Įvadas
Depresija yra plačiai paplitęs psichikos sveikatos sutrikimas, veikiantis žmogaus emocinę gerovę, bendrą sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę. Ji gali turėti įtakos kasdieniam gyvenimui, darbui ir santykiams su žmonėmis. Depresijos priežastys vis dar nėra iki galo aiškios, o kartais pastebimos priežasties gali ir nebūti. Manoma, kad kai kurie žmonės jau gimsta turėdami polinkį susirgti depresija. Kitiems tam tikrų medžiagų disbalansą smegenyse ir depresiją gali sukelti sukrečiantys įvykiai, ligos, vaistai ir kiti veiksniai. Vienas iš tokių reikšmingų veiksnių yra lėtinės somatinės ligos, tokios kaip diabetas, vėžys, artritas, širdies yda, ŽIV ar lėtinis skausmas ir kt. Dvi ligos, pasireikšdamos kartu, komplikuoja viena kitos gydymą ir eigą. Šiame straipsnyje nagrinėsime, ar dažnai lėtinės ligos sukelia depresijos epizodus, kokios yra to priežastys ir ryšys.
Tyrimai ir statistika
Statistiniai duomenys rodo, kad per metus depresiją patiria apie 6,7% suaugusiųjų. Moterys depresiją patiria dažniau nei vyrai. Apie 10 iki 27 proc. sergančiųjų vėžiu serga ir depresija, o 50 proc. sergančiųjų Parkinsono liga patiria depresiją. Taip pat, 27 proc. sergančiųjų diabetu taip pat nustatoma depresija, o vienas trečdalis pacientų, užsikrėtusių ŽIV, serga kliniškai ryškia depresija.
Pirminės sveikatos priežiūros centre atliktas vienmomentis retrospektyvinis tyrimas parodė, kad 70,7 proc. sergančiųjų buvo diagnozuotas depresijos epizodas, o 28,6 proc. atvejų ji pasireiškė pakartotinai. Apskaičiuota, kad 51,28 proc. sergančiųjų lėtinę ligą įvardijo kaip priežastį depresijai atsirasti. Daugiausiai tarp atrinktų asmenų vyravo pirminė arterinė hipertenzija (47,86 proc.), onkologinės ligos (19,23 proc.), stuburo slankstelių patologija (17,52 proc.), artrozės (14,53 proc.), skydliaukės ligos (14,10 proc).
Lėtinės ligos ir depresijos ryšys
Onkologinės ligos
Onkologinės ligos, kaip stiprus stresogeninis veiksnys, gali būti kartu pasireiškiančios depresijos priežastis. Daugelis vaistų, skiriamų gydant onkologines ligas, gali sukelti depresijos simptomus. Tyrimas parodė, jog diagnozavus onkologinę ligą asmuo susirgs ir depresija (χ2=24.525; p=0,001), dažniausios lokalizacijos - gimdos ir krūtų piktybiniai procesai (n= atitinkamai 11 ir 10).
Sergančiųjų vėžiu sergamumas depresija priklauso ir nuo amžiaus bei vėžio būklės. Tačiau pastebėta, kad dauguma šių ligonių nesako savo onkologams apie depresiją. Dažniausiai jie nenori trukdyti gydytojui, kad susitelktų prie vėžio gydymo. Tuo tarpu į sergančiųjų onkologinėmis ligomis depresiją reikėtų atkreipti ypač didelį dėmesį, kadangi tokiais atvejais depresijos simptomus labai sunku įvertinti, nes energijos stoka, silpnumas (ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), judesių sulėtėjimas, miego sutrikimai (būdinga, kad pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai), apetito pokyčiai, įvairių kūno vietų skausmai gali atsirasti ir nuo gydymo, kai skiriama chemoterapija, spindulinis gydymas ar operacija.
Taip pat skaitykite: Depresijos gydymo būdai
Kaulinės sistemos patologija
Kaulinės sistemos patologiją kaip depresijos priežastį įvardijo 50 (66.7 proc.) tiriamųjų, o analizė nustatė, jog šie pacientai gali susirgti ir depresija (χ2=10.457; p=0,001). Skausminis sindromas lydėjo kai kurias lėtines ligas (daugiausia osteochondrozes ir radikulopatijas (58,75 proc.), artrozes (31,25proc.), onkologines ligas (16,25 proc.), todėl 70 proc. šių tiriamųjų (n=80) įvardijo skausmą kaip depresijos priežastį.
Širdies ir kraujagyslių ligos
Tyrimais įrodytas ryšys tarp depresijos ir sergamumo bei mirštamumo nuo širdies infarkto. Kaip rodo patirtis, 15-20 proc. sergančiųjų širdies ligomis būklė atitinka sunkios depresijos diagnozės reikalavimus ir dar daugelis kenčia nuo švelnesnių depresijos formų.
Kitos lėtinės ligos
Tyrimai rodo, kad skydliaukės (p=0,731), kardiovaskulinės (p=0,045), nervų sistemos (p=0,256), lėtinės plaučių (p=0,803) ligos, cukrinis diabetas (p=0,706), lėtinių ligų diagnozės nėra susijusios su depresijos atsiradimu.
Depresijos įtaka lėtinių ligų eigai
Depresija gali pabloginti ir kitas būkles, tokias kaip alkoholizmas, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, taip pat valgymo sutrikimai. Štai valgymo sutrikimai, tokie kaip bulimija ir anoreksija, kartu su depresija pasireiškia nuo 50 iki 75 proc. atvejų. Gėdos, kaltės ir savivertės trūkumo jausmai, kurie būdingi tokių sutrikimų turintiems žmonėms, yra ir bendri depresijos simptomai. Tokiu atveju, kai žmogus piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais ar jį vargina valgymo sutrikimai, sunku pasakyti, kas yra priežastis, o kas - pasekmė.
Depresijos gydymas sergant lėtinėmis ligomis
Problema ta, kad depresiją diagnozuoti tokiais atvejais gana sunku, nes dauguma ligonių niekuomet nesikreipia į psichikos sveikatos specialistus, didžioji dalis sergančiųjų somatinėmis ligomis skundžiasi vien somatiniais negalavimais, depresijos dažniausiai būna užmaskuotos.
Taip pat skaitykite: Naujausi tyrimai apie paauglius
Tyrimo metu slaugytojos telefonu bendravo su pacientais po koronarinių arterijų operacijos ir derino savo veiksmus su klinikine komanda, sudaryta iš psichiatro, psichologo ir terapeuto. Paaiškėjo, kad 50 proc. asmenų, su kuriais bendravo slaugytojos, sumažėjo depresinė nuotaika, palyginti su 29,6 proc., kai pacientai gydyti įprastu būdu.
Gydymas gali apimti vaistus (antidepresantus), psichoterapiją (kognityvinę elgesio terapiją, dialektinę elgesio terapiją, psichodinaminę terapiją), šviesos terapiją, elektrokonvulsinę terapiją (EKT) ir alternatyvias terapijas.
Taip pat skaitykite: Savižudybių prevencija