Įvadas
Valios laisvė - vienas iš pamatinių egzistencinių klausimų, kuris nuo seno domino žmoniją. Ši tema apima daugybę kitų klausimų, tokių kaip laisvės apibrėžimas, filosofų požiūriai į valios laisvę ir teorijos, aiškinančios žmogaus elgesį. Valios laisvė yra esminis aspektas, lemiantis mūsų supratimą apie žmones, jų gebėjimus ir galimybes veikti. Valia - tai mūsų gebėjimas pasirinkti, nuspręsti ir įgyvendinti veiksmus.
Valios laisvės samprata ir filosofiniai požiūriai
Žanas Polis Sartras, vienas žymiausių XX amžiaus egzistencialistų, teigė: "Esu pasmerktas būti laisvas". Ši frazė atspindi idėją, kad žmogus gimsta su gebėjimu pasirinkti ir prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus. Tačiau pati valios laisvės idėja, kaip tikro pasirinkimo galimybė, yra ginčytina, ypač atsižvelgiant į determinizmą.
Determinizmas ir indeterminizmas
Determinizmas - filosofinė koncepcija, teigianti, kad kiekvienas įvykis, įskaitant žmogaus mintis, pasirinkimus ir veiksmus, yra iš anksto nulemtas priežastinių ryšių. Pagal determinizmą, mūsų veiksmai yra mūsų gyvenimo būdo, aplinkos ir praeities įvykių pasekmė. Tai kelia klausimą, ar valios laisvė nėra tik iliuzija.Indeterminizmas, priešingai, teigia, kad mūsų veiksmai nėra visiškai nuspėjami ir priklauso nuo atsitiktinių veiksnių. Tai suteikia erdvės valios laisvei, nes mes turime galimybę pasirinkti, net jei veiksmų trajektorija nėra iš anksto numatyta.
Valios laisvės ribos
Klausimas dėl valios laisvės ribų yra itin svarbus. Ar mūsų valia yra visiškai laisva, ar ją riboja išoriniai veiksniai? Tomas Hobesas teigė, kad ambicijos ir reikalavimai gali turėti ribas ir veikti tik viduje. Taigi, ar mūsų pasirinkimai ir veiksmai yra tikrai laisvi, ar juos riboja socialinės normos, moraliniai įsitikinimai ar įstatymai?Nepaisant atsakymo į šiuos klausimus, valios laisvės svarba yra akivaizdi. Be jos negalime pilnai suprasti savo veiksmų ir jų pasekmių. Valios laisvė nėra tik teorinė filosofinė tema - ji daro įtaką mūsų tikrovei ir suteikia prasmę mūsų veiksmams.
Elgesio motyvai
Žmogaus elgesio motyvai yra veiklos priežastys, susijusios su objektyvių poreikių patenkinimu. Motyvu paprastai tampa įsisąmonintas poreikis. Žmogus, pajutęs kokį nors trūkumą ir įtampą, visų pirma stengiasi suprasti, kas ją sukelia, ir ieško būdų tai pašalinti. Įsisąmoninus įtampą sukėlusias priežastis ir suradus objektą, kuris padės ją pašalinti (t. y. supratus savo poreikį ir jo patenkinimo galimybes), šis poreikis tampa veiklos motyvu, skatina pradėti aktyviai veikti. Motyvu gali būti mūsų interesai, įsitikinimai, vertybės, gyvenimo tikslai.
Taip pat skaitykite: Savybės psichologo darbui
Motyvų funkcijos
Motyvai atlieka kelias svarbias funkcijas žmogaus gyvenime. Visų pirma, jie skatina žmogaus elgesį ir jį nukreipia. Be to, motyvai padeda pajusti savo veiklos prasmę, dalyvauja ją kontroliuojant ir keičiant. Priklausomai nuo to, kokių motyvų skatinamas žmogus ką nors veikia, tos veiklos procesas arba jos rezultatai gali kelti pasitenkinimą arba, priešingai, nusivylimą. Jei veikla nėra asmenybei reikšminga, t. y. neteikia pasitenkinimo, atsiranda noras ją keisti, kyla motyvacija ieškoti naujų veiklos krypčių.
Motyvų ir veiklos ryšys
Yra ir atvirkštinis ryšys tarp motyvų ir veiklos. Plečiantis veiklos sferai, kintant jos sąlygoms, kartu kinta ir motyvai, atsiranda naujos veiklos priežastys. Motyvai gali būti įsisąmoninti arba neįsisąmoninti. Kai žmogus supranta, kas skatina veikti, koks yra jo poreikių turinys, tuomet sakome, kad motyvai yra įsisąmoninti. Neįsisąmoninti motyvai yra tada, kai žmogus nesupranta, kas jį skatina veiklai, kokia yra tikroji jo elgsenos priežastis.
Poreikių klasifikacija
Poreikiai yra aktyvumo, veiklos šaltiniai. Žmogus gali turėti vitalinių, socialinių ir idealiųjų poreikių.Vitaliniai poreikiai - tai poreikiai gyventi ir aprūpinti savo gyvenimą. Šie poreikiai yra dvejopi: savi (asmeniniai) ir saviems (giminei tęsti).Socialiniai poreikiai - tai poreikiai užimti tam tikrą vietą visuomenėje ir būti žmonių įvertintiems. Jų pagrindas - teisingumas (teisės ir pareigos). Jie taip pat yra dvejopi: sau (mano teisės) ir kitiems (mano pareigos).Idealieji (pažinimo) poreikiai - tai poreikiai pažinti pasaulį (išorės ir vidaus). Į šias poreikių grupes atkreipė dėmesį F. Dostojevskis.
Biologiniai, socialiniai ir idealiniai poreikiai
Biologiniai poreikiai užtikrina individualų ir rūšinį žmogaus išgyvenimą (pavyzdžiui, savo jėgų tausojimo poreikis, skatinantis rasti lengviausią ir paprasčiausią būdą tikslui pasiekti).Socialiniai poreikiai susiję su žmogaus siekimu užimti tam tikrą vietą socialinėje grupėje, naudotis aplinkinių žmonių prieraišumu ir dėmesiu, būti jų pagarbos ir meilės objektu. Kartu tai ir pagarbos, prisirišimo ir meilės kitiems poreikis. Šį poreikį atspindi žmogaus teisės ir pareigos.Idealieji poreikiai susiję su pasaulio intelektiniu suvokimu perimant jau turimas kultūrines vertybes ir ankstesnių kartų įgytas žinias. Ši poreikių grupė skatina pažinti aplinkinį pasaulį plačiausia prasme.
Poreikių hierarchija
A. Maslow teigė, kad poreikiai kyla nuoseklia eile: aukštesnėje pakopoje esantys poreikiai kyla tik patenkinus žemesnėse pakopose esančius poreikius. Jis išskyrė šiuos poreikius:
Taip pat skaitykite: Išsamus žvilgsnis į asmenybę
- Fiziologiniai poreikiai (vandens, maisto, poilsio ir kt.).
- Saugumo poreikiai.
- Meilės ir prieraišumo poreikiai.
- Pagarbos poreikiai.
- Saviraiškos poreikiai.
Poreikių patenkinimo svarba
A. Maslow teigė, kad kai yra patenkinami žemesnieji poreikiai, tampa efektyvūs esantys aukščiau ir keičia motyvaciją. Skaudžiausiai juntame fiziologinius poreikius - alkį, troškulį, oro bei miego trūkumą. Šie poreikiai gali būti išdėstyti tam tikra hierarchine tvarka.
Motyvacijos teorijos
Motyvacijos teorijos nagrinėja priežastis, kurios skatina žmogų veikti. Jos ieško atsakymų į klausimą, kodėl žmogus taip elgiasi. Motyvacijos teorijos siekia taip pat paaiškinti, kokius tikslus nori pasiekti individai, kokie jų poreikiai, kokios elgesio alternatyvos.
Turinio ir proceso teorijos
Turinio teorijos aprašo, kas duoda žmogui impulsą elgtis tam tikru būdu, o proceso teorijos parodo, kaip skatinamas žmogaus elgesys. Turinio teorijos yra statiškesnės, o proceso teorijos - dinamiškesnės. Motyvacijos teorijų yra daug, ir kiekviena vis kitais aspektais bando paaiškinti, kas gi yra žmogaus asmenybė, ir kaip ji funkcionuoja. Visos šios teorijos yra savaip teisingos, todėl visos jos egzistuoja lygiagrečiai, papildydamos viena kitą.
Dvejų veiksnių teorija
F. Herzberg išskyrė palaikymo ir motyvacijos veiksnius. Palaikymo veiksniai (nepalankios darbo sąlygos, tarpusavio santykiai ir pan.) sukelia nepasitenkinimą darbu ir susiję su aplinka, kurioje atliekamas darbas. Motyvaciniai veiksniai susiję su aukštesniųjų lygių (saviraiškos) poreikiais. F. Herzberg teigė, kad palaikymo veiksniai nemotyvuos darbuotojo, jie tik neleis kilti nepasitenkinimo darbu jausmui. Kad galėtų motyvuoti, darbdavys turi pasirūpinti, kad darbuotojas patirtų ne tik palaikymo, bet ir motyvuojančius veiksnius.
Asmenybė ir "Aš"
"Aš" kiekvienam žmogui yra tarytum socialinio pasaulio centras, kuris lemia tarpasmeninių santykių pobūdį, reakcijas į savo bei kitų žmonių elgesio priežastis. "Aš" lemia ir kiekvieno žmogaus bendravimą su kitais žmonėmis. Kiekvienas žmogus yra nepakartojamas. Vertybės yra vienas iš veiksnių, skatinančių tam tikrą asmenybės veiklą.
Taip pat skaitykite: Socialinis mąstymas: asmens ar situacijos įtaka?