Įvadas
Vakarų medicina, pajutus vieno ar kito organo negalavimus, dažniausiai ieško fizinių priežasčių - peršalimo, virusų, bakterijų, auglių ar traumų. Tačiau Rytų medicina jau tūkstančius metų teigia, kad mūsų išvaizda, charakteris, išgyvenamos emocijos, mintys ir fizinė savijauta yra glaudžiai susiję. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip emocijos veikia pulso dažnį, remdamiesi Rytų medicinos principais ir šiuolaikiniais moksliniais tyrimais.
Organų ir emocijų sąsajos pagal kinų mediciną
Pasak kinų medicinos, kiekvienas organas yra atsakingas už tam tikras emocijas, ir atvirkščiai - pernelyg įsisiautėjusios emocijos gali sutrikdyti fizines organizmo funkcijas. Kinų medicinoje išskiriamos 5 pagrindinės organų poros, kurios energiniais kanalais susijusios su mūsų emocijomis:
1. Inkstai ir šlapimo pūslė: baimė
Inkstai ir šlapimo pūslė siejami su baime. Ne veltui sakoma „apsišlapino iš baimės“. Normali inkstų ir šlapimo pūslės veikla padeda nepalūžti sunkiomis gyvenimo minutėmis, teikia valios, atsakomybės jausmą ir pareigingumą. Pažeidus šių organų energinį kanalą, atsiranda baimės jausmas, perdėtas nuolankumas. Su inkstų ir šlapimo pūslės problemomis siejama sutrikusi kraujotaka, nusilpęs imunitetas, slenkantys plaukai, retėjantys kaulai, senatvinis kurtumas ir nuolatinis šalčio pojūtis.
2. Kepenys ir tulžies pūslė: pyktis
Kepenys ir tulžies pūslė siejami su pykčiu. Kepenys yra tarsi rezervuaras, kuriame kaupiasi užgniaužtas pyktis, nuoskaudos ir įsižeidimai. Harmoninga šių organų veikla leidžia žmogui kūrybingai prisitaikyti prie kintančių gyvenimo situacijų, greitai surasti išeitį, kai atsitinka kas nors nenumatyto, lengvai „suvirškinti“ bet kurią naują informaciją. Kepenys, gaunančios kenksmingos įtūžio energijos, tarsi suakmenėja, tampa nebe tokios elastingos ir gyvos. Sutrikusi kepenų ar tulžies pūslės veikla gali paversti žmogų niurzgliu, greitai susierzinančiu ir sunkiai apsisprendžiančiu. Šių organų pažeidimus taip pat rodo migreniniai galvos skausmai, šokinėjantis kraujospūdis, lūžinėjantys nagai ir akių problemos.
3. Plaučiai ir storoji žarna: liūdesys
Plaučiai ir storoji žarna siejami su liūdesiu. Kai šie organai gerai funkcionuoja, mes gebame semtis iš praeities gražių prisiminimų ir mokame paleisti tai, kas neduoda ramybės, žadina kaltę. Jei plaučiai pažeisti, žmogų kamuos melancholija. Ir atvirkščiai - liūdesys ir sielvartas energetiškai nualina plaučius, lemia kvėpavimo takų ligas. Neharmoninga storosios žarnos veikla sukelia perdėtą apgailestavimo ir kaltės jausmą.
Taip pat skaitykite: Depresijos gydymo galimybės
4. Skrandis ir kasa: rūpesčiai
Skrandis ir kasa susiję su rūpesčiais. Pernelyg įtemptas protinis darbas ir pedantiškumas susargdina šiuos organus. Daug lemia ir tai, kaip mes tvarkomės su savo rūpesčiais. Tuos, kurie yra linkę juos „nuryti“, slėpti savyje, dažniau kamuoja sumažėjęs rūgštingumas, sunkumo jausmas ir virškinimo problemos. Itin dirglūs ir nerimastingi žmonės paprastai skundžiasi rėmeniu, kenčia dėl opų.
5. Širdis ir plonoji žarna: džiaugsmas
Širdis ir plonoji žarna siejamos su džiaugsmu. Tačiau pernelyg didelis ar užsitęsęs džiaugsmas kenkia ne mažiau nei skausmas. Tikrasis širdies džiaugsmas nėra euforija ar pergalės svaigulys, tai tyli palaiminga ramybė, lėtas gyvenimo tempas, kai išgyvenama ir pajuntama kiekviena dienos minutė. Kenkia ne tik džiaugsmo perteklius, bet ir jo stoka. Netramdomas džiaugsmas lemia padidėjusį kraujospūdį ir padažnėjusį pulsą. Šios emocijos trūkumas siejamas su pernelyg žemu kraujospūdžiu, retu pulsu, žarnų nepraeinamumu ir pilvo pūtimu.
Emocijų trūkumo ir pertekliaus poveikis
Ši schema neįsivaizduojama be svarbiausių energijos pradų - moteriškosios energijos in ir vyriškosios jan. Kai in ir jan yra pusiausvyros, žmogus būna sveikas ir darbingas. Jan energijos perteklius sukelia trumpalaikius, staigius susirgimus, o in perteklius - lėtines ligas.
Tarkim, tulžies pūslę labiau veikia staigus pyktis, o štai kepenis ėda ilgai kaupiamos nuoskaudos. Plaučiai labiau reaguoja į ilgalaikį liūdesį, o storoji žarna - į stresą. Ši pentagrama nuolat sukasi - vieni organai veikia kitus, o vienos emocijos perauga į kitas. Blogiausia, kai žmogus tarsi įstringa ties viena emocija, pavyzdžiui, niekaip negali atsikratyti pavydo ar pasineria į savigailą. Toks užsitęsęs vieno organo ir vienos emocijos eksploatavimas ne tik sutrikdo gyvybinį ciklą, bet ir gali lemti rimtesnes lėtines ligas.
Pernelyg audringas ir emocionalus gyvenimas greitai išeikvoja energinius organizmo resursus, alina jį, tačiau ne mažiau pavojingas ir emocijų trūkumas - tai gesina gyvybinę ugnį, žmogus tampa apatiškas ir vangus.
Taip pat skaitykite: Ką daryti esant aukštam pulsui
Emocijų kontrolė ir transformacija
Kontroliuoti emocijas nereiškia jas slopinti. Slopinimas ligą tik pagilina. Reikėtų išmokti nemalonią emociją transformuoti į teigiamą. Kiekviena tamsi emocija turi savo šviesiąją pusę: neapykanta - džiaugsmą, pyktis - gerumą. Tarkim, įstrigęs spūstyje gali keikti kitus vairuotojus ir miesto merą arba susitaikyti su situacija ir pasidžiaugti proga ramiai pasiklausyti muzikos ar apmąstyti rytdienos darbus.
Atkurti pusiausvyrą neretai padeda paprasčiausias pasivaikščiojimas, šilta vonia, masažas, malda ar meditacija. Vienas efektyviausių būdų valdyti emocijas - kvėpavimo technikos. Gilus kvėpavimas leidžia veikti giliau esančius organus: kepenis, skrandį, inkstus, negilus - viršutinius: širdį, plaučius. Aišku, jei organų pažeidimai yra pernelyg dideli arba yra fizinių traumų pasekmė, vien emocijų valdymas jų funkcijų atkurti nepadės.
Kitų kūno dalių signalai
Pasak Rytų medicinos teorijų, ne tik svarbiausieji organai, bet ir kitos kūno dalys nori mums šį tą pranešti:
Galva: Galvos skausmų priežastis dažnai būna baimė, savigrauža ir nevisavertiškumo jausmas. Migrena dažnai skundžiasi seksualinių problemų turinčios moterys.
Akys: Akių ligos praneša, kad pernelyg nirštate ir pykstate ant viso pasaulio.
Taip pat skaitykite: Nerimo įtaka širdžiai
Ausys: Ausų ligos - tai požymis, kad esate pernelyg egocentriški ir negirdite, ką jums nori pasakyti aplinkiniai. Ausų uždegimu itin dažnai serga tie vaikai, kurių namuose girdimi barniai.
Nosis: Sloga, sinusitas ir kitokios šios srities bėdos dažnai prasideda, jei esate dėl ko nors įsižeidę, jaučiatės nepakankamai vertinami.
Gerklė: Tai ženklas, kad bijote išsakyti savo nuomonę, paprieštarauti stipresniems už jus.
Dantys: Dantis dažnai skauda tiems, kurie niekaip negali apsispręsti.
Kaklas: Jis jungia žmogaus galimybes ir svajones. Jei kaklas pernelyg įtrauktas ar skausmingas, veikiausiai kenčiate negalėdami realizuoti savo svajonių.
Sprandas: Skausmingas, susuktas sprandas - tai ženklas, kad esate linkę užsikrauti pernelyg daug atsakomybės ant savo pečių.
Nugara: Šios srities skausmai kamuoja, kai žmogui trūksta pasitikėjimo savimi, finansinio stabilumo ar emocinio palaikymo.
Kojos: Jos parodo, kaip tvirtai žmogus jaučiasi ant žemės. Kojų skausmus ar ligas sukelia ateities baimė.
Pulso dažnis ir kraujospūdis: ką jie mums sako?
Normalus pulsas ramybės būsenoje - 60-70 dūžių per minutę. Jaunų žmonių pulsas gali būti šiek tiek dažnesnis (80-90), nes jų simpatinė nervų sistema aktyvesnė. Viršutinė leistina kraujospūdžio riba ramybėje - 140/90, o idealus rodiklis - 120/80. Tačiau tiek pulsas, tiek kraujospūdis - nepastovūs, nuolat kintantys dydžiai, kurie gali pakilti ne tik nuo susijaudinimo, bet ir nuo intensyvių minčių sprendžiant kokią nors problemą.
Širdies veiklos padažnėjimą gali skatinti kitų organų sutrikimai, pavyzdžiui, per intensyvi skydliaukės veikla. Streso hormonai, patekę į kraują, kelia kraujospūdį, didina pulsą ir sutraukia kraujagysles. Jei tokia stresinė reakcija trumpalaikė, nieko tokio, tačiau jeigu kartojasi labai dažnai arba įtampa yra nuolatinė, tokia būsena lemia širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi.
Nuolat padidėjęs pulso dažnis gali būti dėl adrenalino pertekliaus organizme, skydliaukės sutrikimų, silpno širdies raumens ar organizmo apnuodijimo. Dažnas padidėjusio pulso dažnio simptomas - vadinamieji širdies permušimai. Pajutus kažką panašaus būtina pasitikrinti pas gydytoją.
Pulso ir kraujospūdžio santykis ir charakteris
Pulso dažnio ir kraujospūdžio ryšys gali būti trejopas. Jį lemia faktas, kad mūsų nervų sistema į kraują įtampos metu išskiria dviejų rūšių medžiagas - adrenaliną ir noradrenaliną.
Adrenalino tipas: Jei organizmas streso metu gamina daugiau adrenalino, ši medžiaga stimuliuoja širdį, todėl į kraujagysles pripumpuojama daugiau kraujo. Tai cholerikai, žmonės-degtukai. Pakilus kraujospūdžiui širdis pradeda dažniau plakti, jie parausta, užsiplieskia, bet po pusvalandžio jų emocijos atslūgsta, nes adrenalinas greitai suskyla.
Noradrenalino tipas: Jei organizme vyrauja noradrenalinas, kuris veikia ne širdį, bet sukelia kraujagyslių spazmus, kraujospūdis taip pat pakyla, tačiau širdis neplaka dažniau, netgi atvirkščiai, pulso dažnis retėja. Tokie žmonės pabąla, o ne parausta. Noradrenalinas skyla lėtai, taigi veikia ilgai - keletą dienų ar net savaičių, todėl nors toks žmogus neužsiplieks iš karto, nežinia, ką sugalvos vėliau.
Subalansuotas tipas: Tai abiejų pirmųjų tipų mišinys. Pakilus kraujospūdžiui streso metu šių žmonių pulso dažnis mažai skiriasi nuo normos.
Jeigu žmogaus kraujospūdis dažniausiai būna labai žemas, širdis vėlgi pradeda atlikti kompensacinę funkciją, t. y. didėja jos susitraukimų dažnis, kad būtų pumpuojama daugiau kraujo smegenų kraujotakai užtikrinti.
Kada padidėjęs pulsas kelia pavojų?
Jeigu pulso dažnis ramybės būsenoje viršija 70, tai jau blogai. Dar labiau didėja mirtingumo ir širdies ritmų sutrikimų rizika, kai pulsas viršija 80. Dažniausia priežastis, kodėl šiuolaikiniai žmonės dažnai turi per dažną pulsą, - nepakankamas fizinis aktyvumas. Dažniau padidintą pulsą turi nutukę, emociškai išsekę, nestabilūs bei pernelyg jautrūs, iš anksto dėl visko besijaudinantys žmonės. Taip pat kenkia ir persitreniravimas. Padidėjęs pulsas ramybėje pritraukia katastrofas - tokias, kaip miokardo infarktas, insultas ir pan. Beje, jei padidėjęs pulsas, būtina sekti ir kraujospūdį. Pavojingiausia situacija, kai tarp abiejų kraujospūdžio rodiklių skirtumas išauga daugiau nei 50.
Teigiamos emocijos ir sveikata
Tyrimais įrodyta, kad optimistai gyvena gerokai ilgiau nei pesimistai - teigiamai nusiteikę ir pasaulį matantys šviesiomis spalvomis žmonės tiesiog užprogramuoja save ilgai ir sveikai gyventi. Austrų mokslininkai po penkerius metus trukusių tyrimų nustatė penkias labiausiai žmogaus sveikatą žalojančias emocijas: kaltę, šykštumą, nuolatinį skundimąsi, pavydą ir pyktį.
Išsamūs medikų tyrimai parodė, kad jaudinimasis dėl smulkmenų, neviltis, pesimizmas neigiamai veikia imuninę sistemą. Nustatytas ir atvirkščias efektas: tie, kurie trykšta optimizmu, džiaugiasi gyvenimu, turi stipresnę imuninę ir endokrininę sistemą nei tie, kurie nuolat verkšlena.
Kaip puoselėti teigiamas emocijas?
Juokas: Juokas padeda atsikratyti įtampos, geranoriškai spręsti konfliktus, įsigyti naujų draugų. Kuo dažniau būkite linksmų žmonių kompanijose, žiūrėkite geras komedijas, skaitykite knygas, anekdotus ir iš širdies juokitės. Juokiantis organizmas gauna daugiau deguonies.
Atlaidumas: Būkite atlaidūs ir patys prisiminkite akimirkas, kai elgėtės ne visada tinkamai, kai būdavo svarbu sulaukti atleidimo. Neteiskite, nesmerkite ir nekeršykite savo skriaudėjui.
Kūryba: Užsiimkite širdžiai miela veikla, vadinamąja meno terapija. Piešiant, siuvinėjant, lipdant iš molio, ne tik suaktyvėja smegenų veikla, bet ir masažuojami delnai, kuriuose yra daugybė bioenerginių taškų.