Vaikų netinkamo elgesio priežastys: supratimas ir pagalba

Įvadas

Elgesio ir emocijų sutrikimai yra grupė sutrikimų, pasireiškiančių elgesio ir (ar) emocinėmis reakcijomis, kurios labai skiriasi nuo įprastų amžiaus ir kultūros normų. Šie sutrikimai nėra laikina reakcija į stresą keliančias situacijas ir pasireiškia nuolat bent dviejose skirtingose gyvenimo srityse. Šią sutrikimų grupę sudaro kelios smulkesnės sutrikimų grupės: elgesio sutrikimai, emocijų sutrikimai ir aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai. Nepaisant skirtumų, visi šie sutrikimai stipriai veikia vaiko prisitaikymą kasdienybėje.

Emocijų ir (ar) elgesio sunkumų pasitaiko daugumos žmonių kasdienybėje vienu ar kitu gyvenimo periodu. Dėl šios priežasties būna, kad vieno ar kito emocijų ir elgesio sutrikimo etiketė klijuojama vaikui net ir tada, kai vaiko patiriami simptomai neatitinka sutrikimo apibrėžimo. Svarbu suprasti, kad elgesio ir emocijų sutrikimai stipriai veikia vaiko prisitaikymą gyvenime, kelia nemažai iššūkių tiek jam, tiek aplinkiniams, todėl kalbėjimas apie šiuos sutrikimus ir žinojimas, kokiais požymiais jie pasižymi, gali padėti ne tik išvengti netinkamo etikečių klijavimo, tačiau ir rasti efektyvią pagalbą.

Vaikų elgesio sutrikimai

Jau iš pavadinimo galima suprasti, kad elgesio sutrikimų atveju daugiausiai iššūkių kyla būtent dėl vaiko elgesio - pasireiškia pasikartojantis ir nuolatinis agresyvus, provokuojantis, įžūlus elgesys. Tam, kad būtų nustatyti šie sutrikimai, simptomai turi trukti ilgiau nei 6 mėnesius bei jie turi skirtis nuo vaiko amžiui būdingų elgesio ypatumų.

Išskiriami du pagrindiniai elgesio sutrikimai: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas ir elgesio sutrikimas (asocialus elgesys).

Prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas

Prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas pasireiškia nepaklusnumu, pastoviais konfliktais su autoritetu, ginčais su suaugusiais, dažnais atsisakymais vykdyti suaugusių reikalavimus, taisyklių pažeidimais, kitų kaltinimu. Prieštaraujantis elgesys paprastai pasireiškia ir yra laikomas normaliu apie 3-4 vaiko gyvenimo metus, tačiau, jei toks elgesys išlieka ar net padažnėja vaikui augant, šis elgesys jau laikomas problema ir gali būti naudingas įvertinimas dėl galimo prieštaraujančio neklusnumo sutrikimo.

Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas

Elgesio sutrikimas (asocialus elgesys)

Elgesio sutrikimas (asocialus elgesys) pasireiškia nuolatiniu kitų teises ir amžių atitinkančias visuomenės nustatytas elgesio normas pažeidžiančiu elgesiu. Jam būdingas agresyvus elgesys (muštynių iniciavimas, žiaurus elgesys tiek su žmonėmis, tiek su gyvūnais, tyčinis skausmo kėlimas, žeminimas, kankinimas), kitų nuosavybės gadinimas, melavimas, vagystės, taisyklių pažeidimai, bėgimas iš namų.

Vaikų emociniai sutrikimai

Emociniai sutrikimai paprastai skiriasi nuo elgesio sutrikimų, nes dažniausiai vaikai, patiriantys emocinius sunkumus, kenčia viduje, todėl juos sunkiau pastebėti. Dažniausi emocinių sutrikimų požymiai yra nerimas, nuolatinė liūdna nuotaika, irzlumas, jautrumas, vienišumas, įprastos veiklos vengimas, susidomėjimo praradimas, įtampa, nuovargis.

Emociniai sutrikimai yra skirstomi į dvi grupes - nerimo ir nuotaikos sutrikimus.

Nerimo sutrikimai

Nerimo sutrikimai susiję su streso/baimės sistemos disfunkcija, pasireiškia stipriu nerimu, kuris trunka ilgą laiką, gali kilti be aiškios priežasties, gali tapti nekontroliuojamu ir stipriai trukdyti kasdienei veiklai. Nerimo sutrikimams priskiriami generalizuoto nerimo sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, panikos sutrikimas, specifinės fobijos, atsiskyrimo nerimo sutrikimas, selektyvus mutizmas, socialinė fobija, potrauminio streso sindromas.

Nuotaikos sutrikimai

Nuotaikos sutrikimams būdingas pasitenkinimo jausmo praradimas, žema savivertė, užsisklendimas, dėmesio koncentracijos pablogėjimas. Dažniausiai pasitaikantis nuotaikos sutrikimas - depresija.

Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys

Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai

Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas - trečia grupė sutrikimų, sudarančių elgesio ir emocijų sutrikimus. Jam būdingas padidėjęs aktyvumas, impulsyvumas ir dėmesio trūkumas. Vaikams, kuriems būdingas aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, atidėti kažką malonaus, nuolatinis judėjimas, bėgiojimas, triukšmavimas, silpna dėmesio koncentracija, sunkumas užbaigti pradėtą darbą. Tam, kad būtų nustatytas šis sutrikimas, jo požymiai turi pasireikšti bent dviejose skirtingose aplinkose (pavyzdžiui, ir namie, ir mokykloje), dažniausiai išryškėja ikimokykliniame amžiuje.

Priklausomai nuo pasireiškiančių požymių, šis sutrikimas skirstomas į dėmesio (būdinga silpna dėmesio koncentracija), aktyvumo (būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, nuolatinis judėjimas) bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimus (būdinga tiek silpna dėmesio koncentracija, tiek stipriai išreikštas aktyvumas).

Priežastys ir rizikos veiksniai

Kadangi emocijų ir elgesio sutrikimų grupę sudaro tarpusavyje pakankamai skirtingi sutrikimai, tai ir jų priežastys ar rizikos veiksniai tarpusavyje gali skirtis. Pavyzdžiui, dažniausiai įvardinama svarbiausia aktyvumo ir (ar) elgesio sutrikimų priežastis - neurologinės kilmės smegenų veiklos pakitimai bei paveldimumas. Tuo tarpu, nors elgesio sutrikimai taip pat gali atsirasti dėl biologinio paveldimumo aspekto, tačiau rizikos veiksniais laikomi ir šeimos aplinka, priešiškas, šiukštus tėvų elgesys, smurtas, nepriežiūra, apleistumas, alkoholizmas ar kivirčai šeimoje, rizikinga kaimynystė. Emocinių sutrikimų atsiradimo priežastys taip pat gali būti paveldimumas, tačiau taip pat ir vaiko patiriami stresiniai įvykiai, konfliktai.

Taip pat svarbu paminėti, kad kaip egzistuoja rizikos veiksniai, kurie gali prisidėti prie sutrikimo atsiradimo, taip pat egzistuoja ir apsauginiai veiksniai, kurie gali sumažinti sutrikimo atsiradimo riziką.

Diagnostika ir gydymo galimybės

Pastebint, kad vaikui būdingos anksčiau aptartos emocinės ar elgesio reakcijos, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir pasikonsultuoti su vaikų - paauglių psichologu ir (arba) psichiatru.

Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams

Kokios yra gydymo galimybės? Psichoterapija, elgesio terapija, vaistai.

Kadangi elgesio ir emocijų sutrikimai tarpusavyje nėra vienodi, tai gali skirtis ir pagalbos būdai. Kai kurie iš elgesių ir emocijų sutrikimų turi medikamentinį gydymą, kurį gali paskirti gydytojas psichiatras įvertinęs vaikui būdingus simptomus. Taip pat, dažnai rekomenduojama ir kompleksinė pagalba - vaistai ir psichologo/psichoterapeuto konsultacijos kartu. Kartais gydymas vaistais nėra paskiriamas, tokiu atveju dažniausiai rekomenduojamos vaikų - paauglių psichologo/psichoteraeuto konsultacijos.

Tėvų ir pedagogų vaidmuo

Šalia specialistų pagalbos yra tikrai nemažai dalykų, kuriuos galima taikyti namuose. Svarbu žinoti, kad fizinis aktyvumas, tinkama mityba, miego įpročiai taip pat labai stipriai susiję su vaikų elgesiu ir kylančiomis emocijomis, tad šių dalykų užtikrinimas gali stipriai prisidėti prie geresnės vaikų savijautos. Taip pat, bet kurio sutrikimo atveju svarbus domėjimasis vaiku, kalbėjimas su juo, ryšio mezgimas ir stiprinimas - svarbu siųsti žinutę, kad jis rūpi ir Jūs visada būsite pasiruošę išklausyti, o išklausę nevertinti ar nekaltinti. Pomėgių skatinimas ir palaikymas gali prisidėti prie geresnė savijautos. Kai kalbame apie elgesio ir aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimus, ypatingai svarbios tampa namie esančios ribos ir taisyklės - ribų svarbu laikytis nuosekliai, svarbu, kad jų nebūtų per daug, vaikas apie jas žinotų. Aiškios dienotvarkė, rutina būti labai naudinga. Galiausiai, labai svarbu pozityviai pastebėti vaiką - pasidžiaugti juo, įvardinti, kai jam pavyksta, jis stengiasi, pastebėti ir įvardinti jo stipriąsias savybes, padrąsinti.

Kas slypi po netinkamu vaiko elgesiu?

Tikėtina, kad nėra nei vieno tėčio / mamos, kuris nebūtų susidūręs su vaiko netinkamu elgesiu. Į vaiko elgesį galima reaguoti įvairiais būdais: nekreipiant dėmesio, numatant pasekmes, baudžiant. Kai kada netinkamas elgesys sustoja ir nebesikartoja, o kai kada tęsiasi ilgą laiką. Tuomet imame ieškoti būdų, kaip su tuo tvarkytis. Ieškant tinkamų reagavimo būdų, pirmiausia svarbu suprasti, kas slypi po netinkamu elgesiu. Suprasdami, koks yra elgesio tikslas mes galime padėti vaikui tą tikslą pasiekti tinkamu būdu.

Tai, kas gi daro įtaką vaiko elgesiui? Vienas iš veiksnių, tai situacinės priežastys (pvz., alkis, nuobodulys, dirgiklių gausa, liga ir pan.). Kiti veiksniai, kurie turi įtakos vaiko elgesiui, tai raidos sunkumai, įvairios ligos ar temperamentas. Tokiais atvejais svarbu konsultuotis su specialistais dėl šių veiksnių sušvelninimo ar pašalinimo.

Pagal individualios psichologijos teoriją, kiekvieno iš mūsų elgesys yra mūsų tikslo patenkinti kylantį poreikį atspindys. Bendras visų žmonių poreikis yra jaustis reikšmingu sau bei jį supančiai aplinkai. Vaikai kaip ir suaugusieji siekia patenkinti savo poreikius. Vieni iš jų pasirenka tinkamą būdą (pvz., prašydami leidimo, tardamiesi ir pan.), kiti - ne (pvz., paimdami daiktus be leidimo, prieštaraudami ir nesilaikydami taisyklių). Tiek tinkamas, tiek netinkamas elgesys yra vaiko noras patenkinti jam svarbų poreikį. Neretai gali atrodyti, kad vaikas netinkamai elgiasi specialiai, tačiau svarbu neskubėti vertinti jo elgesio, kaip tyčinio. Skatinu pabandyti suprasti, kas slypi už vaiko elgesio, kokia jo prasmė.

Vaiko elgesio tikslai

• Dėmesio siekimas: Vaikai, kurie siekia dėmesio, nori būti pastebėti, daro įvairius dalykus, kad būtų matomi (pvz., dažnai klausinėja, prašo pagalbos, gali dažnai susimušti su kitu, trukdyti atlikti darbus). Patartina į tokį vaiko elgesį reaguoti suteikiant jiems dėmesio, primenant aptartas taisykles.
• Savarankiškumo siekimas: Vaikai, kurie nori būti savarankiškesni, dažnai ima aktyviai arba pasyviai priešintis taisyklėms, nurodymams (pvz., atsisako atlikti pareigas, grįžta vėliau nei susitarėte, pažada padaryti namų darbus ir delsia). Galim jausti, kad su vaiku einame į kovą ir imam ginčytis, įrodinėti, bandome jį įveikti. Jų elgesys nesiliauja, gali net stiprėti.
• Kerštas: Vaikai, kurie jaučiasi labai įskaudinti, gali kerštaudami imti įžeidinėti kitą, jam kenkti, laužyti daiktus.
• Baimė suklysti: Vaikai, kurie bijo suklysti, dažnai yra atsitraukę, nesiima veiklų, atsisako jose dalyvauti.

Kaip padėti vaikui pasiekti tikslą tinkamu būdu?

• Jei manote, kad jūsų vaikas elgiasi netinkamai, nes nori būti tokiu būdu pastebėtas, reikia atrasti būdus, kaip jis gali jaustis reikšmingu tinkamu keliu, pavyzdžiui: pastebint jo tinkamą elgesį (pvz., jei jam sunku savarankiškai ruošti pamokas, vis prašo jūsų pagalbos ir sykį jis be raginimo išsiima knygas, tai pastebėti ir pasidžiaugti jo pastangomis), paprašant jo pagalbos (pvz., padėti kepti kartu sausainius).
• Jei vaiko netinkamas elgesys susijęs su vaiko noru turėti daugiau savarankiškumo, reikia atrasti būdus, kaip jis tai galėtų patenkinti tinkamu būdu. Pirmas svarbus žingsnis yra pagarbus vaiko nuomonės / požiūrio išklausymas bei supratimas, kad tai, ką jis sako yra jam svarbu (nepaisant to, kad mes turime priešingą nuomonę nei jis). Esant nesutarimui, svarbu kviesti vaiką į bendradarbiaujantį santykį. Suaugęs žmogus turi būtų pasirengęs bendradarbiauti ir nesitikėti besąlyginio vaiko paklusimo (pvz., paprašius susitvarkyti kambarį, vaikams ims tuoj pat tvarkytis). Taip pat, svarbu pastebėti jo tinkamą elgesį, suteikti pozityvaus dėmesio, kaip ir su vaikais, kurie siekia dėmesio.
• Jei vaikas netinkamai elgiasi, nes jaučiasi įskaudintas, tada svarbu atkreipti dėmesį į santykį su juo (Koks jis yra? Ar skiriamos pasekmės už netinkamą elgesį yra ne per didelės?).
• Jei vaikas atsitraukia, neatlieka užduočių, nes jaučiasi bejėgis, tada būtų naudinga dažniau ir daugiau koncentruotis į jo sėkmes: pastebėti kas jam pavyksta, prisiminti jo praeities pasisekimus, atkreipti dėmesį į pastangas.

Ribos, taisyklės ir pasekmės

Kalbant apie vaikų netinkamą elgesį, negalima pamiršti ribų, taisyklių ir pasekmių. Taigi, dar kartą norisi pakartoti individualiosios psichologijos atstovų mintį, kad elgesys yra mūsų tikslo atspindys.

Blogo elgesio priežastys darželyje

Tėvai dažnai stebisi nepriimtinu savo vaikų elgesiu, nežinodami jo priežasčių. Nors pripažįsta, kad vaikai yra jų atžalos, dažnai neigia, kad blogas elgesys yra išugdytas jų pačių. Pedagogai turi pasitelkti išradingumą, kad tai įrodytų. Daugelis tėvų nepageidaujamą vaikų elgesį aiškina prigimtimi, liga ar televizijos įtaka, o kiti kaltina sutuoktinį. Tačiau tiesa ta, kad vaiko charakterio savybės priklauso nuo laiko, praleisto su tėvais, ir jų elgesio.

Vaikų tapsmo paaugliais ir suaugusiaisiais procese viskas vyksta pagal gamtos dėsnius: niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nepranyksta, o bet kokia pasekmė turi savo priežastį - tėvus. Tėvo ar motinos charakterio bruožų vaiko charakteryje kiekis priklauso nuo laiko, praleisto kartu. Iki 5 metų vaikus daugiausia auklėja motinos arba darželio auklėtojos. Jei šeimoje yra tėvas, vaikas pradeda patirti jo įtaką, todėl pradėjus lankyti mokyklą vaiko elgesys didžiąja dalimi nulemtas tėvų elgesio.

Žmogui sunku pripažinti savo klaidas, todėl jis ieško priežasčių kitur ir randa pasiteisinimą. Sunkiausiai save „perlaužti“ motinoms, nes tik jos gali suteikti gyvybę naujam žmogui. Šis pranašumas lemia ypatingą elgesį su vaiku: jam augant ir tampant savarankiškesniu, jos ir toliau nekeičia savo elgesio vaiko atžvilgiu, laikydamos jį bejėgiu kūdikiu. Toks vaikas auga be pareigų, laikomas nieko nesuprantančiu ir nieko nesugebančiu. O ši į gyvenimą besikabinanti būtybė godžiai įsisavina ne tik motinos pieną ar kitą maistą, bet ir tai, ką teikia aplinka, taip pat ir tėvų elgesį.

Ne visus tėvus tenkina jų tarpusavio santykiai, jų partnerių elgesys ir tokioje aplinkoje išsiugdytas jų atžalos elgesys. Tik po ilgo aiškinimosi su tėvais, mokytojais bei psichologais tėvai pripažįsta savo vaidmenį ir auklėjimo spragas.

Tačiau yra dalis tėvų, kurie laikosi stručio politikos - kiša galvą į smėlį ir sako, kad nieko svarbaus nevyksta. Žinoma, auklėjimo specialistas (mokytojas, psichologas, socialinis pedagogas ar panašaus profilio konsultantas) gali užsiimti tik su tais tėvais, kurie jo paslaugų nori. Kaip sakoma, siūloma prekė - pigi, o veltui duodama - visai nevertinama.

Dalis tėvų problemą bando spręsti mažiau pastangų reikalaujančiomis priemonėmis. Vieni mokytoją bando papirkti dovanomis, kiti šantažu, kad apskųs aukštesnėms instancijoms, treti bando manipuliuoti ir intriguoti bei nuteikinėti auklėtojus vienus prieš kitus aiškindami ar įtikindami, kad kaltas auklėtojas, kuris nesugeba prisitaikyti prie jų atžalos specifinių charakterio bei elgesio savybių. Tokių tėvų pastangų tikslas - mokytojų ir kitų vaikų sąskaita suteikti savo atžalai išskirtines komfortiškas sąlygas.

Kaip spręsti blogo elgesio problemą?

Pirmiausia tėvams reikėtų suteikti žinių apie žmogaus charakterio ugdymąsi. Tai gali būti literatūra, paskaitos arba diskusijos, o gal ir visos priemonės kartu. Toliau patys tėvai turi įvardyti, koks vaiko elgesys, charakterio savybės jiems yra nepriimtinos ir kokį vaiko elgesį ir charakterį jie norėtų išugdyti. Labai agresyvių vaikų tėvai turėtų ieškoti būdų, kaip įskiepyti savo atžaloms daugiau švelnumo ir išmokyti malonaus bendravimo.

Elgesio koregavimas yra būtinas, tačiau svarbu gerai išanalizuoti elgesio patologijas ir paruošti tinkamas šio elgesio koregavimo priemones. Bet net su geriausiais konsultantais sudarytos vaiko netinkamo elgesio koregavimo priemonės nebus efektyvios, jeigu jos nebus ilgalaikės ir jeigu jų nebus šventai laikomasi.

Be tvirtos motyvacijos, dar reikalingas abiejų tėvų sutarimas. Jeigu jie vienas kitam nepadės ir nepritars vienas kito auklėjimo nuostatoms ir stiliui, tai teigiamų poslinkių sunku tikėtis. Galų gale kartais geriau netrukdyti tai daryti partneriui, negu viską neigti keliant papildomus konfliktus.

Vaiko auklėjimo pagrindą sudaro tėvų tarpusavio santykiai ir jų elgesys. Todėl geriausios tinkamo elgesio pamokos yra tėvų asmeninis elgesio pavyzdys, kurio negali atstoti jokios vaiko moralizavimo, bauginimo ar kitos auklėjimo priemonės. Privalomas minimumas - tėvų pagarba vienas kitam ir mokytojui, kuriam iš dalies patikėtas vaiko mokymas ir auklėjimas. Tėvams ir mokytojams neturint nei valdžios, nei autoriteto, pasiekti gerų rezultatų neįmanoma. Todėl norint pakeisti vaikų elgesį, pirmiausia reikia pakeisti savąjį. Nors tai nelengva, bet dėl geresnės savo ir vaikų ateities verta.

Darželinukų patyčios

Darželinukų patyčios - rimtų problemų užuomazga ar nekalti juokai? Patyčios - tai dėsningas žodinis ar fizinis pažeminimas, menkinimas, nukreiptas į socialiai arba fiziškai silpnesnius asmenis. Svarbu atskirti patyčias nuo įprasto vaikų elgesio ir laiku į jas reaguoti.

Vaikų veiksmai, galintys tapti patyčiomis:

• Prasivardžiavimas
• Nepriėmimas žaisti, dalyvauti kartu
• Skaudi kritika
• Erzinimas
• Mušimas, spardymas, stumdymas
• Ignoravimas, dėmesio nekreipimas
• Daiktų, žaislų atėmimas, slėpimas, gadinimas
• Įžeidimas
• Gąsdinimas, grasinimas
• Melavimas
• Vadovavimas, nurodinėjimas, elgesys su kitu kaip su prastesniu už save
• Pajuoka iš kitų išvaizdos ar negalios

Kaip vaikai išmoksta tyčiotis?

Vaikai tyčiotis išmoksta įvairiais keliais: matydami patyčias tarp suaugusiųjų, bandydami pažemindami kitą, įgyti pasitikėjimo savimi, nemokėdami tinkamai išreikšti savo jausmų ir siekti tikslų. Natūralu ikimokykliniame amžiuje išbandyti įvairias reakcijas, veiksmus, taip pat ir tuos, kuriais žeidžiamas ar žeminamas kitas žmogus. Kai toks elgesys pasirodo veiksmingas - padeda vaikui pasiekti tikslą - panašūs poelgiai kartojasi.

Ką gali padaryti tėvai, kad patyčios liautųsi dar net neprasidėjusios?

• Spręskime problemas iškart, kai kyla konfliktai ar pasigirsta skaudūs komentarai.
• Netoleruokime jokio žeidžiančio elgesio, aiškiai parodydami, kad nepriimtinas šis elgesys, bet ne pats vaikas.
• Skirkime daug dėmesio maloniam ryšiui su vaikais kurti: pastebėkime tinkamus vaikų poelgius ir juos paskatinkime.
• Supraskime, jog netinkamas vaikų elgesys visada turi priežastis.
• Kartu su vaikais mokykimės jausmus išreikšti tinkamai.

Tėvų klaidos auklėjant vaikus

• Nesutariama dėl auklėjimo metodų.
• Rizikuojama vaikų akivaizdoje.
• Nesilaikoma gydytojo rekomendacijų.
• Vaikams leidžiama daryti tai, kas draudžiama tėvams.
• Meluojama vaikams.
• Slepiami konfliktai.
• Nuteikinėjama prieš vieną iš tėvų.
• Neatsiprašoma.
• Vartojama necenzūrinė leksika.
• Demonstruojamas intymus gyvenimas.
• Puolami vaikų autoritetai.

Vaiko adaptacija darželyje

Vaiko adaptacija darželyje yra svarbus etapas, kupinas iššūkių tiek mažyliui, tiek jo tėvams. Dažnai pasitaiko įvairių problemų - nuo bendravimo sunkumų iki emocinių iššūkių.

Kaip padėti vaikui lengviau adaptuotis?

• Palaipsnė adaptacija
• Pasitikėjimo stiprinimas
• Aiškus atsisveikinimo ritualas
• Emocijų pripažinimas

Netikėtumai ir kaip į juos reaguoti

• Staigus nenoras eiti į darželį
• Konfliktai su kitais vaikais
• Nenoras miegoti darželyje

Naudingi patarimai tėvams

• Būkite kantrūs.
• Bendraukite su auklėtojais.
• Skatinkite teigiamą požiūrį.
• Sukurkite pastovų dienos režimą.

Kaip sukurti vaikui saugią ir palaikančią aplinką?

Kiekvienas iš mūsų nori jaustis suprastas, mylimas ir palaikomas - lygiai to paties nori ir kiekvienas vaikas. Tai, kokias nuostatas formuojame apie vaiką, ko iš jo tikimės, kaip jį priima viena pirmųjų bendruomenių jo gyvenime - darželis, turi didžiulę įtaką vaiko savivertės formavimuisi.

Dialogas tarp tėvų ir darželio

Užtikrinti nuolatinį dialogą tarp tėvų ir darželio bendruomenės. Jei leidžiame šioms erdvėms persidengti, atvirai kalbame apie vaiką, jo gerąsias savybes, o taip pat apie kylančias problemas, galime padėti vaikui augti jį palaikančioje aplinkoje. Darželio personalui svarbu žinoti, kas vyksta vaiko gyvenime.

Kaip susikalbėti su vaiku?

Pakvieskime vaiką pažaisti jo mėgstamą žaidimą - pabūkime šalia, nulipdykime ką nors drauge, ieškokime lobio ar pažaiskime gaudynių.

Vaiko agresyvus elgesys

Vaiko agresyvus elgesys gali kelti nerimą tėvams ir aplinkiniams. Muštynės, stumdymasis ar kitoks fizinis smurtas dažnai pasireiškia ikimokykliniame ir pradinių klasių amžiuje, kai vaikai dar mokosi valdyti emocijas ir spręsti konfliktus. Svarbu suprasti šio elgesio priežastis ir išmokyti vaiką tinkamų būdų išreikšti pyktį.

Agresijos priežastys

• Nepakankami emocijų valdymo įgūdžiai
• Bendravimo problemos
• Dėmesio siekimas
• Aplinka ir pavyzdys
• Per didelis stresas ar nerimas
• Savęs gynimas
• Baimės jausmas ir nepasitikėjimas aplinka
• Draudimai ir nurodymai
• Nepriklausomybės noras

Kaip tinkamai reaguoti?

• Nedelsiant sustabdykite muštynes
• Padėkite vaikui suprasti pasekmes
• Nekritikuokite vaiko asmenybės, bet pasmerkite elgesį

Kaip išmokyti vaiką tinkamai spręsti konfliktus?

• Skatinkite emocijų atpažinimą
• Mokykite alternatyvių būdų išreikšti pyktį
• Paskatinkite taikius problemų sprendimo būdus
• Ugdykite empatiją
• Apribokite smurtinį turinį
• Apdovanokite už gerą elgesį

Ką dar galite padaryti?

Pagalvokite, kaip galite padidinti vaiko savarankiškumą. Būna, kad tėvai duoda vaikui dienpinigių, kad mokykloje jis nusipirktų ko nors užkąsti, o po to bara, kai šis prisipažįsta nusipirkęs čipsų… Jei tėvai patiki vaikui pinigus, vadinasi, turi pasitikėti ir vaiko sprendimu, kaip juos išleisti. Draudimai ir barimai retai kada padeda, tačiau geranoriški pokalbiai ir patarimai būna vertingi. Reikia prisiminti, kad meluojama tam, kuriam negalima pasakyti tiesos…

Kada kreiptis pagalbos?

Jei vaiko agresija yra dažna, stipri ir trukdo jo socialiniam gyvenimui, verta kreiptis į specialistus: psichologą, pedagogą ar mokytoją.

Taisyklės ir ribos auklėjant vaikus

Auklėjant vaikus svarbu nustatyti taisykles ir nubrėžti elgesio ribas, kurių vaikas turi laikytis, nes vaikai atėję į šį pasaulį nežino jame galiojančių taisyklių, kas yra saugu, kas nesaugu, ką galima daryti, o koks jo elgesys bus nepriimtinas ar net pavojingas.

Kokio amžiaus vaikai jau gali gyventi pagal taisykles ir suprasti elgesio ribas?

Nuo penkerių metų vaikai jau geba tiesiogiai suprasti kokios elgesio taisyklės kokioje vietoje galioja ir kad jų laikytis reikia. Iki penkerių metų vaikai taisyklių nesupranta tiesiogiai ir savo elgesį reguliuoja pagal tai, kaip reaguoja arba seniau į tokį elgesį reaguodavo suaugęs žmogus.

Kaip nubrėžti ribas, kad tėvai neatrodytų despotais, o vaikas nebūtų itin suvaržytas?

Ribos ir taisyklės turi atitikti vaiko amžių ir prigimtį. Prieš nubrėžiant vaikui ribas, būtų gerai susėsti abiems tėvams ir apgalvoti tokius tris dalykus: kokio vaiko elgesio niekada negalėsite toleruoti, dėl kokio vaiko elgesio galima vaikui derėtis ir kokių taisyklių ar ribų laikymasis Jums nėra svarbus.

Kaip elgtis su maištaujančiais paaugliais?

Pirmiausia ką reikėtų padaryti, kai vaikas tampa paaugliu, tai susėsti su juo ir iš naujo aptarti taisykles, nes tai kas tinka trimečiui ar septynmečiui nebetinka keturiolikos ar šešiolikos metų paaugliui. Turime paaugliui suteikti daugiau laisvės ir atsakomybės už savo elgesį.

#

tags: #del #vaiko #netinkamo #elgesio #nusiskundimas