Įvadas
Po Rusijos invazijos į Ukrainą, Lietuvos visuomenėje išaugo susidomėjimas kariuomene ir šalies gynyba. Daugelis lietuvių, net neturėdami karinių įgūdžių, užsirašė į šaulius, o ginklų parduotuvėse ištuštėjo lentynos. Tačiau kariuomenės sėkmė priklauso ne tik nuo karių fizinio pasirengimo, bet ir nuo jų psichologinės būklės, sveikatos bei tinkamo elgesio. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius netinkamo kariškių elgesio aspektus, remiantis turima informacija apie karių sveikatos patikrinimus, psichologinę situaciją kariuomenėje bei medicininės komisijos vertinimo kriterijus.
Karių sveikatos patikrinimai ir tinkamumo tarnybai vertinimas
Karių sveikatos priežiūra yra esminis aspektas, užtikrinantis kariuomenės veiksmingumą. Karinė medicinos ekspertizė atliekama Karinės medicinos ekspertizės komisijos pakomisėse, kur specialistai, šeimos gydytojai ir psichologai tikrina tiriamųjų sveikatą. Visiems tikrinamiesiems atliekami privalomi tyrimai, o atvykę į patikrinimą jie pildo karinės medicinos ekspertizės aktą, kuriame pateikia informaciją apie savo sveikatos būklę, ligas, sutrikimus, taikomą gydymą ir operacijas.
Karinę medicinos ekspertizę atliekantis personalas įvertina asmens skundus, pateiktus medicininius dokumentus, informaciją elektroninėje sveikatos sistemoje bei tyrimų rezultatus. Esant poreikiui, skiriami papildomi diagnostiniai tyrimai ir gydytojų konsultacijos.
Jaunimo sveikatos būklė ir tinkamumas tarnybai
Karinės medicinos ekspertizės duomenys atspindi bendrą Lietuvos 18-29 metų amžiaus jaunimo sergamumą ir ligas. Lyginant duomenis su Higienos instituto tyrimo „Lietuvos jaunimo sveikatos būklė 2015-2020 m.“ duomenimis, pastebima, kad tik apie 24 proc. jaunimo užsiima sportu, kūno rengyba ar kita aktyvia veikla, o beveik kas trečias vyras ir kas dešimta moteris kasdien rūko tabako gaminius. Taip pat nustatyta, kad apie 27,5 proc. vyrų ir perpus mažiau moterų kartą per savaitę ir dažniau vartoja alkoholinius gėrimus, o 20-24 metų amžiaus grupėje apie 38,6 proc. asmenų diagnozuotos su alkoholio vartojimu susijusios ligos. Dažnai pasitaiko kvėpavimo, virškinimo sistemos ligų, sužalojimų, apsinuodijimų, jungiamojo audinio ir raumenų, skeleto ligų, psichikos ir elgesio sutrikimų.
Praėjusiais metais tinkamais pripažinta 50,8 proc. visų patikrintų Karinės medicinos ekspertizės komisijoje. Tinkamumo kritimas gali būti siejamas su pastarųjų metų iššūkiais - COVID-19 pandemija, ekstremaliąja situacija, karantinais ir su tuo kylančiomis problemomis, ypač psichologinėmis. Didžiausią įtaką tiriamųjų tinkamumui tarnybai turi motyvacija ir savanoriškumo principas.
Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu
Dažniausios sveikatos priežastys, nulemiančios netinkamumą tarnybai
Dažniausiai šaukiamieji pripažįstami netinkamais tarnybai dėl psichikos ligų ir psichologinių problemų (44 proc.). Taip pat dėl terapinių ligų - kvėpavimo, kraujotakos sistemos, kitų ligų (25 proc.). Dalis jaunuolių negali tarnauti dėl chirurginių ir traumatologinių ligų - tai dažniausiai jungiamojo audinio ir raumenų, skeleto ligos, būklės po anksčiau patirtų traumų (17 proc.), neurologinės, regėjimo ir kitos ligos (12 proc.). Dalis pripažįstami netinkamais dėl kelių turimų ar nustatytų ligų arba ekspertizės metu nustatytų ūmių ligų, dėl kurių tarnyba atidedama.
Simuliacijos atvejai medicininiuose patikrinimuose
Pasitaiko, kad kandidatai, pildydami klausimyną apie savo sveikatą, pateikia daugiau nusiskundimų arba atlikdami tyrimus bando sukčiauti juos atlikdami netinkamai. Gydytojai kiekvieno asmens skundus išklauso ir tiria, ieškodami ligos priežasčių. Jei priežastys nenustatomos, asmuo pripažįstamas tinkamu karo tarnybai.
Karių sveikatos priežiūra tarnybos metu
Profesinės karo tarnybos kariams profilaktinis sveikatos patikrinimas atliekamas kasmet. Karinė medicinos ekspertizė atliekama kas 4 arba 6 metai, priklausomai nuo kario amžiaus. Jos metu atliekamas detalus sveikatos patikrinimas. Jeigu tarnybos metu išaiškėja naujų sveikatos sutrikimų, dėl kurių gali kisti kario tinkamumas karo tarnybai, karinė medicinos ekspertizė atliekama anksčiau.
Karo medikų trūkumas
Pastarąjį dešimtmetį vis dažniau susiduriama su karo medicinos gydytojų, norinčių tarnauti Lietuvos kariuomenėje, mažėjimu. Lietuvos kariuomenę palieka santykinai jauni specialistai. Todėl kyla grėsmė sėkmingam karinių operacijų vykdymui ir kariams gauti savalaikes sveikatos priežiūros paslaugas.
Psichologinė situacija kariuomenėje ir psichologinės pagalbos prieinamumas
Psichologinė situacija Lietuvos kariuomenėje šiuo metu atrodo stabili, tačiau kario uniforma nepadaro šauktinio nepažeidžiamo. Kariuomenė - tai labai didelė organizacija, todėl pavieniui yra įvairiausių nuotaikų. Viena svarbiausių šių metų temų, kurią siūloma profesinės karo tarnybos kariams ir šauktiniams, yra savižudybių prevencija, kurios metu mokoma atpažinti savižudybės rizikos ženklus ir nukreipti pagalbos. Kariams skirta nemokama visą parą veikianti psichologinės pagalbos telefono linija. Karo psichologai taip pat veda įvairaus pobūdžio mokymus, seminarus, grupes kariams, atlieka dalinių organizacinio klimato tyrimus, teikia psichologinę pagalbą kariams po trauminių įvykių. Skiriamas dėmesys apsilankymams karių gyvenamosiose patalpose, bendravimui su karių vadais. Nuo pirmų dienų šauktiniai supažindinami su psichologinėmis paslaugomis ir skatinami prireikus kreiptis. Didėja dalis šauktinių ir profesinės karo tarnybos karių, kurie nebemano, kad kreiptis į psichologą yra gėdinga.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil
Ligos ir sveikatos būklės, dėl kurių šauktiniai gali būti atleisti nuo kariuomenės
Lietuvos kariuomenės medicininė komisija vadovaujasi aiškiai reglamentuota tvarka, todėl šauktinių atleidimas dėl sveikatos nėra subjektyvus. Toliau pateiksime detalių apie ligas ir sveikatos problemas, kurios dažniausiai lemia atleidimą nuo karo tarnybos.
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Asmenys laikomi netinkamais karo tarnybai, jei nustatomi šie organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai:
- Demencija.
- Organinis amnezinis sindromas.
- Delyras, nesukeltas alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
- Psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimų, disfunkcijos ar somatinės ligos.
- Asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimų ar disfunkcijos.
- Nepatikslinti organiniai ar simptominiai psichikos sutrikimai.
Taip pat netinkamais laikomi asmenys, kuriems nustatomi psichikos sutrikimai dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, šizofrenijos spektro sutrikimai, nuotaikos sutrikimai (manijos epizodas, bipolinis afektinis sutrikimas, pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo ar sunkus depresijos epizodas, nuolatiniai nuotaikos sutrikimai). Netinkamumas tarnybai nustatomas, jei neuroziniai, su stresu susiję ir somatoforminiai sutrikimai yra ryškūs ir ilgalaikiai, tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius, mažina darbingumą ir nereaguoja į gydymą. Asmenys laikomi netinkamais, jei nustatomi sunkūs elgesio ir emociniai sutrikimai, susiję su fiziologinėmis funkcijomis, tokie kaip somnambulizmas. Netinkamumas tarnybai taikomas, jei nustatomi ryški asmenybės akcentuacija, save žalojantis elgesys ar suicidinio bandymo anamnezė, ryškūs seksualinio pasirinkimo ar orientacijos sutrikimai, kiti ryškūs elgesio ir potraukių sutrikimai. Asmenys pripažįstami netinkamais, jei intelekto koeficientas (IQ) yra 69 ar mažesnis, arba IQ yra tarp 70-80, tačiau kartu nustatomi adaptacinės veiklos trūkumai. Šauktiniai pripažįstami netinkamais, jei nustatomi neorganinė enurezė ar neorganinė enkoprezė. Ūmios ar lėtinės CNS ligos, sukeliančios didelius ar vidutinius organizmo funkcijų sutrikimus (paralyžių, raumenų rigidiškumą, diskineziją, hiperkineziją, regos, klausos, dubens organų, smegenų žievės funkcijų sutrikimus, ataksiją, koordinacijos sutrikimus, intrakranijinę hipertenziją).
Uždegiminių CNS ligų padariniai su dideliais ar vidutiniais funkcijų sutrikimais.
Ryškias kaukolės, stuburo ir nervų sistemos raidos anomalijas.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
Įgimtas arba greitai progresuojančias nervų sistemos ligas su sunkiais funkcijų sutrikimais.
Vidutinio sunkumo simptomatiką su lėta (1-2 metų) eiga.
Asmenys, kuriems vyresniame nei 5 metų amžiuje buvo užfiksuotas epilepsijos priepuolis, negali būti priimami į profesinę karo tarnybą ar mokymo įstaigas. Taikomas esant dažniems arba vidutinio dažnumo epilepsijos priepuoliams su asmenybės pakitimais, komplikuotai migrenai ar miego sutrikimams (pvz., narkolepsijai). Taikomas, jei nustatyti išemijos ar hemoragijos sukelti ryškūs, vidutiniai arba lengvi funkcijų sutrikimai, dažni arba vidutinio dažnumo alpimai. Taikomas esant periferinių nervų ligoms ar traumoms, kurios sukelia ryškius ar vidutinius motorikos, jautrumo ar trofikos sutrikimus, recidyvuojančias ilgos eigos radikulopatijas.
Terapinės ligos
Šis straipsnis apima infekcines ir parazitines ligas, kurios turi skirtingą poveikį šauktinio sveikatai, priklausomai nuo ligos eigos ir liekamųjų reiškinių. Apima sunkių formų, komplikuotas infekcines ir parazitines ligas, kurios gydytos stacionare ir įgavusios lėtinę eigą su dažnais recidyvais, sukelia nuolatinius ryškius įvairių organizmo sistemų funkcijų sutrikimus. Taikomas sergant aktyvia progresuojančia plaučių ir intratorakalinių limfmazgių KB(+) tuberkulioze, esant antro ar trečio laipsnio kvėpavimo nepakankamumui, kai ligos gydymas neduoda teigiamų rezultatų, nustatomos komplikacijos, tokios kaip sąaugos, deformuojančios tarpuplautį, fistulinė bronchadenito forma, kaverninė, fibrozė-kaverninė ar cirozinė plaučių tuberkuliozė.
Kraujo, kraujodaros organų ir endokrininės ligos
Taikomas sunkioms kraujo ligoms, kurioms reikia ilgo ir dažno gydymo, tokioms kaip ūminė ir lėtinė leukozė, limfogranulomatozė, mielominė liga, hemofilija ir kitos sunkios kraujo ligos. Vaikinams, gavusiems kvietimą atlikti karo tarnybą, pirmiausia teks pasitikrinti sveikatą. Internetas jau dabar „lūžta“ nuo patarimų ir teorijų, kokie sveikatos sutrikimai gali padėti išsisukti nuo tarnybos. Tačiau vargu, ar tai gelbės. Karinės medicinos ekspertizės komisijos pirmininkas majoras Vilius Kočiubaitis (nuotr.) sako, kad menamos ligos - anokia naujiena. Tačiau nuo karinės tarnybos šiųmečiai šauktiniai bus atleisti tik dėl rimtų sveikatos sutrikimų. „Keliamų reikalavimų slenkstis yra žemesnis nei anksčiau. Pirmiausia atsižvelgsime į širdies ir kraujagyslių ligas: širdies ydas, ritmo sutrikimus, arterinę hipertenziją. Kliūtimi tapti kariu gali būti ir virškinamojo trakto, akių ligos, sunkiai koreguojama trumparegystė. Svarbios ir skeleto raumenų ligos, plokščiapadystė. Tačiau jos turi būti trečio ar antro laipsnio. Bus kreipiamas dėmesys ir į bronchų astmą, lėtines alergines, psichikos, neurologines ligas, intelekto sutrikimus bei epilepsiją“, - vardija karo medikas. Tiesa, kai kurių ligų atvejais šiemet padaryta išimčių. Anksčiau į karinę tarnybą nebuvo šaukiama, esant širdies ydai, vadinamai mitralinio vožtuvo prolapsu, arba hipertenzijai. Dabar su šia širdies yda, jei ji nėra ryškiai išreikšta, ar sergantys pirmo laipsnio hipertenzija jaunuoliai tarnauti galės.
Mitai apie atleidimą nuo karinės tarnybos
Tarp šauktinių yra paplitę „praktiniai būdai“ kaip išvengti tarnybos. Aptarkime dažniausius mitus ir realybę:
- Mitas Nr. 1: „Gausiu pažymą, jog dėl sveikatos negaliu tarnauti kariuomenėje“.
- Realybė: Lietuvos Kariuomenėje veikia speciali gydytojų komisija - šiai komisijai jokios Jūsų ankstesnės ligos diagnozės neturi išankstinės galios, nes jie „nustato“ „savo“ diagnozę ir paprastai ši diagnozė reiškia, jog esate visiškai tinkamas tarnybai.
- Mitas Nr. 2: „Parašysiu prašymą dėl tarnybos atidėjimo ir man atidės“.
- Realybė: Vienas žinomiausių būdų tarnybai atidėti yra prašymas dėl tarnybos atidėjimo, tačiau juo tinkamai pasinaudoti geba vienetai. Karo prievolės komplektavimo tarnyba, kuri šiuos prašymus vertina - labai formaliai vertina tiek pateikiamo prašymo formą, tiek ir turinį ir jei yra prie ko prisikabinti - prisikabina. Jeigu kariuomenės komplektavimo tarnyba Jūsų suformuluoto prašymo netenkina, tokį sprendimą galima skųsti LR Krašto apsaugos ministrui, tačiau tai nėra pakartotinis prašymo nagrinėjimas ir skundžiant nėra galima nurodyti naujų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos kariuomenės komplektavimo tarnyboje - Krašto apsaugos ministras (o tiksliau ministro kanceliarijos darbuotojai) patikrins prašymą tik dėl to ar komplektavimo tarnyba atsižvelgė į visas Jūsų nurodytas aplinkybes. Na ir galiausiai - net jei teismas priims Jums palankų sprendimą, kariuomenė gali tokį sprendimą apskųsti aukščiausiajam teismui (Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui - LVAT) kur sprendimų priėmimai dažnai užstringa metų, dviejų arba ilgesniam laikotarpiui.
- Mitas Nr. 3: „Ignoruosiu šaukimus ir manęs nepašauks“.
- Realybė: šauktiniams yra nustatomas dokumentų pateikimo terminas. Dokumentų nepateikus per šį terminą, kelios dienos po termino pabaigos prasideda administracinio nusižengimo tyrimo procedūros t.y. kariuomenė ruošiasi Jums skirti baudą. Jei ir toliau aktyviai ignoruojate kariuomenės šaukimus prisistatyti - skelbiama Jūsų paieška, paprastai susisiekiama su Jūsų artimais giminaičiais, o mažesniuose miestuose pradedama ir „ieškoti per pažįstamus kas turi Jūsų kontaktą“.
- Mitas Nr. 4: „Apsimesiu psichikos ligoniu ir manęs nepašauks“.
- Realybė: mitas, jog tokiu būdu galima išsisukti nuo kariuomenės yra pasklidęs tarp šauktinių, nes išties atvykstant į sveikatos patikrinimą duodama užpildyti anketa, kurioje galite pažymėti savo psichologinę būseną.
Seimo narių iniciatyvos dėl psichikos sveikatos vertinimo
Seimo Psichikos sveikatos pakomitečio posėdyje pirmininkavęs Seimo narys, konservatorius Linas Slušnys teigė išgirdęs buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko signalą, kad net iki 50 proc. šauktinių negali būti pakviesti į karo tarnybą dėl depresijos ir kitų psichikos ligų diagnozių. Todėl parlamentarai privalo sutarti, ką reikėtų padaryti, kad stigmos šiuo klausimu būtų mažiau ir kaip šią problemą reikėtų išspręsti. L.Slušnys pasakojo, kad dirbdamas vaikų psichiatru dažnai susidurdavo su klausimais, ar būtų galima išvengti oficialios diagnozės, tačiau tokiu atveju vaistai likdavo nekompensuojami. Jis retoriškai klausė, ar tai psichiatro vaidmuo ir kodėl negalima leisti žmogui gyventi normalaus gyvenimo po bet kurių kitų ligų, kurios galbūt sunkios, sudėtingos.
Karo medicinos tarnybos karių sveikatos priežiūros sektoriaus viršininkė, pulkininkė leitenantė Nijolė Buržinskaitė pristatė šaukiamojo amžiaus jaunuolių tinkamumą ir problemas, su kuriomis specialistai susiduria, atlikdami jų karinę medicinos ekspertizę. Anot jos, stebima tendencija, kad didelę įtaką šauktinių tinkamumui tarnybai turi jų motyvacija: tų, kurie į tarnybą užsirašo savanoriškai arba kurie išreiškia norą tarnybą atlikti anksčiau nei yra numatyta sąraše, jų tinkamumo procentas yra labai aukštas ir gali siekti net 78 procentus. Tuo metu tų, kurie yra sąraše, bet neturi noro atlikti tarnybos, tinkamumas yra labai žemas - apie 24 procentus. Būtent šios kategorijos jaunuolių, anot specialistės, skaičius auga. Dažniausios priežastys, dėl kurių jaunuoliai buvo pripažįstami netinkamais tarnybai, buvo psichikos ligos, antroje vietoje - terapinės ligos, trečioje - chirurginės, o toliau - visi kiti susirgimai. Dažniausiai diagnozuojamos psichiatrinės ligos yra depresija, kiti nerimo sutrikimai, asmenybės sutrikimai, taip pat diagnozuojamos problemos, susijusios su išsilavinimu, raštingumu, gebėjimu įveikti gyvenimo sunkumus.
N.Buržinskaitė atkreipė dėmesį, kad du trečdaliai psichiatrinių diagnozių civilinėse įstaigose šauktiniams nustatytos pirminio apsilankymo pas gydytoją psichiatrą metu, paskiriant pradinį gydymą, tačiau daugiau pacientai pas gydytoją nesilanko, gydymo nėra, remisija nefiksuojama. Taip pat nėra kriterijų, kaip nustatyti remisijos pradžią pagal gydytojo įrašus.
Savo ruožtu posėdžio metu sveikatos apsaugos ministro patarėjas Edgaras Diržius nurodė, kad ministerija jau teikia tam tikrus siūlymus, kaip ketina šias problemas spręsti. Pavyzdžiui, nuo liepos mėnesio visos su ligonių kasomis sutartis turinčios gydymo įstaigos privalės Karo medicinos tarnybai teikti informaciją apie asmens psichikos sveikatą.
Teisiniai aspektai ir mitai apie privalomąją karo tarnybą
Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkės Sandros Mickienės, visuomenėje sklando daug mitų, kurie gali lemti neteisingus sprendimus, nepagrįstas baimes ir klaidingą situacijos vertinimą. Dėl to svarbu žinoti esminius faktus apie privalomąją karo tarnybą.
Viena iš svarbiausių pareigų - konstitucinė pareiga ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo. Siekiant užtikrinti, kad piliečiai šią pareigą galėtų tinkamai įvykdyti, būtina juos parengti fiziškai ir psichologiškai, o šį parengimą užtikrina būtent privalomoji karo tarnyba. Taigi, karo prievolė nėra tik asmeninė atsakomybė, bet ir svarbus valstybės saugumo garantas, užtikrinantis piliečių gebėjimą ginti savo šalį.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidingų nuomonių - kad visi pašaukti asmenys privalės tarnauti kariuomenėje. Tačiau, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, karo prievolininkų šaukimo procedūra apima ne tik karo prievolininkų atranką ir skyrimą į privalomąją karo tarnybą, bet taip pat ir tarnybos atidėjimą ir atleidimą nuo jos.
S. Mickienė pastebi, kad ar asmuo realiai turės pareigą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, priklausys nuo to, ar teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jo sveikatą, bus nustatyta, kad jis tinkamas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą; ar nėra objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą nuo tarnybos jį atleisti arba atidėti tarnybą. Tik esant šių sąlygų visetui, asmuo įgis prievolę atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.
Kitas dažnai pasitaikantis mitas - karo prievolininkų sveikatos klausimas. Viešojoje erdvėje sklando nuomonės, kad norint išvengti privalomosios pradinės karo tarnybos, pakanka kreiptis į gydytojus, susirinkti ligos istoriją, pagrindžiančią įvairius turėtus sveikatos sutrikimus ir ligas, o kai kuriais atvejais netgi siūloma falsifikuoti duomenis, nurodant neegzistuojančius sutrikimus ar ligas. Pastebima, kad karo prievolininkai neretai kreipiasi į psichologus ar psichiatrus, siekdami gauti diagnozes, kurios galėtų būti pagrindu pripažinti juos netinkamais atlikti privalomąją karo tarnybą. Šiuo klausimu būtina atkreipti dėmesį į kelis svarbius aspektus:
- Simuliavimas ar dokumentų klastojimas yra nusikalstama veika, už kurią gresia baudžiamosios atsakomybės priemonės (areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų).
- Psichologinės ar psichiatrinės diagnozės gali apsunkinti būsimą karjerą srityse, kur reikalinga nepriekaištinga sveikatos būklė (pvz., teisėsauga, aviacija).
- Karo prievolę reglamentuojantys teisės aktai numato atskirą sveikatos tikrinimo procedūrą, todėl iš anksto surinktos gydytojų pažymos gali neturėti jokios teisinės reikšmės.
Pagal dabartinius teisės aktus, karo prievolininkų amžiaus riba yra 18-23 metai. Tačiau asmenys, pageidaujantys savo noru atlikti tarnybą, gali tai padaryti iki 38 metų. Išimtiniais atvejais, jeigu karo tarnyba buvo atidėta dėl studijų, pašaukimas gali būti pratęsiamas iki 26 metų.
Teisininkė sako, kad teisės aktai numato socialines garantijas karo prievolininkams: tarnaujantiems asmenims suteikiama apranga, maistas, tarnybinė gyvenamoji patalpa, taip pat mokamos išmokos buitinėms išlaidoms. Tarnybos metu asmenys skatinami piniginėmis išmokomis, priklausančiomis nuo atliktos tarnybos rezultatų. Jei tarnyba įvertinama teigiamai (labai gerai, gerai arba patenkinamai), jiems kas mėnesį skaičiuojamos išmokos, kurios išmokamos, baigus visą tarnybos laikotarpį - 9 mėnesius. Be to, asmenims, kurie savo noru tarnauja ir pareiškė norą iki kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo paskelbimo, išmokos didinamos 30 procentų. Tiems, kurie pareiškė norą po sąrašo paskelbimo, tačiau iki įsakymo dėl paskyrimo į karinį vienetą pasirašymo, išmokos didinamos 15 procentų. Darbdaviams, įdarbinusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius karo prievolininkus, net 6 mėnesius mokama subsidija darbo užmokesčiui. Ši subsidija taikoma, jeigu karo prievolininkas buvo įdarbintas per 3 mėnesius nuo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo datos.
Teisininkė S. Mickienė atkreipia dėmesį, kad reikia atskirti atleidimą nuo karo prievolės ir tarnybos atidėjimą. Atleidimas yra galutinis ir taikomas tik esant objektyvioms aplinkybėms, pvz., neįgalumui ar neveiksnumui. Atidėjimas yra laikinas sprendimas. Jis gali būti suteikiamas studijuojantiems, vaikų iki 3 metų auginantiems asmenims arba esant kitoms svarbioms priežastims. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Tarnybos atidėjimas dėl darbo ar finansinių įsipareigojimų paprastai nėra pripažįstamas pakankamu pagrindu, nes įstatymas numato darbo vietos išsaugojimą karo prievolininkams bei galimybę atidėti būsto paskolų įmokas.
Apibendrinant, kiekvienu konkrečiu atveju aplinkybės vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvius įrodymus ir žalos reikšmingumą.
Depresija ir tarnyba: specialistų nuomonės
Šauktinių eilė prie sveikatos patikros nemažėja jau kelintus metus. Tačiau ne visi šauktiniai patikrą praeis, mat dalis jų turi sveikatos problemų. Kiekvienais metais patikrinama apie 10 tūkstančių šauktinių į nuolatinę privalomąją karo tarnybą. Apie 40 procentų yra pripažįstami netinkamais.
Seimo narys įsitikinęs, kad ne visi į kariuomenę nepatekę dėl psichikos sutrikimų išties juos turi. Jis teigia, kad yra vieta, kur reikėtų peržiūrėti simuliavimo atvejus. Tačiau M. teigia, kad patikrinus tuos atvejus, jie sudaro tik vieną kitą procentą. Ji pabrėžia, kad yra atvejų, kai žmogus nesąmoningai reaguoja, somatizuoja.
Psichiatras įsitikinęs, kad kariuomenė galėtų atrasti ir kitų tarnybų sergantiems. Jis teigia, kad apie 90 procentų, kas yra dažniausiai depresijos, valgymo sutrikimai, iš tiesų, tokie sutrikimai yra gydomi ribotą laiką - dažniausiai kelis mėnesius ir po to žmogus gali visą gyvenimą puikiai gyventi.
Seimo nariai siekia, kad nereikėtų tiek ilgai ir jaunuoliai galėtų anksčiau pradėti tarnybą. Karinės medicinos ekspertizės medikai teigia, kad, žvelgiat į penkerių metų statistiką, netinkančiųjų tarnauti daugėja. Pasak komisijos pirmininkės, dažnai depresija nustatoma, kai lieka nedaug iki tarnybos pradžios. Jis komisijai pateikia šviežią diagnozę. Mėnesio, trijų, dviejų savaičių senumo diagnozę, kitą kartą mes pastebime ir tokius nonsensus, kad ir užvakar diagnoze nustatyta.
Pagal dabar galiojančią tvarką, jei į tarnybą pašauktam jaunuoliui diagnozuota depresija, jis penkerius metus negali tarnauti. Politikai siekia tai pakeisti. Iš tų 50 maždaug pusė, galim pasakyti, jie ir neateis, nes tai yra susiję su intelekto problemomis, asmenybės sutrikimais, kurie, deja, bet tokių žmonių į karinę struktūrą įleisti negalim. Aurelijus Veryga sako, kad depresija, ypač lengva, nėra nuosprendis. Vis dėlto, anot jo, sergantieji gali turėti rizikų. Pasvarstyt ir pagalvot apie variantus, kada tokie žmonės, kad ir praėjus pusmečiui, kai nelieka simptomų šitų ligų, jie gal tą tarnybą galėtų atlikti nebūtinai su ginklu, jei žmogus pašaukiamas į privalomą karo tarnybą.
tags: #del #depresijos #negaliu #eiti #i #kariuomene