Pasaulis pilnas pačių keisčiausių baimių, vienos stipresnės, kitos - silpnesnės. Pati stipriausia baimės išraiška - fobija. Šiame straipsnyje išnagrinėsime klaustrofobiją, dar kitaip vadinamą uždarų erdvių baime, jos priežastis, simptomus ir įveikimo būdus.
Kas yra klaustrofobija?
Fobijų turintis žmogus pamatęs savo baimės objektą sustingsta, pradeda prakaituoti, prasideda pykinimas, galima ir nualpti. Fobija - baimė, kurią gydyti būtina. Klaustrofobija dar kitaip vadinama uždarų erdvių baime. Jos atmaina - stenofobija (ankštų erdvių baimė). Dažniausiai klaustrofobai ir stenofobai skundžiasi baime būti minioje. Baimė pasireiškia padažnėjusiais širdies plakimais, apima panika, nes jiems atrodo, kad uždus. Anot knygos „Kaip įveikti baimes” autoriaus Michaelo Clarksono, klaustrofobija - viena dažniausių baimių. Ji kamuoja vieną iš dešimties žmonių.
Klaustrofobijos simptomai
Patekęs į uždaras patalpas, pacientas tuojau pat pradeda nerimauti, nors supranta, kad baimė nepagrįsta, tačiau tai nepadeda jos atsikratyti. Susiformavęs uždarų patalpų vengimas labai sutrikdo pacientų funkcijas. Nerimas, patekus į uždarą patalpą, gali pasireikšti panika, prakaitavimu, širdies plakimu, dusuliu.
Klaustrofobijos priežastys
Psichologai mano, kad klaustrofobija gali būti įgimta, o vėliau traumuojančių patirčių įtvirtinta. Atvirų erdvių fobija (agorafobija) ir uždarų patalpų baimė (klaustrofobija) gali kilti dėl įvairių priežasčių. Šie sutrikimai dažnai susiję su ankstesnėmis traumomis, kurios sukėlė stiprų baimės jausmą tam tikrose situacijose. Pavyzdžiui, žmonėms, patyrusiems stiprų stresą, traumą viešose vietose ar mažose uždarose erdvėse, gali išsivystyti agorafobija arba klaustrofobija. Genetiniai faktoriai taip pat gali turėti įtakos šių sutrikimų atsiradimui. Tyrimai rodo, jog žmonėms, turintiems artimus giminaičius su psichikos sutrikimais, pasireiškia didesnė rizika patirti panašius simptomus. Be to, neurocheminiai pokyčiai smegenyse gali prisidėti prie šių baimių vystymosi. Pavyzdžiui, serotonino ir kitų neurotransmiterių disbalansas gali sukelti nerimą ir baimę. Kita svarbi priežastis - socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Žmonės, gyvenantys aplinkoje, kurioje didelė vertė teikiama socialiniam statusui, sėkmei ir pasiekimams, gali jausti didesnį spaudimą, kuris turi potencialą virsti nerimu ir baimėmis. Taip pat svarbūs asmeniniai bruožai, tokie kaip polinkis į nerimą, perfekcionizmą ar maža savivertė. Psichologiniai veiksniai taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Ankstesnės patirtys, asmeninė psichologinė struktūra ir emociniai atsakai į tam tikras situacijas gali sukelti ar sustiprinti baimės reakcijas. Be to, mokymosi teorija rodo, jog žmonės gali išmokti bijoti tam tikrų situacijų per stebėjimą arba patyrimą.
Klaustrofobijos gydymas
Psichologai šią baimę nugalėti pataria pamažu. Pirmiausia reikėtų pratintis įeiti į uždaras patalpas. Iš pradžių į tokias, kurios nėra labai mažos, vėliau vis mažesnes ir galiausiai į tokias, į kurias reikia įropoti. Kai apima uždaros patalpos baimė, bandykite objektyviai vertinti situaciją ir suvokti, kad jūsų baimė yra perdėta. Išsitraukite savo baimę į paviršių, pavyzdžiui, aprašydami ant popieriaus arba apie ją kalbėdami.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip įveikti nerimą
Gydymas ir įveikimo strategijos atvirų ir uždarų erdvių baimei yra įvairios ir priklauso nuo asmens individualių poreikių. Pagrindiniai gydymo metodai apima kognityvinę elgesio terapiją (KET), vaistus bei savipagalbos strategijas.
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
KET yra vienas efektyviausių gydymo būdų tiek agorafobijai, tiek klaustrofobijai. Ši terapija padeda asmeniui suvokti ir keisti neigiamas mintis bei elgesio modelius, kurie sukelia nerimą ir baimę. Terapeutas padeda asmeniui susidurti su baimę keliančiomis situacijomis palaipsniui, pradedant nuo lengvesnių situacijų ir palaipsniui pereinant prie sudėtingesnių. Šis metodas ilgainiui padeda sumažinti nerimą ir baimę.
Vaistai
Kai kuriais atvejais, ypač kai simptomai labai intensyvūs, gali būti skiriami vaistai. Dažniausiai naudojami antidepresantai (pavyzdžiui, selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)) ir anksiolitikai. Šie vaistai padeda sumažinti nerimą ir baimę, tačiau juos reikia naudoti tik prižiūrint gydytojui.
Savipagalbos strategijos
Yra daugybė savipagalbos strategijų, kurios gali padėti valdyti atvirų ir uždarų erdvių baimę. Pavyzdžiui, kvėpavimo pratimai ir meditacija gali padėti sumažinti nerimą ir panikos atakas. Taip pat svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą, įskaitant reguliarią fizinę veiklą, subalansuotą mitybą ir tinkamą miegą. Artimųjų ir draugų parama gali būti labai svarbi įveikiant agorafobiją ir klaustrofobiją. Artimųjų palaikymas ir supratimas gali padėti asmeniui jaustis saugiau bei pasitikėti savimi. Taip pat verta apsvarstyti dalyvavimą savipagalbos grupėse, kuriose galima pasidalinti patirtimi ir gauti emocinę paramą iš žmonių, kurie susiduria su panašiomis problemomis. Kai kuriais atvejais aplinkos pokyčiai gali padėti sumažinti baimės simptomus. Pavyzdžiui, darbo vietos pakeitimas, kad būtų daugiau erdvės arba mažiau uždarų patalpų, gali sumažinti klaustrofobijos simptomus. Taip pat svarbu kurti saugią ir komfortišką namų aplinką, kurioje būtų galima jaustis ramiai ir saugiai.
Virtualios realybės (VR) terapija
21-ojo amžiaus technologiniai ir moksliniai pasiekimai suteikė naujų galimybių psichikos sutrikimų tyrimuose ir gydyme, įskaitant atvirų ir uždarų erdvių baimes. Vienas svarbiausių pasiekimų yra virtualios realybės (VR) terapijos naudojimas. VR terapija leidžia pacientams susidurti su savo baimėmis kontroliuojamoje ir saugioje aplinkoje. Ši terapija pasirodė esanti veiksminga gydant agorafobiją ir klaustrofobiją.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip sumažinti įtampą darbe
Genetikos tyrimai
Kitas svarbus pasiekimas yra genetikos tyrimai, kurie padeda geriau suprasti šių sutrikimų kilmę ir sukurti individualizuotus gydymo planus. Tyrimai rodo, kad tam tikri genetiniai faktoriai gali padidinti riziką vystytis fobijoms, todėl genų analizė gali padėti nustatyti asmenis, kuriems reikalinga ypatinga priežiūra.
Neurovaizdavimo technologijos
Neurovaizdavimo technologijos, tokios kaip funkcinė magnetinio rezonanso tomografija (fMRT), leidžia tyrėjams tirti smegenų veiklą ir suprasti, kaip tam tikros smegenų sritys prisideda prie baimės ir nerimo. Tai suteikia galimybę kurti tikslines terapijas, kurios veikia specifines smegenų dalis.
Naujos terapijos
Naujos terapijos, pagrįstos neuromoduliacija, taip pat tampa vis populiaresnės. Tai apima transkranijinę magnetinę stimuliaciją (TMS) ir giliųjų smegenų stimuliaciją (DBS), kurios gali padėti sumažinti simptomus asmenims, kurie neduoda atsako į tradicinius gydymo metodus.
Gyvenimo būdo rekomendacijos
Sveikas gyvenimo būdas gali padėti sumažinti riziką susirgti atvirų ir uždarų erdvių baimėmis arba atitolinti šių sutrikimų pradžią. Svarbiausi aspektai yra fizinė veikla, mityba, streso valdymas ir socialiniai ryšiai.
Fizinė veikla
Reguliari fizinė veikla padeda sumažinti nerimą ir stresą, kurie gali prisidėti prie fobijų vystymosi. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas skatina endorfinų išsiskyrimą, kurie gerina nuotaiką ir mažina nerimo lygį.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip įveikti rudeninę depresiją
Subalansuota mityba
Subalansuota mityba taip pat svarbi psichikos sveikatai. Maisto produktai, turintys daug omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralų, gali padėti palaikyti sveiką smegenų veiklą. Taip pat svarbu vengti perdirbtų maisto produktų ir cukraus pertekliaus, kurie gali pabloginti nuotaiką ir padidinti nerimą.
Streso valdymas
Efektyvūs streso valdymo metodai, tokie kaip meditacija, kvėpavimo pratimai, joga ir kitos atsipalaidavimo technikos, gali padėti sumažinti nerimo lygį ir apsaugoti nuo fobijų vystymosi.
Socialiniai ryšiai
Palaikant stiprius socialinius ryšius, galima sumažinti izoliacijos jausmą ir gauti emocinę paramą, kuri padeda valdyti stresą ir nerimą. Dalyvavimas bendruomeninėse veiklose, savanoriavimas ir laiko leidimas su šeima ir draugais yra svarbūs aspektai.
Savistaba
Svarbu rūpintis savo psichologine sveikata ir reguliariai atlikti savistabą. Tai apima emocijų valdymą, sąmoningumą apie savo jausmus ir minčių procesus bei laiko skyrimą poilsiui ir atsipalaidavimui. Savistaba ir rūpinimasis savo psichologine sveikata padeda sumažinti nerimo lygį ir stiprina atsparumą stresui.
Kokybiškas miegas
Kokybiškas miegas psichikos sveikatai yra esminis. Svarbu laikytis tinkamos miego higienos, tai yra, eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, vengti kofeino ir elektroninių prietaisų naudojimo prieš miegą, taip pat kurti ramią ir komfortišką miego aplinką.
Statistika
Atvirų ir uždarų erdvių baimės yra gana paplitę psichikos sutrikimai Vakarų valstybėse. Remiantis įvairiais tyrimais, agorafobija pasireiškia apie 1,7 proc. suaugusiųjų populiacijos, o klaustrofobija - apie 2-5 proc. Moterys dažniau patiria šiuos sutrikimus nei vyrai. Taip pat pastebėta, kad šių sutrikimų dažnis yra didesnis didžiuosiuose miestuose, kur gyvenimo tempas ir stresas yra didesnis.
Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai rodo, kad apie 1,3 proc. suaugusiųjų per savo gyvenimą patiria agorafobiją. Europos Sąjungoje šis skaičius yra šiek tiek didesnis - apie 1,8 proc. Klaustrofobijos paplitimas taip pat yra reikšmingas: Jungtinėje Karalystėje apie 10 proc. žmonių pripažįsta bijantys uždarų erdvių.
Kiti įveikimo būdai
Yra daug būdų fobijoms įveikti. Čia yra tik keletas:
- Susitikimas su baime: Šio metodo tikslas - organizuoti žmogui susitikimą su jo paties baime, leisti jam suvokti, kad iš tiesų baimė jam nekenkia. Metodas gali būti taikomas tiek įprastoje, tiek virtualioje realybėje. Taip šių dienų psichoterapeutai padeda žmonėms įveikti klaustrofobiją. Jie dažnai naudoja kompiuterinius žaidimus, kuriuose personažui tenka kovoti dangoraižiuose ir siauruose gatvių labirintuose. Po žaidimo seanso sergančiųjų būklė ženkliai pagerėja.
- Relaksacija: Tikslas - išmokyti pacientą visiškai kitaip reaguoti į baimę. Vietoj panikos žmogus mokomas relaksacijos metodų. Pavyzdžiui, greitai įveikti klaustrofobijos priepuolį padeda toks metodas: sukoncentruoti žvilgsnį į kurį nors tašką, pradėti giliai, tolygiai, tačiau greitai kvėpuoti. Tuo pat metu galima mintimis (nesiliaunant giliai kvėpuoti) skaičiuoti įsivaizduojamus laiptelius. Dar vienas būdas priepuoliui įveikti - įjungti fantaziją ir įsivaizduoti sau kokį nors ryškų, šviesų vaizdą, su kuriuo asocijuojasi teigiamos emocijos. Galiausiai, daugumai padeda aktyvūs veiksmai, pavyzdžiui, pritūpimai. Raumenų aktyvumas skatina adrenalino „deginimą“, o adrenalinas, kaip žinote, yra streso hormonas, galintis sukelti nerimą ir siaubą.
- NLP technikos: NLP technikos paremtos tam tikrų frazių ir raktinių žodžių naudojimu. Sakydamas tam tikrą tekstą žmogus nusiramina ir „sugrįžta į save“.
- Kiti metodai: Prie jų galima priskirti prausimąsi šaltu vandeniu, mankštinantį kaklo ir riešų masažą, kvėpavimo pratimų atlikimą, saldainių čiulpimą, lengvus rankų mostelėjimus, autotreningą ir t.t.
- Medikamentai: Preparatai, mažinantys nerimą, paniką (antidepresantai, psichotropiniai preparatai, neuroleptikai) pasižymi tik lengvinančiu efektu. Medikamentų, ypač stipriai veikiančių žmogaus psichiką, pageidautina vengti.
Beje, yra žinomi ir spontaniško pasveikimo nuo klaustrofobijos atvejai. Juk kuo vyresnis yra žmogus, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Dėl to gan dažnai antroje gyvenimo pusėje ligos simptomai susilpnėja, arba visai dingsta.
Pasiruošimas radiologiniams tyrimams
Pacientams, kurie jaučia uždarų patalpų baimę, prieš atliekant MRT tyrimą, reikėtų įsitikinti ar nejaučia klaustrofobijos, kadangi ramiai išgulėti viso tyrimo metu gali būti sudėtinga. Jei manoma, kad uždarų patalpų baimė yra, pacientai kviečiami atvykti ir apžiūrėti patalpą, susipažinti su atliekama procedūra ir jos eiga. Nusprendus, kad tyrimo metu nepavyks išbūti ramiai ir tai sukels didelį stresą, reikalinga suplanuoti sedaciją arba apsvarstyti alternatyvius tyrimo metodus, pavyzdžiui, kompiuterinę tomografiją, kuri atliekama atviroje erdvėje ir paprastai trunka trumpiau.
tags: #ar #ymanoma #nugaleti #klaustrofobija