Asmenybė - tai sudėtinga visuma, kurią sudaro giliai įsišaknijusios, sąlyginai pastovios charakteristikos ir elgesys, lemiantys unikalų asmens prisitaikymą prie gyvenimo. Ši visuma apima pagrindinius bruožus, interesus, varas, vertybes, savastį, gebėjimus ir emocinio reagavimo būdus. Asmenybė yra dinamiška ir nulemta daugybės veiksnių, tokių kaip paveldimumas, organizmo konstituciniai veiksniai, fizinė branda, ankstyvosios patirtys, tapatinimasis su reikšmingais žmonėmis ar grupėmis, kultūriškai sąlygotos vertybės ir vaidmenys, kritinės patirtys bei santykiai.
Asmenybės sutrikimai - tai ryškūs asmenybės ir elgesio sutrikimai, kurie nėra tiesiogiai sukelti ligos, sužeidimo, smegenų pakenkimo ar psichikos ligos. Šie sutrikimai apima kelias asmenybės pasireiškimo sritis ir yra susiję su asmeninio bei socialinio funkcionavimo sunkumais, smarkiai sutrikdančiais asmens funkcionavimą darbe, šeimoje, socialiniuose bei kituose santykiuose. Asmenybės sutrikimo buvimas apsunkina gretutinių ligų, psichikos sutrikimų eigą, gydymą ir prognozę.
Asmenybės sutrikimų esmė
Asmenybės sutrikimai - tai įvairūs nukrypimai nuo normalios asmenybės. Kai kurie bruožai būna tokie ryškūs, kad gali neigiamai paveikti asmens ir jo artimųjų gyvenimo kokybę. Asmenybės sutrikimai dažniausiai atsiskleidžia santykiuose, kuriuose žmonės, kenčiantys nuo tam tikro asmenybės sutrikimo, patiria daugiausia iššūkių. Jų santykiai yra problemiški ir nepatenkinami, vieni jaučia grėsmę, kiti yra nuo jų priklausomi. Jau išryškėję asmenybės bruožai sustiprėja sudėtingose gyvenimo situacijose, todėl asmenybės sutrikimų turinčiam žmogui dažnai būna sunkiau įveikti krizę.
Asmenybės sutrikimų klasifikacija
Psichodinaminės diagnostikos vadovas (PDM) išskiria kelis pagrindinius asmenybės sutrikimus, kurių bruožai ir pasireiškimo formos skiriasi:
- Šizoidinis asmenybės sutrikimas: Būdingas itin didelis jautrumas tarpasmeninei stimuliacijai, į kurią reaguojama atsitraukimu į savo fantazijas. Tokie žmonės dažnai jaučiasi geriau vieni, turi turtingą vidinį pasaulį ir gali išreikšti save per kūrybą. Jiems būdingas patogeniškas įsitikinimas apie save: priklausomybė kitam ir meilė yra pavojingi. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: socialinis pasaulis yra pavojingas ir galintis „praryti“.
- Paranoidinis asmenybės sutrikimas: Šio tipo asmenybės naudoja projekcijos gynybą, priskirdamos sau nepriimtinus jausmus kitiems. Jie yra priešiški aplinkai, nuolat tikisi iš kitų priešiškumo ir pažeminimo. Būdingas patogeniškas įsitikinimas apie save: neapykanta, agresija ir priklausomybė yra pavojingi. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: pasaulis pilnas užpuolikų ir išnaudotojų.
- Psichopatinis asmenybės sutrikimas: Pagrindinis poreikis - jausti savo įtaką kitiems žmonėms, manipuliuoti jais. Tokios asmenybės dažnai turi deficitą moralės sistemoje, stoką empatijos ir gailesčio. Būdingas patogeniškas įsitikinimas apie save: galiu padaryti bet ką. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: kiti yra egoistiški, manipuliuojantys ir negarbingi.
- Narcizinis asmenybės sutrikimas: Būdingas vidinės tuštumos ir beprasmiškumo jausmas, nuolatinis poreikis ieškoti patvirtinimo apie savo reikalingumą ir vertingumą išorėje. Narcizai daug energijos išeikvoja lygindami save su kitais ir slepia savo pažeistą savivertę idealizuodami arba nuvertindami kitus. Patogeniškas įsitikinimas apie save: turiu būti tobulas, kad jausčiausi gerai. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: kitiems patinka turtingi, gražūs ir galingi žmonės, tad kuo labiau toks stengsiuosi būti, tuo labiau patiksiu kitiems.
- Sadistinis asmenybės sutrikimas: Centrinė ašis - emocinis atsiribojimas, kaltės nebuvimas ir dominavimas. Sadistai siekia kontroliuoti, pavergti ir kelti kitiems skausmą, dažnai renkasi silpnesnius ir bejėgius žmones. Patogeniškas įsitikinimas apie save: aš turiu teisę skaudinti ir žeminti kitus. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: kiti egzistuoja kaip mano dominavimo objektai.
- Mazochistinis asmenybės sutrikimas: Individai suvokia save kaip nuolat kenčiančius, patenka į situacijas, kuriose yra skriaudžiami. Mazochistų savigarba ir savivertė yra pastatyti ant kančios, kuriai suteikiamas savotiškas vertingumo jausmas. Patogeniškas įsitikinimas apie save: akivaizdžiai kentėdamas aš galiu parodyti savo moralinį pranašumą. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: žmonės atkreipia dėmesį į kitą tik tada, kai kitas kenčia.
- Depresinis asmenybės sutrikimas: Būdingas polinkis žvelgti į savo vidų ir ieškoti skausmingos patirties paaiškinimų, kurie remiasi tikėjimu savo blogumu. Tokie asmenys jaučia liūdesį, vienišumą, bejėgiškumą ir baimę būti atstumtiems. Patogeniškas įsitikinimas apie save: savyje turiu kažką iš esmės blogo. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: žmonės, kurie pažins mane giliau, atstums mane dėl mano blogumo.
- Priklausomos asmenybės sutrikimas: Asmuo ieško saugumo ir pasitenkinimo tarpasmeniniame kontekste, negali priimti savarankiškai sprendimo, yra nuolankus ir negali išgyventi be kito, kuris galėtų juo pasirūpinti. Patogeniškas įsitikinimas apie save: esu nepakankamas, neįgalus, reikalaujantis kitų pagalbos. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: kiti žmonės yra stipresni už mane, todėl man reikia jų rūpesčio.
- Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas: Dominuoja mąstymas ir darymas, kurie užima svarbesnę vietą negu jausmai. Būdingas didelis perfekcionizmas, aukšti reikalavimai sau ir kitiems, kontrolė ir nerimastingumas. Patogeniškas įsitikinimas apie save: mano agresija yra pavojinga ir aš turiu ją sukontroliuoti. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: kiti siekia kontroliuoti, todėl turiu priešintis jų kontrolei.
- Isterinis asmenybės sutrikimas: Žmonės yra susirūpinę lyties, seksualumo ir galios klausimais. Jie laiko save silpnais ir nuvertina savo lytį, o priešingos lyties atstovus laiko galingais ir pavydi jiems jų galios. Patogeniškas įsitikinimas apie save: mano lytis daro mane silpną ir pažeidžiamą. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: kitos lyties atstovai yra galingi, jaudinantys, išnaudotojiški ir pavojingi.
Kiti dažniausiai pasitaikantys asmenybės sutrikimai
- Narciziškas asmenybės sutrikimas: pasižymi per dideliu savęs įvertinimu, poreikiu nuolatos gauti dėmesį ir pripažinimą, taip pat nesugebėjimu empatizuoti su kitais žmonėmis. Žmonės, turintys šį sutrikimą, dažnai jaučiasi geresni nei kiti ir reikalauja ypatingo dėmesio, nors jų santykiai gali būti paviršutiniški.
- Ribinis asmenybės sutrikimas: pasižymi stipriais emociniais svyravimais, impulsyvumu ir sunkumais palaikyti stabilius santykius. Asmenys, turintys šį sutrikimą, dažnai jaučia aštrų jausmą, kad jie neturi aiškaus savęs įvaizdžio, todėl jų nuotaikos ir elgesys gali greitai keistis.
- Vengiantis asmenybės sutrikimas: apima nuolatinį baimės jausmą dėl kritikos ar atmetimo, dėl ko žmonės, turintys šį sutrikimą, dažnai vengia socialinių situacijų arba atsitraukia nuo naujų patirčių. Jie jaučiasi nepakankamai geri arba menkesni už kitus, todėl dažnai atsiranda izoliacija ir sunkumai užmegzti draugystes ar profesinius santykius.
- Antisocialus asmenybės sutrikimas: pasižymi nepagarba kitų žmonių teisėms, dažnai pasireiškiančia melu, manipuliavimu, apgavystėmis ir socialinių normų nepaisymu. Asmenys su antisocialiu asmenybės sutrikimu dažnai elgiasi impulsyviai, be sąžinės graužaties ir neretai pažeidžia visuomenės normas ar teisės aktus.
- Paranoidinis asmenybės sutrikimas: pasižymi nuolatiniu įtarumu ir nepasitikėjimu kitais žmonėmis, tikintis, kad aplinkiniai nori pakenkti ar juos apgauti. Asmenys su šiuo sutrikimu dažnai reaguoja su per dideliu įtarumu ir linkę interpretuoti kitų žmonių elgesį kaip grėsmę.
- Histrioninis asmenybės sutrikimas: pasireiškia nuolatiniu poreikiu būti dėmesio centre. Asmenys, turintys šį sutrikimą, gali ieškoti dėmesio ir pritarimo bet kokiu būdu, net jei tai sukelia nepatogumų ar neigiamų reakcijų. Jie gali būti emocionalūs, teatrališki ir perdėtai reaguoti į situacijas, norėdami sukurti dramą ir pritraukti dėmesį.
- Šizotipinis asmenybės sutrikimas: yra psichikos būklė, pasižyminti keistais mąstymo modeliais, elgesiu ir asmenybės bruožais, kurie dažnai sukelia socialinį atsiskyrimą ir sunkumus užmegzti santykius su kitais. Asmenys, turintys šį sutrikimą, dažnai patiria paranojiškų ar keistų idėjų, kaip pavyzdžiui, tikėjimas, kad jie turi ypatingų galių arba kad kiti žmonės gali juos stebėti.
- Atsparus asmenybės sutrikimas: Tai gana retas sutrikimas, kai žmogus nuolat pasireiškia tendencija vengti atsakomybės ar sprendimų priėmimo. Jie dažnai vengia sunkumų ir pabėga nuo iššūkių, nesugeba prisimti atsakomybės už savo veiksmus ir dažnai nepasitiki savo sugebėjimais.
Kaip sužinoti, ar turiu asmenybės sutrikimą?
Prieinami internetiniai asmenybės testai yra tinkama orientacinė priemonė jūsų profiliui nustatyti. Jie padės įvardyti, į ką esame emociškai ir protiškai linkę ir kokią įtaką tai daro mūsų elgesiui. Tačiau išsamią diagnozę atlieka tik ekspertas, dažniausiai klinikinis psichologas. Tai išsamus psichologinis tyrimas, apimantis interviu, anamnezę, klausimyną arba projekcinius metodus.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Asmenybės susidvejinimas: disociacinis tapatybės sutrikimas (DTS)
Asmenybės susidvejinimas, arba disociacinis tapatybės sutrikimas (DTS), yra sudėtinga psichikos būklė, kuriai būdingas asmens tapatybės suskilimas į kelias skirtingas asmenybes arba tapatybės dalis. Oficialus pavadinimas - disociacinis tapatybės sutrikimas (DID). Bent dviejų asmenybių turėjimas yra kertinis jo bruožas, tačiau ją taip pat lydi atminties praradimai, nerimas, slegiančios mintys. Kiekviena asmenybė gali turėti savarankišką gyvenimą, vardą, amžių, temperamentą, įpročius, gyvenimo istoriją, specifinį elgesį, įsitikinimus ir pomėgius. Viena asmenybė nieko nenutuokia apie kitos asmenybės arba netgi kitų asmenybių buvimą tame pačiame kūne. Vienas Aš gyvena savo gyvenimą, po to įvyksta „persijungimas“ ir atsiranda kita asmenybė, kuri nieko neprisimena apie prieš tai buvusios asmenybės aktyvumą bei patirtį. Skirtingų asmenybių, esančių viename kūne įpročiai, pomėgiai bei įsitikinimai gali ne tik skirtis, bet ir prieštarauti vieni kitiems. Svarbu pabrėžti, kad tokiu atveju žmogus nieko nežino apie jame esančių asmenybių kismą ir taip pat - apie jame esančių asmenybių skaičių. Kiekviena šių asmenybių „įsijungia“ tam tikroje situacijoje. Jos funkcija - apsaugoti žmogų nuo galimo streso, potencialios baimės ar nerimo.
DID ir psichiatrų bendruomenėje vis dar laikomas kontroversiška liga - mokslininkai nėra įsitikinę, ar tai nėra tik kitų sutrikimų mišinys.
DTS simptomai
Pagrindinis DTS simptomas yra dviejų ar daugiau skirtingų asmenybių buvimas. Kiti simptomai:
- Amnezija: Sunkumai prisimenant kasdienius įvykius, asmeninę informaciją ar traumuojančias patirtis.
- Laiko praradimas: Periodai, kai žmogus negali prisiminti, ką veikė arba kur buvo.
- Depersonalizacija: Jausmas, kad esi atitrūkęs nuo savo kūno ar minčių.
- Derealizacija: Jausmas, kad pasaulis aplinkui yra nerealus arba iškraipytas.
- Depresija ir nerimas: Dažni nuotaikos svyravimai, liūdesys, beviltiškumas ir nerimas.
- Savižala: Polinkis žaloti save, bandymai nusižudyti.
- Miego sutrikimai: Nemiga, košmarai.
- Valgymo sutrikimai: Anoreksija, bulimija.
- Priklausomybės: Polinkis į alkoholį, narkotikus ar kitas priklausomybes.
- Haliucinacijos ir kliedesiai: Nors ir rečiau, bet gali pasireikšti haliucinacijos ir kliedesiai, panašūs į šizofrenijos simptomus.
Tas atminties praradimas dažnai yra asimetriškas - viena asmenybė (įprastai, ne pagrindinė) atsimena, ką veikė kita, bet ne atvirkščiai. Filmuose dažnai pateikiamas keistas šio sindromo vaizdas. Asmenybės persijunginėja tarsi televizijos kanalai ar net ginčijasi viena su kita. Iš tikrųjų tas pokytis įvyksta po truputį. Dažnai žmogus ima prastai jaustis, o po kelių minučių jau jaučiasi atsiskyręs nuo savęs paties. Filmuose taip pat dažnai teigiama, kad skirtingos asmenybės turi skirtingus vardus - bent jau daugumoje atvejų tai nėra tiesa. Galiausiai, filmuose daugelis nuo DID kenčiančių žmonių turi tik tą vieną papildomą asmenybę. Iš tikrųjų, pusė nuo DID kenčiančių žmonių turi daugiau nei 10 asmenybių. Kartais jos būna vienkartinės, o kartais - sugrįžtančios. Būtent dėl to ši liga dabar vadinama disociaciniu tapatybės sutrikimu, o ne senuoju daugybinio tipo asmenybės sutrikimu. Daugelis žmonių neturi to vieno antrojo Aš. Jie tiesiog kartais pameta savo tikrąją tapatybę ir tampa kažkokiu keistu iš atskirų prisiminimų sudėliotu žmogumi.
DTS priežastys
DTS dažniausiai išsivysto vaikystėje patyrus didelę traumą, pavyzdžiui, fizinę, seksualinę ar emocinę prievartą. Disociacija tampa būdu atsiriboti nuo traumuojančių patirčių ir sukurti atskiras asmenybes, kurios gali tvarkytis su skirtingais traumos aspektais. Svarbu paminėti, kad ne visi, patyrę traumą vaikystėje, išsivysto DTS. Tačiau trauma yra reikšmingas rizikos veiksnys. 90 % nuo DID sergančių žmonių vaikystėje patyrė seksualinę arba fizinę prievartą. Kiti atvejai yra siejami su vaikystėje patirtomis nemaloniomis medicininėmis procedūromis ar net matytais karo vaizdais. Tai yra, DID dažniau kamuoja žmones, kurie kažkuriuo metu vaikystėje norėjo ištrūkti iš savo kūno arba būti kuo nors kitu. Tai yra savotiškas savisaugos mechanizmas, kuris DID atveju išsivysto iki tokio lygio, kad dalis įvykių tiesiog neįrašoma į atmintį. Dėl to, disociaciją šiems žmonėms dažnai sukelia nemalonios situacijos.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
DTS diagnostika
DTS diagnozuoti gali būti sudėtinga, nes simptomai gali būti panašūs į kitų psichikos sutrikimų simptomus. Diagnozę paprastai nustato psichikos sveikatos specialistas, atlikęs išsamų interviu ir įvertinęs asmens istoriją bei simptomus. Svarbu atmesti kitas galimas priežastis, tokias kaip šizofrenija, bipolinis sutrikimas ar asmenybės sutrikimai.
Kokiu būdu diagnozuojamas daugialypės asmenybės sutrikimas? Kas yra daroma, be klinikinių stebėjimų ir anketų? Visų pirma, taikomas hipnozės metodas, o iš medicininių metodų - amytal-kofeinu surikdymas. Tai atlieka diagnostikos vaidmenį: žmogus yra panardinamas į ypatingą būseną, kuomet surikdoma smegenų požievio veikla, atsakinga už kasdienio gyvenimo struktūrą. Pacientas būdamas euforijoje, atsipalaidavęs, pateikia apie save informaciją, kuri buvo anksčiau neprieinama arba dėl psichogeninės amnezijos ar represijos, arba sąmoningai ją slėpė. Šie metodai gali būti naudojami ne tik diagnostikos, bet ir terapiniais tikslais (pvz., pacientams su katatoniniu stuporu).
DTS gydymas
DTS gydymas paprastai apima ilgalaikę psichoterapiją, kurios tikslas yra integruoti skirtingas asmenybes į vieną darnią visumą.
- Traumos terapija: Padeda apdoroti traumuojančias patirtis ir sumažinti disociacijos simptomus.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas ir elgesį.
- Dialektinė elgesio terapija (DET): Moko įgūdžių, padedančių valdyti emocijas, gerinti tarpasmeninius santykius ir toleruoti stresą.
- Medikamentinis gydymas: Vaistai gali būti naudojami gretutiniams simptomams, tokiems kaip depresija, nerimas ar miego sutrikimai, gydyti. Tačiau nėra vaistų, skirtų tiesiogiai gydyti DTS.
- Hipnozė: Gali būti naudojama siekiant pasiekti atskiras asmenybes ir padėti integruoti atsiminimus.
Gydymas yra ilgas ir sunkus procesas, tačiau tinkama terapija gali padėti asmenims, turintiems DTS, gyventi pilnavertį gyvenimą.
Psichoterapijos svarba gydant asmenybės sutrikimus
Psichoterapija yra svarbi asmenybės sutrikimų gydymo priemonė. Motyvacija yra sėkmingo proceso pagrindas. Tikrasis sąmoningumas (t. y. kad tai bus kliento ir terapeuto pokalbio tema) padės asmeniui ištverti net ir sudėtingesniuose gydymo etapuose. Tačiau svarbiausia yra pasitikėjimu grįsti santykiai. Kliento ir terapeuto santykius galima išbandyti kaip ir kitus savo gyvenimo santykius. Ir būtent šis terapinis santykis leis asmeniui lėtai ir saugiai atsisakyti tų strategijų, kurios netinka jo gyvenimui, ir pakeisti jas naujomis (psichodinaminės kryptys).
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Internetinė psichoterapija
Psichoterapija internetu naudojasi visomis asmeninių susitikimų priemonėmis ir galimybėmis, o papildoma nauda yra ta, kad ji sujungia jus su specialistu, kuris kitu atveju būtų per toli arba sunkiai prieinamas. Būtent ilgalaikės psichoterapijos atveju tai labai palengvina visą procesą. Jūs turite savo terapeutą po ranka, net kai gyvenimas nenuspėjamas.
Disociacija: psichikos gynybinis mechanizmas
Disociacija - tai psichologinis procesas, kai žmogaus mintys, jausmai, atsiminimai ar tapatybės pojūtis atsiskiria nuo sąmoningo suvokimo. Tai tarsi psichikos gynybinis mechanizmas, padedantis atsiriboti nuo skausmingų ar traumuojančių patirčių.
- Atsiribojimas: Jausmas, tarsi stebėtumėte save iš šalies.
- Amnezija: Sunkumai prisimenant svarbius asmeninius įvykius ar informaciją.
- Tapatybės sumišimas: Neaiškus savęs suvokimas, pasimetimas dėl savo tapatybės.
- Realybės iškraipymas: Jausmas, kad pasaulis aplinkui yra nerealus arba keistas.
Disociacija yra pagrindinis disociacinio asmenybės sutrikimo bruožas.
Diferencinė diagnostika: DTS, šizofrenija ir kiti sutrikimai
Svarbu atskirti DTS nuo kitų psichikos sutrikimų, tokių kaip šizofrenija, šizoafektinis sutrikimas ir šizotipinis sutrikimas.
- Šizofrenija: Psichikos liga, kuriai būdingi mąstymo, suvokimo ir emocijų pažeidimai. Pagrindiniai simptomai yra haliucinacijos, kliedesiai ir mąstymo sutrikimai.
- Šizoafektinis sutrikimas: Turi šizofrenijos ir nuotaikos sutrikimų (depresijos, manijos arba bipolinio sutrikimo) simptomų.
- Šizotipinis sutrikimas: Asmenybės sutrikimas, kuriam būdingi socialiniai ir tarpasmeniniai sunkumai, ekscentriškas elgesys ir kognityviniai ar suvokimo iškraipymai.
Nors šie sutrikimai gali turėti panašumų, jie skiriasi savo pagrindiniais simptomais ir priežastimis.
tags: #asmenybes #susidvejinimas #power #point #darbas