Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus gerovės dalis. Psichikos sutrikimai gali paveikti įvairius gyvenimo aspektus, įskaitant fizinę sveikatą, emocinę būseną, socialinius santykius ir gebėjimą funkcionuoti kasdieniame gyvenime. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausius psichikos sutrikimus, jų priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymo būdus, ypatingą dėmesį skirdami nerimo sutrikimams ir somatizaciniam sutrikimui. Taip pat panagrinėsime, kaip psichikos sutrikimai gali būti susiję su virškinimo problemomis, tokiomis kaip viduriavimas.
Depresija: Nuolatinio Liūdesio Liga
Depresija yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, kuris trukdo kasdieniniam gyvenimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Sergant depresija, nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės, ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą.
Depresijos Simptomai
Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai. Kiti dažni depresijos simptomai:
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
- Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką.
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
Depresijos Priežastys
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės:
- Genetika: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
- Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
- Aplinkos faktoriai: Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Vaistai: Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Depresijos Gydymas
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
- Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas.
Nerimo Sutrikimai: Kai Nerimas Trikdo Kasdienį Gyvenimą
Nerimas yra labai paplitusi emocija, kurią patiria kiekvienas ištiktasis streso. Nerimas skirstomas į normalų ir patologinį, nerimo būseną ir bruožą. Nerimo būsena yra nerimo jutimas dabar, tam tikru momentu ir dažnai pasireiškia, kai yra stresinė aplinka. Nerimas gali trukti ir ilgai, net visą gyvenimą. Tokį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą asmenybės sutrikimui. Normalus nerimas ir nerimo būsena skiriasi tik kiekybiškai, bet ne kokybiškai.
Nerimo sutrikimai (1 lentelė) iš visų psichikos ligų yra paplitę labiausiai. Jie vargina apie 13 proc. gyventojų. Nerimo sutrikimų pasireiškimą, simptomus, o kartu ir gydymą smarkiai veikia lyčių skirtumai. Nerimo sutrikimais dažniau serga moterys nei vyrai (atitinkamai 30,5-33 proc. ir 19-22 proc.). Padidėjusi nerimo (kaip simptomo) ir nerimo sutrikimų rizika mergaitėms atsiranda vaikystės viduryje. Lyties skirtumai nyksta nuo 65 metus. Šie sutrikimai labai trikdo kokybišką pacientų gyvenimą, funkcionavimą, kartu didėja sergamumo ir mirtingumo rodikliai ir gydymo išlaidos.
Nerimo Simptomai
Nerimo būsenos varginamas pacientas gali būti neramus, jaustis netvirtas, pažeidžiamas, išsigandęs. Jam gali būti dusulys, uždusimo jausmas ir kiti simptomai. Patologiniu vadinamas nerimas, atsiradęs be aiškios priežasties. Kraštutinės nerimo būsenos metu gali pasireikšti daug somatinių simptomų. Dauguma tokios būsenos pacientų susitelkia į gresiantį pavojų, ypač fizinę grėsmę. Dažniausiai užplūstančios mintys: “aš galiu mirti”, “man bus infarktas”, “aš išprotėsiu”. Panikos apimti žmonės bijo fizinės, psichologinės ar socialinės katastrofos.
Kraštutinė nerimo būsena vadinama priepuoliu (ataka), jis pasireiškia ūminių psichinių ir somatinių nerimo simptomų kompleksu su kraštutine baime. Toks priepuolis trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų, vidutiniškai apie 10-20 minučių. Priepuolis gali kartotis kelis kartus per parą. Pacientas gali jausti bendrą nerimą, kuris dar vadinamas “laisvai plaukiojančiu” autonominiu nerimu. Šio nerimo simptomai: karščio jutimas, “diskomfortas skrandyje, pilve”, dusulys, svaigulys, burnos sausumas, sustiprėjęs prakaitavimas, drebulys, išsiplėtę vyzdžiai, padidėjęs arterinis kraujospūdis, pykinimas, vėmimas, dažnas šlapinimasis ir diarėja. Jis ypač būdingas generalizuotam nerimui.
Nerimo Sutrikimų Klasifikacija
TKL-10 ir DSM-IV klasifikacijoje yra išskirti nerimo sutrikimai, pasireiškiantys patologiniu nerimu. Tai fobijos, panikos, obsesinis-kompulsinis, potrauminio streso, generalizuoto nerimo sutrikimai ir kt.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
- Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS): Šiam sutrikimui būdingas generalizuotas ir nuolatinis nerimas, neturintis stiprių sąsajų su konkrečiomis išorinėmis aplinkybėmis. Pacientai gali skųstis perdėtu jauduliu, greitu nuovargiu, bloga dėmesio koncentracija, nuolatiniu dirglumu ir nervingumu, raumenų įsitempimu, prakaitavimu, svaiguliu, širdies plakimu, diskomfortu epigastriume ir sutrikusiu miegu. Moterims GNS nustatomas maždaug 2 kartus dažniau nei vyrams.
- Panikos sutrikimas (PS): Panikos sutrikimui būdingi staigūs, pasikartojantys, nenuspėjami (laiko ir vietos atžvilgiu), nesusiję su konkrečiomis aplinkybėmis panikos priepuoliai (PP), kurie dažniausiai pasiekia piką per kelias minutes ir trunka apie 10-20 min. Žmogų vargina padažnėjęs širdies plakimas ir kvėpavimas, krūtinės skausmai, dusulys, svaigulys, prakaitavimas, pykinimas, intensyvus nerimas, baimė išprotėti ar numirti, sutrikęs realybės pojūtis. Moterys dažniau nei vyrai serga PS ir tai itin juntama su amžiumi.
- Socialinio nerimo sutrikimas (SNS): Socialinio nerimo sutrikimą kartais dar vadinamas socialine fobija. Jį apibūdina stipri ir nuolatinė baimė atsidurti mažiausiai vienoje socialinėje situacijoje. Sergantieji dažniausiai baiminasi būti dėmesio centre. Tokie žmonės jaučia intensyvų nerimą, kad kitų akivaizdoje pasakys ar padarys kažką gėdinga, pasirodys nesumanūs ar nerangūs, todėl paprastai stengiasi išvengti tam tikrų situacijų. Moterys serga 1,5 karto dažniau nei vyrai.
- Specifinės fobijos (SF): Specifines fobijas apibūdina nuolatinė, perdėta ar neracionali baimė, kurią sukėlė specifinis objektas ar situacija. SF prasideda anksčiausiai ir pasireiškia 2 kartus dažniau mergaitėms ir suaugusioms moterims nei vyrams.
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS): Obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui būdingos įkyrios mintys, vaizdai ar veiksmai, kurie suvokiame kaip savi, tačiau yra nemalonūs, beprasmiai, nepaklūstantys paciento norams, dažnai prieštaraujantys jo valiai ir sukeliantys stiprų nerimą ar stresą. Kompulsijomis vadinami paciento veiksmai, kurie stereotipiškai kartojasi ir gali tapti ritualais, skirtais apsisaugoti nuo menkai tikėtinos grėsmės.
- Potrauminio streso sutrikimas (PTSS): PTSS - tai pavėluota ar užsitęsusi reakcija į labai sunkų stresogeninį įvykį ar situaciją, kuri sukeltų stiprų stresą beveik visiems. PTSS paplitimo rodiklis moterims yra 2 kartus didesnis nei vyrams.
Kaip Padėti Nerimaujančiam Žmogui
Nerimastingi žmonės dažnai jaučiasi beviltiški, išsigandę, praradę savikontrolę. Asmuo, bendraudamas su tokiu pacientu, turi būti ramus ir jį nuraminti, padrąsinti, padėti jam išreikšti savo mintis ir nuogąstavimus. Pacientui reikia papasakoti apie nerimo simptomų prigimtį, paaiškinti, kad jo neištiks širdies priepuolis ar jis neišprotės.
Nerimo Diagnostika
Renkant anamnezę reikia išsiaiškinti, kas paskatina, palaiko nerimą, kokios situacijos veikia elgseną, kokių yra medicininių problemų, ar vargina įkyrios mintys, veiksmai, kada simptomai atsirado, kokia jų eiga ir prigimtis. Pirmiausia reikia ištirti, ar nėra organinių ligų, priklausomybės vaistams, alkoholiui, ar klasikinė panikos ataka nėra dėl širdies aritmijos ar hipertiroidizmo. Nerimo sutrikimus reikia diferencijuoti nuo didžiosios depresijos, psichozės ar panikos sutrikimo. Visi gyvenimo stresai gali būti nerimo priežastis. Nerimas yra dažnas depresijos palydovas. Nerimo simptomų gali būti ir sergant psichoze.
Nerimo Gydymas
Psichoterapija padeda pacientui suprasti būseną bei greičiau sugrąžinti normalią elgseną. Padeda palaikomoji psichoterapija (patarimai, auklėjimas, ribojimų modeliavimas, realybės tikrinimas). Gydant GNS (selektyviaisiais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI)), šių vaistų veiksmingumas moterims mažesnis. Reikia paminėti, kad benzodiazepinai (BZD) dažniau skiriami sergančioms GNS moterims nei vyrams.
Generalizuotas Nerimo Sutrikimas: Nuolatinis Nerimas Be Konkrečios Priežasties
Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS) yra lėtinis susirgimas, kuris pasižymi nuolatiniu ir generalizuotu nerimu, kuris nėra glaudžiai susijęs su jokiomis specifinėmis išorinėmis aplinkybėmis. Generalizuotą nerimo sutrikimą galima sieti su įvairiais simptomais, tačiau dažniausi nusiskundimai yra susiję su padidintu susirūpinimu, raumenų įtampa, prakaitavimu, širdies plakimu, sutrikusiu virškinimu, galvos svaigimu, silpnumu, varginančiomis mintimis ir kt. Moterims generalizuoto nerimo sutrikimas nustatomas maždaug 2 kartus dažniau nei vyrams.
GNS Priežastys
Negalima išskirti konkrečių generalizuoto nerimo sutrikimo priežasčių. Remiantis biopsichosocialiniu modeliu, galima teigti, jog nerimo sutrikimo simptomai yra susiję su:
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
- Biologiniais veiksniais: Nervų sistemos, galvos smegenų ypatumai, nėštumo metu motinos persirgtos ligos, gimdymo komplikacijos, genetiniai veiksniai, endokrininės sistemos ypatumai ir pan.
- Psichologiniais veiksniais: Ankstyvos patirtys su globėjais, kiek ir kaip buvo patenkinami kūdikio poreikiai ir t.t.
- Socialiniais veiksniais: Nerimo sutrikimo atsiradimas gali būti susijęs su socialiniais veiksniais ir patirtimis, pavyzdžiui, trauminės patirtys, patyčios ir kt.
GNS Rizikos Grupės
Šis sutrikimas gali būti susijęs su tam tikrais psichologiniais, socialiniais ar biologiniais veiksniais:
- Kiti psichikos sutrikimai: Generalizuoto nerimo sutrikimą neretai lydi ir kitos diagnozės, tokios kaip depresija, bipolinis sutrikimas, somatizacija, somatiniai simptomai ar priklausomybės.
- Lytis: Tyrimai rodo, kad moterys yra labiau linkusios susirgti generalizuoto nerimo sutrikimu nei vyrai.
- Stresas: Nerimo sutrikimai gali pasireikšti ir tada, kai žmogus ilgą laiką susiduria su užsitęsusiomis stresinėmis situacijomis, tokiomis kaip pačio ar artimojo liga, išorinės aplinkos stresoriai, per didelis darbo krūvis ir pan.
- Vaikystės patirtys: Vaikystėje patirtos traumos ar patyčios gali prisidėti prie nerimo sutrikimo atsiradimo.
- Somatiniai susirgimai: Susirgimo riziką gali padidinti ir tam tiki sveikatos sutrikimai, tokie kaip skydliaukės problemos ar širdies ir kraujagyslių ligos.
GNS Simptomai
Generalizuoto nerimo sutrikimo simptomai apima tiek fizinius, tiek psichologinius aspektus. Dažniausiai išskiriami šie nerimo sutrikimo simptomai:
- Raumenų įtampa
- Padažnėjęs širdies plakimas
- Pagausėjęs prakaitavimas
- Sutrikęs virškinimas: viduriavimas, sustojęs virškinimas, pilvo skausmai
- Džiūstanti burna
- Prakaituojantys delnai
- Silpnumo jausmas, galvos svaigimas
- Įvairių kūno vietų tirpimai ar dilgčiojimai
- Nuovargis ir kūno skausmai
- Miego sutrikimai
- Dėmesio koncentracijos sutrikimai
- Galvoje sukasi varginančios mintys ir nuogastavimai
- Aplinka gali atrodyti pavojingesnė nei yra iš tikrųjų
- Sunku mėgautis ir atsipalaiduoti
GNS Eiga
Dažnai pacientai negeba įvardinti kada prasidėjo generalizuoto nerimo simptomai. Neretai teigia jautę nerimo simptomus jau vaikystėje. Šis sutrikimas yra lėtinis ir vienas dažniausių nerimo sutrikimų. Dėl lėtinės eigos, dažniausiai pacientai kreipiasi į bendrosios praktikos gydytojus ir tik patvirtinus, jog žmogus neserga jokiomis somatinėmis ligomis, nukreipiamas pas psichikos sveikatos specialistus. Taigi, neretai šio sutrikimo atpažinimas ir tikslus diagnozavimas užtrunka.
GNS Diagnozavimas
Moksliniai tyrimai rodo, kad nors generalizuotas nerimo sutrikimas yra bene dažniausiai paistaikantis nerimo sutrikimas populiacijoje, neretai jis lieka nediagnozuotas ir negydomas. Diagnozuoti šį sutrikimą gali gydytojai psichiatrai. Taip pat galima apie patiriamus simptomus pasitarti su psichologu.
GNS Komplikacijos
Generalizuotas nerimas neretai pasireiškia kartu su kitais psichikos sutrikimais. Generalizuoto nerimo sutrikimas gali reikšmingai neigiamai paveikti asmens kasdienybę ir gyvenimo kokybę. Generalizuoto nerimo sutrikimas yra susijęs su didesne depresijos ar net savižudybės rizika.
GNS Gydymas
Šiuo metu egzistuoja keletas galimų generalizuoto nerimo sutrikimo gydymo būdų. Vienas efektyviausių yra kompleksinis gydymo būdas, kai taikomas tiek medikamentinis, tiek psichoterapinis gydymas.
- Medikamentinis gydymas: Generalizuoto nerimo sutrikimo atveju dažniausiai taikomas gydymas antidepresantais arba benzodiazepinais. Medikamentinis gydymas yra skiriamas po psichiatro konsultacijos, kurios metu specialistas įvertina ir diagnozuoja. Dažniausiai skiriami SSRI ar SNRI grupės vaistai bei benzodiazepinai, kol pradeda veikti vartojami antidepresantai.
- Psichoterapija: Generalizuoto nerimo sutrikimas pasireiškia varginančiomis ir nekontroliuojamomis mintimis ir perdėtu susirūpinimu bei kūno sujaudinimu. Taigi, efektyviausia terapija, kuri yra nukreipta į varginančias mintis bei kūno sujaudinimą. Viena iš dažniausiai rekomenduojamų psichoterapijų, gydant nerimo sutrikimus yra kognityvinė elgesio terapija. Taip pat gali būti taikomos įvairios relaksacijos technikos bei nusraminimo pratimai.
GNS Prevencija
Nerimo sutrikimai gali trukdyti kasdienei veiklai ir neigiamai paveikti gyvenimo kokybę. Sumažinti nerimo sutrikimų atsiradimo galimybę galima įgyvendinus kelis rutinos pakeitimus. Daugeliui žmonių padeda šie gyvenimo būdo ar rutinos pokyčiai:
- Fizinis aktyvumas
- Pilnavertė ir subalansuota mityba
- Kokybiškas poilsis
- Joga ir meditacija
- Vengti stimuliantų, tokių kaip kofeinas
- Pokalbiai su artimaisiais apie baimes bei nerimą
- Vengti alkoholio vartojimo. Alkoholis gali sukelti neigiamą poveikį, ypač kai vartojamas kartu su vaistais.
Somatizacinis Sutrikimas: Kai Emocijos Pasireiškia Fiziniais Simptomais
Somatizacinis sutrikimas yra psichikos sutrikimas, kuriame paciento emocinės problemos ir stresai dažnai pasireiškia fiziniais simptomais, kurie neturi organinio paaiškinimo. Somatizacinis sutrikimas, dar vadinamas somatine disfunkcija, yra sudėtingas psichikos sutrikimas, kuriame fiziniai simptomai atsiranda be aiškių medicininių priežasčių. Tokie simptomai yra realūs ir pacientai juos tikrai jaučia, tačiau dažniausiai nėra tiesioginio fizinio pagrindo šiems simptomams. Šis sutrikimas dažniau pasireiškia moterims ir gali sukelti reikšmingus kasdienio gyvenimo sunkumus. Somatizacinis sutrikimas paprastai pasireiškia jauname amžiuje ir gali tęstis ilgą laiką.
Somatizacinio Sutrikimo Priežastys
Somatizacinis sutrikimas yra sudėtingas psichikos sutrikimas, kuris susijęs su emocinėmis, psichologinėmis ir biologinėmis priežastimis. Tikslios priežastys gali skirtis priklausomai nuo kiekvieno asmens, tačiau paprastai ligą sukelia įvairių veiksnių derinys:
- Genetiniai veiksniai: Asmenys, kurių šeimos nariai turi psichikos sutrikimų, dažniau patiria somatizacinį sutrikimą.
- Emociniai stresai: Ilgalaikis emocinis stresas, trauma ar psichologiniai sunkumai gali sukelti kūno simptomus, nes emociniai skausmai pasireiškia fiziniais simptomais.
- Neurocheminiai sutrikimai: Neurotransmiterių disbalansas smegenyse gali būti susijęs su šio sutrikimo atsiradimu.
- Asmenybės ypatumai: Asmenys, linkę į nerimą, depresiją ar perfekcionizmą, gali būti labiau pažeidžiami somatizaciniam sutrikimui.
Somatizacinio Sutrikimo Simptomai
Somatizacinis sutrikimas pasižymi daugybe simptomų, kurie gali apimti įvairias kūno sistemas. Simptomai yra realūs ir dažnai sukelia rimtą diskomfortą bei trukdo kasdienei veiklai. Nors simptomai yra fiziniai, jų atsiradimas ir trukmė yra susiję su psichologiniais faktoriais:
- Skausmas: Galvos, nugaros, sąnarių, raumenų ar krūtinės skausmai, kurie neturi aiškios medicininės priežasties.
- Virškinimo sutrikimai: Pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
- Širdies ir kraujagyslių sutrikimai: Dažnas širdies plakimas, spaudimo pojūtis krūtinėje, galvos svaigimas.
- Kvėpavimo sistemos simptomai: Pasunkėjęs kvėpavimas ar jausmas, kad trūksta oro.
- Kiti simptomai: Nuovargis, bendras silpnumas, galūnių tirpimas ar dilgčiojimas.
Šių simptomų trukmė gali svyruoti nuo kelių mėnesių iki daugelio metų, o pacientai dažnai keičia gydytojus ieškodami diagnozės ir paaiškinimo, nors fiziniai tyrimai nerodo aiškios ligos.
Somatizacinio Sutrikimo Klasifikacija
Somatizacinis sutrikimas yra klasifikuojamas pagal simptomų skaičių, intensyvumą ir trukmę. Šio sutrikimo klasifikacija dažnai siejama su simptomų įvairove ir skaičiumi, kurį patiria pacientai:
- Somatizacijos sutrikimas: Apibūdinamas daugybe įvairių kūno simptomų, kurie paveikia kelias sistemas.
- Funkciniai sindromai: Apima sindromus, tokius kaip lėtinis nuovargio sindromas, fibromialgija, kurie taip pat susiję su neaiškiais, tačiau realiais fiziniais simptomais.
- Nepatikslintas somatinis sutrikimas: Diagnozuojamas, kai yra keletas nespecifinių simptomų, kurie neatitinka kitų somatinių sutrikimų klasifikacijos.
Somatizacinio Sutrikimo Diagnostika
Somatizacinis sutrikimas diagnozuojamas atmetimo metodu, kai atliekami visi būtini tyrimai ir neaptinkama fizinės priežasties, paaiškinančios simptomus. Diagnostikos procesas apima išsamų paciento simptomų, psichologinės būklės ir gyvenimo istorijos įvertinimą:
- Medicininiai tyrimai: Kraujo tyrimai, vaizdiniai tyrimai (pvz., rentgenas, MRT), EKG ir kiti tyrimai atliekami siekiant pašalinti galimas organines ligas.
- Psichologinis vertinimas: Psichiatras ar psichologas atlieka psichologinį vertinimą, siekiant nustatyti, ar simptomai susiję su psichikos sveikatos sutrikimais, pvz., nerimo ar depresijos.
- DSM-5 kriterijai: Psichiatrai vadovaujasi diagnostiniais kriterijais, nustatytais Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders (DSM-5), siekdami patvirtinti somatizacinio sutrikimo diagnozę.
Somatizacinio Sutrikimo Gydymas
Somatizacinis sutrikimas reikalauja kompleksinio gydymo, nes tai yra psichosomatinė būklė, kuri apima tiek kūno, tiek psichikos sveikatą. Gydymas paprastai apima psichoterapiją, vaistus ir gyvenimo būdo keitimus:
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra efektyviausia gydant somatizacinį sutrikimą, nes ji padeda pacientams suprasti ir valdyti jų emocijas, kurios gali būti susijusios su fiziniais simptomais.
- Antidepresantai: Vaistai, tokie kaip selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), gali būti naudojami gydyti depresiją ar nerimą, kurie dažnai susiję su somatizaciniu sutrikimu.
- Simptomų valdymas: Fiziniai simptomai gali būti gydomi simptomams mažinti skirtomis priemonėmis, pvz., skausmą malšinančiais vaistais ar virškinimo trakto sutrikimus lengvinančiais vaistais, nors svarbiausias yra psichologinis gydymas.
Liaudiškos Priemonės Somatizaciniam Sutrikimui Slopinti
Somatizacinio sutrikimo gydymui svarbiausi yra medicininiai metodai, tačiau kai kurios liaudies medicinos priemonės gali padėti gerinti paciento psichinę ir fizinę būklę, mažinti stresą bei skatinti geresnį savijautą:
- Aromaterapija: Naudojant levandų ar melisų aliejus, galima sumažinti nerimą ir pagerinti bendrą savijautą.
- Meditacija ir kvėpavimo pratimai: Šios praktikos gali padėti sumažinti streso lygį, kas savo ruožtu gali mažinti somatizacinius simptomus.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą.
Somatizacinio Sutrikimo Prevencija
Somatizacinio sutrikimo prevencija nėra visada įmanoma, nes liga gali būti susijusi su genetiniais ir psichologiniais veiksniais.
Psichikos Sutrikimai ir Viduriavimas: Ryšys
Nors tiesioginis ryšys tarp visų psichikos sutrikimų ir viduriavimo nėra pilnai ištirtas, yra žinoma, kad stresas ir nerimas gali turėti didelį poveikį virškinimo sistemai. Žarnynas yra labai jautrus emocijoms, todėl stresas gali sukelti įvairius virškinimo sutrikimus, įskaitant viduriavimą, pilvo skausmus ir diskomfortą.
- Nerimas ir viduriavimas: Kaip minėta anksčiau, nerimas gali sukelti "laisvai plaukiojantį" autonominį nerimą, kurio vienas iš simptomų yra diarėja. Taip pat panikos atakos metu gali pasireikšti pykinimas, vėmimas ir dažnas šlapinimasis.
- Somatizacinis sutrikimas ir virškinimo problemos: Kadangi somatizacinis sutrikimas pasireiškia fiziniais simptomais be aiškios medicininės priežasties, virškinimo sutrikimai, tokie kaip pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, yra dažni simptomai.
- Depresija ir apetito pokyčiai: Depresija gali sukelti apetito pokyčius, kurie gali turėti įtakos virškinimui. Kai kurie žmonės, sergantys depresija, praranda apetitą, o kiti, priešingai, pradeda valgyti daugiau. Abu šie pokyčiai gali sukelti virškinimo problemų.
Svarbu paminėti, kad viduriavimas gali būti ne tik psichikos sutrikimo simptomas, bet ir šalutinis vaistų poveikis. Jei jaučiate virškinimo problemų, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.