Paauglystė - tai sudėtingas ir transformuojantis laikotarpis, kupinas fiziologinių, psichologinių ir socialinių pokyčių. Šiame etape paaugliai susiduria su iššūkiais, susijusiais su savęs suvokimu, santykiais su aplinkiniais ir savo vietos visuomenėje paieška. Straipsnyje nagrinėjami paauglių psichologinių santykių ypatumai, problemos ir galimi sprendimo būdai, siekiant padėti paaugliams ir jų tėvams sėkmingai pereiti šį svarbų gyvenimo etapą.
Paauglystės Specifika ir Iššūkiai
Paauglystė - vienas sudėtingiausių amžiaus tarpsnių, nes šiuo laikotarpiu vyksta labai svarbūs fiziologiniai, psichologiniai ir socialiniai pokyčiai. Keičiasi aplinkinio pasaulio, savo vaidmens jame, taip pat ir atsakomybės suvokimas bei vertybės. Paauglystė yra natūralus raidos etapas, kurio metu viskas, kas nenormalu, yra normalu.
Paauglystės pradžia yra ir sparčių fizinių kūno kitimų pradžia. Ryškiausi jų kūno proporcijų ir ūgio. Lytinis brendimas skirstomas į 3 fazes: prepubertetą (brendimo įžangą), pubertetą (tikrąjį brendimą) ir postpubertetą (brendimo pabaigą). Paauglystėje augimo tempas toks pat kaip pirmaisiais gyvenimo metais (15-25 cm per metus). Augant kūnui keičiasi jo proporcijos, paauglys tampa fiziškai stipresnis, nors jo judesių koordinacija laikinai menkėja. Nustatyta, jog lytinis brendimas gali prasidėti apie 7 metus, o vėliausiai apie 14 metus.
Tačiau paaugliai dažnai kenčia nuo suaugusiųjų nesupratimo, reguliavimo, priekaištų. Tuo pačiu patys išgyvena jausmų sumaištis, prieštaringus norus ir interesų konfliktus. Šis nelengvas, bet laikinas, laikotarpis ypatingai svarbus augančio žmogaus savivertei, ateičiai ir galimybėms. Paauglys, patyręs mažiau tėvų meilės, gali būti labiau linkęs į įvairius destruktyvius veiksmus, susijusius su saviverte. Suaugusieji gi kenčia, nes vaikai tapo grubūs, neatviri, neklauso.
Paauglių Elgesio Ypatumai
Paauglystė - tai laikotarpis, kai vaikas tampa paaugliu, o tėvai pasimeta ir nebežino, kaip elgtis. Paaugliams būdingas maištas, noras įtvirtinti savo identitetą, atsikalbinėjimas ir bendraamžių nuomonės vertinimas labiau nei tėvų.
Taip pat skaitykite: Paauglių patyčių pasekmės
Viską, ką aprašėte, yra gana tipinis paauglio elgesys, t.y. paaugliai nori įtvirtinti savo identitetą atskirą nuo gimtosios šeimos, susivokti, kas jie tokie ir ko nori šiame gyvenime ir tam, kad šie tikslai būtų pasiekti, paaugliai dažniausiai pradeda maištauti prieš nusistovėjusias taisykles šeimoje, atsikalbinėti, bendraamžių nuomonę vertinti labiau nei tėvų.
Tapatumo Ieškojimas ir Socialiniai Santykiai
Eriksono teorija paauglystę apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą. Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo, nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai. Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą, reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką: fizinį brendimą, socialinį patyrimą, kognityvinę raidą. Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas, kuriame realybė tampa antraeile.
Paauglys, išsilaisvinęs iš tėvų, vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes. Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus. Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė. Šeima taip pat yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui.
Paaugliui labai svarbu priklausyti grupei: virtualiuose socialiniuose tinkluose, klasėje, komandoje, gaujoje. Priklausydamas grupei (-ėms) paauglys išbando įvairius vaidmenis, įtraukia juos į savo asmenybę arba konfliktuoja. Tai reikšmingas žmogaus raidos etapas, leidžiantis atrasti savo gyvenimo kryptį, tikslus ir prasmę.
Paauglių Poreikiai
Paauglio poreikiai artėja prie suaugusiojo poreikių. Remiantis A. Maslow, paaugliams svarbūs fiziologiniai, saugumo, meilės ir priklausymo, pagarbos ir savirealizacijos poreikiai. 12-14 metų paaugliai yra komformistiški, jie labiau orientuojasi į bendraamžius, o todėl jų savirealizacijos poreikis silpnesnis. Poreikiai priklauso ir nuo lyties.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata: D. Vėlavičienės įžvalgos
Paaugliui reikia tėvų meilės. Nepaisant to, kad fiziškai sūnus ar dukra jau gali atrodyti subrendę, emociškai jie tebėra vaikai, kuriems reikia jausti, kad yra mylimi ir svarbūs savo tėvams net ir tada, kai jų elgesys yra nepakenčiamas. Paauglys - kaip veidrodis: jis daugiau atspindi jam teikiamą meilę, negu pats ją skleidžia. Jeigu paaugliui rodoma meilė - jis ją grąžina, jei pyktis - jis ir gražina pyktį.
Paauglys nori jaustis saugus, bet nevaržomas. Paauglystė - savo nepriklausomybės ribų plėtimo amžius. Protestas prieš tėvų įkyrią kontrolę, griežtų taisyklių laužymas yra būdas įrodyti pasauliui, kad jie yra, nes kitaip to išreikšti dar nesugeba, bet protingos, argumentuotos taisyklės, užtikrinančios paauglių saugumą, parodo, kad jie tėvams rūpi.
Paauglys nori gerbti savo tėvus. Paauglystė - santykių šeimoje pertvarkymo laikas. Jei vaikas klausė tėvų todėl, kad jie yra tėvai, tai paauglys klausys tik tada, jei reikalavimai bus logiški ir argumentuoti. Priversti galima tik bijoti, o pagarbą reikia nusipelnyti.
Paauglys nori būti vertinamas ir gerbiamas. Ko jie bijo labiausiai - tai ne nuomonių skirtumo, o pykčio, pajuokos, nuvertinimo. Jei į netinkamą sūnaus ar dukros elgesį sureagavote grubiai, per stipriai, dera atsiprašyti. Nuoširdumas, drąsa pripažinti savo klaidas, sugebėjimas nekritikuoti yra elgesio stilius, kurio paaugliai išmoksta iš tėvų. Jausdamas tėvų pagarbą sau, paauglys išmoksta gerbti ir vertinti save bei aplinkinius.
Paauglys turi teisę atvirai ir tiesiogiai reikšti savo jausmus. Jei nuolat kartosite savo supykusiam paaugliui „Nedrįsk su manimi taip šnekėti!“, jis liausis tą sakyti tiesiogiai, bet išreikš, pats to nesuvokdamas, jus liūdinančiu elgesiu: iššaukiančia šukuosena, blogais pažymiais mokykloje, galbūt alkoholiu ar narkotikais. Paaugliai dažnai netinkamu elgesiu netiesiogiai išreiškia priešiškumą mums, kai draudžiame jį išreikšti žodžiais.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos
Virtuali Komunikacija ir Z Kartos Ypatumai
Atlikęs tyrimus mokslininkas Jimenezas A. G. Minėtasis Patti Valkenburg ir Jochenas Peteris tyrimas atskleidė, kad bendravimas internetu palengvina ir savo lytinio identiteto tyrinėjimą. Virtualioje erdvėje paaugliai drąsiau bendrauja su priešingos lyties bendraamžiais, flirtuoja, skiria pasimatymus. Ši savęs pažinimo sritis itin reikšminga paauglystėje.
Virtualios komunikacijos galimybių dabar yra be galo daug. Ar tai blogai? Pasitaiko nuogąstavimų, kad taip nukenčia socialiniai paauglio įgūdžiai, kad tiesioginis bendravimas tampa antraplanis arba labai paviršutiniškas. Bet ar tikrai taip yra? Virtualus bendravimas taip pat turi savo socialines taisykles. Kiek draugų paspaudė „Patinka“, kam patinka, o kam nepatinka - visa tai įvertinama ir turima omenyje tiesiogiai bendraujant.
Visi kalbinti paaugliai patvirtino, kad tiesioginis bendravimas yra reikšmingas. Jie teigė, kad svarbiausia bendravimo forma yra tiesioginis bendravimas, o virtuali komunikacija tėra tarpinė stadija, palengvinimas, kai nelabai patogu iš karto užkalbinti arba pakalbėti apie svarbius dalykus.
Pagrindinės Tėvų Klaidos Bendraujant Su Paaugliais
Kai mielas ir paklusnus vaikas ima virsti į neaišku asmenį, kuris jau nebėra vaikas, bet dažnai elgiasi kaip vaikas, dar nėra suaugęs, bet reikalauja suaugusiojo teisių, tėvai pasimeta ir nebežino nei kaip elgtis, nei kaip reaguoti į savo vaiką. Be to, tėvai dažnai jaučiasi nejaukiai šalia savo bręstančio vaiko, kurio kūnas sparčiai keičiasi, kuris nebenori būti apkabinamas ar priglaudžiamas, kuris nori daugiau erdvės ir privatumo, o nuotaika nuolat šokinėja. Dėl to nejaukumo ar tiesiog nežinojimo tėvai ir kiti suaugusieji pridaro klaidų bendraudami su paaugliu, dėl kurių atstumas tarp paauglio ir suaugusiojo ne sumažėja, o dar padidėja.
- Visos problemos ir nesusikalbėjimai „nurašomi“ sunkiam etapui - paauglystei. Jei paauglys visas dienas neišlenda iš kambario arba nustoja valgyti namuose arba dieną miegą, o naktį būdrauja arba atsisako eiti į mokyklą, nes jaučiasi per daug pavargęs neretai tėvai tokį paauglio elgesį priskiria paauglystei ir per daug dėl to nesuka galvos. Ir tikrai paauglystė yra keisto elgesio, savęs ieškojimo, intensyvaus mąstymo, emocijų šokinėjimo etapas, tačiau paauglystė yra ir etapas kada prasideda nemažai ligų ir sutrikimų, todėl negalima žiūrėti pro pirštus, jei keistas ir neįprastas paaugliui elgesys kartojasi ir tęsiasi ilgesnį laiką.
- Paauglys yra laikomas jau visiškai suaugusiu ir už save atsakingu žmogumi. Paauglio mąstymas dar yra egocentriškas, t.y. pasaulis vis dar sukasi aplink jį patį, jis dar ne visada supranta priežasties ir pasekmės ryšio, dar ne visada turi tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, dar nevisiškai suvokia, kad mirtis yra negrįžtamas procesas, o jis nėra visagalis ir „jam tai šitaip nenutiks“. Paauglio kūnas bręsta greičiau nei ateina jo emocinė brandą, todėl jis nėra pilnai suaugęs asmuo nors išoriškai ir gali taip pasirodyti. Aišku paaugliui reikia suteikti daugiau laisvės ir pasitikėjimo nei vaikui, duoti daugiau darbų ir pareigų, bet reikia nepamiršti, kad jis dar nėra suaugęs ir pasaulį suvokia ne visai realistiškai.
- Tėvams per sunku matyti savo bręstantį vaiką, todėl jie atsitraukia nuo vaiko ir auginimo proceso. Liaudies išminti sako „kaip pasiklosi, taip išmiegosi“, su tokiu principu kai kurie tėvai ir žiūri į paauglius, tiesiog atsitolina nuo jų ir nebesikiša į jų gyvenimą. Visiškas nusišalinimas nuo paauglio auginimo nėra visai teisinga strategija, nes ne visi paaugliai geba patys susiorientuoti pasaulyje, o geranoriškas patarimas gali būti naudingas. Tai nereiškia, kad reikia paauglį kontroliuoti ir nuolat reguliuoti, bet stebėti ir žinoti ką ir su kuo jis veikia yra būtina.
- Paauglys yra laikomas vaiku. Kai kurie tėvai niekaip negali susitaikyti su tuo, kad jų vaikas auga ir net to nemato. Bando paauglį rengti vaikiškais drabužiais, kontroliuoti kiekvieną žingsnį, nubrėžti griežtas ribas ir pan. Paauglystė yra tas etapas, kada tėvai turi pratintis paleisti savo vaiką į gyvenimą, todėl reikia paaugliui suteikti vis daugiau erdvės ir laisvės, transformuoti jo pareigas ir teises, derėtis dėl taisyklių.
- Norint išlaikyti ryšį su paaugliu yra jam pataikaujama, pildomi visi jo norai. Kai ryšys su paaugliu vaiku pradeda trūkinėti, tėvai išsigąsta ir bando tą ryšį išlaikyti papirkinėdami vaiką, eina kartu apsipirkti ir perka vaikui viską, ką jis nori; vežasi prabangių atostogų ar rengia vakarėlius kartu su paauglio draugais. Toks papirkinėjimas gali veikti ribotą laiką, bet tikras ryšys nenuperkamas, o uždirbamas nuolatiniu artimu bendravimu.
- Suaugęs žmogus pats tampa tarsi paauglys, nes nori pritapti, būti savas. Suaugęs žmogus, norėdamas vėl pasijausti jaunu ar galvodamas, kad paaugliškas kalbėjimas, manieros ir elgesys suartins su paaugliu neretai perspaudžia ir atrodo paaugliui kaip tik juokingai arba įtartinai. Suaugęs turi būti suaugęs. Jis turi garantuoti paaugliui stabilumą, galimą pagalbą ar reikiamą patarimą, o ne tapti draugeliu.
Kaip Pagerinti Santykius Su Paaugliu
Paauglių tėvams kyla daugybė klausimų: kas svarbiau - geri santykiai ar saugumas ir taisyklės? Kada elgesys jau peržengia normos ribas? Kaip ir kam paaugliai provokuoja tėvus? Kaip atstatyti prarastą emocinį kontaktą su vaiku? Kodėl vaikai nenori klausyti? Kas atsakingas už vaiko gyvenimo būdą? Kaip tėvams bendrauti su paaugliu. Paauglio elgesys: kas - normalu, kas - problema? Vaiko virsmas paaugliu: esminiai procesai. Kontroliuoti ar pasitikėti? Kaip elgtis konkrečiose situacijose?
Svarbu Jums turėti kantrybės ir nepulti į kraštutinumus. Aš parekomenduočiau tokius sekančius žingsnius, kurie turėtų pagerinti Jūsų santyki su sūnumi:
- Susėsti ir aptarti naujas šeimos taisykles. Augant vaikui, turi kisti ribos ir taisyklės šeimoje, t.y. paaugliui turi būti suteikta daugiau laisvės, bet tuo pačiu ir atsakomybės. Taisyklėms turi pritarti ir pats paauglys.
- Aptarti, ko Jūsų sūnus nori gyvenime pasiekti, kokie jo planai ir tikslai ir kaip ateities vizija yra susijusi su mokslais. Nereikia tikėtis, kad sūnus bus pirmūnas visuose dalykuose, bet svarbu aptarti kokios pamokos jam yra aktualios, gal kur reikia pagalbos.
- Sutekite paaugliui erdvės. Tokio amžiaus žmogui yra svarbu turėti savų paslapčių, ritualų.
- Nekonfrontuoti su paauglio pasaulio matymu, net jei jis atrodo idealistinis, o sūnus save mato kaip visagalį. Visada yra geriau išklausyti ir švelniai išsakyti savo poziciją, bet ne kritiką.
- Naudingą būtų prisiminti savo paauglystę ir tais prisiminimais pasidalinti su paaugliu. Jaunuolius labiau paveikia pasakojimai iš asmeninės patirties, nei tušti moralai. Pastarieji neveikia niekada.
- Parinkti ir pažiūrėti kartu pamokančių filmų, nes paauglius filmai įtakoja labiau nei tėvų pasakojimai.
- Bendrauti su sūnumi, kai jis yra geros nuotaikos, pasiūlyti kartu veikti tai kas jam patinka, pvz.: boulingas, kompiuteriniai žaidimai. Ir ta bendra veikla nebūtinai turi labai patikti Jums, tai yra investicija į santykį su paaugliu.
- Kai norite paauklėti sūnų, nesisodinkite jo priešais ir nežiūrėkite į akis, nes taip jis pasijus užspiestas į kampą.
Psichologinė Parama Paaugliams
Nors psichologinio paauglių konsultavimo, psichologinės paramos jiems praktika remiasi skirtingais teoriniais modeliais, ją vienija vienodi paramos tikslai: vidinių problemų įveikimas, santykių su bendraamžiais korekcija, socializacijos skatinimas. Šiuos tikslus paauglys dažnai netiksliai suvokia. Todėl psichologas susiduria su priešiškai nusiteikusiu arba nemotyvuotu konsultuojamuoju, lengviausiu atveju konsultuojamuoju, kuris dėl nepakankamo savęs pažinimo ar drovumo nurodo savo sunkumus pernelyg apibendrintai, nepilnai ir iškreiptai. Be to, paauglys gali priskirti psichologą prie „suaugusiųjų“, kuriuos jis vertina kritiškai ar negatyviai.
Todėl psichologui svarbu parodyti, jog jis domisi ne tik paauglio sunkumais, bet ir jo asmenybe ir vertybėmis, parodyti pagalbą paaugliui, pripažinti iš pirmo žvilgsnio menkas jo problemas, garantuoti prielaidas, kurios padėtų paaugliui įsisąmoninti, kad psichologinis konsultavimas remiasi psichologo ir konsultuojamojo ryšiu, kuriame svarbiausias vaidmuo tenka konsultuojamajam, t.y. Psichologo ir paauglio bendradar.biavimas yra esminė paauglio sunkumų įveikimo sąlyga.
Psichologinė Parama Paauglio Šeimai
Paauglys emancipuojasi nuo šeimos ir tuo pat metu patiria stiprią jos įtaką. Dauguma šeimų augina nepakankamą gyventojų atkūrimui reikalingą vaikų skaičių (taigi joje augantis paauglys nepatiria įvairiapusių globos ir globojamojo santykių, neįgyja pakankamos patirties); daug šeimų yra nestabilios arba išyra (taigi paauglys gyvena aplinkoje, nepalankioje jo emocinei raidai ir lytinei identifikacijai); daug šeimų nepakankamai materialiai aprūpintos (taigi paauglys negali pilnavertiškai ilsėtis, plėtoti savo gabumus, o kartais net nepakankamai tenkinami jo fiziologiniai poreikiai). Paaugliams iš tokių šeimų dažniausiai ir reikia psichologo pagalbos.
Santykiai Su Bendraamžiais
Santykiai su bendraamžiais - savita pasirengimo gyventi visuomenėje „mokykla“. Paauglystėje bendraamžių grupės įtaka itin išauga, nesutarimai su ja išgyvenami ypač skaudžiai. Antra vertus, paaugliui reikia įgyti ne tik priklausymo grupei, bet ir konfliktų su bendraamžiais ir jų sprendimo patirties.
Paauglystėje ypač suaktyvėja ir pasidaro aktualus savęs vertinimas ir savo kūno vaizdo formavimasis. Vaikinai ir merginos paprastai turi savo idealą, į kurį nori būti panašūs. Matydami, kad neatitinka idealo, labai dėl to kremtasi. Paaugliui vis svarbesnis darosi vienmečių vertinimas. Savęs vertinimas būna jau iš dalies susiformavęs tėvų, kitų suaugusiųjų vertinimų ir paties vaiko patirties įtakoje. Jis kai kada trukdo teisingai suprasti draugų vertinimus. Kartais paauglys net ir teigiamą draugų vertinimą gali suvokti kaip neigiamą, jei jau iš anksčiau yra įsitikinęs savo menkavertiškumu.
Psichologinė Parama Įveikiant Vidinius Paauglio Sunkumus
Nuo gimimo būdamas tam tikroje šeimyninių ryšių sistemoje, nesąmoningai perėmęs jai įprastus emocijų reiškimo būdus ir bendravimo stereotipus, vaikas negali turėti didelės įtakos šeimos situacijai. Paauglio galimybės tai padaryti taip pat nėra didelės. Didesnės įtakos jis gali turėti mokyklai, nors ir šiuo atveju paauglio sprendimai didesnės reikšmės neturi, tačiau jis bent jau gali pasirinkti kitą mokymosi įstaigą. Paauglio įtaka bendraamžiams lygi pastarųjų įtakai jam, o bendraudamas su kita lytimi paauglys jau sąmoningai renkasi tam tikrą elgesį ir vaidmenį. Dar didesnės jo galimybės įveikti savo vidinius sunkumus.
Paauglio psichologiniai sunkumai gali būti ir jo brendimo, ir jo asmenybinės krizės ar konflikto, kilusio bendraujant su reikšmingais paaugliui žmonėmis, pasekmė. Būdingos paauglio krizės tai savęs ir savo galimybių suvokimo bei vertinimo sunkumai, nevisavertiškumo jausmas, identiteto problemos, disfunkcinė patirtis. Be subjektyvių nepasitikėjimo savimi ir savo unikalumo perdėjimo jausmų, paauglys susiduria su ilgalaikių tikslų pasirinkimo, dorovinio apsisprendimo, santykių su bendraamžiais, kita lytimi, šeima ir mokymosi institucijomis problemomis, kurias dar pagilina paaugliui būdingos protesto reakcijos, autoritetų neigimas ir lojalumo paieškos.
Asmenybės Raidos Sutrikimai Paauglystėje
Asmenybės raidos kelyje paauglystė yra ypatingas laikotarpis, nes tapatumo paieškos ir integracija - svarbiausia paauglystės užduotis bei svarbiausias asmenybės funkcionavimo elementas. Tai laikas, kai raidos kontekstas, pavyzdžiui, stiprėjantys pažintiniai gebėjimai, sudaro prielaidas asmenybės funkcijų stiprėjimui, konsolidacijai ir integracijai. Asmenybės raida lemia, kaip paaugliai šiuo laiku pasirengia pasitikti suaugusiojo vaidmenis ir tapti nepriklausomi.
Viena vertus, paauglystėje asmenybės funkcijos stiprėja, kita vertus, normali raida apima ir problemas. Didžioji dalis paauglių išgyvena tapatumo sumaištį, intensyvias emocijas ir sunkumus jas reguliuoti, abejones saviverte, jautriai išgyvena nesklandumus santykiuose, ypač su tėvais, bet patiria krizių ir santykiuose su draugais. Tuo pat metu jie geba į šiuos sunkumus pažvelgti - sustoti, juos tyrinėti, svarstyti ir reflektuoti draugų ar suaugusiųjų pagalba, prisitaikyti prie reikalavimų, bendradarbiauti, domėtis, priimti bei toleruoti kitų žmonių skirtingas perspektyvas ir tęsti kasdienių užduočių atlikimą.
Didesnius asmenybės funkcionavimo sutrikdymus signalizuoja pernelyg didelės paauglių pastangos prisitaikyti, neretai lydimos kaukės dėvėjimo, kai savęs suvokimas paremiamas tik kitų nuomone, o ne savo autentiška patirtimi. Kita vertus, ir perdėtos pastangos išlikti savimi užsidedant šarvus trukdo paaugliui tyrinėti save, priimti ne tik reikalavimus, bet ir kūno pokyčius. Sustojęs, nevystomas savęs supratimas ir pajautimas skatina arba nusivertinimą, arba išpūstą savęs vaizdą.
Tokie paaugliai užstringa aukštų reikalavimų sau ir begalinio tobulumo siekyje, tai sąlygoja didelę nesėkmės baimę, greitai kyla atstūmimo ir priešiškumo jausmai, kaltinimai kitiems, prarandamas normos jausmas. Visa tai bloškia paauglį į nuolatinę emocinės disreguliacijos krizę: išgyvenamos labai intensyvios ir kintančios emocijos arba atvirkščiai - paauglys jaučiasi emociškai tuščias bei lėkštas. Ir vienu, ir kitu atveju paauglys vengia galvoti apie save, nesusimąsto apie tai, ką daro, kaip tai veikia kitus.
Toks vidinių patirčių kontekstas tampa terpe disfunkciškoms - klaidingoms - įveikoms atsirasti. Paauglys, ieškodamas sprendimų, kaip sureguliuoti ir lengviau išgyventi sudėtingas patirtis, gali pradėti save žaloti, vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, įsitraukti į netinkamus seksualinius santykius, jam atsiranda suicidinių minčių bei intencijų, kyla panikos atakos, jis užsidaro atsisakydamas socialinio gyvenimo, formuojasi depresijos sutrikimas. Svarbiausia yra tai, kad kitiems labiausiai matomas tampa įvairus disfunkciškas elgesys, kuris yra tik asmenybės funkcionavimo sutrikdymų ledkalnio viršūnė.
Paauglių Asmenybės Funkcionavimo Įvertinimas
Paaugliai pas psichikos sveikatos specialistus atsiranda dėl daugybės problemų, dalis kurių itin dažnai įvardijamos kaip atsakas į paauglystę ir jos audros. Visgi pirmiausia jos turėtų būti suprastos kaip išraiška to, kad paauglys stokoja resursų susidoroti su jam iškilusiais sunkumais. Iš mokslinių tyrimų žinoma, kad kuo sudėtingesnės ir specializuotos, staigios pagalbos paaugliui prireikia, tuo stipresniais asmenybės raidos sutrikimais šie paaugliai pasižymi. Jie išgyvena vidinę sumaištį, didelių bandymų prisitaikyti nesėkmės jausmus, negalėjimą valdyti savo emocijų, nesupratimą nei kas pats esi, nei kaip save matai kitų akyse, nei kaip kiti tave mato.
Vienas būdų atpažinti ir suprasti šiuos paauglių sunkumus bei sutrikimus yra kalbėtis su jais, specialistui užduodant tikslingus klausimus ir prašant paauglius papasakoti apie save bei apie save su kitais.
Tyrimas atskleidė, kad tik nedidelė dalis paauglių bendroje populiacijoje, maždaug 0,5 proc., patiria asmenybės raidos disfunkcijų. Visgi tarp paauglių, gaunančių psichikos sveikatos paslaugas, apie 40 proc. turėjo ženklius asmenybės funkcionavimo sutrikdymus. Taigi didelė dalis paauglių, kurie kreipiasi į psichikos sveikatos specialistus dėl depresijos, nerimo, valgymo, elgesio, aktyvumo ir dėmesio sutrikimų, turi asmenybės disfunkcijos bei netgi sutrikimo požymių. Ši sutaptis tarp asmenybės disfunkcijos ir kitų psichikos sveikatos sutrikimų gali sunkinti gydymą, nes standartinės intervencijos, taikomos depresijai, nerimo ar kitiems sutrikimams, sprendžia tik dalį šių paauglių patiriamų problemų.
tags: #paaugliu #psichologiniai #santykiai