Padidėjęs pulsas, arba tachikardija, ir nerimo sutrikimai yra glaudžiai susiję. Dažnas širdies daužymasis, ypač ramybės būsenoje, gali būti nerimą keliantis simptomas, verčiantis žmones kreiptis į gydytojus. Nors įprastai žmogaus širdis plaka ritmingai ir nesukelia jokių nemalonių pojūčių, ramybės būsenoje atsirandantis intensyvesnis širdies daužymasis gali kelti nerimą ir diskomfortą. Šis simptomas gali būti įvairių veiksnių pasekmė - nuo nekenksmingų fiziologinių pokyčių iki rimtų sveikatos sutrikimų. Straipsnyje aptarsime, kokios yra padidėjusio pulso ir nerimo priežastys, kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją, bei kaip palaikyti sveiką širdies veiklą.
Padidėjęs Pulsas: Kas Tai?
Padidėjęs pulsas, dar vadinamas tachikardija, yra būklė, kai širdies ritmas viršija 100 dūžių per minutę. Tai gali būti fiziologinė reakcija, atsirandanti dėl fizinio krūvio, streso, nerimo ar emocijų. Tačiau padidėjęs pulsas gali būti ir patologinis, rodantis sveikatos problemas, tokias kaip širdies ligos, skydliaukės sutrikimai ar anemija. Simptomai gali apimti širdies plakimo pojūtį, dusulį, galvos svaigimą ar net krūtinės skausmą. Svarbu atkreipti dėmesį į lydinčius simptomus ir, jei pulsas išlieka padidėjęs ilgą laiką arba pasireiškia kitų nerimą keliančių simptomų, kreiptis į gydytoją.
Širdies Daužymosi Priežastys Ramybės Būsenoje
Širdies daužymasis ramybės būsenoje gali atsirasti dėl daugybės priežasčių - nuo nekenksmingų fiziologinių veiksnių iki rimtų sveikatos sutrikimų. Tad aptarkime, kodėl žmogus gali jausti širdies plakimą net tada, kai jis yra ramybės būsenoje.
Fiziologinės Priežastys
Fiziologinės priežastys yra vienos dažniausiai pasitaikančių, ir jos dažnai susijusios su mūsų gyvenimo būdu bei kasdienėmis situacijomis:
- Stresas ir nerimas. Streso metu organizme išsiskiria streso hormonai, kurie didina širdies susitraukimų dažnį, net jei žmogus yra ramybės būsenoje. Lėtinis nerimas ar panikos atakos taip pat gali sukelti padažnėjusį širdies daužymąsi.
- Dehidratacija. Kai kūne trūksta skysčių, sumažėja kraujo tūris, dėl ko širdžiai reikia dirbti intensyviau, kad kraujas tinkamai cirkuliuotų. Tai gali sukelti stipresnį širdies plakimą.
- Pervargimas ir miego stoka. Pervargimas daro įtaką hormonų balansui, todėl širdies daužymasis gali pasireikšti net ramybės būsenoje.
- Kofeino ar alkoholio vartojimas. Kofeinas ir alkoholis veikia centrinę nervų sistemą, skatina adrenalino išsiskyrimą, kuris, savo ruožtu, padidina širdies susitraukimų dažnį. Kai šių medžiagų vartojama per daug, širdies daužymasis gali pasireikšti net ir ramybės būsenoje.
Hormoniniai Pokyčiai
Hormonų lygio svyravimai taip pat gali turėti įtakos širdies veiklai. Pavyzdžiui, menopauzė ir nėštumas pasižymi dideliais hormoniniais pokyčiais, kurie gali sukelti širdies plakimo dažnio padidėjimą ar kitus ritmo sutrikimus. Menopauzės metu sumažėja estrogeno lygis, o tai gali paveikti kraujagyslių ir širdies funkcijas. Širdies plakimo dažniui įtakos gali turėti ir skydliaukės sutrikimai. Skydliaukė kontroliuoja medžiagų apykaitą, o jos hormonai turi tiesioginį poveikį širdies veiklai.
Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime
Sveikatos Problemos
Kai kurios sveikatos būklės ir ligos taip pat gali sukelti širdies daužymąsi ramybės būsenoje:
- Elektrolitų disbalansas. Kalio, magnio, kalcio ir kitų elektrolitų trūkumas arba perteklius gali paveikti širdies raumens darbą, todėl atsiranda nereguliarus arba stipresnis širdies plakimas.
- Širdies ritmo sutrikimai. Kai kuriais atvejais širdis daužosi ramybės būsenoje ir dėl tam tikrų širdies ritmo sutrikimų, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimo. Tai būklė, kai širdies plakimas yra nereguliarus ir dažnas. Aritmija - objektyviai nustatytas ritmo sutrikimas.
- Anemija. Sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino kiekis gali lemti, kad širdis turės intensyviau dirbti, siekdama aprūpinti audinius deguonimi. Tai gali sukelti stipresnį širdies plakimą.
- Kitos ligos. Plaučių problemos, tokios kaip astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga, taip pat gali sutrikdyti deguonies tiekimą, dėl ko žmogaus širdis ima dirbti stipriau.
Nerimo Sutrikimai: Generalizuotas Nerimas, Panikos Atakos ir Socialinės Fobijos
Stresą patiria didžioji miesto gyventojų dalis. Kiekvienas žmogus, priklausomai nuo jo individualių savybių, su stresu tvarkosi skirtingai: vieni moka prisitaikyti, yra atsparesni, kitiems stresas greitai pakenkia sveikatai, pradedama sirgti įvairiomis ligomis. Tačiau dažniausiai, chroniškai patiriamas stresas anksčiau ar vėliau visgi neigiamai paveikia žmogaus organizmą bei psichiką. Stipraus streso situacijos netrunka amžinai- kažkada prasideda, bet kažkada ir baigiasi. Žmogus jaučiasi išsekęs fiziškai ir emociškai; nors ir išsimiegojęs- nesijaučia pailsėjęs. Nuo pat atsibudimo jis dažnai jaučia nerimą, su kuriuo gyvena visą dieną. Tai reiškia, kad prasideda neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai. Trumpalaikio nerimo būsenas išgyvena kiekvienas žmogus. Tarkime, nerimas, kai laukia rimtas egzaminas, veikia organizmą mobilizuojančiai. Nerimo jausmo dėka organizmas tarsi pasiruošia, pasitelkia visus savo energetinius resursus, nes reikia įveikti iššūkį. Dėl nerimo jausmo, išsiskiria daugiau adrenalino, kurio dėka pakyla kraujospūdis, patankėja pulsas, pakyla raumenų tonusas, paaštrėja dėmesys, susikaupimas. Tai reiškia, kad sukauptos ir paruoštos organizmo jėgos, reikalingos susidoroti su laukiančiu iššūkiu. Tačiau kas atsitinka, kai nerimas tampa nuolatiniu palydovu?
Generalizuotas Nerimo Sutrikimas
Labai svarbus dalykas, atskiriantis šį nerimo tipą nuo tiesiog situacinio nerimo yra tai, kad tokį nerimą žmogus jaučia visą laiką, nors jokių aiškių priežasčių jo gyvenimo situacijoje, dėl ko reikėtų nerimauti, ir dar taip stipriai, tarsi ir nėra. Generalizuoto nerimo sutrikimo atveju, jokio iššūkio aplinkoje, kurį reiktų įveikti, nėra. Tačiau nerimas jaučiamas lygiai taip pat, kaip prieš laukiantį rimtą egzaminą. Kasdienės didelės adrenalino dozės, išsiskiriančios organizme dėl nerimo, jau nebe padeda žmogui tvarkytis gyvenime, tačiau atvirkščiai- visiškai išbalansuoja organizmą ir psichiką. Galima sakyti, kad tai yra apsinuodijimas savo paties adrenalinu.
Žmogų lydi bloga nuotauja, grėsmės, nesaugumo, lyg baimės jausmas (nerimas dėl būsimų nesėkmių, galimų nelaimių). Įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne- virpulys, padidėjęs prakaitavimas, galvos svaigimas, silpnumas, pagreitėjęs pulsas, nepastovus kraujospūdis. Pacientai dažnai skundžiasi sutrikusiu virškinimu- pykinimu, pilvo pūtimu; viduriavimu arba užkietėjusiais viduriais. Dėl nerimo gali atsirasti dažnas šlapinimąsis. Visi šie simptomai kūne atsiranda dėl padidėjusio vegetatyvinės nervų sistemos aktyvumo. Jie negali atsipalaiduoti. Sutrinka miegas. Vargina įkyrios mintys.
Generalizuoto nerimo sutrikimų kamuojamo žmogaus galvoje nuolat sukasi įkyrios mintys, kad gali nutikti kažkas negera, ką apie jį galvoja kiti ir pan. Jis nuogąstauja dėl įvairių dalykų, savo ar artimųjų sveikatos, ateitis atrodo grėsminga. Stengdamąsis sukontroliuti nerimą bei visas įmanomas nesėkmes, asmuo labai daug analizuoja, stebi kiekvieną pojūtį savyje, savo kūne, jaučiasi nesaugus lyg grėstų pavojus. Daugelis klientų, besikreipusių dėl stipraus nerimo, mini, kad tokios mintys ir nuolatinės pastangos kažkaip suvaldyti nerimą, išbūti darbe, stengtis neparodyti aplinkiniams savo tikrosios būklės, labai sekina ir atima jėgas. Kartu su nerimo sutrikimu gali pasireikšti sociofobija ar panikos atakos.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
Panikos Atakos
Tai epizodinis stiprus nerimas. Šiam sutrikimui būdinga pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai. Kiekvienam žmogui simptomai gali šiek tiek skirtis, tačiau dažniausiai pasireiškia staiga prasidedančiu stipriu širdies plakimu, skausmu krūtinėje, smaugimo ar dusimo pojūčiu, svaigimu bei realybės pojūčio sutrikimais. Kai panikos priepuolis nutinka pirmą kartą, žmogus labai išsigąsta, jam gali pasirodyti, kad miršta. Priepuoliai trunka kelias minutes, nors kartais ir ilgiau. Dažniausiai tokie priepuoliai nutinka ne namuose, kur saugu ir aplinka įprasta. O gatvėje, viešose vietose- prekybos centruose, parduotuvėje, kavinėje ar koncerte, autobuse bei transporte, pvz, lėktuve.
Asmuo stengiasi pabėgti iš situacijų kuriose yra įvykęs panikos priepuolis, vengti jų. Tad palaipsniui žmogus, kenčiantis nuo panikos atakų, ima vengti masinio susibūrimo vietų. Tokių būdu pasąmonė apriboja žmogų- jis nebegali laisvai rinktis veiklos, kuri jam įdomi, reikalinga, naudinga ar smagi. Labai varginantis dalykas žmonėms, išgyvenantiems panikos atakas, yra negalėjimas jų prognozuoti. Baimė, kad aplinkiniai pamatys jo blogą būklę. Negydomi panikos priepuoliai priverčia asmenį atsisakyti savęs, sumažinti bei apriboti savo poreikius. Tada žmogus sako- mano „AŠ“ nebėra. Iš tiesų, tai didelė nelaisvė.
Socialinės Fobijos
Sociofobijos dažnai prasideda paauglystėje ir pasireiškia baime būti žmonių grupės dėmėsio centre. Todėl tokių situacijų yra vengiama. Kitais atvejais, sociofobiją gali kelti beveik visos socialinės situacijos. Kenčiantys nuo sociofobijos klientai pasakoja, kad bijo žiūrėti pašnekovui į akis, gatvėje bijo pagauti kito žmogaus akių žvilgsnį. Dažnai skundžiamąsi netikėtu paraudimu, rankų virpėjimu, pykinimu, staigiu poreikiu nueiti į tualetą. Sociofobijos paprastai yra susijusios su žema saviverte ir didele kritikos baime. Psichoterapijos pradžioje klientai, kenčiantys nuo socialinės fobijos, daug pasakoja apie didžiulį nerimą eiti gatve, nes jiems atrodo, jog praeiviai juos nužvelgia kritiškai, blogai vertindami, pašaipiai.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Nors širdies daužymasis ramybės būsenoje ne visada reiškia rimtą sveikatos problemą, tam tikrais atvejais būtina kreiptis į gydytoją.
- Dažni arba ilgalaikiai intensyvaus širdies plakimo epizodai. Jei intensyvus širdies daužymasis kartojasi dažnai arba trunka ilgą laiką, tai gali būti ženklas, kad širdies ritmas sutrikęs. Tokiais atvejais rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją, kad būtų atlikti būtini tyrimai.
- Gretutiniai simptomai. Jei širdies daužymasis yra susijęs su kitais simptomais, tokiais kaip dusulys, galvos svaigimas, skausmas krūtinėje ar sąmonės praradimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Šie simptomai gali rodyti rimtesnes problemas.
- Nereguliarus širdies plakimas. Jei širdies plakimas yra ne tik pagreitėjęs, bet ir nereguliarus (pavyzdžiui, juntami permušimai), tai gali būti širdies ritmo sutrikimo požymis.
- Turimos širdies ligos. Jei asmuo jau turi širdies ar kraujagyslių sistemos sutrikimų, širdies daužymasis ramybės būsenoje gali būti ženklas, kad liga progresuoja. Tokiu atveju reikalinga gydytojo konsultacija ir išsamus širdies funkcijos tyrimas.
- Vaistų ar papildų vartojimas. Kai kurie vaistai ar maisto papildai gali sukelti širdies daužymąsi kaip šalutinį poveikį. Jei širdies plakimas atsiranda po naujo vaisto ar papildo vartojimo, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir aptarti galimus pakeitimus.
Taigi, jei širdies daužymasis kelia nerimą ar nėra aiškios priežasties kodėl jis atsiranda, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kad pastarasis skirtų reikiamus tyrimus ir nustatyti tikslią priežastį. Gydytojas gali paskirti elektrokardiogramą, kraujo tyrimus ar kitus tyrimus, kurie padės nustatyti, ar yra rimtesnių sveikatos problemų. Gydytojas įvertins EKG (geriausia - epizodo metu ar netrukus po jo), atliks bendruosius ir biocheminius tyrimus (kraujo formulė, feritinas, TSH/FT4, gliukozė, elektrolitai), prireikus - Holterio (24-72 val.) monitoravimą, echokardiogramą.
Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas
Ką Daryti Pajutus Padidėjusį Pulsą?
Jei jaučiate, kad jūsų pulsas per greitas, pirmas žingsnis - atsistokite arba atsisėskite į patogią, ramiai poilsiaujančią poziciją. Ramiai kvėpuokite ir nesistenkite atlikti jokių fizinių veiksmų. Gilus kvėpavimas padeda sumažinti streso lygį ir gali padėti sureguliuoti širdies ritmą. Praktikuokite lėtą kvėpavimą: gilus įkvėpimas per nosį, laikykite kvėpavimą kelias sekundes ir iškvėpkite per burną. Kofeinas ir energijos gėrimai gali sukelti greitą širdies ritmą, todėl, jei jūsų pulsas yra aukštas, rekomenduojama vengti šių produktų. Jei jūsų pulsas yra aukštas ir jaučiate širdies plakimą, pabandykite šaltą kompresą ant kaktos arba nugaros.
- Sustabdykite veiklą ir atsisėskite. Atsiremkite nugara, atlaisvinkite aptemptus drabužius. Stebėkite simptomus. Ar yra krūtinės skausmas, stiprus dusulys, alpimo jausmas, mėlynuojančios lūpos, silpnumas vienoje kūno pusėje, kalbos ar regos sutrikimai?
- Skysčiai ir ramus kvėpavimas. Lėtai, giliai įkvėpkite per nosį 4 s, sulaikykite 2 s, iškvėpkite per lūpas 6 s (2-3 min.). Valsalvos manevras: įtempkite „tarsi pūstumėte balioną“ 10-15 s, tuomet atpalaiduokite ir giliai įkvėpkite. Šalto vandens metodas: priglauskite vėsų kompresą prie veido (10-20 s).
- Patikrinkite pulsą ir spaudimą.
- Įvertinkite galimas akivaizdžias priežastis.
- Pulsas ≥150 k./min. ramybėje ir nepraeina per 10-15 min. Pulsas >120 k./min.
Kaip Sumažinti Nerimo Poveikį Pulsui?
Stresas ir nerimas yra dažnos greito pulso priežastys. Aplink ramu, o tu vistiek jauti stiprų nerimą. Jausmus mes nuslopiname ganėtinai dažnai. Tarkim, pykstate ant vadovo, tačiau negalite parodyti šio pykčio, nes socialiai tai būtų nepriimtina, atleistų iš darbo. Tad šiuos jausmus nustumiate šalint, užlaikote savyje. Vidiniai dirgikliai yra tarsi energija, kuri negali kauptis mūsų viduje be galo ir be krašto, ji turi būti kaip nors išlieta ir išeikvota. Tad po kurio laiko jie prasiveržia užmaskuota forma- nerimu bei vegetatyvinės nervų sistemos išsibalansavimu. Tai tik vienas nuslopintų jausmų pavyzdys. Nuslopinti jausmai ir kuria vidinį konfliktą- t.y. Kuomet žmogus jaučia stiprų nerimą, nesusijusį su aplinkybėmis, visada reiktų ieškoti pasąmoninio ir neregimo vidinio konflikto, kurio jis niekaip negali išpręsti automatiškai -tokiais atvejais, abi vidinio konflikto pusės yra vienodai stiprios.
Mūsų „Aš“ (ego) nepajėgia vienas pats išspręsti susikaupusių iš vaikystės psichologinių fiksacijų bei įvardinti užslopintų jausmų, kuriuos dažnai užaštrina patirtas stresas, kadangi savo pasąmoningąją dalį pasiekti nėra paprasta. Todėl asmuo, išgyvenantis nerimo sutrikimą, vis giliau grimsta į nerimo būseną, kuri ilgainiui gali virsti depresija. Jeigu asmuo į psichoterapiją ateina ilgai nelaukęs, galima gana greitai jam pagelbėti atpažinti vidinį konfliktą, kuriantį sunkiai pakeliamą nerimo jausmą. Kenčiantis nuo nerimo sutrikimo žmogus gali rinktis ir medikamentinį gydymą- tai yra, jam bus skirti antidepresantai, rečiau benzodiazepinai, nuo kurių gali atsirasti pripratimas. Vaistai prislopina nerimo jausmą, dažnai kartu prislopindami ir kitus pojūčius.
Asmeninė psichoterapija analizuoja ir sprendžia tik jūsų individualų atvejį. Baigę psichoterapiją klientai sako- „Niekad nebučiau pagalvojusi/-ęs, kad taip yra! Jei ne nerimas, niekad nebūčiau atradęs šitos tiesos apie save!” . Vidinis konfliktas apima ir ilgą laiką slopinamus jausmus, kurių asmuo nesuvokia turįs, kadangi jie slypi pasąmonėje. Įsivaizduokite, kad nuslopinti jausmai tai lyg energija, kuri turi kažkur tektėti, būti išlieta, nes didelis jos kiekis nebetelpa vidinėje talpykloje. Šie sutrikimai prasideda tuomet, kai taurė jau perpildyta, kai toliau gyventi neigiant save nebeįmanoma. Tai žmogaus sielos maištas, pagalbos šauksmas. O kylantys simptomai- kaip ir simboliai sapne, prašantys juos iššifruoti.
Jei kyla mintis, kad perdaug ar per dažnai jauti nerimą - laikas kreiptis į šeimos gydytoją ar pas psichologą, kad specialistas įvertintų Tavo būklę - šiek tiek nerimo yra absoliučiai normalu, tačiau jei jis pradeda keisti Tavo gyvenimą, pasirinkimus, matai, kad sprendimus pradedi priimti atsižvelgiama į nerimą ir baimes, jauti, kad prastai jautiesi, esi pervargus, įsitempus dėl nuolatinio kamuojančio nerimo, laikas tiesiog kreiptis į savo srities profesionalus.
Preparatai Širdžiai
Norint palaikyti sveiką širdies veiklą ir išvengti padažnėjusio širdies daužymosi ar kitų ritmo sutrikimų, gali būti naudinga vartoti tam tikrus preparatus ar maisto papildus, pavyzdžiui, širdies darbą gerinančius lašus. Bet nepamirškite, kad bet kokius papildus ar vaistus reikia vartoti tik pasikonsultavus su gydytoju, kad būtų išvengta nepageidaujamų reakcijų ar sąveikų su kitais vaistais.
- Magnis. Magnis yra esminis mineralas, kuris padeda reguliuoti širdies ritmą. Magnio trūkumas organizme gali sukelti aritmijas ir padažnėjusį širdies daužymąsi, todėl papildai su magniu gali padėti palaikyti tinkamą širdies funkciją.
- Kalis. Kalis taip pat yra svarbus elementas, kuris palaiko normalų širdies darbą. Kalis padeda reguliuoti kraujospūdį ir užtikrinti tinkamą širdies raumens veiklą. Šis elementas gali būti gaunamas ne tik su maistu (bananai, bulvės, avokadai), bet ir vartojant papildus. Per mažas ar per didelis kalio kiekis gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, todėl nepaprastai svarbu palaikyti tinkamą jo lygį.
- Omega-3 riebalų rūgštys. Omega-3 riebalų rūgštys yra svarbios širdies sveikatai, nes jos padeda sumažinti uždegimą, reguliuoti kraujospūdį ir sumažinti širdies ritmo sutrikimų riziką. Omega-3 galima rasti žuvų taukuose arba augalinės kilmės aliejuose (pavyzdžiui, linų sėmenų).
- Širdies lašai. Taip pat yra ir širdies lašų, kurie gaminami žolelių, tokių kaip valerijonas, sukatžolė ar gudobelė pagrindu. Širdies lašai naudingi dėl savo raminamųjų savybių ir teigiamo poveikio širdies veiklai. Pavyzdžiui, Gudobelė ypač dažnai naudojama kaip natūralus preparatas širdies sveikatai palaikyti. Bet vis dėlto, žolelių preparatai gali sąveikauti su kitais vaistais, todėl prieš pradedant juos vartoti būtina pasitarti su gydytoju.
- Kiti preparatai. Taip pat yra ir daugybė kitų priemonių, gerinančių širdies funkciją, pavyzdžiui geležis ar preparatai cholesteroliui mažinti.
Nors papildai ir kiti preparatai gali būti naudingi, svarbu suprasti, kad maksimaliam rezultatui pasiekti būtina laikytis sveiko gyvenimo būdo, pasirūpinti subalansuota mityba, užsiimti reguliaria fizine veikla ir vengti streso. Tik visapusiškai rūpinantis savo sveikata galima užkirsti kelią ligoms ir palaikyti gerą širdies veiklą.
Kaip Palaikyti Širdies Sveikatą?
Palaikyti širdies sveikatą yra be galo svarbu, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei užtikrinti gerą savijautą. Visų pirma, itin svarbi yra subalansuota mityba - rekomenduojama valgyti daug šviežių daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, liesos mėsos, žuvies (ypač turtingos omega-3 riebalų rūgštimis) ir vengti perdirbtų, riebaluose keptų maisto produktų bei cukraus. Fizinė veikla taip pat yra būtina širdies sveikatai - reguliari mankšta, pasivaikščiojimas, bėgimas, plaukimas bent keletą kartų per savaitę, padeda stiprinti širdies raumenį, reguliuoti kraujo spaudimą ir tuo pačiu palaikyti sveiką kūno svorį.
Be to, stresas taip pat gali padidinti širdies ligų riziką, todėl reikėtų praktikuoti atsipalaidavimo technikas, tokias kaip joga, meditacija ar kvėpavimo pratimai. Ir žinoma, vengti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas. Be šių gyvenimo būdo pokyčių, svarbu ir reguliariai tikrinti savo sveikatą. Reguliarūs tyrimai gali padėti laiku pastebėti tam tikrus pakitimus ir užkirsti kelią galimoms problemoms. Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti vartoti papildus, tokius kaip omega-3 riebalų rūgštys, magnio, kalio ar kofermento Q10 papildai, kurie palaiko širdies ir kraujagyslių funkciją.
Laikykite vandenį po ranka, kofeiną vartokite saikingai arba pakeiskite žolelių arbata, „įrašykite“ kvėpavimo pauzes į dieną, o treniruotėms suteikite ritmą - ne vienkartinius šuolius. Periodiškai tikrinkite geležies ir skydliaukės rodiklius, miegokite bent 7 valandas. O svarbiausia - pasidarykite paprastą „pulso dienyną“: kada, kiek, kaip jautėtės ir kas galėjo išprovokuoti.
Išvados
Padidėjęs pulsas ir nerimo sutrikimai yra kompleksiniai reiškiniai, kuriuos būtina vertinti individualiai. Svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno siunčiamus signalus, laiku kreiptis į gydytoją ir imtis priemonių, padedančių palaikyti sveiką širdies veiklą bei mažinti nerimo lygį. Gyvenimo būdo pokyčiai, subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas ir, jei reikia, medikamentinis gydymas gali padėti suvaldyti šiuos sutrikimus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
tags: #nerimo #sutrikimas #ir #padidejes #pulsas