Asmenybės susidvejinimas, dar žinomas kaip disociacinis asmenybės sutrikimas, yra sudėtinga psichikos būklė, kuriai būdingas asmens tapatybės suskilimas į kelias skirtingas asmenybes arba tapatybės dalis. Šiame straipsnyje aptarsime asmenybės susidvejinimo simptomus, galimas priežastis ir šiuolaikinius gydymo būdus.
Kas yra asmenybės sutrikimai?
Asmenybės sutrikimai - tai psichologinių sutrikimų grupė, pasižyminti nelanksčiais ir žalingais mąstymo bei elgesio būdais. Žmonės, turintys asmenybės sutrikimų, dažnai patiria sunkumų bendraujant su kitais, sprendžiant kasdienes problemas ir prisitaikant prie socialinių bei kultūrinių normų. Jie gali turėti iškreiptą požiūrį į pasaulį ir kaltinti kitus dėl savo sunkumų. Dažniausiai šie sutrikimai pasireiškia paauglystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje.
Asmenybės sutrikimų tipai:
- Paranoiškas asmenybės sutrikimas: būdingas nepasitikėjimas ir įtarumas kitais žmonėmis, nuoskaudų laikymas.
- Šizoidinis asmenybės sutrikimas: pasižymi mažu noru formuoti artimus santykius ir dalyvauti socialinėje veikloje, sunkumu suprasti kitų užuominas, emocinis šaltumas.
- Šizotipinis asmenybės sutrikimas: asmuo mano, kad gali paveikti kitus žmones ar įvykius savo mintimis, blogai interpretuoja kitų veiksmus, kas sukelia netinkamas emocines reakcijas.
- Antisocialus asmenybės sutrikimas: manipuliavimas kitais, atšiaurus elgesys, melavimas, vagystės, svaigalų vartojimas, kaltės jausmo nebuvimas.
- Ribinis asmenybės sutrikimas: jaučiamas tuštumos jausmas, baimė būti paliktam, sunkumai tvarkantis su stresu, rizikingas ir impulsyvus elgesys, paranojos epizodai.
- Histrioninis asmenybės sutrikimas: dramatiškas ir provokuojantis elgesys siekiant dėmesio, lengvas paveikumas kitų žmonių, jautrumas kritikai.
- Narcisistinis asmenybės sutrikimas: manymas, kad esi svarbesnis už kitus, pasiekimų pagražinimas, girimasis patrauklumu ir sėkme.
- Vengiantis asmenybės sutrikimas: nepilnavertiškumo jausmas, manymas, kad esi nepatrauklus, kritikos atsiminimas, vengimas naujų veiklų ar žmonių.
- Priklausomas asmenybės sutrikimas: stiprus priklausomumas nuo kitų žmonių, nes manoma, kad tik jų pagalba gali pasiekti emocinę ir fizinę gerovę, vengimas būti vienam, pritarimo ir pagalbos poreikis priimant sprendimus, polinkis kentėti ir toleruoti smurtą.
- Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas: nuolatinis tvarkos poreikis, taisyklių laikymasis, nemalonus jausmas, kai nepasiekiamas tobulumas.
Disociacinis asmenybės sutrikimas: giluminis žvilgsnis
Disociacinis asmenybės sutrikimas (DASS), anksčiau žinomas kaip daugybinės asmenybės sutrikimas, yra būklė, kuriai būdingas dviejų ar daugiau skirtingų asmenybių arba tapatybės būsenų egzistavimas viename asmenyje. Šios asmenybės gali turėti skirtingus vardus, amžių, lytį, charakterio bruožus, elgesį, mąstymo būdus ir net fizines savybes. Asmuo gali pereiti nuo vienos asmenybės prie kitos, o šie perėjimai gali būti staigūs ir netikėti.
Disociacija: kas tai?
Disociacija - tai psichologinis procesas, kai žmogaus mintys, jausmai, atsiminimai ar tapatybės pojūtis atsiskiria nuo sąmoningo suvokimo. Tai tarsi psichikos gynybinis mechanizmas, padedantis atsiriboti nuo skausmingų ar traumuojančių patirčių. Disociacija gali pasireikšti įvairiais būdais:
- Atsiribojimas: jausmas, tarsi stebėtumėte save iš šalies.
- Amnezija: sunkumai prisimenant svarbius asmeninius įvykius ar informaciją.
- Tapatybės sumišimas: neaiškus savęs suvokimas, pasimetimas dėl savo tapatybės.
- Realybės iškraipymas: jausmas, kad pasaulis aplinkui yra nerealus arba keistas.
Disociacija yra pagrindinis disociacinio asmenybės sutrikimo bruožas. Asmenys, turintys DASS, naudoja disociaciją kaip būdą atsiriboti nuo traumuojančių patirčių, ypač vaikystėje.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Simptomai
Pagrindinis DASS simptomas yra dviejų ar daugiau skirtingų asmenybių buvimas. Kiti simptomai gali apimti:
- Amnezija: sunkumai prisimenant kasdienius įvykius, asmeninę informaciją ar traumuojančias patirtis.
- Laiko praradimas: periodai, kai žmogus negali prisiminti, ką veikė arba kur buvo.
- Depersonalizacija: jausmas, kad esi atitrūkęs nuo savo kūno ar minčių.
- Derealizacija: jausmas, kad pasaulis aplinkui yra nerealus arba iškraipytas.
- Depresija ir nerimas: dažni nuotaikos svyravimai, liūdesys, beviltiškumas ir nerimas.
- Savižala: polinkis žaloti save, bandymai nusižudyti.
- Miego sutrikimai: nemiga, košmarai.
- Valgymo sutrikimai: anoreksija, bulimija.
- Priklausomybės: polinkis į alkoholį, narkotikus ar kitas priklausomybes.
- Haliucinacijos ir kliedesiai: nors ir rečiau, bet gali pasireikšti haliucinacijos ir kliedesiai, panašūs į šizofrenijos simptomus.
Priežastys
DASS dažniausiai išsivysto vaikystėje patyrus didelę traumą, pavyzdžiui, fizinę, seksualinę ar emocinę prievartą. Disociacija tampa būdu atsiriboti nuo traumuojančių patirčių ir sukurti atskiras asmenybes, kurios gali tvarkytis su skirtingais traumos aspektais. Svarbu paminėti, kad ne visi, patyrę traumą vaikystėje, išsivysto DASS. Tačiau trauma yra reikšmingas rizikos veiksnys.
Remiantis specialistų patirtimi, svarbus veiksnys yra sveiko prisirišimo prie suaugusiojo nebuvimas. Jei tokio ryšio nėra, su trauminėmis patirtimi susidūrusiam vaikui tenka tvarkytis pačiam. Kadangi nėra vieningo savasties pojūčio, kurį suteikia prisirišimas ir stabilumas, dėl disociacijos gali atrodyti, kad asmens tapatybė labai smarkiai kaitaliojasi.
Diagnostika
DASS diagnozuoti gali būti sudėtinga, nes simptomai gali būti panašūs į kitų psichikos sutrikimų simptomus. Diagnozę paprastai nustato psichikos sveikatos specialistas, atlikęs išsamų interviu ir įvertinęs asmens istoriją bei simptomus. Svarbu atmesti kitas galimas priežastis, tokias kaip šizofrenija, bipolinis sutrikimas ar asmenybės sutrikimai.
Gydymas
DASS gydymas paprastai apima ilgalaikę psichoterapiją, kurios tikslas yra integruoti skirtingas asmenybes į vieną darnią visumą. Gydymas gali apimti:
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
- Psichoterapija:
- Traumos terapija: padeda apdoroti traumuojančias patirtis ir sumažinti disociacijos simptomus.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): padeda atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas ir elgesį.
- Dialektinė elgesio terapija (DET): moko įgūdžių, padedančių valdyti emocijas, gerinti tarpasmeninius santykius ir toleruoti stresą.
- Medikamentinis gydymas: vaistai gali būti naudojami gretutiniams simptomams, tokiems kaip depresija, nerimas ar miego sutrikimai, gydyti. Tačiau nėra vaistų, skirtų tiesiogiai gydyti DASS.
- Hipnozė: gali būti naudojama siekiant pasiekti atskiras asmenybes ir padėti integruoti atsiminimus.
Gydymas yra ilgas ir sunkus procesas, tačiau tinkama terapija gali padėti asmenims, turintiems DASS, gyventi pilnavertį gyvenimą.
Šizofrenija ir kiti sutrikimai
Svarbu atskirti DASS nuo kitų psichikos sutrikimų, tokių kaip šizofrenija, šizoafektinis sutrikimas ir šizotipinis sutrikimas.
- Šizofrenija: psichikos liga, kuriai būdingi mąstymo, suvokimo ir emocijų pažeidimai. Pagrindiniai simptomai yra haliucinacijos, kliedesiai ir mąstymo sutrikimai.
- Šizoafektinis sutrikimas: turi šizofrenijos ir nuotaikos sutrikimų (depresijos, manijos arba bipolinio sutrikimo) simptomų.
- Šizotipinis sutrikimas: asmenybės sutrikimas, kuriam būdingi socialiniai ir tarpasmeniniai sunkumai, ekscentriškas elgesys ir kognityviniai ar suvokimo iškraipymai.
Nors šie sutrikimai gali turėti panašumų, jie skiriasi savo pagrindiniais simptomais ir priežastimis. DASS yra susijęs su trauma, o šizofrenija turi stipresnį genetinį komponentą.
Šizofrenija: simptomai, priežastys ir gydymo būdai
Šizofrenija - tai lėtinis psichikos sutrikimas, kuriam būdingi mąstymo, suvokimo ir emocijų pažeidimai. Dažniausiai pasireiškia jaunystėje arba suaugusiojo amžiaus pradžioje ir gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą bei gebėjimą atlikti įprastas veiklas.
Simptomai
Šizofrenijos simptomai skirstomi į pozityvius, negatyvius ir kognityvinius.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
- Pozityvūs simptomai:
- Haliucinacijos: netikri pojūčiai, tokie kaip balsų girdėjimas ar vaizdų matymas.
- Kliedesiai: neteisingi įsitikinimai, kurie neatitinka realybės.
- Mąstymo sutrikimai: sunkumai susikoncentruoti, logiškai mąstyti ir organizuoti mintis.
- Negatyvūs simptomai:
- Emocijų išblėsimas: sumažėjęs emocijų išraiškimas.
- Motyvacijos stoka: sunkumai pradėti ir užbaigti veiklas.
- Socialinis atsiribojimas: vengimas bendrauti su kitais žmonėmis.
- Kognityviniai simptomai:
- Atminties problemos: sunkumai prisiminti informaciją.
- Dėmesio sutrikimai: sunkumai susikoncentruoti.
- Vykdomosios funkcijos sutrikimai: sunkumai planuoti, organizuoti ir priimti sprendimus.
Priežastys
Šizofrenijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad ją sukelia genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių derinys.
- Genetika: šizofrenija turi stiprų genetinį komponentą. Jei vienas iš tėvų serga šizofrenija, vaiko rizika turėti šį sutrikimą yra apie 10 proc., palyginti su 1 proc. rizika bendroje populiacijoje. Jei abu tėvai serga šizofrenija, rizika padidėja iki 40-50 proc.
- Smegenų struktūra ir funkcija: tyrimai rodo, kad šizofrenija sergantiems pacientams gali būti sumažėjusi pilkoji medžiaga tam tikrose smegenų srityse, įskaitant priekinę skiltį, kuri atsakinga už planavimą ir sprendimų priėmimą. Taip pat pastebėta, kad yra pokyčių hipokampe, kuris svarbus atminčiai ir mokymuisi.
- Neurotransmiteriai: sutrikimai dopamino ir glutamato sistemose smegenyse.
- Aplinkos veiksniai: stresas, infekcijos nėštumo metu, narkotikų vartojimas ir socialinis kontekstas.
Gydymas
Šizofrenijos gydymas paprastai apima vaistus, psichoterapiją ir socialinę paramą.
- Vaistai: antipsichotikai padeda kontroliuoti simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai, bei stabilizuoti nuotaiką.
- Psichoterapija: kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas, susijusias su jų liga. Grupinė ir šeimos terapija gali būti naudingos, padedant pacientams ir jų artimiesiems geriau suprasti savo ligą ir rasti socialinę paramą.
- Socialinė reabilitacija: padeda pacientams integruotis į visuomenę ir gyventi kuo savarankiškiau. Tai apima veiklas, kuomet mokomasi valdyti kasdienines užduotis, ieškoti darbo ir gerinti socialinius įgūdžius.
Gyvenimo būdo įtaka
Nors šizofrenija, šizoafektinis ir šizotipinis sutrikimai dažniausiai turi genetinį komponentą, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali sumažinti riziką arba atitolinti šių sutrikimų pradžią:
- Sveika mityba: subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, riešutų ir sveikų riebalų, gali padėti išlaikyti sveikas smegenis ir sumažinti psichikos sutrikimų riziką. Tyrimai rodo, kad Omega-3 riebalų rūgštys, esančios žuvyje ir linų sėklose, gali turėti teigiamą poveikį smegenų funkcijai.
- Fizinis aktyvumas: fizinė veikla ne tik padeda išlaikyti fizinę sveikatą, bet ir mažina stresą, gerina nuotaiką ir padeda reguliuoti miegą, kuris yra svarbus psichikos sveikatai. Reguliari mankšta gali padėti mažinti depresijos ir nerimo simptomus, kurie dažnai lydi šizofreniją.
- Streso valdymas: technologijos, tokios kaip meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti streso poveikį ir pagerinti bendrą psichikos būklę. Streso valdymo technikos padeda sumažinti kortizolio lygį, kuris gali turėti neigiamą poveikį smegenims ir padidinti psichikos sutrikimų riziką.
- Socialinė parama: stiprūs socialiniai ryšiai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti psichinę būklę ir skatinti pasveikimą. Šeimos nariai, draugai, bendruomenės nariai ir profesionalūs psichikos sveikatos specialistai gali suteikti reikalingą emocinę ir praktinę paramą.
- Miego higiena: miego kokybė yra svarbi psichikos sveikatai, ypač šizofrenija, šizoafektiniu ir šizotipiniu sutrikimais sergantiems asmenims. Miego sutrikimai gali sustiprinti simptomus ir pabloginti gyvenimo kokybę. Todėl svarbu užtikrinti gerą miego higieną, kuri apima reguliarų miego grafiką, ramų ir patogų miegamąjį, vengimą kofeino ir alkoholio prieš miegą bei atsipalaidavimo technikas prieš einant miegoti.
tags: #asmenybes #susidvejinimas #skaidres