti baudžiamųjų, civilinių bylų specifiką, žinoti pagrindines teisines sąvokas.
Psichologo vaidmuo bylose su nepilnamečiais
Teismo psichologas turi užtikrinti ikiteisminiame tyrime ir teismo procese dalyvaujančių asmenų, ypač nepilnamečių ir mažamečių kvalifikuotą apklausą, esant būtinybei suteikti jiems tinkamą psichologinę pagalbą, atlikti pirminį vertinimą, atsižvelgiant į jų raidos ypatumus, psichologines, asmenybės ir raidos problemas. Teismo psichologas atlieka tarpininko vaidmenį tarp vaiko ir įvairių institucijų atstovų. Civiliniame procese tenka glaudžiai bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos specialistais, teismui nusprendus išklausyti vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos, poreikio bendrauti, gyventi su vienu iš tėvų. Sprendžiant klausimus, tarpusavio konfliktus, susijusius su vaikais, dažnai dalyvauju šeimų teisminėje mediacijoje, esu įtraukta į teismo mediatorių sąrašą. Baudžiamose bylose teismo psichologas taip pat tarpininkauja tarp vaiko ir pareigūnų apklausose ir teismo posėdžiuose. Viena pagrindinių teismo psichologo užduočių - padėti vaikui pasiruošti prieš apklausą, jam suprantama kalba išaiškinti taisykles ir procedūrą. Sudėtingose bylose reikia pastebėti ir įvardinti vaiko baimes, padėti įveikti jas, kartais net susitikti individualiai, supažindinti su specializuotu vaiko apklausos kambariu, kuris dažną gąsdina dėl kamerų, keistų ausinių, taip pat vaikui suprantama kalba atsakyti į kilusius klausimus. Ikiteisminio tyrimo apklausose teismo psichologas tiesiogiai ir betarpiškai bendrauja su vaiku. Užduoda ir ,,išverčia“ vaikui teisėjų, prokurorų, kitų pareigūnų klausimus. Psichologui labai svarbu sugebėti per gana trumpą laiką užmegzti saugų kontaktą, susidraugauti su vaiku, kad jis būtų atviras, dalintųsi dažnai labai sunkiais išgyvenimais. Dėl to teismo psichologui tenka milžiniška atsakomybė.
Iššūkiai darbe
Didžiausias iššūkis - seksualinio pobūdžio bylos ir į jas įtraukti specialiųjų poreikių turintys nepilnamečiai. Tokiose bylose labai svarbu užmegzti nešališką, tačiau saugų kontaktą su vaiku: kad jis neišsigąstų, gebėtų atsiverti net ir žinodamas, kad jį filmuoja, stebi. Kartais reikia mokėti atsiriboti ir nuo neigiamų emocijų, su kuriomis tenka susidurti dalyvaujant įvairiose bylose. Tai profesionalumo, praktikos reikalaujanti sritis.
Požiūris į teismo psichologus
Pastebėta, kad nemažai teisinėje sistemoje dirbančių specialistų vis dar skeptiškai vertina psichologo dalyvavimą ir pagalbą teisminiame procese. Tačiau situacija pamažu keičiasi į gera, psichologo kaip kvalifikuoto specialisto nuomonė ir vaidmuo tampa vis svaresni.
Profesijos apibūdinimas
Tai - nelengvas, asmenybės lankstumo ir tolerancijos reikalaujantis darbas. Tačiau kartu labai dinamiškas ir kūrybingas, pilnas naujovių ir iššūkių. Lietuvoje teisės psichologija dar tik žengia pirmuosius žingsnius, bet jos taikymas duoda apčiuopiamų rezultatų.
Teismo psichologo indėlis į tiesos paieškas: Šiaulių apylinkės teismo patirtis
Šiaulių apylinkės teismo psichologė Vaida Lisienė ir Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Donatas Dauginis pasakoja apie teismo psichologo indėlį į tiesos paieškas.
Teismo psichologo darbo pradžia
V. Lisienė teismo psichologe pradėjo dirbti 2015 metų pradžioje: „Mes buvome pirmieji teismų psichologai penkiuose Lietuvos apygardų teismuose. Pasisemti patirties neturėjome iš ko, nebuvo jokios bendros praktikos, parengtų bendrų dokumentų, aiškios apklausų struktūros. Turėjome viską susikurti nuo pat pradžių.“
Vieninga sistema ir mokymai
Nors pirmiesiems teismo psichologams nebuvo lengva, palaipsniui vyko pokyčiai, teismuose buvo sukurta vieninga teismo psichologo darbo sistema. Psichologai dalyvavo mokymuose, kaip vykdyti apklausas, buvo parengtos metodikos, psichologai nuolat konsultavosi tarpusavyje. Be to, kaip sako V. Lisienė, dauguma psichologų, kurie dirbo ir dirba teismuose, yra baigę teisės psichologijos magistro studijas. Teisme dirbantis psichologas privalo turėti psichologijos bakalaurą ir psichologijos magistro išsilavinimą. Tačiau, anot pašnekovės, tai yra psichologas, o ne teisininkas.
Teisinės žinios ir pokalbio kryptis
Teisėjas D. Dauginis pabrėžė, kad vienas pagrindinių akcentų yra tai, kad teismo psichologas apklausos metu ne tik suprantamais žodžiais kalbasi su apklausiamu asmeniu ir užduota teisėjo nurodomus klausimus, tačiau to pokalbio metu turi gebėti atpažinti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir pagal tai nukreipti pokalbį (apklausą), kur reikia sustoti ir daugiau pasiaiškinti. Anot teisėjo, teismo psichologas turi turėti daug teisinių žinių.
Prisitaikymas prie naujovių
Prieš 10 metų iššūkis pradėti dirbti teisme buvo ne tik psichologams, bet ir jau didelę patirtį turintiems teisėjams. Jie turėjo prisitaikyti prie naujovių apklausiant vaiką teisme. Esant naujiems reikalavimams turėjo dirbti ne tik teisėjai, bet ir prokurorai bei kiti proceso dalyviai. Anot V. Lisienės, tai buvo tam tikras iššūkis, nes psichologas tapo aktyviu dalyviu apklausiant vaiką teisme: psichologas su vaiku - apklausos kambaryje, teisėjas ir kiti proceso dalyviai - teismo posėdžių salėje. Teismo psichologė pabrėžė, kad tuo metu tai buvo didžiulis proveržis ir naujovė, nes anksčiau apklausos kambariuose psichologo iš viso nebuvo arba jo vaidmuo buvo simbolinis.
Baudžiamojo proceso kokybė
D. Dauginis įsitikinęs, kad teismuose, pradėjus dirbti psichologams, baudžiamasis procesas tapo kokybiškesnis, palengvino teisėjų darbą nustatant tikrąsias bylos aplinkybes. Juk apklausos tikslas yra gauti bylai reikšmingų duomenų, todėl net ir esant nemalonioms situacijoms, kuriose dalyvavo vaikas, apklausą būtina vykdyti. Būtent tokiose situacijose itin padeda teismo psichologas, kuris padeda suformuluoti tokį klausimą, kad vaikas suprastų ir gebėtų kuo detaliau pateikti įvykio aplinkybes.
Pasiruošimas apklausai
Teismo psichologė V. Lisienė pasakoja, kad anksčiau nebuvo nei specialistų, nei tam skirto laiko paruošti vaiką jo laukiančiai procedūrai. Teisme pradėjus dirbti psichologams, pradėta taikyti „Thom Layen 10 žingsnių apklausos metodika“. Prieš apklausą, priklausomai nuo vaiko amžiaus, jo raidos ypatumų, psichologai vaikui pasako, ką jam reikės daryti, jei jis nesupras klausimų, jei nežinos ar neprisimins kokių nors detalių.
Saugumo suteikimas
„Pasikalbame apie tai, kad labai svarbu sakyti tiesą, kad svarbu viską papasakoti nuo pradžios iki galo. Tai vaikui suteikia saugumo. Įžanginis pokalbis atskleidžia vaiko gebėjimą bendrauti, atsakyti į klausimus. Be to, pastebime, jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių“, - pasakoja teismo psichologė. Specialistė pabrėžė, kad vaikas jaučiasi saugiau, kai žino daugiau apie apklausos struktūrą.
Apklausos kambarys
Pagrindinis apklausų, kuriose dalyvauja teismo psichologas, specifiškumas - apklausiamas vaikas nemato ir negirdi nei teisėjo, nei kitų apklausoje dalyvaujančių asmenų, o betarpiškai bendrauja tik su teismo psichologu. Teismo psichologas tampa kvalifikuotu tarpininku tarp vaiko ir teisininko.
Teismo psichologo vaidmuo formuluojant klausimus
D. Dauginis sako, kad būtina akcentuoti tai, kad per teismo posėdį klausimus formuluoja ir uždavinėja teisėjas, o atliekant nepilnamečio apklausą, iš dalies klausimus padeda suformuluoti ir teismo psichologas, teisinę kalbą nepilnamečiui „išversdamas“ į jam suprantamą formą.
Darbas su įvairaus amžiaus vaikais
Teismo psichologė prisiminė, kad yra tekę apklausti net dvejų su puse metų vaiką. Anot specialistės, tenka apklausti mažus vaikus, kurie turi dėmesio, aktyvumo sunkumų ir kitų raidos sutrikimų. Tokiems vaikams sunkiau išsėdėti savo vietoje, išbūti apklausos kambaryje, suprasti klausimus, jų prasmę.
#
tags: #psichologas #teismo #darbas