Kiekvieną dieną žmonės priima sprendimus, sprendžia problemas ir daro tai dažnai įprastu būdu. Vieni mėgsta konkretumą, aiškumą ir tvarką, kiti - originalumą bei laisvę naujoms idėjoms. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime vieną iš populiariausių ir labiausiai pripažintų asmenybės modelių - Didžiojo Penketo asmenybės bruožų teoriją. Aptarsime kiekvieną iš penkių plačių asmenybės bruožų dimensijų, išnagrinėsime jų komponentus ir apžvelgsime jų reikšmę įvairiose gyvenimo srityse.
Kas yra Didysis Penketas?
Didysis Penketas (angl. Big Five), kartais dar vadinamas Penkių Didžiųjų Dimensijų modeliu arba penkių faktorių modeliu, yra asmenybės modelis, apibrėžiantis penkias plačias asmenybės bruožų dimensijas, kurios apima didžiąją dalį individualių skirtumų asmenybės srityje. Terminą „Didysis penketas“ 1981-aisiais pasiūlė merikiečių psichologas Liuisas Goldbergas (Lewis Goldberg). Šis modelis remiasi leksiniu požiūriu, teigiančiu, kad svarbiausi asmenybės bruožai yra užkoduoti kalboje.
Dr. A. Kairys teigia, kad žmogaus asmenybę galime nusakyti penkiais pagrindiniais bruožais: ekstravertiškumu, neurotiškumu, atvirumu patirčiai, sutarumu ir sąmoningumu. Šie didieji bruožai apima gausybę mažesnių, „bruoželių“. Anot dr. A. Kairio, toks skaičius pasirodė optimalus analizuojant daugybę tyrimų rezultatus. Tyrimai taip pat leidžia manyti, kad šie didieji bruožai yra gana stabilūs, sunkiai kinta ir greičiausiai yra įgimti.
Svarbu pabrėžti modelio empirinį pagrįstumą, patvirtinimą tyrimais ir individualių skirtumų pagrįstumą. Šis modelis yra naudojamas įvairiose srityse, įskaitant psichologiją, verslą, švietimą ir mediciną. Jis padeda geriau suprasti save ir kitus, prognozuoti elgesį ir pasirinkti tinkamas strategijas įvairiose situacijose.
Penki Asmenybės Bruožai
Kiekvienas iš šių penkių bruožų apima spektrą nuo vieno kraštutinumo iki kito. Štai išsamus kiekvieno bruožo aprašymas:
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Neurotiškumas
Neurotiškumas atspindi asmens polinkį patirti neigiamas emocijas, tokias kaip nerimas, baimė, liūdesys, pyktis ir nusivylimas. Šis bruožas susijęs su neigiamų emocijų - baimės, liūdesio, gėdos, pykčio ir kt. - patyrimu. Žmonės, turintys aukštą neurotiškumo balą, dažnai yra labiau linkę į stresą, depresiškumą ir emocinį nestabilumą. Darbuotojai, kuriems būdingas labiau išreikštas neurotizmo bruožas, pasižymi nenoru rizikuoti ir nenoru elgtis kitaip nei įprasta organizacijoje. Žemas neurotiškumo balas rodo emocinį stabilumą, ramybę ir atsparumą stresui. Žmonės, turintys žemą neurotiškumo balą, paprastai yra labiau patenkinti savo gyvenimu ir lengviau susidoroja su sunkumais.
Ekstraversija
Ekstraversija apibūdina asmens polinkį būti aktyviam, energingam, socialiam ir linksmam. Ekstravertai mėgsta būti tarp žmonių, jiems patinka bendrauti ir jie semiasi energijos iš socialinės sąveikos. Jie dažnai yra linkę į lyderystę, iniciatyvumą ir optimizmą. Ekstravertai yra draugiški, visuomeniški, atkaklūs, aktyvūs ir kalbūs, jiems patinka jaudulys, jie linksmesni, energingi ir optimistiškesni. Ekstravertai yra socialūs, tačiau socialumas nėra pagrindinis bruožas ekstraversijai nustatyti. Tai ir aktyvumas, šnekumas, optimizmas.
Intraversija, priešingai, apibūdina asmens polinkį būti ramiu, uždaru, savarankišku ir mėgstančiu vienatvę. Intravertai semiasi energijos iš buvimo vieniems, jiems patinka gilūs pokalbiai ir jie dažnai yra linkę į apmąstymus ir kūrybiškumą. Priešingas polius, intravertiškumas, dažniausiai yra ekstravertiškų savybių nebuvimas, o ne priešingybė. Pavyzdžiui, intravertai yra labiau santūrūs nei nedraugiški ir pan. Jie nebūtinai drovūs ar baimingi - tai labiau priklauso nuo neurotiškumo.
Atvirumas Patirčiai
Atvirumas patyrimui atspindi asmens polinkį būti smalsiam, kūrybingam, intelektualiam ir atviram naujoms idėjoms ir patirtims. Jis siejasi su vaizduote, susidomėjimu estetika, įvairovės mėgimu, smalsumu ir pan. Atvirumo naujam patyrimui elementai - laki vaizduotė, dėmesys vidiniams išgyvenimams, estetinis jautrumas, intelektualių žinių troškimas, domėjimasis vidiniu ir išoriniu pasauliu. Šios srities rezultatai siejasi su išsilavinimu ir protu. Žmonės, turintys aukštą atvirumo patyrimui balą, mėgsta eksperimentuoti, jiems patinka menas, muzika, kultūra ir intelektualiniai pokalbiai. Jie dažnai yra linkę į filosofiją, mokslą ir meninę raišką. Kitas bruožo polius - mažesnis naujovių pomėgis, didesnis konservatyvumas. Žemas atvirumo patyrimui balas rodo praktiškumą, konservatyvumą ir prisirišimą prie tradicijų.
Sutariamumas
Sutariamumas apibūdina asmens polinkį būti maloniam, geranoriškam, užjaučiančiam ir linkusiam bendradarbiauti. Šis bruožas siejamas su altruistiškumu, kito užjautimu ir supratimu, pastangomis padėti kitiems. Sutarus žmogus yra iš esmės altruistiškas, užjaučiantis ir siekiantis padėti, jis bus linkęs mažiau kritikuoti, konkuruoti, būti priešiškas. Žmonės, turintys aukštą sutariamumo balą, paprastai yra draugiški, paslaugūs ir linkę vengti konfliktų. Jie dažnai yra geri komandos nariai ir linkę į altruizmą. Žemas sutariamumo balas rodo konkurencingumą, kritiškumą ir polinkį ginčytis. Žmonės, turintys žemą sutariamumo balą, paprastai yra labiau linkę į savanaudiškumą ir jiems gali būti sunku bendradarbiauti su kitais.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Sąmoningumas
Sąmoningumas atspindi asmens polinkį būti organizuotam, atsakingam, patikimam ir disciplinuotam. Sąmoningumu laikomas impulsų valdymas. Ši dimensija apima ir planavimo, organizavimo, užduočių išsikėlimo ir kitus procesus bei pasiekimų poreikį. Šiai asmenybės dimensijai priklauso kompetencija, tvarka, pareigingumas, tikslo siekimas, savidrausmė bei apdairumas. Žmonės, turintys aukštą sąmoningumo balą, paprastai yra darbštūs, punktualūs ir linkę siekti užsibrėžtų tikslų. Jie dažnai yra geri planuotojai ir linkę laikytis taisyklių. Sąmoningumas siejasi su akademiniu ir išsilavinimo siekimu, bet gali turėti ir negatyvią pusę - perdėtą skrupulingumą, tvarkingumą ar darboholišką elgesį. Žemas sąmoningumo balas rodo neorganizuotumą, neatsakingumą ir polinkį atidėlioti darbus. Žmonės, turintys žemą sąmoningumo balą, paprastai yra mažiau linkę į discipliną ir jiems gali būti sunku siekti ilgalaikių tikslų.
Visgi sąmoningumas yra aukščiausiai vertinamas asmenybės bruožas daugelyje profesijų.
Didžiojo Penketo Modelio Reikšmė
Didžiojo Penketo modelis yra naudingas įvairiose gyvenimo srityse:
- Geriau suprasti save ir kitus: Modelis suteikia struktūrą, leidžiančią suprasti individualius skirtumus tarp žmonių ir numatyti jų elgesį įvairiose situacijose.
- Prognozuoti elgesį: Asmenybės bruožai gali būti naudojami prognozuoti elgesį darbe, santykiuose, mokymosi procese ir kitose srityse.
- Pasirinkti tinkamas strategijas: Supratimas apie savo ir kitų asmenybės bruožus gali padėti pasirinkti tinkamas strategijas bendraujant, dirbant komandoje, sprendžiant konfliktus ir siekiant tikslų.
- Tobulinti asmeninį ir profesinį augimą: Identifikavus stipriąsias ir silpnąsias asmenybės puses, galima sąmoningai dirbti su savimi ir tobulinti savo įgūdžius.
Asmenybės stabilumas ir pokyčiai
Nors Didžiojo penketo bruožai laikomi gana stabiliais, mokslininkai įrodė, jog šis teiginys - neteisingas. Naujame tyrime surengta 2 savaičių programa, kurios metu bandyta pakeisti kai kuriuos dalyvių asmenybių bruožus. Dalyviams buvo leista pasirinkti vieną iš dviejų būdų pasitobulinti: įgauti daugiau sąmoningumo arba tapti atviresniems naujoms patirtims. Atliekant įvairias užduotis dvi savaites programos dalyviai patyrė išliekančių pokyčiu šiose srityse.
Tyrimai rodo, kad asmenybės bruožai išlieka gana stabilūs visą gyvenimą, tačiau senėjimas gali turėti įtakos penkiems asmenybės bruožams. Su amžiumi žmonės tampa mažiau ekstravertiški, mažiau neurotiški ir mažiau atviri patirčiai. Tačiau būtina pabrėžti, kad šiame modelyje visi bruožai yra vienodai svarbūs, ir manoma, kad jie santykinai nepriklauso vieni nuo kitų. Kiekvienas bruožas gali būti skirtingo ryškumo, taigi galimas bet koks bruožų derinys.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Asmenybės bruožai ir kognityvinis stilius
Tyrimais nustatyta, kad kognityvinis stilius yra susijęs su asmenybės bruožais ar tam tikru asmenybės tipu. Kiekvieną dieną žmogus priima sprendimus, sprendžia problemas ir daro tai dažnai jam įprastu būdu. Vieni mėgstame konkretumą, aiškumą ir tvarką, kiti - originalumą bei laisvę naujoms idėjoms. Asmenų problemų sprendimo stilius nesikeičia nei bėgant laikui, nei su amžiumi. Asmenys, kuriems labiau išreikštas adaptyvus arba novatoriškas kognityvinis stilius, skirtingai sprendžia problemas ir priima sprendimus. Kiekvienas asmuo gali rodyti iniciatyvą, būdingą priešingam stiliui (tarsi naudodamas streso įveikimo mechanizmą), tačiau galų gale grįš prie stiliaus, kuriam teikia pirmenybę. Išorinės aplinkybės gali priversti žmogų elgtis jam nepriimtinu būdu, bet dėl to keičiasi tik jo elgesys.
Psichologinės Paslaugos Verslui
Atsižvelgiant į psichologinių paslaugų verslui rinką, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į pasiūlą, bet ir į paklausą, t. y. į organizacijų psichologinių paslaugų poreikius, kuriuos formuoja įmonių vadovai. Būtent paklausa turi formuoti teikiamų paslaugų spektrą. Kadangi psichologinių paslaugų poreikio aspektas tampa svarbus siekiant efektyvių organizacijos rezultatų, įdomu, kiek organizacijų vadovai naudojasi psichologinėmis paslaugomis ir kokie ryšiai su šia problema yra susiję su vadovų asmenybės bruožais bei vadovų savęs vertinimu.
Štai keletas pavyzdžių psichologinių paslaugų, kurios gali būti naudingos verslui:
- Psichologinis konsultavimas. Didėjant dėmesiui visuomenės, taigi ir darbuotojų, sveikatai, didėja ir organizacijų atsakomybė už darbuotojų gerovę. Psichologinis konsultavimas apima konsultavimą pasirenkant karjerą, išėjimo iš darbo, išėjimo į pensiją atvejais, konsultavimą stresinėse, krizinėse ir konfliktinėse situacijose.
- Darbinio streso auditas. Stresas darbe labai kenkia verslui - lemia darbuotojų klaidas, mažina darbo kokybę, produkcijos kiekį. Verslo psichologo darbas ištirti būdus, kaip žmonės galėtų susidoroti su stresu, gali leisti geriau suprasti procesus ir mechanizmus, kuriais streso įveikos strategijos sąveikauja su neigiamu streso poveikiu sveikatai ir žmonių gerovei.
- Emocinio intelekto lavinimas. Turintys aukštą emocinį intelektą (emociškai protingi) vadovai pirmiausia gerai pažįsta savo jausmus ir nėra apsiriboję vien loginiu mąstymu ar jo teikiama informacija. Emociškai protingi vadovai sugeba suprasti (perskaityti) žodžiais neišreikštus kitų žmonių jausmus ir išreikšti žodžiais bei tinkamai pabrėžti savuosius.
- Darbuotojų veiklos vertinimas. Siekiant tinkamai vertinti darbuotojo veiklą bei darbuotojų pastangas darbe, tikslinga organizuoti metinius darbuotojų veiklos įmonėje aptarimus. Psichologiniai metodai leidžia visapusiškai ir tiksliau įvertinti darbuotojo veiklą.
- Darbuotojų motyvavimas. Įmonės, kurios vadovai žvelgia į tolesnę perspektyvą, puoselėja ilgalaikio verslo planus ir kurių administracija nemenkai stengiasi mažinti veiklos riziką, stiprinti konkurencingumą, gali bei turėtų svarstyti planus apie stabilius, ilgalaikius darbo santykius, grindžiamus abipusiu - ir įmonės, ir darbuotojo - interesu, kūrimą. Verslo psichologas turėtų sukurti tokią motyvavimo sistemą, kuri apibrėžtų principus, pagal kuriuos įmonėje būtų rengiami darbuotojų poreikio planai bei parengiamos priemonės minėtiems planams įgyvendinti.
- Vidinio mikroklimato analizė. Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad organizacijos klimatas ir jos veiklos rezultatai yra susiję.
- Mokymų organizavimas.