Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus sveikatos dalis. Psichikos sutrikimai ir ligos paveikia žmogaus psichiką, emocinę būseną ir sukelia problemas su mąstymu, elgesiu, jausmais ar suvokimu. Šiame straipsnyje aptariami įvairūs psichikos sveikatos rizikos veiksniai, pradedant depresija ir baigiant nerimo sutrikimais, taip pat pateikiama informacija apie galimus gydymo būdus ir pagalbą.
Depresija: Liūdesys, Kuris Trikdo Gyvenimą
Depresija yra rimta psichikos sveikatos būklė, kuri skiriasi nuo įprastos blogos nuotaikos. Depresija trukdo bendravimui, darbui, mokymuisi ir laisvalaikiui.
Depresijos Simptomai
Depresijai būdingi šie simptomai:
- Sumažėję interesai bei pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais („nebėra gyvenimo džiaugsmo“).
- Sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, sunkumas priimti sprendimus.
- Kaltės ir bevertiškumo idėjos.
- Niūrus ateities įsivaizdavimas.
- Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi.
- Energijos stoka, silpnumas (ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), jaučiamas judesių sulėtėjimas.
- Miego sutrikimai (būdinga, jog pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai).
- Nerimas, įtampos būsena, dėmesio sukaupimo sunkumai, pablogėjusi atmintis.
Svarbu atskirti depresiją nuo gedulo, kuris jaučiamas netekus brangaus žmogaus. Gedulas susijęs su prisiminimais, laikui bėgant, blėsta, paprastai netrunka ilgiau nei 3-6 mėn.
Depresijos Priežastys
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų, kurios perduoda informaciją tarp smegenų ląstelių, disbalansas. Tai pirmiausia serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, trūkumas bei kitų medžiagų - noradrenalino, dopamino - tarpusavio pusiausvyros pakitimai. Šį sutrikimą gali sukelti ir kitos ligos, vartojami vaistai, stresas, hormonų pokyčiai, narkotikų bei alkoholio vartojimas. Jei kas nors šeimoje sirgo šia liga, tikimybė ja susirgti didesnė.
Taip pat skaitykite: Psichologo kompetencijos
Depresijos Gydymas
Depresijos gydymas gali būti:
- Medikamentinis (antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys ir kt. vaistai).
- Psichoterapinis (psichoanalitinė, psichodinaminė, elgesio ir kitos rūšys).
- Instrumentinis - šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt.
Visų gydymo būdų esmė - grąžinti cheminių medžiagų pusiausvyrą galvos smegenyse. Svarbu, kad gydymas būtų taikomas profesionaliai, individualiai bei reikalingą laiką - per anksti nutraukus, kai pajuntamas pagerėjimas, ypač didelė atkryčio rizika, o ir pati liga linkusi atsikartoti.
ADHD: Aktyvumo Ir Dėmesio Sutrikimas
Įprasta manyti, kad ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas) - tai vaikų ir paauglių liga. Kadangi labai dažnai suaugusiame amžiuje šis sutrikimas nediagnozuojamas, nuo jo kenčiantys pacientai nesulaukia tinkamo gydymo ir negali gyventi pilnaverčio gyvenimo.
ADHD Paplitimas
Šiuo sutrikimu serga 3-11 proc. vaikų. Deja, sulaukus pilnametystės, sutrikimas tęsiasi ir toliau akivaizdžiais simptomais 15 proc. suaugusiųjų, apie 50 proc. sirgusiems sutrikimo požymiai tampa švelnesni. Jeigu sutrikimas savaime nepraeina iki 17m., labai tikėtina, kad jis pasireikš ir suaugus. Bendras sergamumas ADHD suaugusiųjų tarpe - 2-5 proc. Dažniau serga vyrai - 5:1 santykiu. Sunkiausia sutrikimą diagnozuoti žmonėms, kurie vaikystėje su šia diagnoze nesusidūrė.
ADHD Rizikos Veiksniai
Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į galimus rizikos veiksnius:
Taip pat skaitykite: Pagrindiniai asmenybės bruožai
- Ar turite artimų giminaičių (pvz., tėvų ar brolių ir seserų) su ADHD (nepalankus genetinis paveldėjimas 80 proc.);
- Ar mama nėštumo metu rūkė, vartojo alkoholį ar narkotikus;
- Ar mama nėštumo metu neturėjo sąlyčio su nuodingomis medžiagomis, pvz. PCB;
- Ar ankstyvam gyvenimo laikotarpyje Jūs neturėjote sąlyčio su švinu;
- Ar negimėte anksčiau laiko ir mažesnės kūno masės.
Šie veiksniai lemia patoanatominius ir patofiziologinius pokyčius - noradrenalino ir dopamine neurotransmisijos sutrikimus.
Labai pravartu prisiminti ar pasiklausti vyresnių artimųjų apie vaikystės ir paauglystės ypatumus. Svarbu atkreipti dėmesį į tokius faktus - lėtesnis vystymasis, užsitęsęs šlapinimasis į lovą, elgesio problemos, dažnos drausminės nuobaudos, prastesnis pažangumas, antramečiavimas. Visos šios aplinkybės turėtų paskatinti atkreipti dėmesį į galimus ADHD klinikinius požymius.
ADHD Tipai ir Simptomai
Išskiriami trys pagrindiniai ADHD tipai: hiperaktyvumo, nedėmesingumo ir kombinuotas - dėmesio koncentracijos simptomai kartu su elgesio sutrikimo simptomais. Manoma, kad vaikams, o suaugusiame amžiuje - vyrams būdingas hiperaktyvusis tipas, o moterims - nedėmesingumo tipas.
- Nedėmesingumas: nesugebėjimas išlaikyti dėmesio, baigti pradėtą darbą, pastoviai daromos klaidos; išsiblaškymas - lengvai atitraukiamas dėmesys, neatidumas; užmaršumas.
- Hiperaktyvumas: bėgiojimas, per dažnas ir greitas judėjimas, sunkumas išbūti vienoje vietoje, per greitas ir per didelis šnekumas, triukšmavimas, įkyrus elgesys.
- Impulsyvumas: negebėjimas sulaukti savo eilės, atidėti noro išpildymo, atsakymas į klausimus, nesulaukus jo pabaigos, pokalbio temos keitimas; lengvas su(si)erzinimas; emociniai protrūkiai.
Esant minėtiems požymiams, atsiranda problemos įvairiose suaugusio žmogaus gyvenimo srityse - prasidėjus darbiniams santykiams pastebimi prastesni profesiniai pasiekimai ir menkesnės galimybės siekti karjeros, dažnesni darboviečių keitimai. Kasdieninis darbas tampa iššūkiu - sunku atlikti darbą laiku, užmirštami terminai, susitikimai, svarbios datos. Šeimyniniuose santykiuose - dažnesnės skyrybos, santykių problemos. Nesugebėjimas kontroliuoti impulsų gali svyruoti nuo nekantrumo, nuotaikos svyravimų iki pykčio proveržių. Kitose gyvenimo srityse - žemesnė socialinė ir ekonominė padėtis, dažnesnės finansinės krizės, dažnesnis piktnaudžiavimas priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, nepaisymas kelių eismo taisyklių ir nelaimingi atsitikimai, pastovios baudos už greičio viršijimą ir t.t.
ADHD Diagnostika
ADHD vaikams diagnozuojamas, kai yra sutrikęs dėmesys ir per didelis aktyvumas. Abu šie požymiai yra būtini diagnozei nustatyti ir turi pasireikšti daugiau nei vienos rūšies situacijoje (pvz., namuose, klasėje, klinikoje).
Taip pat skaitykite: Politinio lyderio bruožai
ADHD požymiai suaugusiems yra tokie patys, tik būdinga, kad hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai būna ne tokie ryškūs kaip nedėmesingumo. Vadovaujantis DSM-V klasifikacija ADHD suaugusiąjame amžiuje diagnozuojama jei:
- Pacientui pasireiškia bent 5 nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai;
- Šie simptomai reiškiasi nuolat visose gyvenimo srityse ne mažiau kaip 6 mėn.;
- Šie simptomai pacientui sukelia reikšmingą disfunkciją;
- Šie simptomai pacientui reiškiasi nuo vaikystės (prasidėjo iki 12 metų).
ADHD diagnozuojamas jei atsakymai į visus 4 klausimus yra teigiami.
ADHD diagnozavimą apsunkina dažnai kartu sutinkami ir kiti psichikos sutrikimai: nuotaikos sutrikimai - depresija, bipolinis sutrikimas; nerimo spektro sutrikimai; asmenybės sutrikimai - dažniausiai ribinio ir asocialaus tipo; priklausomybės sutrikimai. Jeigu hiperkinezinis sutrikimas buvo vaikystėje, o po to išnyko, ir atsirado kita būsena, pavyzdžiui, asocialus asmenybės sutrikimas arba psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimas, diagnozuojamas naujas, o ne ankstesnis sutrikimas. Taip pat panašią ADHD būsenai simptomatiką gali sukelti hipoglikemija, skydliaukės patologija, apsinuodijimas švinu.
ADHD Gydymas
Pripažinta, kad suaugusiųjų ADHD sėkmingiausiai gydomas derinant medikamentinį ir psichoterapinį metodus. Dažniausiai ADHD gydymui skiriami psichostimuliatoriai - medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino koncentraciją. Moksliniai tyrimai įrodė, kad jie dažnai yra efektyvesni už kitas psichotropinių medikamentų grupes. Stimuliatoriai - metilfenidatas (Concerta, Metadate, Ritalin, kiti), dekstroamfetaminas (Dexedrine), dekstroamfetaminas-amfetaminas (Adderall XR) ir lisdeksamfetaminas (Vyvanse). Jie gali būti trumpo ir ilgo veikimo, dažnai pakankamai greitai ir efektyviai gydo dėmesio koncentracijos trūkumą ir hiperaktyvumą. Kiti vaistai - atomoksetinas (Strattera) ir antidepresantai, pavyzdžiui, bupropionas (Wellbutrin). Atomoksetino ir antidepresantų poveikio pradžia lėtesnė nei psichostimuliatorių, todėl jie yra antro pasirinkimo medikamentai. Vaistai, kartu su psichosocialinėmis priemonėmis, skiriami adekvačiomis dozėmis kol sutrikimo simptomai yra sunkūs ar vidutinio sunkumo.
Kitos pagalbos priemonės:
- Pagerinti asmeninio laiko valdymą ir organizacinius įgūdžius.
- Impulsyvaus elgesio ir pykčio kontrolė.
- Problemų sprendimo įgūdžių lavinimas.
- Praeities socialinių ir akademinių nesėkmių įveika.
- Santykių su šeima, kolegomis ir draugais gerinimas.
- Esant būtinybei, pravartu dalyvauti paramos grupėse, įtraukti į gydymo procesą šeimos narius, kolegas, draugus.
- Specialios dietos.
- Vitaminų arba mineralų papildai.
- Vaistažolių papildai.
- Nepakeičiamos riebiosios rūgštys, ypač Omega - 3.
ADHD Diagnostinės Skalės
Įvertinti simptomus gali padėti suaugusiųjų ADHD diagnostikai naudojamos skalės: CAARS, WURS, ASRSv1.1. Paskutinę skalę gali užpildyti pats pacientas. Reikia užpildyti A ir B testo dalis. Testo A dalis daugiau atskleidžia pagrindinius ADHD simptomus, B dalis - papildomus požymius. 4 ir daugiau teigiamų atsakymų tamsesnėje A testo dalyje parodo didelę tikimybę ADHD suaugusių amžiuje.
Nerimas: Kai Baimė Trikdo Kasdienybę
Nerimas - normali kiekvieno žmogaus išgyvenama būsena, kuri padeda organizmui mobilizuoti jėgas siekiant tikslo ar norint išvengti pavojaus. Nerimą jaučiame, kai laukia atsakingas pokalbis, pavyzdžiui, dėl darbo, operacija, egzaminas ar susitikimas su svarbiu žmogumi ir pan.
Kada Nerimas Tampa Problema?
Nerimas tampa patologiniu tada, kai jis neturi akivaizdžios, suprantamos priežasties arba pasidaro toks stiprus, kad ima žmogui ne padėti, o trukdo - pavyzdžiui, studentui prieš egzaminą taip „suka pilvą ir pykina“, kad jis negali nueiti į egzaminą; kitu atveju - žmogus gali būti tiek besijaudinantis dėl darbo, kad mintys jo neapleidžia vakare nei naktį - trukdo užmigti, kartojasi sapnuose.
Nerimo Priežastys
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nerimo atsiradimas yra susijęs su tam tikrų cheminių medžiagų kiekio, tarpusavio santykio sutrikimu. Čia kalbama apie serotonino, noradrenalino, dopamino, endogeninių opioidų gamybos ar aktyvumo pokyčius, labai svarbią vietą galvos smegenų slopinimo procesuose užimančią gama amino sviesto rūgštį.
Labai supaprastinta biologinės teorijos schema atrodytų taip: išorinės aplinkos dirgikliai perdirbami į nervinį impulsą, kuris plinta smegenų struktūromis iki noradrenerginių neuronų, kurie perduoda impulsą kitoms smegenų struktūroms, o jos - organizmo sistemoms. Kvėpavimo sistema, gavusi aktyvinantį impulsą, dažnina kvėpavimą, net jaučiamas dusulys, širdies - kraujagyslių sistema padažnina širdies susitraukimų dažnį, didina kraujospūdį, kaulų - raumenų - padidina raumenų tonusą, atsiranda įtampa ir drebėjimas ir t.t. Tai būtų normalaus, t.y. nerimo, turinčio adekvačią priežastį, atsiradimo schema. Patologinis nerimas irgi vystosi taip pat, tik dažniausiai be suprantamo dirgiklio arba reakcija į realų dirgiklį yra perdėta. Taip nutinka dėl jau minėtų cheminių medžiagų kiekio, pusiausvyros sutrikimų galvos smegenyse.
Psichodinaminės teorijos teigia, kad nerimu gali reikštis nuslopinti jausmai, pavyzdžiui, kylantis noras priešintis, neapykanta ar panieka - natūralūs jausmai tokioje situacijoje, bet tiesiogiai juos reikšti pavojinga - gali prarasti darbą. Šie nuslopinti jausmai atlieka vidinio dirgiklio vaidmenį, kuris aktyvina vegetacinę nervų sistemą, tada jaučiami ir fiziniai nerimo simptomai.
Genetika taip pat turi įtakos - nervų sistemos ypač žemas jautrumo slenkstis įvairiems nerimo mechanizmus „užvedantiems“ dirgikliams yra nulemiamas genetiškai.
Generalizuoto Nerimo Sutrikimo Simptomai
Pacientai skundžiasi neramumu, pastoviu jauduliu ir įtampa, nuovargiu, jiems sunku susikaupti, galvoje sukasi neramios mintys apie tai, kad turi nutikti kažkas blogo, nuogąstauja dėl įvairių smulkmenų arba dėl artimųjų, savo pačių sveikatos, galimų katastrofų. Būdinga tai, kad galvojant apie ką nors į ateitį, matoma tik bloga, grėsminga ateitis, neišvengiamai susiklostanti katastrofa.
Pacientai blogai miega - jiems sunku užmigti, vargina apmąstymai apie dienos įvykius, darbus, miegant sapnuose tarsi toliau sprendžiamos esamos problemos ar kankina košmarai, kuriuose nuo kažko bėgama, atsitinka kažkas baisaus, dažnai nubudinėjama. Ryte žmogus nesijaučia tinkamai pailsėjęs, jam sunku sukaupti dėmesį, bendrauti su kitais, nes pasidaro dirglus, nekantrus.
Padidėja vegetacinės nervų sistemos aktyvumas - dažniau plaka širdis, atsiranda dūrimai, skausmai širdies plote, dažnai tampa nestabilus kraujospūdis, jaučiama raumenų įtampa, padidėja prakaitavimas, atsiranda virškinimo diskomfortas (atsirūgimai, sunkumo jausmas pavalgius skrandyje, pilvo pūtimas gurguliavimas, užkietėję ar laisvi viduriai), gali padažnėti šlapinimasis. Sergantieji skundžiasi dažnais galvos skausmais, pulsavimu, galvos svaigimu, kvaituliu, nestabilumo pojūčiu, silpnumu. Būdingas nemalonus vidinis drebulys, karščio-šalčio bangos, aptirpimai, odos paraudimas-pabalimas.
Ligos Eiga
Susirgimas yra lėtinis, jam būdinga banguojanti eiga su pagerėjimais ir pablogėjimais, kartais gali tęstis visą gyvenimą. Vienam ketvirtadaliui pacientų, sergančių šiuo sutrikimu, nustatoma ir panikos atakų, daugiau negu pusei - depresija. Pacientai dažnai linkę neigti psichologines problemas bei tai, kad esamų fizinių skundų priežastis slypi psichikoje. Jie pas psichiatrą paprastai atvyksta atlikę įvairių specialistų skirtus tyrimus dėl galimų fizinių ligų, neretai jiems būna skirta „raminamųjų“, kartais pacientai gydosi patys - alkoholiu „atsipalaidavimui“, geresniam miegui.
Nerimo Gydymas
Gydoma, priklausomai nuo simptomų intensyvumo ir trukmės, benzodiazepinais, antidepresantais, jų deriniais bei kitų grupių psichiką veikiančiais vaistais.
- Benzodiazepinai veikia greitai ir efektyviai, turi mažai nepageidaujamų poveikių, bet nešalina ligą palaikančio galvos smegenų cheminio disbalanso sutrikimo. Ilgiau juos vartojant, atsiranda pripratimo rizika, esama dozė tampa nebeefektyvi, nutraukimas sukelia tokius pačius, kaip ir ligos, simptomus. Tačiau šie vaistai yra nepamainomi, siekiant greito būklės stabilizavimo, o kartais tik jie vieni toleruojami.
- Antidepresantais gydymas yra ilgas, trunkantis mėnesiais, metais. Kartu gydoma ir esanti depresija, kitos nerimo formos, antidepresantų vartojimas leidžia atsisakyti benzodiazepinų arba juos vartoti tik retkarčiais.
Įvairūs vaistų deriniai taikomi tada, kai gydymas vienu vaistu yra nepakankamai efektyvus. Šio sutrikimo gydymas yra visada ilgas ir sudėtingas, be to, po sėkmingo gydymo kurso praėjus kuriam laikui, liga linkusi pasikartoti.
Psichoterapinis gydymas padeda pacientams suprasti savo asmenybės, elgesio, mąstymo ypatumus, kurie sudaro prielaidas ir sąlygas nerimauti. Jiems būdingas perdėtos atsakomybės jaumas, savikontrolė, perfekcionizmas, baimė būti atstumtam, negalėjimas priimti kritikos.
Kiti Psichikos Sutrikimai
Be depresijos ir nerimo, yra ir kitų psichikos sutrikimų, tokių kaip:
- Elgesio sutrikimai: tokie kaip antisocialus elgesys, hiperaktyvumas, impulsyvumas arba valgymo sutrikimai.
- Nuotaikos sutrikimai: pavyzdžiui, manija ar bipolinis sutrikimas.
- Trauminiai sutrikimai: tokie kaip post-trauminis streso sindromas.
- Psichikos vystymosi sutrikimai: pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimas, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba specifinės mokymosi sunkumų formos.
- Psichozės sutrikimai: šizofrenija ar kliedėjimas.
- Streso ir prisitaikymo sutrikimai: perdegimas.
Psichikos sutrikimų atsiradimui įtakos gali turėti daugybė veiksnių, kurie paprastai suskirstomi į biologinius, psichologinius ir aplinkos veiksnius.
- Genetika: psichikos sveikatos sutrikimai gali būti paveldimi.
- Socialinė izoliacija arba atskirtis: žmonės, kurie patiria socialinę izoliaciją, diskriminaciją arba marginalizaciją, gali būti labiau linkę į psichikos sutrikimus.
- Finansinės ar socialinės problemos: skurdas, didelė socialinė nelygybė arba ekstremalios gyvenimo sąlygos taip pat gali didinti psichikos sutrikimų riziką.
- Narkotinių medžiagų vartojimas: alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali sukelti psichikos sveikatos problemas arba pabloginti esamas būkles.
Pagalba Sergantiems Psichikos Ligos: Ergoterapija Ir Reabilitacija
Pagalba žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, yra kompleksinė ir turėtų apimti įvairias paslaugas, skirtas tiek fizinės bei emocinės būklės gerinimui, tiek socialinei integracijai ir gyvenimo kokybės užtikrinimui.
Ergoterapija ir reabilitacinės programos padeda asmenims atgauti arba išvystyti būtinus įgūdžius savarankiškam gyvenimui, įskaitant prisitaikymą prie darbo rinkos. Finansinė pagalba ir konsultavimas teikia informaciją ir pagalbą susijusią su finansiniais ištekliais, tokiais kaip išmokos ar paramos.
Ergoterapeutas gali padėti asmenims mokytis ar atkurti pagrindinius kasdienio gyvenimo įgūdžius, pavyzdžiui, asmeninę higieną, maisto ruošimą, buities tvarkymą ir finansų valdymą. Tai padeda gerinti savarankiškumą ir gyvenimo kokybę. Siekiant padėti asmenims integruotis ar reintegruotis į darbo rinką, ergoterapeutas gali dirbti su klientais, padedant jiems išsiaiškinti jų profesinius interesus, stiprybes ir galimas kliūtis. Mokymas valdyti stresą ir nerimą per atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus, meditaciją, taip pat yra ergoterapijos dalis. Ergoterapeutas gali padėti asmenims tobulinti laiko valdymo ir organizavimo įgūdžius, kurie yra svarbūs siekiant didesnės nepriklausomybės ir savarankiškumo, taip pat svarbūs siekiant išvengti per didelio streso ir išsekimo. Padedant rasti ir įtraukti į gyvenimą prasmingą laisvalaikio veiklą ar hobius, ergoterapeutas gali padėti gerinti savijautą, padidinti pasitenkinimą gyvenimu ir sumažinti izoliacijos jausmą.
Per šiuos metodus ergoterapeutas padeda žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, gerinti jų funkcionalumą, savarankiškumą ir bendrą gyvenimo kokybę. Suderinus individualius poreikius su konkrečiomis veiklomis ir intervencijomis, ergoterapija gali teigiamai paveikti žmonių gyvenimus, padėdama jiems pasiekti savo tikslus ir pagerinti savijautą.
Psichologinės Gerovės Stiprinimo Paslaugos Lietuvoje
Lietuvoje, siekiant mažinti ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai, yra teikiamos psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos. Šias paslaugas teikia savivaldybių visuomenės sveikatos biurai (Biurai).
Psichologinės Gerovės Ir Psichikos Sveikatos Stiprinimo Paslaugų Teikimo Tvarka
Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo tvarkos aprašas nustato reikalavimus psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas teikiantiems asmenims, šių asmenų teises ir pareigas teikiant psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas, šių paslaugų teikimo Biuruose tvarką ir šių paslaugų teikimo stebėsenos tvarką.
Paslaugų Rūšys
- Emocinės gerovės konsultavimo paslaugos - žemo intensyvumo psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos suaugusiems asmenims, kurių metu emocinius ar psichologinius sunkumus patiriantys asmenys konsultuojami specialistų, taikančių žemo intensyvumo intervencijas remiantis kognityvine elgesio terapija.
- Kitos individualiai ar grupėms teikiamos gyventojų psichologinei gerovei ir psichikos sveikatai stiprinti skirtos paslaugos.
Specialistų Kvalifikacija
Paslaugas gali teikti:
- Psichologas.
- Medicinos psichologas.
- Socialinis darbuotojas.
- Slaugytojas.
- Visuomenės sveikatos specialistas.
- Meno terapeutas.
Specialistai turi tobulinti profesinę kvalifikaciją ne mažiau kaip 16 val., iš kurių ne mažiau kaip 8 val. - supervizijų forma, kas dvejus metus.
Paslaugų Teikimo Tvarka
- Paslaugos gali būti teikiamos Biuro patalpose ir (ar) nuotoliniu būdu, kai tai atitinka paslaugų gavėjų poreikius.
- Teikiant paslaugas, naudojami mokslo ir praktikos įrodymais pagrįsti metodai.
- Prioritetas teikiamas bazinių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo plane išskirtoms tikslinėms paslaugų gavėjų grupėms.
- Individualios konsultacijos teikiamos asmeniui, bet gali būti teikiamos kartu su to asmens šeimos nariais (globėjais). Vienam asmeniui gali būti suteikta ne daugiau kaip 8 individualių konsultacijų. Vienos konsultacijos trukmė - 50-60 minučių.
- Grupinės paslaugos teikiamos ne daugiau kaip 12 asmenų grupėms.
- Teikiant paslaugas vaikui iki 15 metų (imtinai), būtinas rašytinis vieno iš jo tėvų ar globėjo sutikimas.
Psichologinės Gerovės Lygio Įvertinimas
Pirmo grupinio užsiėmimo metu specialistas įvertina paslaugos gavėjo psichikos sveikatos rizikos veiksnius ir psichologinės gerovės lygį, pateikdamas jam Savijautos vertinimo apklausos formą (parengta vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos (5) geros savijautos vertinimo apklausos forma). Jei paslaugos teikiamos jaunesniam nei 9 metų asmeniui, jo savijauta pagal šią formą nėra vertinama.
Jei paslaugų gavėjo indeksas pagal formą mažesnis nei 50 ir (ar) GAD-7 ir (ar) PHQ-9 balai rodo žemą psichologinės gerovės lygį, rekomenduojama bei motyvuoti paslaugų gavėją kreiptis į PSC ir pateikti informaciją apie PSC paslaugas, jų gavimo vietas bei tvarką.
Paslaugų Teikimo Stebėsena
Paskutinės paslaugos teikimo pabaigoje Biuro darbuotojas arba specialistas pateikia paslaugų gavėjams Psichologinės gerovės stiprinimo paslaugų gavėjo apklausos formą. Psichikos sveikatos raštingumo vertinimo apklausos formoje pateikti klausimai yra neprivalomi, tačiau rekomenduojami pateikti paslaugų gavėjui paslaugos teikimo pabaigoje.
Biuras pagal praėjusiais kalendoriniais metais užpildytų formų ir žurnalų informaciją parengia kalendorinių metų Psichologinės gerovės stiprinimo paslaugų teikimo ataskaitą ir iki einamųjų metų sausio 20 d. ją pateikia Higienos institutui. Higienos institutas, remdamasis Biurų pateikta informacija, apibendrina ir iki einamųjų metų vasario 10 d. Sveikatos apsaugos ministerijai pateikia suvestinę ataskaitą.
Psichikos Sveikata Darbe
Psichikos sveikata priklauso ne tik nuo konkretaus darbo, bet ir nuo daugybės kitų aspektų - mus supančios aplinkos, asmeninių savybių, ankstesnių patirčių. Net ir tą patį sudėtingą darbą dirbantys žmonės į iššūkius reaguoja skirtingai, lygiai taip pat, kaip ir mes patys kiekvieną dieną jaučiamės kitaip, nors kasdien darbe susiduriame su panašiomis situacijomis.
Laiku nesuvaldytas stresas, nerimas, baimės jausmas gali vesti į kur kas didesnius psichikos sveikatos sunkumus. Tarp labiausiai pažeidžiamų - dirbantys medicinos, socialinių paslaugų ir ugdymo srityse.
#
tags: #pagrindiniai #psichikos #sveikatos #rizikos #veiksniai #viso