Šiame straipsnyje nagrinėjami nerimo ir nerimastingumo tyrimo metodai, atsižvelgiant į depresijos ir nerimo sutrikimus. Aptariami sociodemografiniai, klinikiniai, asmenybės bruožai ir jų sąsajos su šių sutrikimų simptomų sunkumu.
Įvadas
Nerimas ir depresija yra dažnos psichikos sveikatos problemos, kurios gali reikšmingai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę. Šių sutrikimų tyrimas yra svarbus siekiant geriau suprasti jų priežastis, eigos ypatumus ir rasti efektyvius gydymo būdus.
Tyrimo metodai ir dalyviai
Siekiant įvertinti nerimo ir depresijos sutrikimus, naudojami įvairūs tyrimo metodai. Vienas iš tokių tyrimų apėmė LSMU KK ir LSMU KL Psichiatrijos klinikų pacientus, vyresnius nei 18 metų. Dalyviams buvo pateikta penkių dalių anketa, kurią sudarė:
- Sociodemografinis klausimynas.
- Toronto aleksitimijos skalė - 20 (TAS-20).
- Didžiojo penketo asmenybės dimensijų klausimynas (DPAD).
- Paciento sveikatos klausimynas - 9 (PHQ-9).
- Generalizuoto nerimo sutrikimo skalė - 7 (GAD-7).
Tyrimo rezultatai
Tyrime dalyvavo 60 pacientų, iš kurių 55 % buvo moterys, o 38,3 % - vyresni nei 50 metų asmenys. Dauguma tiriamųjų gyveno miestuose (58,3 %), turėjo aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą (58,3 %) ir nedirbo arba gavo socialines išmokas (55 %). Vyraujanti psichikos sutrikimo trukmė buvo nuo 5 iki 15 metų (45 % tiriamųjų), o dabartinis epizodas dažniausiai truko <6 mėn. (86,7 %). Dauguma pacientų (74,1 %) vartojo kompleksinius vaistų derinius - dažniausiai antidepresantus kartu su antipsichotiniais vaistais ir/ar trankviliantais.
Tarp tiriamųjų dažniausiai pasireiškė labai sunkūs (38,3 %) arba sunkūs (28,3 %) depresijos bei sunkūs (55 %) nerimo simptomai. Aiškiai išreikšta aleksitimija nustatyta pusei (50 %) tiriamųjų, sergančių depresijos ir nerimo sutrikimais, visai neišreikšta - penktadaliui (20 %). Esant išreikštai aleksitimijai, tiriamieji statistiškai reikšmingai dažniau patyrė labai sunkius (60 %) depresijos (p < 0,001) ir sunkius (76,7 %) nerimo (p = 0,001) simptomus.
Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime
Dažniausi nustatyti dominuojantys asmenybės bruožai tiriamoje imtyje buvo sąmoningumas (35 %) ir neuroziškumas (30 %). Tik kas dešimtam dominavo ekstraversija (11,7 %), dar rečiau - atvirumas naujovėms (8,3 %). Dominuojant sąmoningumui tiriamiesiems statistiškai reikšmingai rečiau pasireiškė labai sunkūs depresijos (p = 0,041) ir sunkūs nerimo (p = 0,002) simptomai. Dominuojantys neuroziškumo (p = 0,018) ir ekstraversijos (p = 0,043) bruožai buvo reikšmingai susiję su sunkesniais nerimo simptomais.
Aleksitimijos įtaka nerimo ir depresijos simptomams
Aleksitimija - asmenybės bruožas, pasižymintis sunkumais atpažįstant ir įvardijant savo bei kitų žmonių emocijas, taip pat sunkumais apibūdinant jausmus žodžiais. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad pusei tiriamųjų, sergančių depresijos ir nerimo sutrikimais, buvo nustatyta aiškiai išreikšta aleksitimija. Be to, stipresnė aleksitimijos raiška buvo reikšmingai susijusi su sunkėjančiais depresijos ir nerimo simptomais. Tai rodo, kad aleksitimija gali būti svarbus veiksnys, prisidedantis prie šių sutrikimų sunkumo.
Asmenybės bruožų sąsajos su nerimu ir depresija
Asmenybės bruožai, tokie kaip sąmoningumas, neuroziškumas ir ekstraversija, taip pat gali turėti įtakos nerimo ir depresijos simptomams. Šio tyrimo duomenimis, daugiausiai tiriamųjų pasižymėjo dominuojančiais sąmoningumo ir neuroziškumo bruožais. Dominuojant sąmoningumui, sunkūs depresijos ir nerimo simptomai pasireiškė reikšmingai rečiau. Tai gali būti paaiškinama tuo, kad sąmoningi žmonės yra labiau linkę laikytis sveiko gyvenimo būdo, geriau planuoja savo veiklą ir efektyviau sprendžia problemas, o tai padeda mažinti streso lygį ir gerinti psichinę sveikatą.
Kita vertus, dominuojant neuroziškumui ir ekstraversijai, reikšmingai dažniau stebėti sunkūs nerimo simptomai. Neuroziškumas siejamas su didesniu jautrumu neigiamoms emocijoms, tokioms kaip nerimas, baimė ir liūdesys. Ekstraversija, nors ir dažnai laikoma teigiamu bruožu, tam tikrais atvejais gali būti susijusi su didesniu nerimu, ypač jei žmogus jaučia spaudimą nuolat būti aktyvus ir bendrauti su kitais.
Stresogeninės situacijos ir nerimas studentų tarpe
Tyrimai rodo, kad studijų laikotarpis aukštojoje mokykloje yra susijęs su dideliu stresu. Studentams tenka prisitaikyti prie naujos akademinės ir socialinės aplinkos, o tai gali sukelti įtampą ir nerimą. Ypač jautrūs stresui yra studentai, kurie jaučia spaudimą dėl akademinių rezultatų, finansinių sunkumų ar socialinės izoliacijos.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
Vienas tyrimas, kuriame dalyvavo 1001 respondentas iš Vytauto Didžiojo universiteto, parodė, kad studentai, pasižymintys mažesniu nerimo ir nerimastingumo lygiu, dažniau naudoja į problemų sprendimą orientuotas streso įveikos strategijas. Tuo tarpu studentai, pasižymintys aukštesniu nerimo lygiu, dažniau renkasi į emocijas orientuotas strategijas, kurios gali būti mažiau veiksmingos sprendžiant problemas ir mažinant stresą.
Karių psichinė sveikata ir nerimas
Kariuomenės personalas taip pat susiduria su specifiniais streso veiksniais, kurie gali turėti įtakos jų psichinei sveikatai. Transformacijos procesai kariuomenėje, tarnybos sąlygos ir nuolatinė rizika gali sukelti nerimą, depresiją ir kitus psichikos sveikatos sutrikimus. Tyrimai rodo, kad svarbu skirti dėmesį karių psichinei sveikatai, įvertinti jų psichologinį distresą, nerimastingumą ir streso įveikos stilius.
Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas
tags: #nerimo #ir #nerimastingumo #tyrimas