Individualūs ir Grupiniai Psichologo Užsiėmimai: Skirtumai ir Pasirinkimo Galimybės

Šiandieninėje visuomenėje, kurioje nuolat patiriame stresą ir įtampą, psichologinė pagalba tampa vis svarbesnė. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, psichologai ir psichoterapeutai teikia pagalbą žmonėms, susiduriantiems su įvairiais sunkumais - nuo kasdienių iššūkių iki rimtų psichikos sutrikimų. Svarbu suprasti, kokie specialistai teikia psichologinę pagalbą, kuo jie skiriasi ir kaip pasirinkti tinkamiausią.

Kada Kreiptis į Psichologą ar Psichoterapeutą?

Psichologas bei psichoterapeutas gali padėti ne tik gydant tam tikrus psichikos sutrikimus, bet ir susidūrus su kasdieniais psichologiniais bei emociniais sunkumais. Kreiptis į specialistą verta, jei patiriate:

• Nerimą ir stresą: Nuolatinis nerimas, įtampa ar sunkumai valdant stresą.
• Netektį ar gyvenimo krizę: Išgyvenate artimo žmogaus netektį, skyrybas, darbo praradimą ar kitą reikšmingą gyvenimo pokytį.
• Priklausomybes: Turite problemų dėl priklausomybių (alkoholis, narkotikai, azartiniai lošimai ir kt.).
• Bendravimo sunkumus: Susiduriate su sunkumais užmezgant ryšį su kitais žmonėmis, palaikant ilgalaikius santykius, jaučiate konfliktus šeimoje, darbe ar su draugais.
• Pasitikėjimo savimi trūkumą: Jaučiate nuolatinį nepasitikėjimą savimi, savo jėgomis.
• Nepasitenkinimą savo charakterio ar asmenybės bruožais: Norite geriau pažinti save, suprasti savo elgesio motyvus ir keisti nepageidaujamus bruožus.
• Emocinius sunkumus: jaučiate prislėgtą nuotaiką, baimę, pykčio proveržius, nepasitikėjimą savimi.
• Egzistencinius klausimus.

Psichologas, Psichoterapeutas ir Psichiatras: Kuo Jie Skiriasi?

Dažnai šie specialistai painiojami, manant, kad jie atlieka tą patį darbą. Nors neretai jie gali dirbti su tais pačiais klientais, jų darbo specifika skiriasi iš esmės.

• Psichologas - psichologijos studijas baigęs ir ne medicininį išsilavinimą įgijęs asmuo. Magistro studijų metu jis gali įgyti siauresnės srities specializaciją. Psichologas yra susipažinęs su įvairiais psichikos aspektais ir procesais, jos funkcijomis, su asmenybės bruožais, jos raida bei sutrikimais, elgesio bei mąstymo problemomis, geba vertinti kitus psichologinius sutrikimus bei padėti sprendžiant su tuo susijusias problemas. Psichologas, atsižvelgdamas į kliento situaciją ir poreikį, gali panaudoti skirtingas technikas, testus, kitas diagnostikos bei vertinimo priemones. Dažniausiai problemos sprendžiamos psichologinio konsultavimo būdu, kuris remiasi pokalbio terapija. Jos metu psichologas klientui suteiks saugią erdvę išsikalbėti, padės rasti vidinių jėgų išspręsti asmenines problemas, suteiks patarimų joms spręsti. Nuo kitų minimų specialistų psichologas skiriasi tuo, kad negali diagnozuoti sutrikimų (klinikinis psichologas gali padėti kitiems specialistams atlikti diagnozę) bei išrašyti vaistų.
• Psichoterapeutas - psichologas, psichiatras ar kitas specialistas, kuris yra papildomai baigęs bent vienos iš psichoterapijos krypčių kursus bei įgijęs psichoterapeuto išsilavinimą. Dažnai toks specialistas yra žinomas ne kaip psichoterapeutas, o kaip psichologas-psichoterapeutas arba psichiatras-psichoterapeutas. Lietuvoje dažniausiai susiduriama su specialistais, taikančiais psichoanalizę, geštalto, psichodinaminę ar kognityvinę elgesio terapiją. Be jau turimų psichiatrijos ar psichologijos žinių, psichoterapeutas įgyja gilesnį supratimą apie žmogaus psichiką ir jos problemas. Jis taip pat įgyja teisę vykdyti psichoterapiją. Ji gali būti individuali, grupinė, poros ar šeimos. Kaip ir psichologinio konsultavimo atveju, psichoterapija taip pat remiasi pokalbio terapija bei sprendžia tas pačias arba labai panašias problemas, kaip ir pastaruoju atveju. Tačiau psichoterapijoje tai daroma intensyviau, naudojant įvarias pažangias technikas bandoma atrasti psichinių sutrikimų ar psichologinių problemų šaknis, analizuojama žmogaus pasąmonė.
• Psichiatras - gydytojas, galintis ir turintis teisę diagnozuoti psichikos sutrikimus bei paskirti jų gydymą. Psichiatras dažniausiai gydo vaistais, tačiau taip pat gali rekomenduoti apsilankyti pas psichologą ar psichoterapeutą (arba atvirkščiai). Būdamas psichiatru-psichoterapeutu gali pats gydyti naudodamas psichoterapiją ar apjungti ją kartu su gydymu vaistais.

Psichologo Konsultacija ir Psichoterapija: Kuo Jie Skiriasi?

Psichoterapija ir psichologo konsultacija vyksta pokalbio terapijos pagrindu, kuomet konkrečios problemos sprendimas yra ieškomas pokalbio metu.

Individualūs ir Grupiniai Užsiėmimai

Psichologinė pagalba gali būti teikiama individualiai arba grupėse. Individualūs užsiėmimai leidžia specialistui sutelkti visą dėmesį į vieną asmenį, giliau išanalizuoti jo problemas ir pritaikyti individualų gydymo planą. Grupiniai užsiėmimai, kita vertus, suteikia galimybę dalintis patirtimi su kitais žmonėmis, kurie išgyvena panašius sunkumus. Tai gali padėti jaustis mažiau vienišam ir gauti palaikymą iš kitų grupės narių. „Asmens sveikatos klinikoje“ vyksta grupiniai užsiėmimai paaugliams išgyvenantiems emocijų, elgesio, nuotaikos ir nerimo sutrikimus. Ne mažiau svarbu, kad paauglys galėtų su specialistu dirbti ne tik individualiai, bet ir pajustų bendrumą panašias problemas išgyvenančių paauglių grupėse. Dažna klaida dirbant su paaugliais, jog jie „sumetami“ į psichologinių ar socialinių įgūdžių formavimo užsiėmimus, neatsižvelgus į jų amžių ir problemų sudėtingumą. Darbas grupiniuose užsiėmimuose bus efektyvus tuomet, kai paauglys jausis esantis „tarp savų“. Paaugliai apie savo problemas dažniausiai nenori atskleisti savo bendramoksliams, ypač jeigu jų sutrikimų priežastimi ir yra bendraklasiai. Dėl to visi grupiniai užsiėmimai, darbas grupėse, „Asmens sveikatos klinikoje“ vyksta po pamokų. Užsiėmimų metu veiklos vyks per žaidimus, refleksijas, kūrybines ir kt. užduotis. Grupių metu ugdomi vaikų bendravimo, bendradarbiavimo, nuomonės išsakymo, kūrybiško ir kritiško mąstymo, savarankiškumo, saugumo, socialinio - psichologinio atsparumo, komandinio darbo, konfliktų sprendimo, pasitikėjimo savimi įgūdžiai.

Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?

Socialiniai įgūdžiai -tai verbalinio ir neverbalinio elgesio seka, kuri yra susijusi su aplinkinių žmonių elgesiu; tai žmogaus savybių komplektas leidžiantis prisitaikyti visuomenėje, bendrauti, bendradarbiauti su kitais, socializuotis. Socialiniai įgūdžiai įgyjami stebint, modeliuojant aplinkinių elgesį bei gaunant grįžtamąjį ryšį apie savo elgesio pasekmes. Taip pat vaikai turi galimybę ugdyti komandinio darbo įgūdžius, atsakomybę, mokytis susitaikyti su nesėkme, palaikyti, gerbti kitą ir priimti pagalbą - tai skatina sėkmingai prisitaikyti bendraamžių grupėje. Susitikimų metu temos bus apie: poreikius; draugystę; problemas; skirtingus bendravimo būdus/nuomones/nusiteikimus; žmonių panašumus ir skirtumus; vertybes; savęs ir kitų suvokimą/įvertinimą; pozityvius/negatyvius jausmus ir t.t.

Psichologinė grupė paaugliams skirta pažinti, nagrinėti ir labiau priimti save ir savo psichikos sveikatos ypatumus saugioje aplinkoje kartu su panašius sunkumus išgyvenančiais paaugliais. Grupės metu bus siekiama paauglius edukuoti apie tai, kas vyksta jų gyvenime, bei stiprinti jų psichologinį atsparumą. Grupinių užsiėmimų metu paaugliams bus suteikiama psichoedukacija, taip pat grupės veiklos vyks per išgyvenimų dalinimąsi su savimi ir kitais, refleksijas ir tyrinėjus, kūrybines ir kitas užduotis. Preliminarios grupių temos: jausmų atpažinimas, jų raiška ir nusiraminimo būdai; pyktis ir pykčio valdymas; liūdesys ir depresyvumas; nerimas; pasitikėjimas savimi ir savivertė. Grupinių užsiėmimų paslaugos, orientuotos į emocijų, elgesio, nuotaikos ir nerimo spektrų sutrikimų turinčius 12-17 metų paauglius (atskiru sprendimu galėtų būti priimami ir jaunesni 10-11 m.

Kaip Pasirinkti Tinkamą Specialistą?

Išsiaiškinus, kurio specialisto - psichologo, psichoterapeuto ar psichiatro - jums reikia, reikėtų atsižvelgti į keletą svarbių aspektų:

• Išsilavinimas, kvalifikacija ir profesinė kompetencija: Specialistas turėtų turėti atitinkamą išsilavinimą, priklausyti atitinkamoms profesinėms organizacijoms.
• Patirtis: Verta atkreipti dėmesį į sukauptą patirtį. Svarbu, kad specialistas turėtų ne tik bendros profesinės patirties, bet taip pat būtų konsultavęs klientus psichologinėje konsultacijoje arba psichoterapijoje.
• Specializacija: Nors visi konsultuojantys psichologai ar psichoterapeutai turi žinių ir įgūdžių įvairioms psichologinėms problemoms spręsti, patartina kreiptis į tą specialistą, kuris specializuojasi darbe būtent su ta problema ar ta sritimi, kuri jums aktuali.
• Finansinis aspektas: Daugumai svarbus ir finansinis aspektas, kuris išskirtinai svarbus psichoterapijos atveju, nes ji gali trukti gerokai ilgiau nei psichologinis konsultavimas. Kaip taisyklė, kuo aukštesnė psichologo ar psichoterapeuto kvalifikacija ir kuo didesnė jo patirtis, tuo didesnis jo valandinis įkainis. Ir priešingai, jei finansinis aspektas jums yra išskirtinai svarbus, galite pamėginti kreiptis į jaunesnius specialistus, kurie dirba su supervizoriaus pagalba.
• Pasitikėjimo jausmas: Renkantis psichologą ar psichoterapeutą svarbu ne tik specialisto kompetencija ir patirtis. Lygiai taip pat svarbu ir jau minėtas pasitikėjimo jausmas, kurį apibrėžti daug sunkiau. Todėl renkantis specialistą neišvengiamai reikia pasikliauti ir savo nuojauta. Bet koks psichologinis konsultavimas ir tuo labiau psichoterapija, gali būti sėkmingi tik tuo atveju, jei egzistuoja tvirtas ryšys tarp kliento ir specialisto. Pasitikėjimas, saugumo ir patogumo jausmas, baimės nebuvimas - visa tai yra sėkmingo bendradarbiavimo pagrindas.

Ko Tikėtis Iš Pirmojo Vizito?

Pirmo vizito metu (arba pirmo pokalbio, jei konsultacija vyksta internetu) specialistas detaliau susipažins su jūsų nusiskundimais (detaliau, nes pirminis kontaktas ir problemos aptarimas dažniausiai vyksta telefonu), įvertins juos platesniame jūsų asmenybės ir esamų aplinkybių kontekste, išsiaiškins jūsų lūkesčius. Todėl pirmo vizito metu galite tikėtis sulaukti daugiau bendrinių klausimų apie save, savo vaikystę, darbą ir pan. Pirmo vizito metu taip pat aptariamos specialisto galimybės jums padėti, galimas ir rekomenduojamas susitikimų dažnis, jų kaina, laikas bei vieta.

Pokalbio terapija yra grįsta pasitikėjimu, saugumo pojūčiu, nes tik taip galima jaustis maksimaliai patogiai, pilnai atsiverti bei kalbėti apie jus neraminančius dalykus. Todėl pirmas vizito metu turėtumėte atkreipti dėmesį į tai, ar psichologas arba psichoterapeutas leidžia jums jaustis patogiai, ar galite juo pasitikėti. Savaime suprantama, kylant abejonėms dėl ryšio su specialistu, visada rekomenduojama atvirai apie tai pasikalbėti, iškelti savo abejones į paviršių.

Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus

Tačiau bendrai, nei psichoterapijai, nei psichologo konsultacijai išskirtinai ruoštis nereikia. Priešingai, jos geriausiai veikia, kuomet jų metu yra kalbama „laisvų asociacijų“ principu, t.y. nepasiruošus, pasakojama tai, kas jums tuo metu atrodo aktualu ir svarbu.

Kur Ieškoti Psichologo ar Psichoterapeuto Lietuvoje?

Lietuvoje yra daug galimybių rasti kvalifikuotą psichologą ar psichoterapeutą.

• Psichikos sveikatos centrai (PSC): Kiekvienas gyventojas gali savarankiškai pasirinkti psichikos sveikatos centrą prie kurio nori būti prirašytas. Lietuvoje yra daugiau nei 100 psichikos sveikatos centrų visose savivaldybėse. Juose galite gauti nemokamas psichologo konsultacijas be šeimos gydytojo siuntimo.
• Visuomenės sveikatos biurai: Visuomenės sveikatos biuruose organizuojami streso ir emocijų valdymo ir kiti psichologinį atsparumą, gerovę stiprinantys užsiėmimai grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla. Taip pat galite gauti nemokamas psichologo konsultacijas be šeimos gydytojo siuntimo.
• Privatūs psichologai ir psichoterapeutai: Daugelis psichologų ir psichoterapeutų dirba privačiai. Informacijos apie juos galite rasti internete, specializuotose platformose ar rekomendacijų iš draugų ir pažįstamų.
• Emocinės paramos tarnybos: Jei jaučiate emocinius sunkumus ir norite su kažkuo pakalbėti čia ir dabar, galite kreiptis į emocinės paramos tarnybas (parama telefonu ar internetiniu susirašinėjimu).
• Psichologinių krizių pagalbos centras bei mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos: Lietuvoje nemokamai pagalbą teikia Psichologinių krizių pagalbos centras bei mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos. Pagalba teikiama nutikus krizei, kuri turi stiprų neigiamą poveikį psichikos būklei.

Papildoma Pagalba Studentams

Greitėjant gyvenimo tempui, intensyvėja ir studentų darbotvarkės - neretai jie stengiasi tarpusavyje suderinti studijas, darbą ir pramogas, o tai turi įtakos jų emocinei sveikatai. Pastaruoju metu jaunimas vis dažniau į specialistus kreipiasi dėl patiriamo streso ir nerimo, kurie neretai yra pirmieji perdegimo simptomai. KTU psichologas Eimantas Lukoševičius kalbėdamas apie darbo, studijų ir asmeninio gyvenimo balansą teigia, kad rekomenduojama skirti laiko kokybiškam poilsiui, kuris be galo svarbus norint išvengti perdegimo. „Jis leidžia atkurti emocinę pusiausvyrą. Pakankamas miego kiekis leidžia kūnui atsigauti ir atgauti energiją po kasdieninių veiklų, įtampos, o esant miego trūkumui gali padidėti streso lygis ir jautrumas stresui“, - akcentuoja E. Taip pat ne mažiau svarbi sveika mityba, užtikrinanti, kad organizmas gautų pakankamą maisto kiekį ir kitų jam reikalingų medžiagų. „Energijos trūkumas lemia, kad net ir paprastos užduotys pradeda reikalauti daugiau pastangų, laiko, todėl studentai, norėdami suspėti, pradeda aukoti miegą arba savo laisvalaikį“, - sako E. Su perdegimu kovoti padeda fizinė veikla, nes ji prisideda prie geresnės emocinės ir fizinės savijautos, gerina nuotaiką ir mažina streso lygį. „Bendraudami galime pasidalinti savo sunkumais, išsakyti patiriamus nemalonius jausmus, galbūt pažiūrėti į savo situaciją iš kito kampo. Tai padeda persiplanuoti savo veiklas ir susidėlioti prioritetus. Tuo tarpu hobiai nukreipia dėmesį nuo studijų ir padeda atsipalaiduoti“, - priduria V. „Rekomenduojama mokytis sakyti „ne“ per dideliems reikalavimams, daryti reguliarias pertraukas ir praktikuoti atsipalaidavimo metodus - meditaciją, jogą. Jos padės jaustis geriau ir išvengti sudėtingų emocinių problemų“, - kalba E.

Siekiant užtikrinti gerą savijautą ir padėti studentams susidūrus su emocinėmis problemomis, Kauno technologijos universitetas (KTU) studentams teikia emocinę pagalbą - studentai gali užsiregistruoti nemokamoms psichologo konsultacijoms, organizuojamos paskaitos, grupiniai užsiėmimai kaniterapijos sesijos. „Tikimės, kad šiais metais startavusi antroji konkursinė eilė padidins studijų prieinamumą individualių poreikių turintiems studentams. Pastaruoju metu jaunimas vis dažniau į specialistus kreipiasi dėl patiriamo streso ir nerimo, kurie neretai yra pirmieji perdegimo simptomai.

Psichologija ir Psichoterapija: Kuo Jos Skiriasi?

Neretai klientai, ieškantys psichikos sveikatos specialisto pagalbos užduoda šį klausimą „Kuo skiriasi psichologija ir psichoterapija?“. Pasiaiškinkime kuo šios giminingos disciplinos skiriasi ir kas jas jungia.

Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro

Pradėkime nuo klausimo, kas yra psichologija? Psichologija, - tai mokslas, nagrinėjantis žmonių elgesį ir protinį bei emocinį veiklumą. Jos tikslas yra suprasti, paaiškinti ir prognozuoti, kaip žmonės suvokia, mąsto, jaučia ir elgiasi.

Psichologija, kaip mokslas, tiria daugybę sričių, įskaitant individualų elgesį, socialinę sąveiką, protinę veiklą, emocijas, sveikatą, išmokimą, atmintį, suvokimą ir daugelį kitų aspektų. Ji naudoja įvairius tyrimo metodus, įskaitant stebėjimą, eksperimentus, apklausas, psichometrinius testus ir kt.

Pagrindinės Psichologijos Sritys

Psichologija yra plačiai įvairių sričių mokslas, tyrinėjantis elgesį, protinius procesus, jausmus, suvokimą ir mąstymą. Yra keletas pagrindinių psichologijos sričių, kurios padeda išsamiau suprasti žmogaus elgesį ir psichiką. Štai pagrindinės psichologijos sritys:

• Klinikinė psichologija nagrinėja psichologinius sutrikimus ir teikia pagalbą žmonėms, turintiems psichologinių sunkumų.
• Santykių psichologija fokusuojasi į tarpasmeninius santykius ir grupių dinamiką.
• Sveikatos psichologija siekia suprasti, kaip psichologiniai veiksniai įtakoja fizinę sveikatą ir gerovę.
• Darbo ir organizacinė psichologija nagrinėja elgesį darbo vietoje ir organizacijose.
• Vystymosi psichologija tyrinėja žmogaus raidą nuo gimimo iki suaugusiųjų amžiaus.

Psichologija taip pat susijusi su įvairiais psichoterapijos metodais, kurie padeda asmenims spręsti emocinius ir elgesio sunkumus bei tobulinti savo gerovę. Populiariausi psichoterapijos metodai apima kognityvinę elgesio terapiją, psichoanalizę, humanistinę terapiją ir daugelį kitų.

Svarbu paminėti, kad psichologija yra dinamiška mokslinė disciplina, nuolat tobulėjanti ir besikeičianti, papildoma naujais tyrimais bei atradimais. Turbūt mažai sričių, kuriose psichologija nebūtų taikoma: švietimas, verslas, sveikata, sportas, vadyba ir daugelis kitų, siekiant suprasti ir pagerinti žmonių gyvenimo kokybę.

Psichologijos Mokslo Atsiradimas

Psichologijos, kaip mokslo atsiradimas, savo šaknimis siekia senovės graikų filosofų ir mąstytojų domėjimąsi žmogaus siela, sąmonės ir protu. Tačiau psichologija kaip mokslinė disciplina pradėjo formuotis XIX amžiuje.

Vienas iš pirmųjų ir svarbiausių psichologijos įkūrėjų yra vokiečių mokslininkas Wilhelmas Wundt, kuris 1879 metais įkūrė pirmąją psichologijos laboratoriją Leipcige, Vokietijoje. Wundt siekė ištyrinėti žmogaus sąmonę ir suvokimą naudodamas stebėjimus ir eksperimentus. Jo darbai padėjo pagrindą psichologiją laikyti atskira mokslų sritimi.

Tuo pačiu metu kitą svarbų įnašą į psichologijos vystymąsi padarė amerikiečių filosofas ir psichologas Williamas Jamesas. Jis siekė suprasti, kaip žmonės elgiasi ir prisitaiko prie savo aplinkos.

Per kitus dešimtmečius psichologija kaip mokslo sritis plėtėsi ir augo, atsirado įvairios teorijos ir kryptys, nagrinėjančios įvairius psichologijos aspektus.

Svarbiausi žingsniai buvo moksliniai tyrimai, eksperimentai ir teorijų kūrimas, siekiant suprasti ir paaiškinti žmonių elgesį, suvokimą, emocinę ir protinę veiklą.

Psichologija ir Psichoterapija: Skirtumai

Psichologija, kaip jau išsiaiškinome, yra mokslinė disciplina. Psichoterapija, kita vertus, yra konkrečios terapinės intervencijos forma, skirta padėti žmonėms spręsti psichologinius sunkumus, išgyventi emocinius iššūkius ir sustiprinti savo gerovę. Tai - veiksmingas būdas gydyti ir palengvinti psichologinius sutrikimus, tokius kaip depresija, nerimas, potrauminis stresas, priklausomybės ir kitos psichologinės problemos.

Psichoterapija gali vykti individualiai arba grupėje, o psichoterapeutai gali naudoti įvairias terapijos metodikas, priklausomai nuo paciento poreikių ir terapijos tikslų.

Psichoterapijos istorija siekia senovės laikus, kuriose buvo naudojamos įvairios gydymo ir terapinės praktikos emociniams ir psichologiniams sunkumams spręsti.

Psichoterapijos Istorijos Pradžia

• Senovinės ir tautinės gydymo praktikos: Daugelis senovės kultūrų turėjo savas gydymo praktikas, kuriose buvo įtraukti psichologiniai ir dvasiniai elementai. Tai šamaniniai ritualai, sapnų analizė ir interpretavimas, pasakojimai ir augalų, vaistažolių bei psichoaktyvių grybų naudojimas. Senovės Egipto, Graikijos ir Romos civilizacijose taip pat buvo ankstyvos kalbos terapijos ir konsultavimo formos.
• Freudas ir psichoanalizės gimimas: XIX amžiaus pabaigoje Austrijos gydytojas ir neurologas Sigmundas Freudas sukūrė psichoanalizę. Jis teigė, kad psichologiniai sunkumai yra susiję su pasąmonės konfliktais ir pabrėžė ankstyvos vaikystės patirties svarbą. Freudo terapijos technikos apėmė laisvą asociaciją, sapnų analizę ir perkėlimo bei pasipriešinimo interpretaciją.
• Psichodinaminiai požiūriai: Freudo idėjos turėjo įtako psichodinaminių terapijų kūrimui. Karlas Jungas, Alfredas Adleris ir kiti psichoanalitikai plėtojo Freudo teorijas, akcentuodami skirtingus asmenybės aspektus ir terapijos technikas.
• Humanistinės ir egzistencinės terapijos: XX amžiaus viduryje atsirado humanistinės terapijos, tokių kaip Karlo Rodžerso asmenybės centruota terapija ir Fritz'o Perlso gestalt terapija. Šios terapijos buvo orientuotos į individualų asmenybės augimą, savirealizaciją ir terapinio santykio svarbą. Egzistencinei terapijai įtakos turėjo filosofų Søreno Kjerkegoro ir Jean-Paulo Sartro nagrinėjamos temas, susijusios su prasmės, laisvės ir atsakomybės ieškojimu.
• Kognityvinės ir elgesio terapija: XX amžiaus 5-6 dešimtmečiais į populiarumą iškilo kognityvinės ir elgesio terapijos modelis. Aarono Becko, susitelkimas į neigiamų mąstymo modelių identifikavimą ir keitimą tapo kognityvinės psichoterapijos krypties pradžia. Elgesio terapija, remiantis B.F. Skinnerio ir Ivano Pavlovo darbais, siekė keisti elgesį naudojant mokymosi principus ir sąlyginį refleksą.
• Integracija ir įvairovė: Laikui bėgant, psichoterapija tapo įvairesnė, įtraukiant įvairių teorinių orientacijų ir technikų elementus. Pasirodė eklektiški ir integraciniai požiūriai, siekiant pritaikyti terapiją individualiems poreikiams. Naujos terapijos formos, tokios kaip dialektinės elgesio terapijos (DBT), priėmimo ir įsipareigojimo terapijos (ACT) bei dėmesio sutelkimo terapija, taip pat įgijo pripažinimą.

Šiuo metu psichoterapija apima daugybę teorinių orientacijų ir technikų. Ji naujinasi ir prisitaiko prie naujų tyrimų, kultūrinių kontekstų ir klientų poreikių. Psichoterapija praktikuojama įvairiose srityse, įskaitant privačias praktikas, klinikas, ligonines ir bendruomenės psichikos sveikatos centrus, ir ji vaidina svarbų vaidmenį skatinant psichinę sveikatą ir gerovę.

Taigi, galima sakyti, kad psichologija yra platesnės srities mokslas, tiriantis žmogaus psichologiją, o psichoterapija yra konkrečių terapinių metodų taikymas, siekiant padėti žmonėms gerinti savo emocinę ir psichinę sveikatą.

Populiariausios Psichoterapijos Rūšys

Psichologija gali būti naudinga psichoterapijai, nes psichologinių žinių ir supratimo pagrindu galima kurti ir taikyti veiksmingus psichoterapinius metodus.

Štai keletas populiariausių psichoterapijos rūšių:

1. Kognityvinė elgesio terapija (CBT): tai viena iš plačiausiai pripažintų ir naudojamų psichoterapijos formų. CBT dėmesys skiriamas neigiamų ar nenaudingų mąstymo modelių ir elgesio nustatymui ir keitimui. Tai padeda asmenims ugdyti sveikesnius mąstymo modelius ir susidorojimo įgūdžius.
2. Psichoanalitinė-psichodinaminė terapija: psichodinaminė terapija remiasi idėja, kad daugelis mūsų patirčių, net ir tos, kurios nėra mūsų įsisąmonintos, daro įtaką mūsų elgesiui ir emocijoms. Joje siekiama padėti pacientams suprasti nesąmoningus modelius ir neišspręstus konfliktus, siekiant ilgalaikių pokyčių.
3. Humanistinė terapija: ši terapija įskaitant ir egzistencinę terapiją, pabrėžia asmens asmeninį augimą ir savigarbą. Tai pabrėžia savęs atradimo ir savęs priėmimo svarbą, padedant klientams išnaudoti savo potencialą ir vidinius išteklius.
4. Santykių terapija: orientuota į tarpasmeninius santykius ir bendravimą. Tai padeda asmenims suprasti ir pakeisti neveiksmingus santykių su kitais modelius, siekiant pagerinti savo santykius. Šio tipo terapijoje dažnai naudojami grupiniai, šeimos ar porų užsiėmimai.

Tai tik keletas populiariausių pavyzdžių, nes psichoterapijos srityje taip pat yra ir daug kitų požiūrių ir variantų. Pavyzdžiui, egzotiškos psichoterapijos ar alternatyvūs terapijos būdai, kurie gali turėti net ir unikalių ar netradicinių elementų.

#

tags: #psichologas #indiidualus #grupiniai #uzsiemimai