Šiame straipsnyje aptariamos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvoje, jų prieinamumas ir kompensavimo galimybės. Siekiama suteikti informaciją apie tai, kur kreiptis pagalbos, kokios paslaugos yra nemokamos, ir kaip veikia kompensavimo sistema.
Pirminė Pagalba - Psichikos Sveikatos Centrai
Kilus psichologinių sunkumų, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo psichikos sveikatos centrą. Dažniausiai jis yra šeimos medicinos įstaigoje, kurioje asmuo yra prisirašęs. Jeigu tokio centro gydymo įstaigoje nėra, ji turi paaiškinti savo pacientui, kuriame psichikos sveikatos centre jis gali gauti psichologinę ar psichiatrinę pagalbą. Gyventojai patys gali pasirinkti, prisirašyti ir kreiptis į bet kurį kitą psichikos sveikatos centrą, kuris dėl šių paslaugų turi sutartį su ligonių kasa ir yra toje savivaldybėje, kurioje žmogus gauna šeimos gydytojo paslaugas, arba su ja besiribojančioje.
Tokiais atvejais pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos prisirašiusiems pacientams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, yra nemokamos, o joms gauti nereikia siuntimo - registruojamasi iškart vizitui psichikos sveikatos centre.
Kokias paslaugas galima gauti?
Psichikos sveikatos centras gali padėti, kai žmogus patiria emocinių sunkumų, ištinka psichologinė krizė, yra psichikos sutrikimų. Tokiame centre, atsižvelgiant į situaciją, pacientui, grupei arba šeimai paslaugas teikia specialistų komanda: gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, psichikos sveikatos slaugytojas, atvejo vadybininkas. Galimi ir kiti specialistai.
Psichikos sveikatos centre galima gauti būtinąją medicinos pagalbą. Jo specialistai atlieka psichikos ir elgesio sutrikimų prevenciją, juos vertina, teikia priklausomybės ligų gydymo paslaugas, rūpinasi lėtiniais sutrikimais sergančių pacientų tęstine priežiūra, atlieka savižudybės grėsmę išgyvenančių žmonių psichosocialinį vertinimą, teikia emocinę paramą jų artimiesiems ir kitiems savižudybės grėsmę patiriantį pacientą lydintiems žmonėms bei kitas paslaugas. Iš ligoninės išrašytiems pacientams, suteikus skubią pagalbą dėl savižudybės, psichikos sveikatos centras taiko atvejo vadybą.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Pagalba Namuose ir Nuotolinės Paslaugos
Jeigu dėl sveikatos būklės pacientas negali atvykti į psichikos sveikatos centrą, pagalba jam gali būti suteikta namuose, o tam tikros paslaugos - nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, gydytojas psichiatras nuotoliniu būdu gali pratęsti gydymą anksčiau paskirtais vaistais, skirti pakartotinius tyrimus, pagal juos koreguoti gydymą, medicinos psichologas - konsultuoti. Sudėtingesniais atvejais išrašomas siuntimas pas antrinio ar tretinio lygio specialistus arba gultis į ligoninę.
Atnaujinus psichikos sveikatos centrų paslaugų teikimo tvarką, gyventojai galės gauti daugiau konsultacijų nuotoliniu būdu arba namuose, centrams sudaromos sąlygos teikti paslaugas arčiau žmonių gyvenamosios vietos. Atnaujinta tvarka numato, kad psichikos sveikatos centrai turi teikti priežiūros paslaugas namuose tiems gyventojams, kurie dėl fizinės arba psichikos sveikatos būklės negali atvykti į psichikos sveikatos centrą. Psichikos sveikatos centrai taip pat turės užtikrinti paslaugų tęstinumą po paciento išrašymo iš psichiatrijos stacionaro. Siekiant toliau gerinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą, sudaryta galimybė plėsti paslaugas, teikiamas nuotoliniu būdu. Iki šiol pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas nuotoliniu būdu galėjo teikti tik psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras bei medicinos psichologas. Atnaujinta tvarka numato galimybę nuotolines konsultacijas teikti ir kitiems psichikos sveikatos centro specialistams, t. y. psichikos sveikatos slaugytojui ir socialiniam darbuotojui.
Komandinis Darbas ir Specialistų Įvairovė
Psichikos sveikatos centre paslaugos teikia gydytojo psichiatro, psichikos sveikatos slaugytojo, socialinio darbuotojo ir medicinos psichologo komanda. Rekomenduojama, kad komandoje būtų ir gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Komandoje taip pat gali būti atvejo vadybininkas ir kiti specialistai, kurių veikla susijusi su asmens sveikatos priežiūra.
Psichikos sveikatos centras užtikrina pirminę psichikos ir elgesio sutrikimų priežiūrą. Esant sudėtingesniems ligos atvejams, gydytojas psichiatras gali siųsti pacientą psichiatrijos dienos stacionaro, stacionaro, ambulatorinės psichoterapijos ar kitoms psichikos sveikatos priežiūros paslaugoms.
Specializuoto Psichologinio Konsultavimo Paslauga
Pernai pradėta įgyvendinti ligonių kasos apmokama ambulatorinė specializuoto psichologinio konsultavimo paslauga. Ji skirta žmonėms, kurie patiria stiprius emocinius išgyvenimus dėl savo ar artimųjų sveikatos būklės. Pavyzdžiui, kai žmogus serga onkologine liga, patiria savižudybės grėsmę, taip pat kai gimsta naujagimis su sunkiais sveikatos sutrikimais, kai po nudegimo gresia neįgalumas ir kitais atvejais. Paslaugą skiria gydytojas, gydantis pagrindinę ligą, o teikia medicinos psichologai. Per metus gali būti suteikta iki 12 tokių 45-60 minučių trukmės konsultacijų, iš jų 4 konsultacijas gali gauti artimieji. 40 proc. konsultacijų yra tiesioginės, kitos gali būti suteiktos nuotoliniu būdu. Ruošiasi ir kitos gydymo įstaigos.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Skubi Pagalba
Ligonių kasa primena, kad skubią psichologinę ar psichiatrinę pagalbą psichikos sveikatos centruose galima gauti be eilės. Psichikos sveikatos centrų ne darbo laiku pagalbos galima kreiptis nemokamais telefono numeriais, internetu ar pasirinktose gydymo įstaigose. Informacija apie tai skelbiama: iniciatyvos „Tu esi“ interneto svetainėje, psichikos sveikatos portale „Pagalba sau“, ligonių kasų interneto svetainėje.
Jei savižudybės grėsmę patiriantis žmogus yra susižalojęs, apsinuodijęs, sutrikusios sąmonės ar yra akivaizdi grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, reikia skambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.
Individualios Pagalbos Kompensacijos
Nuo 2024 m. sausio 1 d. keičiasi slaugos ar priežiūros (pagalbos) tikslinių kompensacijų pavadinimai ir lygiai. Individualios pagalbos kompensacijos poreikis nustatomas kompleksiškai vertinant asmens bazinį funkcionavimo lygmenį (t. y. Nustatant individualios pagalbos poreikį, užpildomas individualios pagalbos poreikio klausimynas pagal vertinamo asmens amžių (4-6 metų, 7-13 metų, 14-17 metų vaikams ir suaugusiems asmenims), kuriame įvertinamas asmens individualios pagalbos poreikis įvairiose asmens gyvenimo srityse bei aplinkos veiksnių įtaka asmens savarankiškumui ir nustatomas individualios pagalbos poreikio mastas balais (išskyrus senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims). Asmenų nuo 4 iki 18 metų ir darbingo amžiaus asmenų klausimyną pokalbio su juo ar atstovu metu pildo Agentūros darbuotojas, pensinio amžiaus asmenų - asmens gyvenamosios vietos savivaldybės darbuotojas ar įgaliotas darbuotojas. Vaikų nuo 4 iki 18 m. asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynai yra pritaikyti skirtingoms amžiaus grupėms, o vaikams iki 4 m. jis nepildomas.
Individualios Pagalbos Poreikio Lygiai
Slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, kurios buvo paskirtos iki 2023 m.
- I poreikių lygis nustatomas žmogui, kai jis yra visiškai nesavarankiškas, negeba orientuotis ar judėti ir jam reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba ar slauga. Nustačius šį lygį, 2024 m.
- II poreikių lygis nustatomas žmogui, kai jis turi didelių savarankiškumo, galimybės orientuotis ar judėti sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba ar slauga nuo 6 iki 10 valandų per parą. Nustačius šį lygį, 2024 m.
- III poreikių lygis nustatomas žmogui, kuris turi vidutinių savarankiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba nuo 4 iki 6 valandų per parą. Nustačius šį lygį, 2024 m.
- IV poreikių lygis nustatomas žmogui, kuris turi nedidelių savarankiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba ne ilgiau kaip 4 valandas per parą. Nustačius šį lygį, 2024 m.
Kompensacijos Poreikio Nustatymo Tvarka
Asmenį gydantis gydytojas, siųsdamas asmenį į Agentūrą kompensacijos poreikiui nustatyti (pirmą kartą; pasikeitus asmens sveikatos būklei; baigiantis ar pasibaigus kompensacijos poreikio terminui; kai asmuo per Aprašo 12 punkte nurodytą terminą nesikreipia į Agentūrą), įsitikinęs, kad asmens sveikatos būklė atitinka bent vieną iš kriterijų, nurodytų Bazinio funkcionavimo lygmens nustatymo kriterijų sąraše (1 priedas) ir (arba) Lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo kriterijų sąraše (2 priedas), Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau - ESPBI IS) pateikia klinikinius elektroninius dokumentus E003 „Stacionaro epikrizė“ ar E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“ ir E027 „Siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui“, kurių formos nurodytos Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ priedo lentelės 1-3 punktuose, (toliau - klinikiniai elektroniniai dokumentai), arba pildo nustatytos formos siuntimą į Agentūrą kompensacijos poreikiui nustatyti (Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. Per 60 darbo dienų nuo klinikinių elektroninių dokumentų arba siuntimo į Agentūrą parengimo asmuo ar atstovas turi kreiptis į Agentūrą dėl kompensacijos poreikio nustatymo Apraše nurodytais būdais.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Kaip Nustatomas Individualios Pagalbos Kompensacijos Poreikis?
Individualios pagalbos kompensacijos poreikis nustatomas kompleksiškai vertinant asmens bazinį funkcionavimo lygmenį ir individualios pagalbos poreikį, t. y. vertinama kiekviena situacija individualiai. Individualios pagalbos kompensacijos poreikis nustatomas kompleksiškai vertinant asmens bazinį funkcionavimo lygmenį (t. y. Nustatant individualios pagalbos poreikį, užpildomas individualios pagalbos poreikio klausimynas pagal vertinamo asmens amžių (4-6 metų, 7-13 metų, 14-17 metų vaikams ir suaugusiems asmenims), kuriame įvertinamas asmens individualios pagalbos poreikis įvairiose asmens gyvenimo srityse bei aplinkos veiksnių įtaka asmens savarankiškumui ir nustatomas individualios pagalbos poreikio mastas balais (išskyrus senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims).
Elektroninė Sveikata (e. sveikata)
Nuo šių metų e. „Prievolė tvarkyti paciento duomenis e. sveikatoje atsirado 2018 metais, tačiau psichikos sveikatos duomenų tvarkymo pradžia buvo atidėta, kol tam bus sudarytos techninės galimybės e. Kai įsigalios pokyčiai, tuos duomenis, kuriuos gydytojai šiuo metu suveda į įstaigų vidines informacines sistemas arba popierinius blankus - paciento nusiskundimus, anamnezę, tyrimo plano aprašymą, taikytą gydymą, gydymo rekomendacijas, jie turės vesti į e. Tai ypač svarbu skiriant vaistus, nes e. Be paties paciento, visus jo psichikos sveikatos duomenis galės matyti tik gydytojai psichiatrai, o šeimos gydytojui bus matoma tik dalis psichikos sveikatos duomenų: diagnozė, tyrimai, gydymas, rizikos veiksniai, tačiau nebus matoma paciento anamnezė - detalus sveikatos sutrikimo aprašymas. Tokiais atvejais pacientui IPR sistemoje sugeneruojamas unikalus paciento kodas, kuris neatskleidžia paciento sveikatos duomenų, ir konsultacijos duomenys e. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Taigi, teisės aktas numato, kad nėra būtina kreiptis pačiam pacientui.
tags: #ar #psichikos #ligos #kompensuojamos