Apsipirkimo priklausomybė, dar vadinama oniomanija, yra elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nenumaldomu poreikiu pirkti dažniausiai visiškai nereikalingus daiktus. Šis sutrikimas gali sukelti nepageidaujamas pasekmes tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Svarbu suprasti, kad priklausomybė nuo apsipirkimo nėra tik finansinė problema, tai yra gilesnė emocinė problema, kurią reikia spręsti.
Apsipirkimo Priklausomybės Apibrėžimas ir Klasifikacija
Gydytoja psichoterapeutė Rūta Kažimėkienė aiškina, kad apsipirkimo epizodas prasideda įtampos periodu, kuris pereina į nesugebėjimą atsispirti pagundai pirkti būseną bei baigiasi palengvėjimu atlikus veiksmą. Šio sutrikimo klasifikacija vis dar nėra nusistovėjusi - skirtingos psichiatrų tradicijos skirtingai interpretuoja oniomanijos prigimtį. Vieni ją sieja su obsesiniais-kompulsiniais, kiti - su impulsų kontrolės ar potraukių sutrikimais.
Psichologas Paulius Rakštikas teigia, kad malonumą patiriame daugybe skirtingų būdų ir vienas jų - perkant, vartojant, džiaugiantis kokiu nors gautu daiktu ar prizu. Tokį džiaugsmą patirti yra normalu, tačiau kai šio malonumo, sąmoningai ar ne, pradedame siekti per dažnai ir per didele apimtimi, vaikantis greito būdo sunkiau pakeliamas emocijas užgožti malonumu, tuomet tai tampa rizika.
Apsipirkimo Priklausomybės Požymiai
Norint identifikuoti šį sutrikimą, svarbu atkreipti dėmesį į keletą požymių:
- Stiprus noras pirkti: Beveik kasdien jaučiamas stiprus noras ką nors nusipirkti, net ir smulkmenas, kurios nėra būtinos.
- Nekontroliuojamos išlaidos: Nesugebėjimas kontroliuoti išlaidų, perkama ne pagal savo galimybes.
- Teigiamos emocijos apsipirkinėjant: Apsipirkimas sukelia teigiamas emocijas, kurios padeda sumažinti įtampą, tačiau vėliau jaučiamas kaltės ir gėdos jausmas. Gera nuotaika apsipirkus skatina kartoti tokį elgesį ir taip patenkama į uždarą ratą. Apsipirkus ir patiriant malonumą smegenyse išsiskiria neuromediatorius dopaminas, kuris taip pat vaidina svarbų vaidmenį psichoaktyvių medžiagų vartojime, priklausomybėje nuo lošimų.
- Slėpimas nuo artimųjų: Bandymas slėpti pirkinius ir sąskaitas nuo artimųjų, kad išvengti konfliktų šeimoje.
- Nesėkmingi bandymai sustoti: Daugybiniai bandymai atsikratyti apsipirkinėjimo, pažadai artimiesiems pasikeisti, kurie dažnai lieka neįgyvendinti. Priklausomas nuo apsipirkinėjimo žmogus apleidžia kitas buvusias mėgiamas ir svarbias veiklas ir visą dėmesį ima skirti vaikščiojimui po prekybos centrus, parduotuves, naršymui po internetines parduotuves.
Apsipirkimo Priklausomybės Paplitimas ir Rizikos Grupės
Sudėtinga nusakyti skaičių žmonių, kurie turi šią priklausomybę, nes sunku nustatyti ribą tarp patologinio ir socialiai priimtino elgesio. Taip pat žmonės nesikreipia pagalbos, nes nepakankamai žino apie šią priklausomybę, todėl ir jos mąstą nustatyti sudėtina.
Taip pat skaitykite: Sveiko požiūrio formavimas į apsipirkimą
Tyrimai rodo, kad 8-16 proc. žmonių turi problemų dėl pernelyg didelio ar nekontroliuojamo pirkimo. Labiau specializuoti klinikiniai tyrimai pateikia kur kas mažesnius skaičius: 3 proc. suaugusių ir 8 proc. jaunų Europos žmonių turi priklausomybę nuo apsipirkimo, kuri gali būti laikoma patologine, t. y. rimtai paveikiančia nuo jos kenčiančių žmonių gyvenimą. Pavyzdžiui, JAV kompulsyvaus pirkimo paplitimas svyruoja nuo 2 proc. iki 12 proc. ir daugiau. Be sunkių priklausomybės nuo apsipirkimo atvejų, apie 30-50 proc. gyventojų turi išlaidų savikontrolės trūkumų arba per daug perka. Europos ataskaitos duomenimis, 33 proc. suaugusiųjų ir 46 proc. Europos jaunimo turi nedidelių ar vidutinio sunkumo problemų dėl priklausomybės nuo apsipirkinėjimo arba nepakankamos finansinės savikontrolės.
Didėjant žmonių amžiui, mažėja nuo apsipirkimo priklausomų asmenų skaičius. Siekiant paaiškinti dažnesnį jaunų žmonių priklausomybės nuo apsipirkimo paplitimą įrodyta, kad jaunesni žmonės gimė ir augo vis labiau vartotojiškoje visuomenėje ir nuo pat gimimo patyrė reklamos ir rinkodaros poveikį. Priešingai, labai neįprasta, kad priklausomybės nuo apsipirkimo problemų turėtų vyresni nei 65 metų žmonės.
Nuo pat pradžių, kai buvo pastebėta ši problema XIX a. pabaigoje, tai buvo laikyta išimtinai moterų liga. Ir dabar nedaug kas pasikeitė. Laikoma, kad apie 80 proc. kenčiančiųjų nuo šio sutrikimo yra moterys. Iškelta įvairių hipotezių, aiškinančių šiuos skirtumus. Pavyzdžiui, kad žmonėms lengviau išsivysto priklausomybė nuo elgesio, kurį jie kartoja, o didžiąją pirkinių dalį iki šiol namams parūpina moterys. Kadangi apsipirkimas nemažai daliai moterų yra viena iš įprastinių veiklų, jis lengvai tampa „pabėgimu“ nuo sunkių emocijų ar kitų problemų ir galiausiai virsta priklausomybe. Kitos teorijos aiškina, kad moterų apsipirkinėjimai dažniausiai susiję su „grožio kulto“ prekėmis - rūbais, batais, kosmetika, papuošalais ir kad pradinę įtaką daro bendras reklamų, žiniasklaidos, socialinės žiniasklaidos fonas.
Gydymo Būdai
Dauguma žmonių, turinčių šių problemų, nei ieško, nei sulaukia gydymo. Tie, kurie pradeda ieškoti pagalbos, dažniausiai tam ryžtasi tik po ilgų metų kančių, kai priklausomybė jau yra sukėlusi labai rimtų finansinių pasekmių ir pakenkusi santykiams su šeima bei socialine aplinka.
Pirmas žingsnis pagalbos link yra atpažinimas, supratimas ir pripažinimas, kad turime priklausomybę nuo apsipirkimų. Jau vien įsisąmoninimas to, kas su mumis vyksta, gali turėti teigiamos įtakos ir padėti atlikti sekančius būtinus veiksmus.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Antras žingsnis būtų sąmoningos pastangos apsaugoti save nuo dar didesnių finansinių nuostolių. Tam tinka patys įvairiausi būdai, pradedant grynųjų pinigų ir debetinių kortelių patikėjimu patikimam asmeniui ir baigiant kredito kortelių atsisakymu. Jei tai neįmanoma, bent jau patikėkite jas saugoti artimiesiems, neišsaugokite kortelių duomenų internetinės naršyklės sistemoje, kad negalėtumėte pasinaudoti kilus impulsui.
Savipagalbos Strategijos
- Venkite apsipirkimo apėmus emocijoms: Neikite į prekybos centrą, kai jaučiate emocinę tuštumą, kurią norisi užpildyti.
- Apsipirkite su palyda: Kartu veskitės artimą žmogų - draugą, šeimos narį.
- Pirkite pagal sąrašą: Pirkite tik pagal iš anksto apgalvotą ir sudarytą pirkinių sąrašą, kad nepasiduotumėte pagundoms.
- Ribokite laiką internete: Venkite internetinių parduotuvių, ribokite prie išmaniųjų ekranų leidžiamą laiką.
- Atsigręžkite į kitas veiklas: Pajutus pirkimo potraukį, prisiminkite malonią, bet jau pamirštą veiklą, pomėgius, draugus, meną ar savo laiko skirti labdaringai veiklai.
Profesionalios Pagalbos Būdai
- Psichologinė terapija: Kreipkitės pagalbos į specialistus: psichologus ar psichoterapeutus. Specialistai padės suprasti, kokios emocijos skatina pirkti, išmoksite jas atpažinti ir sau padėti sveikesniais būdais.
- Palaikymo grupės: Susiraskite palaikymo grupę, pavyzdžiui, „anoniminiai apsipirkinėtojai“. Lietuvoje kol kas dar panašių grupių nesimato, tačiau anglakalbių - tikrai yra.
- Medikamentinis gydymas: Jei kartu pasireiškia depresija, nerimo ar valgymo sutrikimai, gydytojas gali paskirti gydymą medikamentais.
Vartotojiškos Visuomenės Įtaka ir Sąmoningumas
Psichologas P. Rakštikas pataria neskubėti savo bėdų priežastimi laikyti aplinkos. Aplinka mus veikia, o jeigu žmogus mažiau atsparus - veikia stipriai. Jei esame sąmoningi, jaučiame kokius mūsų poreikius, motyvus ir lūkesčius skatina reklamos, galime žaismingas jas tyrinėti, o ne tapti jų vergais.
Psichologas siūlo išbandyti žaidimą: viską, ką pastebite aplink (stendai, iškabos, afišos, reklamos ir kt.) pasitikite su klausimu sau: kokį poreikį manyje tai skatina? Nebūtinai sužinosite, ko tiksliai norėjo reklamos kūrėjai, bet svarbiau yra atrasti ką tai skatina jums. Tuomet dar galite įvertinti tai 10 balų skalėje (nuo 1 - manęs tai nejaudina iki 10 - stipriai traukia). Taip sukursite šiek tiek erdvės tarp reklamos ir savęs, identifikuojant poreikį ir jo stiprumą, bei su laiku aiškės kokioms žinutėms ir idėjoms esate mažiau atsparūs. Mažesnis atsparumas šiuo atveju ir yra mūsų sritis, kuri yra mūsų individuali rizika, pavyzdžiui, nusipirkti ko nereikia ar permokėti.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
tags: #apsipirkimo #priklausomybe #gydymas