Generalizuoto nerimo sutrikimo simptomai: išsami apžvalga

Nerimas - emocija, kurią patiria kiekvienas žmogus. Tai natūrali reakcija į stresą, padedanti mobilizuoti jėgas ir įveikti sunkumus. Tačiau kai nerimas tampa pernelyg stiprus, nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, jis gali peraugti į nerimo sutrikimą. Nerimo sutrikimai yra psichikos sveikatos būklės, kurios pasireiškia apie 20-25% žmonių. Jie gali turėti įtakos įvairioms gyvenimo sritims, įskaitant darbą, mokslus, santykius ir fizinę sveikatą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime generalizuoto nerimo sutrikimo (GNS) simptomus, priežastis, gydymo būdus ir prevencijos strategijas.

Kas yra nerimas?

Nerimas - emocija, kuriai būdingas grėsmės, nemalonumų laukimas, įtampa dėl realaus arba įsivaizduojamo pavojaus. Nerimas yra neišvengiama ir reikalinga emocija, padedanti išgyventi, numatyti pavojus, skatinanti pasiruošti įveikti sunkumus, kliūtis, išvengti itin pavojingų dalykų. Tačiau jei nerimas pernelyg dažnas ar itin intensyvus, gali kilti sveikatos problemų, sutrikti miegas, atsirasti sunkumų socialiniuose santykiuose, darbuose, moksluose. Dėl intensyvaus nerimo dažnai kyla noras vengti situacijų, kurios būtinos svarbiausiems tikslams siekti, palaikyti pasitikėjimą savimi, patirti džiaugsmą ir pasitenkinimą.

Nerimo sutrikimai: apibrėžimas ir tipai

Nerimo sutrikimai - tai psichikos sveikatos būklės, kai nerimas tampa pernelyg stiprus, nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, atsiranda ne pagal situaciją ar sukelia disfunkcinį elgesį. Skiriami tokie nerimo sutrikimo tipai:

• Generalizuotas nerimo sutrikimas - nuolatinis nerimas dėl įvairių gyvenimo sričių (darbo, sveikatos, santykių).
• Panikos sutrikimas - pasikartojantys staigūs ir intensyvūs panikos priepuoliai su stipriais fiziniais simptomais.
• Socialinis nerimo sutrikimas - intensyvi baimė būti neigiamai vertinamam ar gėdintis socialinėse situacijose.
• Specifinės fobijos - stipri konkretaus objekto ar situacijos baimė (pvz:. aukščio, vorų, skrydžių).
• Obsesinis-kompulsinis sutrikimas - įkyrios mintys ir pasikartojantys ritualiniai veiksmai nerimui sumažinti.
• Potrauminio streso sutrikimas - nerimo simptomai po traumuojančio įvykio.

Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS): išsami apžvalga

Generalizuoto nerimo sutrikimas (GNS) yra lėtinė būklė, apibūdinama nerealiu ir pernelyg ryškiu nerimo jausmu dėl įvairių gyvenimo aplinkybių. Tai reiškia nuolatinį ir per didelį nerimavimą dėl kasdienių dalykų, net ir tada, kai tam nėra akivaizdžios priežasties. Šio nerimo intensyvumas dažnai neatitinka realios situacijos.

GNS paplitimas ir eiga

GNS yra 3-4 kartus dažniau paplitęs negu panikos sutrikimas. Paplitimo rodiklis per metus sudaro 2,5-6,5 %, šiek tiek dažnesnis vyrams negu moterims, monozigotiniams dvyniams - 40-50 %, heterozigotiniams - 4-15 %. Apie 80 % pacientų po 3 metų sutrikimas vėl pasikartoja. Po efektyvaus gydymo vaistais maždaug 50 % šių pacientų po kelių mėnesių būklė vėl pasikartoja. Dauguma pacientų, kuriems yra GNS, nesigydo. Panikos atakų pasitaiko ketvirčiui pacientų su GNS, depresija - daugiau negu pusei jų. Ir panikos sutrikimas, ir GNS yra lėtinės būklės.

Taip pat skaitykite: Bipolinis sutrikimas ir depresija: atpažinimo gairės

GNS būdinga “siūbuojanti” eiga, neperauganti į paniką ar fobijas. Liga trunka daugelį metų, gali atsinaujinti ar susilpnėti. Priešingai negu panikai, GNS nebūdinga grėsmingi širdies ir kraujagyslių bei plaučių sutrikimai, neurologiniai simptomai. Pagal tarptautinę ligų klasifikaciją GNS būdinga neapibrėžtumas ir pastovumas. Nerimas nėra apibrėžtas aplinkos sąlygomis, o yra “laisvai plaukiojantis”.

Pagrindiniai GNS požymiai

• Nuolatinis ir per didelis nerimavimas dėl įvairių kasdienių situacijų net ir tada, kai tam nėra akivaizdžios priežasties.
• Fizinis diskomfortas: raumenų įtampa (ypač pečių, kaklo, nugaros skausmai), nuovargis ir energijos stoka, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, galvos skausmai, skrandžio skausmai ar pykinimas.
• Susikaupimo sunkumai: mintys dažnai „pabėga” į nerimastingus scenarijus, sunku priimti sprendimus dėl baimės padaryti klaidą.
• Dirglumas ir emocinis jautrumas: maži dalykai gali sukelti stiprią reakciją ar pyktį, padidėjęs jautrumas kritikai ar nesėkmėms.
• Miego sutrikimai: sunku užmigti ar dažnai prabundama naktį, mintys apie rūpesčius neleidžia atsipalaiduoti prieš miegą.
• Vengimo elgesys: vengiama situacijų, kurios kelia nerimą (pvz., atidėliojami darbai, vengiama socialinių susitikimų ir kt.).

Mažiausiai 3 iš šešių žemiau išvardytų simptomų turi būti daugelį dienų per nurodytą periodą:

1. Psichomotorikos įtampa.
2. Autonominis hiperaktyvumas.
3. Padidėjęs jautrumas dirgikliams.
4. Nervingumas.
5. Drebulys.
6. Raumenų įtampa (nesugebėjimas atsipalaiduoti).
7. Prakaitavimas.
8. Kvaitulio jausmas (tarytum karščiuojant).
9. Širdies plakimas.
10. Svaigimas.
11. Pykinimas (skrandžio diskomfortas).

GNS diagnozėrašoma, jei nėra nuotaikos ar psichozinio sutrikimo, šios nerimo būsenos priežastis nėra kitas sutrikimas.

GNS poveikis kasdieniam gyvenimui

GNS gali turėti didelį poveikį įvairioms gyvenimo sritims:

• Darbo ir mokymosi problemos dėl sunkumų susikoncentruoti dėl nerimą keliančių minčių, sumažėjęs produktyvumas. Taip pat šioje srityje gali kilti problemų sprendimų priėmimo baimė, atidėliojimas. Yra ir didesnis perdegimo pavojus.
• Santykių problemos dėl dirglumo ir emocinio jautrumo, nes gali būti daugiau konfliktų. Artimuosius gali erzinti nuolatinis ir perdėtas galimų sunkumų akcentavimas. Dėl nerimo, baimės klysti gali būti vengiančio elgesio, kai vengiama socialinių situacijų, o bendravime vyrauja atsiribojimas.
• Fizinės sveikatos problemos: nuolatinis raumenų įtempimas gali sukelti nugaros, pečių ar galvos skausmus. Būna virškinimo problemų, būdingi miego sutrikimai.
• Nemaloni emocinė būsena: nuolatinė įtampa, didesnė rizika susirgti depresija, savivertės problemos. Dažnai lydi mintys, kad gyvenimas yra per daug sudėtingas ar nepakeliamas. Nuolatinis nerimas dėl ateities trukdo mėgautis dabartimi.
• Apsunkinti kasdieniai sprendimai: net ir paprasti sprendimai (pvz., ką valgyti, ką apsirengti) gali atrodyti sudėtingi. Nerimą keliančių situacijų vengimas gali apriboti žmogaus gyvenimą.

Nerimo simptomai ir požymiai

Nerimo simptomai gali būti suskirstyti į fizinius, emocinius, kognityvinius ir elgesio. Jie gali pasireikšti įvairaus intensyvumo ir trukmės epizodais, priklausomai nuo žmogaus būklės ir nerimo sutrikimo tipo.

Taip pat skaitykite: Lengvos negalios požymiai

Fiziniai simptomai

• Padažnėjęs širdies plakimas (tachikardija).
• Kvėpavimo sutrikimai - dusulys, hiperventiliacija.
• Prakaitavimas, drebulys.
• Raumenų įtampa, galvos ar nugaros skausmai.
• Virškinimo sutrikimai - pykinimas, pilvo skausmai, viduriavimas.
• Galvos svaigimas, alpimo jausmas.
• Šaltkrėtis arba karščio bangos.
• Kūno tirpimas ar dilgčiojimas (ypač rankose, veide).
• Pasikeitusios realybės ar savęs suvokimo pojūtis.
• Sunkumai susikoncentruoti, dėmesio sutrikimai.

Emociniai simptomai

• Įtampa.
• Nuojauta, kad „tuoj kažkas blogo nutiks“.
• Sunkumai atsipalaiduoti.

Kognityviniai simptomai

• Susirūpinimas dėl ateities, mintys apie galimas grėsmes, nemalonumus.
• Katastrofinis mąstymas (tikėjimas blogiausiu scenarijumi).
• Savo galimybių išspręsti ar atlaikyti sunkumus, susidoroti su nesėkmėmis nuvertinimas.
• Galimybių sulaukti reikiamos pagalbos iš aplinkos nuvertinimas arba nepagalvojimas apie tai.

Elgesio simptomai

• Nervingi įpročiai - nagų kramtymas, plaukų pešiojimas, kojų kratymas.
• Tam tikrų objektų, situacijų ar vietų, kurios sukelia nerimą, vengimas.
• Įvairūs atidėliojimai.
• Padidėjęs polinkis kontroliuoti aplinką, gali būti ritualizuotas elgesys, tikrinimai (pvz:. ar užrakintos durys, išjungta viryklė).
• Kitas saugumo siekiantis elgesys (pvz:. vaistinėlės visur nešiojimąsis, ėjimas kur nors tik su kitu žmogumi, tyrinėjimas, kur yra avariniai išėjimai, tualetai, gesintuvai).

Nerimo sutrikimų gydymas

Nerimo sutrikimų gydymas yra kompleksinis ir apima psichoterapiją, farmakologinį gydymą ir gyvenimo būdo pokyčius. Gydymo tikslas - sumažinti nuolatinį nerimą ir įtampą bei pagerinti kasdienio gyvenimo kokybę.

Psichologinis gydymas (psichoterapija)

Psichoterapija yra vienas iš pagrindinių ir efektyviausių nerimo sutrikimų gydymo metodų. Ji padeda suprasti nerimo priežastis, išmokti valdyti simptomus ir keisti mąstymo bei elgesio modelius, kurie palaiko nerimą.

Dažniausios psichoterapijos kryptys nerimo sutrikimams gydyti:

• Kognityvinė elgesio terapija (KET): padeda keisti klaidingus įsitikinimus ir nerimą palaikantį elgesį.
• Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (PĮT): padeda priimti nerimą kaip natūralų reiškinį, mažinti minčių poveikį atsiejant jas nuo realybės.
• Dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) metodai: padeda stebėti mintis ir emocijas jų neslopinant.
• Psichodinaminė terapija: padeda atskleisti gilesnes nerimo priežastis, kilusias iš nesąmoningų konfliktų, vaikystės patirčių, skatina adaptyvesnes emocines išraiškas.
• Egzistencinė terapija.

Terapija paprastai vyksta esant reguliarioms sesijoms kartą per savaitę arba dažniau ir gali trukti nuo 10 sesijų iki kelių metų, priklausomai nuo problemų sunkumo, kompleksiškumo, išsikeltų tikslų, eigoje kylančių trikdžių.

Farmakologinis gydymas (vaistai)

Vaistai padeda sušvelninti nerimo simptomus, pagerinti žmogaus savijautą. Dėl nerimo sutrikimų gydymo vaistais reikia kreiptis į psichiatrą. Psichiatras įvertina simptomus, kartais, jei reikia, nukreipia psichologiniam ištyrimui, diagnozės patikslinimui. Tuomet parenkami vaistai, dozė ir vartojimo režimas.

Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime

Dauguma antidepresantų pradeda veikti per 2-6 savaites ir paprastai jų dozė palaipsniui didinama, kad būtų mažesnė šalutinių poveikių tikimybė. Kitų vaistų įvedimas gali būti kitokio pobūdžio. Pvz., gydytojas gali rekomenduoti kai kuriuos vaistus vartoti tik nerimą keliančiose situacijose. Psichiatras toliau prižiūri gydymo eigą: vaistų efektyvumą, šalutinius poveikius. Kartais, siekiant suvaldyti nepageidaujamus reiškinius arba nesant pakankamam vaistų poveikiui, gydymas koreguojamas, vaistai keičiami, todėl labai svarbu bendradarbiauti su psichiatru.

Kai kurie vaistai vartojami ilgesnį laiką (pvz. daugiau nei pusę metų), tačiau yra vaistų, kuriuos rekomenduojama pagal galimybes riboti, todėl labai svarbu įsiklausyti į gydytojo rekomendacijas, savavališkai nenutraukti vaistų vartojimo prieš tai neaptarus nutraukimo schemos su psichiatru. Tai ypač aktualu antidepresantų vartojimo atveju. Yra vaistų, kuriuos per anksti ar per greitai nutraukus, po atkryčio tenka didinti vaistų dozes, kad būtų pasiektas tas pats efektas.

Esant lengvesniam nerimo sutrikimo laipsniui dažnai užtenka psichoterapijos. Vidutinio sunkumo atvejais galima rinktis, kiek įtraukti vaistų vartojimą šalia terapijos, o labai sunkiais atvejais (kai išauga savižudybės rizika, labai apsunkintas funkcionavimas daugelyje sričių, panikos priepuoliai kartojasi dažniau nei kartą per dieną ir pan.) vaistai yra būtini.

Alternatyvūs gydymo būdai

Be tradicinės psichoterapijos ir vaistų, yra daugybė alternatyvių nerimo įveikimo metodų, kurie gali būti naudingi kaip papildoma pagalba ar net pagrindinis būdas valdyti nerimą. Šie metodai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti emocinę savijautą ir sustiprinti atsparumą įtampą keliančiose situacijose.

Į kūną ir protą orientuotos praktikos:

• Sportas ir fizinis aktyvumas: reguliarus judėjimas mažina nerimą, didina serotonino ir dopamino kiekį, didėja atsparumas mažiems stresoriams. Tinka ir jėgos, ir ištvermės sportas, joga.
• Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness) - mokymasis sutelkti dėmesį į dabartinį momentą be vertinimo.
• Meditacija ir relaksacinės technikos sumažina streso hormonų lygį, ramina nervų sistemą, gali padėti kurti sveikesnį santykį su nerimastingomis mintimis.
• Kvėpavimo pratimai padeda reguliuoti nervų sistemos veiklą.
• Akupunktūra ir akupresūra remiasi kinų medicina.

Kognityviniai ir elgesio metodai:

• Pozityvi vizualizacija - vaizduotėje kuriami pozityvūs scenarijai, mažinantys nerimą (pvz:. isivaizduoti save ramiai įveikiantį stresinę situaciją).
• Dėkingumo praktika - kasdien rašyti, už ką esu dėkingas - mažina negatyvų mąstymą.
• Pastovesnės dienotvarkės sudarymas ir laikymasis.

Rekomenduotina atsirinkti metodus, kurie efektyviausiai būtent Jums ir tai situacijai. Žinoma, jei nerimas kyla dėl nesprendžiamų, atidėliojamų problemų, efektyviausiai jis mažės sprendžiant problemą ar bent jau sudarant sprendimo planą. Kitas paprasčiausias ir greičiausias būdas mažinti nerimą, ypač kai dėl kokių nors priežasčių neverta spręsti problemos arba ji nėra reali, o tik hipotetinė - susikoncentruoti į tai, ką darote šiuo metu ar savo fizinius pojūčius. Jei nerimą keliančios mintys praeina, nieko daugiau daryti nereikia. Jei nerimastingos mintys kartojasi, galima imtis nerimą reguliuojančių metodų.

Pagrindiniai metodai gali būti skirstomi taip:

• Į nerimastingas mintis orientuoti metodai: aprašyti situaciją, tikrinti nerimą keliančias mintis, ieškoti neatitikimų, loginių klaidų, faktų, įrodymų patvirtinančių ir paneigiančių tas mintis, pagalvoti, kaip matytų tą situaciją kitas žmogus. Taip pat, mažinti įsitraukimą į tas mintis: įsivertinti, kiek verta jomis vadovautis, bandyti išsakyti mintis įvairiais balsais, išdainuoti ir pan. Gali būti naudojami vizualizacijų metodai (pvz., meditacijos, vizualizavimas, kaip spręstumėte problemą ir kt.) Galima sau priminti, jog ir sunkiausi dalykai praeina, juos galima ištverti, turite resursų su sunkumais tvarkytis, net jei jie ištiks.
• Į fizinius nerimo aspektus orientuoti metodai: kvėpavimo pratimai, fizinis krūvis, įvairios relaksacijos, šalčio metodai.
• Kiti metodai: pokalbis su artimais žmonėmis, nerimo atidėjimas, nerimo įprasminimas primenant sau, vardan ko verta jį patirti, su juo susidurti (pvz:. „jei ištversiu nerimą, jog galiu nepatikti merginai, suteiksiu sau šansą užmegzti džiuginančius santykius, o tai man labai svarbu“) susitelkimas ties kita veikla, nesusijusia su nerimu (pvz:.

Nerimo sutrikimų prevencija

Nors neįmanoma visiškai išvengti nerimo, yra būdų, kaip sumažinti jo riziką ir valdyti simptomus:

• Sveikas gyvenimo būdas: reguliari mankšta, sveika mityba, pakankamas miegas ir streso valdymas gali padėti sumažinti nerimo simptomus.
• Riboti alkoholio ir kofeino vartojimą: šios medžiagos gali sustiprinti nerimą.
• Išmokti atsipalaidavimo technikų: meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti įtampą ir nerimą.
• Kreiptis pagalbos: jei jaučiate, kad nerimas trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui, kreipkitės į specialistą.

Nerimas paaugliams

Paauglystė yra sudėtingas amžiaus periodas, kuriam būdingi emociniai šuoliai ir kraštutinumai, drastiški saviraiškos būdai ar sprendimai. Pastebimas ir didėjantis neigiamas aplinkos poveikis paaugliams. Per pastarąjį dešimtmetį vis dažniau fiksuojamos paauglių psichinės sveikatos problemos, įskaitant nerimą.

Nacionalinio psichinės sveikatos instituto (NIMH) duomenimis, maždaug 31,9% paauglių (13-18 metų) JAV kažkuriuo gyvenimo momentu patiria nerimo sutrikimą. Apie 8,3% šių paauglių kenčia nuo sunkių sutrikimų. Mergaitėms nerimo sutrikimai fiksuojami dažniau nei berniukams. COVID-19 pandemijos metu atlikti tyrimai JAV rodo, kad dėl socialinės izoliacijos, netikrumo ir sutrikdytos rutinos paauglių nerimo lygis dar padidėjo iki 43%.

Paauglių nerimo priežastys

• Genetinis komponentas: polinkis į nerimą gali būti paveldimas iš tėvų.
• Skaudūs patyrimai: artimo žmogaus netektis, tėvų skyrybos, artimos draugystės praradimas gali paveikti emocinę, psichologinę, socialinę ir fizinę paauglio savijautą.
• Socialinis spaudimas: paauglystėje ypač jautriai reaguojama į bendraamžių pritarimą, pritapimą prie grupių, reakcijas.
• Kūno pokyčiai: jaunuoliai yra linkę lyginti save su bendraamžiais, socialiniuose tinkluose matomais idealais.
• Akademinis spaudimas: nuolatinė konkurencija, pripažinimo siekimas, savęs paieškos profesinėje srityje vargina paauglius fiziškai ir emociškai.
• Technologijos ir socialiniai tinklai: socialinėje aplinkoje paauglys arba iškart sulaukia pripažinimo, arba yra kritikuojamas, iš jo tyčiojamasi arba jam nepritariama.

Paauglių nerimo simptomai

• Fiziniai: nuovargis, nemiga, raumenų įtampa, galvos skausmai, svaigimai, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, virškinimo problemos, „gumulas“ gerklėje, dusulys, pykinimas.
• Akademiniai sunkumai: intensyvus nerimas gali paveikti gebėjimą mokytis ir koncentruotis, ko pasekoje gali suprastėti mokymosi rezultatai.
• Emocinės reakcijos: paaugliai gali jausti nuolatinį susirūpinimą, panikos priepuolius, nepagrįstą baimę ar grėsmę, blogą nuotaiką bei dirglumą.
• Elgesio pokyčiai.

Kaip padėti nerimaujančiam paaugliui?

• Kurti struktūrizuotą ir saugią aplinką: leisti laiką kartu, bendrauti, nustatyti ribas, taisykles ir aiškią dienotvarkę.
• Nepulkite drąsinti ar gėdinti paauglių: svarbu parodyti supratingumą, empatiją.
• Bendrauti su mokytojais: komunikacija mokykloje būtina, kad mokytojai būtų informuoti, ko gali tikėtis ir kaip jiems vienoje ar kitoje situacijoje elgtis.
• Skatinti pasitikėjimą ir savarankiškumą: gali padėti pokalbiai, diskusijos, pagyrimai, paskatinimai.
• Dalijimasis bendromis aktualiomis istorijomis: daugiau šia tema informacijos galima pasisemti dokumentiniuose filmuose, audio laidose ar knygose.
• Skatinti fizinį aktyvumą: suplanuokite išvykas, pasivaikščiojimus, stovyklas, keliones, išbandykite naujus sportus.
• Pravartu būtų paauglius supažindinti su atsipalaidavimo technikomis, kaip kvėpavimo pratimai, meditacija.
• Kontroliuoti ir riboti naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais laiką.
• Jeigu savipagalbos priemonės neveikia, nerimo būsena tęsiasi per ilgai įtakodama kasdienes veiklas, jeigu nerimas perauga į panikos priepuolius arba jaunuolis skundžiasi kurį laiką „užstrigusiu gumulu“ gerklėje ar krūtinėje, reikėtų kreiptis pas specialistus.

tags: #kas #budinga #nerimo #sutrikimui