Įvadas
Šiame straipsnyje apžvelgiamos įvairios lietuvių patirtys Bergene, Norvegijoje, nuo psichologinės pagalbos ir kūrybinės veiklos iki integracijos į norvegų visuomenę ir grįžimo į Lietuvą. Straipsnyje remiamasi interviu su lietuviais, gyvenančiais Bergene, ir apžvelgiamos jų patirtys bei įžvalgos.
Gongų maudynės Bergene: Kęstučio ir Kristinos istorija
Bergenas, vienas gražiausių Norvegijos miestų, tapo Kęstučio Kaupo ir Kristinos Vincaitės namais. Ši pora čia užsiima veikla, kurią "Emigrantams" dar nerodė nė vieni lietuviai, - gongų maudynėmis. Kęstutis ir Kristina veda užsiėmimus, kurių metu garsai, skleidžiami egzotiškais instrumentais, padeda žmonėms susikoncentruoti ir pasiekti vidinę tylą. Ši tyla, anot jų, yra labai reikalinga šiais laikais, kai žmonės patiria daug streso.
Kęstutis teigia, kad gongų maudynės yra ekologiškas, saugus ir paprastas būdas nusiraminti. Kristina apgailestauja, kad jų užsiėmimai populiaresni tarp norvegų, o ne tarp lietuvių bendruomenės Bergene.
Kęstutis dirba pramoniniu alpinistu, o gongų maudynės jam yra hobis, kuris po truputį perauga į rimtesnį užsiėmimą. Jis mano, kad daug žmonių šiais laikais yra sutrikę ir jiems reikia pagalbos, reikia vidinės ramybės.
Filosofiją pamėgęs vyras Lietuvoje neturėjo nieko, dėl ko buvo verta ten pasilikti. „Man reikėjo pasislėpti nuo savęs, nuo savo aplinkos, žmonių, rutinų, į kurias buvau įklimpęs. Kelionės yra dalykas, kuris „suvalgo“ labai daug laiko, ypač kai kuprinėje yra tik C. Castanedos knyga, dvi poros kojinių, žemėlapis, 100 dolerių. Netgi miegmaišio nėra. „Tranzavau“ iki Talino, tada keltu į Helsinkį, paskui „tranzavau“ aplink visą Baltijos jūrą. Paleido mane prie žiedinės sankryžos - visos kryptys vienodos, nieko nesako. Atsistoji užsimerkęs, sukiesi ratu ir sustoji [ties kažkuria kryptimi] - ten ir važiuoji.
Taip pat skaitykite: Mokinių psichologinė gerovė
Karjerą Norvegijoje Kęstutis pradėjo nuo statybų, vėliau dirbo naftos platformose. Darbas naftos platformose jam padeda atsiriboti nuo kasdienio gyvenimo ir problemų. Nepaisant to, jis pyksta ant tų, kurie jo darbą vadina kenksmingu gamtai, teigdamas, kad jis realiai rūpinasi, kad neįvyktų nutekėjimai ir viskas vyktų saugiai.
Jau daugiau nei penkerius metus naftos platformose dirbantis vyras tikina, kad šeimos santykių toks gyvenimas negriauna. Atvirkščiai - jam ir Kristinai tos kelios savaitės, kai jis būna jūroje, išeina tik į naudą.
Kristina Lietuvoje dirbo fotografe. Atvykusi į Norvegiją, ji nenorėjo dirbti kambarine ar padavėja, todėl sugalvojo daryti masažus. Ji užsiima ma-uri masažais, kurie yra šokio masažai. Kristina lankė ma-uri masažo kursus Lietuvoje, o Norvegijoje pradėjo juos praktikuoti. Kadangi ma-uri masažai nėra labai populiarūs, Kristina pasiūlė Kęstučiui pradėti organizuoti gongų maudynių seansus.
Kristina planuoja grįžti į Lietuvą ir atiduoti motinystės duoklę, nes jos dukra tampa paaugle. Kęstutis toliau dirbs naftos platformose. Gongų maudynių veiklos Kristina neatsisakys.
Ievos patirtis emigracijoje ir sugrįžimas į Lietuvą
Ieva išvyko iš Lietuvos į Bergeną 2009 m. dėl ekonominių ir asmeninių priežasčių. Ji pradėjo dirbti valytoja mokyklose, o vėliau gavo terminuotą ilgalaikį darbą. Per vaikelio auginimo periodą Ieva intensyviai mokėsi norvegų kalbos ir sėkmingai išlaikė valstybinį egzaminą.
Taip pat skaitykite: Kas yra medicinos psichologija?
Mūsų šeima tikinti, tad kiekvieną sekmadienį lankėmės pamaldose norvegiškoje protestantų bažnyčioje, kur netrukus turėjome pažįstamų ratą. Buvau aktyvi Bergeno lietuvių bendruomenės narė, dalyvaudavom ir lietuviškose mišiose, kurios katalikų bažnyčioje vykdavo kartą per mėnesį. Subūriau lietuvių maldos grupelę, bažnyčios giedorėlių chorą, visada ką nors veikiau.
Po vaiko auginimo pertraukos Ieva dirbo dėstytoja vakariniuose kursuose, kur lietuviai mokėsi norvegų kalbos. Vėliau ji įsteigė savo įmonę ir pasiūlė norvegams kūrybiško laisvalaikio paslaugas, tokias kaip VYTA menas - tapyba ant vandens.
Gyvendama Norvegijoje Ieva patyrė daug gerų dalykų ir sutiko daugybę puikių žmonių. Tačiau po penkerių metų ji su šeima grįžo į Lietuvą. Prieš grįždami mudu su vyru padarėme tokį labai paprastą dalyką - susirašėme ant lapo pliusus ir minusus tiek grįžimo atveju, tiek gyvenimo emigracijoje. Įvertinome darbines mūsų abiejų situacijas, taip pat vaikų mokslų, darželių galimybes, ir žinoma, emocinį atspalvį, artimųjų faktorius bei klimatą. Ir reemigravimas gavo vos pora pliusų daugiau… Todėl ir grįžome.
Šiuo metu Ieva dirba namuose dirbančia mokytoja ir dėsto norvegų kalbą nuotoliniu būdu ten gyvenantiems lietuviams. Taip pat ji rašo tinklaraštį ir straipsnius žurnalui.
Vaikų patirtys
Ievos dukra Smiltė sėkmingai baigė universitetą Anglijoje ir tapo tekstilės dizainere. Sūnus Jovaras laisvai kalba norvegiškai ir angliškai. Vincentas lankė norvegišką darželį ir turi puikių prisiminimų iš jo.
Taip pat skaitykite: Pagalba psichologinėje srityje
Paauglių teatras: Agnės Sunklodaitės indėlis
Agnė Sunklodaitė, režisierė, aktorė ir „Labaiteatro“ įkūrėja, daug dėmesio skiria paauglių auditorijai. Ji teigia, kad paauglys yra jautrus žiūrovas, kuriam svarbu kalbėti apie jam aktualias temas.
Agnė kuria spektaklius paaugliams, tokius kaip „Siaubo pasakos“ pagal Norberto Vėliaus kūrybą ir „Įsilaužėlis“. Šiuose spektakliuose kalbama apie smurtą, prievartą, meilę, draugystę ir išdavystę. Agnė mano, kad su paaugliais reikia šnekėtis apie šias problemas, nes mokytojai ir tėvai nelinkę to daryti.
Naujausia Agnės premjera - „Pasaulio bamba“, kuri kalba apie patyčias ir jas lydintį žiaurumą. Spektaklis yra interaktyvus - veiksmas stabdomas ir kalbamasi su žiūrovais. Agnė teigia, kad teatras šiuo atveju yra savita psichoterapija, mediumas tarp paauglių ir suaugusiųjų.
Agnė yra tarptautinės asociacijos „Participate in Your Life“ narė ir atstovauja Lietuvai. Ji naudoja interaktyvius teatro metodus, kad įtrauktų publiką į spektaklius ir padėtų jai spręsti problemas.
tags: #reikalingas #psichologas #lietuvis #bergene