Rūkymas yra viena labiausiai paplitusių priklausomybės formų pasaulyje, dažnai klasifikuojama kaip psichikos ir elgesio sutrikimas, susijęs su tabako vartojimu. Šiame straipsnyje gilinamasi į rūkymo kompleksiškumą, jo poveikį sveikatai, psichologinius aspektus ir galimus gydymo būdus.
Rūkymo paplitimas ir priklausomybės mechanizmai
Statistika rodo, kad apie trečdalis pasaulio gyventojų rūko. Priklausomybę sukelia nikotinas, esantis tabako dūmuose. Patekęs į organizmą, nikotinas stimuliuoja tam tikrus smegenų centrus, atsakingus už malonumo pojūčius, ir ilgainiui sutrikdo jų funkcionavimą. Dėl to, siekiant palaikyti optimalią smegenų veiklą, rūkaliai jaučia poreikį nuolat palaikyti tam tikrą nikotino koncentraciją organizme.
Tabako dūmuose yra ne tik nikotinas, bet ir apie 4000 kitų medžiagų, vadinamų dervomis. Iš jų šimtai yra kenksmingos sveikatai, o apie 80 yra kancerogeninės ir gali sukelti vėžį. Be to, degant tabakui išsiskiria anglies monoksidas (smalkės), kuris, patekęs į organizmą, trukdo hemoglobinui pernešti deguonį, apsunkindamas smegenų ir raumenų darbą, priversdamas širdį ir plaučius dirbti intensyviau.
Nemažiau pavojingas yra ir pasyvus rūkymas - kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru. Smilkstančios cigaretės dūmuose yra didesnė vėžį sukeliančių ir kitų sveikatai pavojingų medžiagų koncentracija nei aktyvaus rūkymo metu per cigaretės filtrą į plaučius traukiamuose dūmuose.
Elektroninės cigaretės: saugesnė alternatyva?
Nors dažnai manoma, kad elektroninių cigarečių rūkymas yra palankesnis sveikatai, moksliniai tyrimai rodo kitaip. Šiose cigaretėse taip pat yra nikotino bei įvairių kitų medžiagų, tokių kaip propilenglikolis (naudojamas kaip antifrizas), švinas, nikelis ir kiti kancerogeniniai junginiai. Todėl elektroninės cigaretės negali būti laikomos visiškai saugia alternatyva tradiciniam rūkymui.
Taip pat skaitykite: Ar rūkymas sukelia depresiją?
Neigiama rūkymo įtaka sveikatai
Neigiama rūkymo įtaka sveikatai yra neabejojama. Rūkymas sukelia daugybę sveikatos problemų, įskaitant:
- Vėžį: reikšmingai padidina daugelio rūšių vėžio, ypač plaučių vėžio (8 iš 10 atvejų yra sukelti rūkymo), išsivystymo tikimybę.
- Širdies ir kraujagyslių ligas: rūkantieji nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 5 kartus dažniau nei nerūkantieji, nes rūkymas padidina širdies smūgio tikimybę nuo 200 iki 400 proc.
- Reprodukcinės sistemos sutrikimus: padidina negimdinio nėštumo, persileidimo, negyvagimių arba apsigimimų tikimybę, gali sumažėti tiek vyrų, tiek moterų vaisingumas.
- Kvėpavimo takų ligas: sukelia lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, lėtinių ligų paūmėjimus.
- Imuniteto silpnėjimą: silpnina imunitetą, todėl dažniau sergama įvairiomis infekcinėmis ligomis.
- Kitus sveikatos sutrikimus: ima gesti dantys, net pražilstama greičiau.
Didelė dalis rūkymo sukeliamų mirčių yra lėtos ir skausmingos.
Priklausomybė nuo tabako kaip psichikos sutrikimas
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo yra susiję su centrine nervų sistema, kuri yra atsakinga už emocijas, elgesį ir kognityvines funkcijas. Tabako dūmai veikia smegenų cheminius procesus, ypač dopamino sistemą, kuri reguliuoja malonumo jausmus. Tabakas taip pat daro poveikį kvėpavimo sistemai, sukeldamas uždegimus ir pažeidimus plaučiuose, o ilgalaikis vartojimas gali sukelti lėtines kvėpavimo takų ligas.
Ši liga pasireiškia asmenims, kurie, nepaisant žalos sveikatai, tęsia tabako vartojimą. Svarbu pabrėžti, kad ši liga yra ne tik fizinė priklausomybė, bet ir psichologinė, todėl jos gydymas reikalauja holistinio požiūrio.
Priežastys ir simptomai
Psichikos ir elgesio sutrikimų, susijusių su tabako vartojimu, priežastys yra sudėtingos ir apima tiek biologinius, tiek socialinius veiksnius. Nikotinas yra stipriai priklausomybę sukelianti medžiaga, veikianti smegenų dopamino sistemas. Taip pat svarbūs socialiniai faktoriai, tokie kaip aplinkos poveikis, šeimos istorija ir psichologiniai sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Diskusijos apie Rūkymo Priklausomybę
Pagrindiniai simptomai apima nuolatinį norą rūkyti, didėjantį tolerancijos lygį, elgesio pokyčius, susijusius su tabako vartojimu, ir abstinencijos simptomus, tokius kaip dirglumas, nerimas, miego sutrikimai.
Diagnostika ir gydymas
Šios ligos diagnozė remiasi klinikiniais vertinimais, kurie apima paciento anamnezės surinkimą, psichologinius testus ir elgesio stebėjimą. Gydytojai gali naudoti DSM-5 (Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas) kriterijus, kad nustatytų priklausomybės lygį ir susijusius sutrikimus.
Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti nikotino pakaitinę terapiją, vaistus, tokius kaip bupropionas ar vareniklinas, kurie padeda sumažinti potraukį. Nemedicininiai sprendimai gali apimti psichologinę terapiją, grupines konsultacijas ir elgesio terapijas. Naujausios terapijos galimybės taip pat apima skaitmeninius sprendimus, tokius kaip mobiliosios programėlės, padedančios stebėti progresą ir teikiančios palaikymą.
Nauda metus rūkyti
Kadangi rūkymas yra labai kenksmingas sveikatai, mesti rūkyti naudinga visais atvejais, nepriklausomai nuo amžiaus ar kitų savybių, nes gaunama įvairiapusės naudos. Metus rūkyti reikšmingai pagerėja kiekvieno žmogaus sveikatos būklė:
- Susinormalizuoja kraujospūdis, pulsas, deguonies kiekis organizme.
- Po paros organizme nelieka nikotino.
- Ilgainiui apsivalo plaučiai.
- Pagerėja skonio, kvapo pojūčiai, odos būklė.
- Palengvėja kvėpavimas.
- Sumažėja rizika patirti infarktą, susirgti plaučių vėžiu.
- Mažiau sergama kvėpavimo takų infekcijomis.
- Be to, galima sutaupyti nemažą sumą pinigų.
Teigiama, jog būtų galima išvengti 30 proc. visų vėžio atvejų, jei žmonės pasirinktų sveiką gyvenimo būdą - vengtų žalingų įpročių (nerūkytų, nevartotų alkoholio), sveikai maitintųsi ir būtų pakankamai fiziškai aktyvūs.
Taip pat skaitykite: Rūkymo pasekmės šalyje
Rūkymo draudimai gydymo įstaigose: iššūkiai ir perspektyvos
Tyrimai rodo, kad psichikos sutrikimų turintys asmenys rūko net 2-4 kartus dažniau nei neturintys tokių problemų, o tai lemia didesnį plaučių onkologinių ligų paplitimą tarp jų. Vis dėlto, gydymo įstaigose sąlygų rūkymui nesudarymas skatina pacientus rūkyti tam nepritaikytose vietose, kas provokuoja konfliktus tiek tarp pacientų, tiek tarp medicinos personalo.
Psichiatrijos stacionarų pacientai jaučia didesnį poreikį rūkyti dėl nikotino raminančio poveikio, pašalinius reiškinius mažinančio poveikio bei dėl to, kad nutraukus nikotino vartojimą jaučiamas sveikatos pablogėjimas, dėl ko rūkymas tampa dar opesne problema psichikos sveikatos centruose.
Tyrimo duomenys parodė, kad psichiatrijos stacionaro pacientai rūko vidutiniškai 5,6 cigaretėmis daugiau nei nepsichiatrijos stacionaruose. Lietuvos Respublikos Rūkymo kontrolės įstatymas, draudžiantis rūkyti gydymo įstaigose, problemas išsprendžia tik dalinai, todėl jaučiamas poreikis diskutuoti apie likusius iššūkius.
Rūkymo draudimai dažnai skatina ne atsisakyti rūkymo, o pradėti rūkyti tam nepritaikytose vietose. Psichiatrijos pacientai žalingo įpročio griebiasi ir lauke, tualete, net palatose arba koridoriuose bei kitose vietose, tokiu būdu dažnai įtraukdami į pasyvų rūkymą net ir nerūkančius pacientus bei medicinos personalą.
Galimi sprendimai
Šiuolaikinės techninės galimybės leidžia įrengti gerai ventiliuojamas rūkymui skirtas vietas gydymo įstaigose. Šiose vietose galima būtų tikslingai laikyti pacientams skirtą informaciją apie rūkymo žalą, prevenciją ir gydymą. Personalas lengviau galėtų identifikuoti turinčius rūkymo problemų pacientus, įvertintų rūkymo keliamą žalą ir galėtų lengviau išvengti rūkymo problemų hipodiagnostikos klaidų, bei atskleisti poreikį gydomųjų priemonių, planuoti lėšas joms įsigyti.
Rūkymo uždraudimas gydymo įstaigose daugelyje JAV valstijų bei daugelyje Europos šalių turėjo sumažinti dūmų ekspoziciją tarp pacientų, lankytojų, darbuotojų, taip pat paskatinti mesti rūkyti, tačiau šis draudimas aplenkė daugumą psichiatrijos ligoninių, nes buvo pastebėta, kad rūkymas ligoniams padeda valdyti ligos simptomus. Be to, manoma, kad draudimas rūkyti tarp šių pacientų yra sunkiai įgyvendinamas, nes nikotino abstinencija jiems gali sukelti padidėjusį dirglumą bei ažitaciją.
Pacientų požiūris į rūkymo metimą
Tyrimai atskleidžia, kad nemaža dalis psichiatrijos ir nepsichiatrijos pacientų nori mesti rūkyti. Abiejų grupių pacientams atrodo svarbi alternatyvių tabako gaminių, elektroninių cigarečių pagalba, kuri dažnai vadinama žalos mažinimo keliu rūkantiems ir norintiems šio įpročio atsisakyti iš viso. Vis dėlto, daugumos pacientų teigimu, efektyviausias būdas mesti rūkyti būtų rūkymo metimo konsultacijos bei gydymas nuo rūkymo.
Psichiatrijos stacionaruose pacientams taikomas intensyvesnis stebėjimas, dažniau tenka praleisti laiką uždarose patalpose, todėl rūkymo sąlygos pakankamai komplikuojasi: bandymai užtraukti dūmą tam nepritaikytose vietose neretai išprovokuoja ne tik fizinį, bet ir emocinį tiek rūkančių, tiek nerūkančių pacientų diskomfortą.
tags: #ar #rukymas #psichikos #sutrikimas