Nepaisant rūkymo sužalotų žmonių nuotraukų ant cigarečių pakelių ir rūkymą ribojančių įstatymų, tai mažai trikdo pačius rūkančiuosius, ypač jei jie nepažįsta nė vieno asmens, kuriam blogai baigėsi dėl šio įpročio. Rūkantys žmonės kartais primena sektų narius, kurie nenori klausyti apie daromą žalą ir toliau užsiima savo veikla, o vėliau stebisi, kodėl gyvenimas blogėja. Rūkymo pasekmės išryškėja ne iš karto, todėl susidaro įspūdis, kad jų ir nebus, tačiau iš tikro rūkymas yra labai kenksmingas.
Rūkymo žala: nuo fizinės priklausomybės iki vėžio
Visi yra girdėję, kad rūkymas sukelia didelę fizinę ir psichologinę priklausomybę nuo nikotino. Iš tikro, tokią didelę, kad metant rūkyti pasireiškia abstinencijos požymiai: nemiga, dirglumas, nerimas, širdies ritmo kaita. Žmonėms, kurie surūko po 10 cigarečių per dieną, tikimybė susirgti vėžiu padidėja net 20 kartų, palyginus su niekada nerūkiusiais asmenimis. Tabako gaminiuose randama apie 7000 cheminių junginių, apie 250 iš jų - kenksmingi sveikatai, o 69 iš jų sukelia vėžį.
Dėl rūkymo iškyla kompleksas problemų, visų pirma, silpnėja imuninė sistema. Rūkymas sukelia mutacijas žmogaus genome, o tiksliau, jis sunaikina geną r53, kuris stabdo vėžinių ląstelių vystymąsi, todėl ligos grėsmė padidėja 30%. Rūkantieji serga lėtiniu bronchitu 5,5 karto dažniau, nei to nedarantys žmonės. Kartais pasireiškia tokios ligos kaip psoriazė (pažeidžia odą ir sąnarius, sukelia žvynelinę), osteoporozė (mažina kaulų tankį ir jie tampa trapesni), reumatoidinis artritas (pažeidžia sąnarius), raumenų degradavimas, plaučių uždegimas, tuberkuliozė (lėtinė infekcija), trombozė (užsikemša kraujagyslės), skrandžio opa, sinusitas (ūminis gleivinės uždegimas). Rūkymas taip pat gali būti atsakingas už kataraktą, mielitinę leukozę, pūlių pūslių susidarymą.
Tiems žmonėms, kurie jau serga diabetu, širdies ar kraujagyslių ligomis, astma, metus rūkyti nebereikės taip dažnai lankytis poliklinikose, nes ligų sukeltos komplikacijos mažėja, o vartojamų vaistų efektyvumas padidėja. Ligoninėse gulintys nerūkantys pacientai sveiksta greičiau.
Vyrai gyvenantys aktyvų lytinį gyvenimą, turėtų ypač susirūpinti, jei nori taip gyventi ir toliau, nes rūkant blogėja fizinė būklė, mažėja ištvermingumas, atrofuojasi raumenys (silpnėja ir žūsta raumenų ląstelės), gresia impotencija. Rūkančioms moterims sunkiau pastoti, o vartojančioms kontraceptikus, daug kartų padidėja rizika patirti insultą.
Taip pat skaitykite: Ar rūkymas sukelia depresiją?
Rūkančios būsimos mamos rizikuoja savo dar negimusio vaiko gyvybe. Kyla rizika pažeisti placentą, iššaukti priešlaikinį gimdymą, vaikas gali gimti su „skelta“ lūpa ar gomuriu. Dėl gaunamo mažesnio deguonies kiekio, vaisius sunkiau vystosi, gimsta mažas ir lėčiau auga. Atsiranda rizika, kad vaikas sirgs astma.
Apie mamas reikėtų pakalbėti atskirai, mat nėštumo metu rūkymas gali labai įtakoti vaiko psichologines savybes ir susidarys visa grandinė pasekmių. Pavyzdžiui, padidėja tikimybė net 1,5 karto pabloginti vaiko pažintinius gebėjimus, o tai reiškia, kad jam sunkiau seksis mokytis. Iškyla grėsmė išsivystyti hiperaktyvumui. Vaikui bus sunkiau susikaupti, jis taps nedrausmingas. Dėl nuolatinio barimo (siekiant sudrausminti), vaiką sups priešiška aplinka, o taip jis užaugs pikta asmenybe, nesugebančia sutarti su kitais. Jei bus pažeistas pasitikėjimas savimi, vaikas taps nelaimingu ir vienišu, kas gali pastūmėti į blogesnius įpročius nei rūkymas. Pastebėta, kad rūkymas nėštumo metu berniukams ir mergaitėms daro skirtingą įtaką. Mergaitės bus labiau linkusios į priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą, o berniukai labiau linkę į asocialų elgesį ir nusikaltimus.
Finansinis aspektas: kiek kainuoja rūkymas?
Pakalbėkime apie pinigus, nes tai viena aktualiausių žmonėms temų. Kiek jūs pinigų prarandate per metus, galite lengvai paskaičiuoti ir patys. Vidutinį surūkomų cigarečių skaičių per dieną, padauginkite iš 365 ir sužinosite, kiek vidutiniškai cigarečių jūs surūkote per metus. Dabar gautą skaičių padalinkite iš 20 ir sužinosite, kiek tai sudaro pakelių per metus. Gautą skaičių padauginkite iš vieno pakelio kainos ir taip sužinosite, kiek pinigų per metus jūs paleidžiate dūmais.
Kaip mesti rūkyti: žingsnis po žingsnio
Tai kada ir kaip geriausia mesti rūkyti? Atsakymas paprastas - kuo anksčiau, tuo geriau. Mūsų organizmui reikia gana daug laiko, kad atsigautų po rūkymo. Nustojus rūkyti tik po 12 valandų atsistato deguonies kiekis kraujyje ir anglies monoksido kiekis grįžta į normalų lygį. Po 24 valandų pradeda valytis plaučiai ir pakyla nerimas, kuris praeina tik po kelių savaičių. Skonio ir uoslės pojūčiai paaštrėja tik po 48 valandų, o iš emocinės pusės, susierzinimo ir pykčio lygis bus pasiekęs viršūnę. Po 72 valandų atsipalaiduoja bronchai ir mums tampa lengviau kvėpuoti. Tik po 2 savaičių, nustosite geisti cigaretės, o po 4 savaičių turėtų baigtis tokie su metimu rūkyti susiję simptomai kaip pyktis, nerimas, negalėjimas susikoncentruoti, nekantrumas, nemiga, nuovargis ir depresija. Reikia net iki 12 savaičių, kad pagerėtų plaučių ir kraujotakos veikla, taptų lengviau vaikščioti ir pasišalintų kosulys. Kad dingtų tokie simptomai kaip dusulys ir nuolatinis nuovargis, reikia iki 9 mėnesių laiko. Po metų padidinta rizika susirgti arterinėmis ligomis ir patirti insultą sumažėja per pusę iki tol buvusio lygio. Reikia net 5 metų, kad sumažėtų rizika susirgti tokiomis ligomis kaip gerklės, stemplės, kasos vėžys. Moterims sumažėja tikimybė susirgti diabetu. Po 10 ilgų metų, net 30-50 procentų tikimybe sumažėja galimybė susirgti vėžinėmis ligomis (burnos, gerklės, plaučių, kepenų, skydliaukės, kasos, stemplės, virškinimo trakto, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio, gaubtinės žarnos, tiesiosios žarnos). Rizika susirgti diabetu susilygina su niekada nerūkiusias asmenimis. Ir pagaliau tik po 20 metų, organizmas visiškai atsistatys ar bent jau šansais nesusirgti susilygins su niekada nerūkiusiais žmonėmis.
Daugelis teisinasi, kad rūkymas juos ramina, o taip yra todėl, kad organizmas išskiria endorfinus, kurie palengvina rūkymo sukeliamus nepatogumus - tuos jausmus, kuriuos pajutote pirmą kartą užsirūkę cigaretę. Todėl gali atrodyti, kad jus atpalaiduoja rūkymas, kai iš tikro endorfinus ir dopaminą (dar vadinamą laimės hormonu) gamina jūsų paties kūnas. Organizmas ieško būdų prisitaikyti prie jam skiriamo nuodų kiekio ir jei rūkoma vis daugiau, endorfinų kiekis taip pat didinamas, todėl beprasmiškai naudojami resursai, kurie ir taip yra riboti. Informacijos šaltiniai teigia, kad metus rūkyti sumažėja depresijos lygis, savaime aišku, kad ne pirmosiomis savaitėmis, kol dar gyvas jūsų troškimas šiam įpročiui. Naktimis miegosite ramiau, jus rečiau kankins nemiga.
Taip pat skaitykite: Diskusijos apie Rūkymo Priklausomybę
Jei nustosite rūkyti, galėsite didžiuotis savimi. Iš tikro, frazė „mečiau rūkyti“, įspūdingai skamba ne tik jums pačiam, bet ir jus supantiems žmonėms (net niekada nerūkiusiems), nes visi žino, kiek reikia pastangų ir valios įveikti šiam įpročiui. Metus rūkyti, pradėsite geriau jausti jus supantį pasaulį. Du kartus geriau užuosite aplinką, pavasarį tai ypač didelis malonumas būnant gamtoje. Sumažės tikimybė susirgti klausos ligomis. Padidės apetitas ir pradėsite geriau jausti maisto skonį.
Daugeliui žmonių rūpi jų išvaizda, o tai dar viena priežastis mesti rūkyti. Pagerės jūsų odos būklė - ji taps stangresnė, elastingesnė, o tai reiškia mažiau raukšlių (maždaug 10 kartų). Atrodysite jaunesni, nes metus rūkyti, jau po 2 savaičių organizmas pradeda regeneracinius procesus nukreiptus prieš senėjimą (Ciuricho universiteto bandymų duomenimis). Kadangi pagerės kraujotaka, veidas nebebus išblyškęs, o rankos ir kojos bus šiltesnės. Pirštai ir nagai nebebus pageltę. Taip pat pagerės burnos higiena, nes metus rūkyti šypsena taps gražesnė, dings įkyrus burnos kvapas (taip pat cigaretėmis nebedvoks jūsų plaukai ir drabužiai), rizikuosite mažesne tikimybe susirgti dantenų ligomis ir burnos vėžiu, kurie taip pat gerokai pakeičia išvaizdą. Metus rūkyti pagaliau atsikratysite įkyraus vakarinio ir rytinio kosulio, kuris dažnai erzina ne tik jus, bet ir jus supančius žmones.
Pasyvus rūkymas: pavojus aplinkiniams, ypač vaikams
Kalbant apie aplinkinius, vaikai dažnai mokosi pagal tai, ką jie mato, o ne tai, kas jiems sakoma, tad jei rūkote vaikų akivaizdoje, didelė tikimybė, kad jie ims jus mėgdžioti. Rūkančių tėvų vaikai dažniau serga peršalimu, bronchitu (bei kitomis plaučių ir kvėpavimo takų ligomis), greičiau „pasigauna“ ausies infekciją. Vaikams pasyvus rūkymas padidina riziką susirgti astma, kvėpavimo takų ligomis ar vidinės ausies uždegimu. Pagal 2011 metų statistinius duomenis, 600 tūkstančių žmonių mirė nuo ligų sukeltų pasyvaus rūkymo, 75% jų sudaro moterys ir vaikai. Pasyvus rūkymas taip pat kenkia ir naminiams gyvūnams. Jei vaikai bandys pakramtyti jūsų nikotininę kramtomą gumą, pleistrus ar netyčia praris skysčio skirto elektroninei cigaretei, gali pasireikšti nikotino perdozavimas. Perdozavimo simptomai: sunkus kvėpavimas, vėmimas, sąmonės praradimas, galvos skausmas, silpnumas, padidėjęs ar sulėtėjęs širdies ritmas.
Tabako industrija ir valstybės politika
Jei rūkote, jūs esate vienas iš tų, kurie padeda tabako produkciją gaminančioms kompanijoms užsidirbti apie 500 milijardų dolerių per metus. Pagrindinės 6 tabako kompanijos per metus užsidirba daugiau kaip 35 milijardus dolerių, tai yra apie 1100 dolerių per sekundę, o kiek uždirbate jūs? Tabako kompanijos nesigėdydamos pripažįsta, kad dažnai rūkalų reklama yra nukreipta į jaunesnę auditoriją, nes paaugliais lengviau manipuliuoti. Būtent šiame gyvenimo etape išsivysto rūkymo įpročiai ir net pasirenkama mėgstamiausia tabako gaminio rūšis.
Tačiau tabako kompanijos ne vienintelės, kurios naudojasi tuo. Valstybių vyriausybės puikiai žinodamos, kad žalingų įpročių sunku atsikratyti, padidina akcizų mokesčius, taip kyla prekės kaina ir vartotojai įneša daugiau pinigų į valstybės biudžetą. Tačiau dažnai taip paskatinamas nusikalstamas elgesys ir nelegalios produkcijos vartojimas.
Taip pat skaitykite: Rūkymas ir psichikos sveikata
Kalbant apie Lietuvą, vidutiniškas surūkomų cigarečių kiekis siekia 1123 vienetus per metus (2014 metų duomenimis). Rūkyti pradedama vidutiniškai nuo 15 metų. Mūsų šalyje rūko apie 50% vyrų ir 22% moterų. Pasyvaus rūkymo aukomis tampa 43% vaikų (13-15 metų amžiaus).
Žalingi įpročiai tarp vaikų ir paauglių: rizikingos elgsenos sindromas
Vaikų sveikatai žalinga elgsena yra susijusi su tradiciniais ligų rizikos veiksniais - rūkymu, alkoholio ir narkotikų vartojimu, nesveika mityba, mažu fiziniu aktyvumu arba polinkiu rizikuoti (pvz., azartiniai lošimai, atsitiktiniai lytiniai santykiai, pan.). Tokia elgsena ypač būdinga paaugliams. Mokslininkai tokią elgseną vadina rizikingos elgsenos sindromu. Tai terminas, kuris apibūdina paauglių elgesį, keliantį didelę grėsmę sveikatai. Dėl menkos gyvenimiškos patirties ir rizikos nesuvokimo vaikai ir paaugliai priskiriami didžiausios rizikos grupei. Kartais jų elgesys yra kaip būdas pasiekti tam tikrų tikslų, noras pasipriešinti visuomenėje nusistovėjusioms normoms ar būdas susidoroti su nesėkmėmis.
Lietuvoje atlikta nemažai mokinių gyvensenos ypatumų vertinimo tyrimų. Jų rezultatai rodo, kad sveikatos rizikos veiksnių paplitimas tarp mokyklinio amžiaus vaikų dar labai didelis. Nors rengiamos ir vykdomos prevencines programos, mokinių su sveikata susijusios elgsenos problema vis dar labai aktuali. Alkoholinių gėrimų, narkotikų vartojimas ir rūkymo paplitimas tarp įvairaus amžiaus Lietuvos vaikų ir paauglių sistemingai stebimas nuo 1994 metų, kai Lietuva pradėjo dalyvauti tarptautiniuose mokinių gyvensenos tyrimuose - HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children) ir ESPAD (angl. European School Survey Project on Alcohol and other Drugs). Didžiausių Lietuvos miestų - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių - socialinė aplinka, didesnė narkotinių medžiagų pasiūla ir geresnė galimybė jų įsigyti mokiniams sudaro didesnį pavojų elgtis rizikingai sveikatai.
Rūkymo, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo problema gilėja visose pasaulio šalyse. Net pačios turtingiausios pasaulio šalys negali išvengti vaikų ir jaunimo priklausomybės nuo šių kenksmingų medžiagų. Dar didesnė problema, kad rūkyti, vartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų pradeda vis jaunesni asmenys.
Žiniasklaidoje aiškiai matomas problemos aktualumas - nepilnamečių rūkymas ir alkoholio vartojimas. Be to, gąsdina tai, kad patys nepilnamečiai, apsvaigę nuo alkoholio, padaro daug nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų, patys tampa įvairių nusikaltimų aukomis.
Prevencija ir pagalba: kaip apsaugoti vaikus nuo žalingų įpročių?
Organizacijos Mentor Lietuva vykdytas tyrimas parodė, kad moksleiviai pradeda rūkyti ir vartoti alkoholio jau nuo 13-14 metų. Per 3 metus rūkančių paauglių padidėjo beveik 4 kartus (nuo 7,6 iki 27,1 proc.), o vartojančių alkoholio - beveik 2,5 karto (nuo 16,1 iki 38,1 proc.). Reguliariai rūko 47 proc. rūkančių paauglių.
Tyrimas parodė, kad rūkantys moksleiviai net 3 kartus dažniau vartoja alkoholinius gėrimus, palyginti su nerūkančiais jų bendraamžiais. Be to, tabako ir alkoholio vartojimas daro įtaką tolesniam apsisprendimui eksperimentuoti su narkotikais - apie 40 proc. rūkančių vaikų sutiktų su pasiūlymu rūkyti kanapes. 58,4 proc. rūkančių paauglių turi ir rūkančius tėvus. Tarp nerūkančiųjų tėvai rūkaliai sudaro 43,4 proc.
Lietuvoje dar ne visi žmonės supranta narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalą, jų paplitimo mastą tarp nepilnamečių. Kauno visuomenės sveikatos centro 2006 metų apklausa Tėvų požiūris į priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą atskleidė, kad moksleivių tėvai yra ramūs dėl savo vaikų ir nemano, jog jie vartoja priklausomybes sukeliančias medžiagas. Dauguma tėvų, dalyvavusių apklausoje, teigė, kad tikimybė, jog jų vaikas vartoja narkotikus, rūko ar geria, yra maža.
Tarptautinio alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) duomenimis, Lietuvos 15-16 metų paauglių rūkymo, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo rodikliai per 4 metus (2007-2011 metais) beveik nepakito. Pagal tai, kiek šio amžiaus jaunuolių rūko, vartoja alkoholio, narkotikus ir psichotropines medžiagas, Lietuva tarp kitų Europos šalių yra maždaug ties viduriu.
Iki dabar gaji nuomonė, kad įrašas sveikatos istorijoje apie psichologo konsultaciją vaikui paliks žymę visam gyvenimui, sudarys kliūčių ateityje siekiant išsilavinimo ar ieškant darbo. Psichologai ir psichoterapeutai pabrėžia, kad tai yra klaidingas požiūris į psichologinę pagalbą. Alkoholį, tabaką ir narkotikus jaunimas nori išbandyti kaip pasilinksminimo priemones arba kaip liūdesio ar streso mažinimo būdus. Todėl tokių problemų gali turėti tiek labai gerai besimokantis vaikas iš tvarkingos šeimos, tiek vaikas, kuris užaugo asocialioje ir girtuokliaujančioje šeimoje. Svarbiausia - laiku pastebėti problemą. Jei vaikui nuobodu, liūdna, jis jaučia stresą arba tai daro aplinkiniai, su kuriais praleidžiama daug laiko ir šie tampa pseudoautoritetais, atsiranda noras svaigintis.
Socializacija ir aplinka: šeimos ir draugų įtaka
Socializacija - procesas, kurio metu suaugusieji ir vaikai mokosi vieni iš kitų. Socializuodamiesi vaikai ir jaunuoliai perima visuomenės vertybes ir gyvenimo normas, o pats procesas apima įvairias žmogaus interakcijos sritis. Žmogus - sociali būtybė, negalinti ir nesugebanti gyventi visiškoje socialinėje izoliacijoje be nuolat vykstančios socialinės sąveikos, bendradarbiavimo su kitais individais. Pozityvios asmenybės formavimuisi labai reikšminga šeimos įtaka, mokyklos kultūra, suaugusiųjų ir draugų pavyzdys, neformaliųjų bendraamžių grupių įtaka. Ne mažesnę reikšmę jauno žmogaus ugdymo procesui turi aplinka, kurioje sudaromos galimybės atsiverti. Mokinių socializacijai įtaką daro daugelis veiksnių.
Vienas tokių tyrimų atskleidė, kad moksleivių socializacijai svarbiausiu veiksniu respondentai įvardijo šeimą (93,6 proc. pedagogų ir 95,3 proc. tėvų). Antroje vietoje pagal svarbumą, pedagogų ir tėvų nuomone, yra draugai (86,5 proc. pedagogų ir 89,2 proc. tėvų). Kaip svarbius socializacijai turinčius įtaką veiksnius abi respondentų grupės nurodė internetą, televiziją, mokytojus, neformalųjį ugdymą, mokyklos kultūrą, nevyriausybines organizacijas, knygas. Akivaizdu, kad šeima, draugai, kartu su mokykla, televizija, internetu, mokyklos kultūra, neformaliojo ugdymo institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, yra svarbiausi vaikų pozityviosios socializacijos veiksniai.
Šiuolaikinėje rinkos ekonomikos visuomenėje vykstantys pokyčiai kelia naujus iššūkius visose gyvenimo srityse. Vertybių krizė, nedarbas, neužtikrintumas dėl darbo vietos lemia, kad tėvai per mažai skiria laiko bendrauti su vaikais, jų priežiūrai. Sudėtinga socialinė ir ekonominė šalies būklė lemia dalies visuomenės kultūrinių, ypač dorovinių, vertybių nuosmukį, todėl vis daugiau paauglių niekur nesimoko, nedirba, valkatauja. Nedori suaugusieji ir bendraamžiais įtraukia juos į nusikalstamą veiką, girtuokliavimą, narkomaniją. Sumažėjęs vaikų ir paauglių užimtumas socialiai reikšminga veikla lemia mokyklos nelankymą, nusikalstamumą, dėl to kyla didesnė grėsmė šalies gyventojų geno fondui, plinta socialinės našlaitystės reiškinys. Įtraukiant moksleivį į aktyvią praktinę veiklą, ugdymo procesą, kaupiant dorovinio elgesio įpročius, svarbu kryptingai panaudoti mokymo ir nepamokinės veiklos galimybes mokinių elgesio kultūrai formuoti. Vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumas tampa svarbiu prevenciniu veiksniu.
Neformalusis ugdymas tampa vis aktualesnis ir reikšmingesnis Lietuvos švietimo kontekste, nes vien formaliojo ugdymo metu įgytų žinių ir gebėjimų nepakanka sąmoningai, visapusiškai asmenybei ugdyti. Laisvalaikio kultūra turi didelę reikšmę asmenybei tobulėti arba degraduoti. Tinkamas neformaliojo vaikų švietimo organizavimas ir įgyvendinimas atitraukia vaikus nuo beprasmio laiko leidimo, žalingų įpročių, nusikalstamumo. Dalyvaudami neformaliojo švietimo veikloje, vaikai ugdo kompetencijas, kurios leidžia jiems tapti aktyviems visuomenės nariams, savarankiškai spręsti gyvenime kylančias problemas.
Tėvų vaidmuo: auklėjimas ir pavyzdys
Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Civilinis kodeksas bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas įtvirtina prioritetinę tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvams tenka didžiulė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes, už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Taigi tėvai yra pirmoji grandis, kuri turi ugdyti nepilnamečius vaikus, mokyti juos sveikai gyventi, aiškinti apie tabako, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo žalą ir padarinius. Tėvai turi paaiškinti vaikams, kad sužinoję, pastebėję savo draugus rūkant, vartojant alkoholio ar narkotines ar psichotropines medžiagas jie nebijotų apie tai pranešti savo švietimo įstaigos darbuotojams, tėvams.
Vaiko teisių apsaugos atstovų nuomone, pirmieji vaiko įgūdžiai, elgsena ir supratimas yra formuojami šeimoje. Vaikas, augdamas šeimoje, stebi tėvų įpročius, papročius šeimoje, dažnai, ypač paauglystėje, vaikai stengiasi elgtis taip, kaip elgiamasi jo artimiausioje aplinkoje. Dar dažniau vaikas, norėdamas pasijusti suaugusiuoju, kopijuoja tėvų elgesį, taip bandydamas užsitarnauti bendraamžių ar vyresnių paauglių pagarbą. Kalbant apie vaiko žalingus įpročius, pirmiausia dėmesys turi būti nukreipamas į aplinką, kurioje vaikas leidžia daugiausiai laiko, t. y. šeimą. Svarbu, kad vaikas šeimoje būtų ugdomas elgtis saugiai ir savarankiškai, galvotų apie poelgių padarinius, sugebėtų savarankiškai vertinti rūkymo, alkoholio ir narkotinių medžiagų žalą savo ir aplinkinių sveikatai. Be to, vaikas nuo mažų dienų turi suprasti, kad bendraamžių ir suaugusiųjų gretose jis teigiamai turi būti vertinamas už savo žinias, laimėjimus, o ne už neigiamas emocijas sukeliančius poelgius.
Šeima yra pirmoji grandis, kurioje vaikas yra ugdomas, auklėjamas, iš jos jis perima patirtį, įpročius ir pan. Vaikas, ypač ankstyvojoje raidoje, yra labai pažeidžiamas, todėl tai, kaip jį gyvenimui ruošia artimiausia jo aplinka - šeima, vaikui labai svarbu. Vėliau šis vaiko supratimas yra tobulinamas ugdymo įstaigose. Jose vaikai perima įpročius iš savo bendraamžių, tačiau yra mokomi atsakingiau pasirinkti tai, kas jiems gera ir naudinga. Stokojant tėvų dėmesio ar mokyklos pedagogams nesugebėjus pakreipti vaiką reikiama linkme, miestų / rajonų savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybos privalo užtikrinti ir organizuoti kompleksinę pagalbą nepilnamečiams.
Rūkymas: pasirinkimas ar priklausomybė?
Mes esame priklausomi nuo šeimos, pinigų, sveikatos, laiko, instinktų, darbo, pašalinių nuomonės, įstatymų, kasdienių įpročių ir net oro sąlygų, todėl mažiausiai ko mums reikia, tai dar vienos priklausomybės - nuo žalingų įpročių. Neištveriame net dviejų valandų nors kartą nepagalvoję apie rūkymą. Dažnai tenka nutraukti savo mėgstamą veiklą (žiūrint filmą kine, pramogaujant koncerte, maloniai leidžiant laiką su šeima ar tiesiog miegant) tik tam, kad galėtume išbėgti lauk. Ar taip atrodo laisvas gyvenimas?
Nebūtinai rūkymas kaltas dėl visų jūsų sveikatos problemų, bet jei turite iš niekur atsirandančių ligų, rūkymas gali būti prie to labai prisidėjęs. Ir jei manote, kad mesti rūkyti yra sunku, pagalvokite apie blogiausią variantą, kuris, beje, nėra mirtis. Blogiausias variantas yra jūsų būsimas gyvenimas ligoninės palatoje, su vamzdeliu padedančiu jums kvėpuoti ir artimaisiais žiūrinčiais į jus gailesčio žvilgsniu, su kuriais net pabendrauti negalite, nes jums sunku kalbėti, o visas jūsų laikas, kuris ir taip yra ribotas, skiriamas valandų skaičiavimui iki paskutinės akimirkos. Viskas tik dėl to, kad nesugebėjote susivaldyti dėl mažutės cigaretės. Nuo rūkymo sukeltų ligų kasdien miršta po 1200 žmonių ir niekas negarantuoja, kad vieną dieną tarp jų nebūsite ir jūs. Tiesa, nustojus rūkyti, jūsų gyvenimas iš karto nepagerės, kaip iš karto nepablogėja pradėjus ši įprotį.
tags: #rukymas #nusikalstamas #elgesys