Šiame straipsnyje nagrinėjama asmenybės sutrikimo sąvoka, apibrėžimas, terminologija ir socialinės reikšmės. Siekiama pateikti išsamų supratimą apie šią sritį, atsižvelgiant į įvairius medicinos, edukologijos ir socialinius aspektus. Straipsnis skirtas ne tik specialistams, bet ir tėvams, mokytojams bei visiems, besidomintiems asmenybės sutrikimais ir jų poveikiu žmogaus gyvenimui.
Įvadas
Naršant informacijos sraute apie vaiko raidos ypatumus, mokymosi sunkumus ar bendraujant su specialistais, svarbu suprasti pagrindinę terminologiją. Šis supratimas leidžia tiksliau identifikuoti problemas, efektyviau bendrauti su specialistais ir mokyklos darbuotojais, bei geriau suprasti vaiko būklę. Todėl šiame straipsnyje pateikiama informacija apie įvairius terminus, susijusius su asmenybės sutrikimais, pradedant nuo bazinių apibrėžimų ir baigiant socialinėmis implikacijomis.
Pagrindiniai Terminai ir Apibrėžimai
Norint geriau suprasti asmenybės sutrikimų problematiką, būtina susipažinti su tam tikrais terminais ir jų reikšmėmis. Šiame skyriuje pateikiami pagrindiniai terminai, kurie dažnai naudojami diskutuojant apie mokymosi sunkumus ir raidos sutrikimus.
Afazija
Afazija - tai visiškas arba dalinis kalbos praradimas, atsirandantis dėl kalbos zonų pažeidimo galvos smegenų žievėje. Esant afazijai, sutrinka kalbėjimas, kalbos supratimas, skaitymas, rašymas ir skaičiavimas.
Aleksija
Aleksija apibrėžiama kaip gebėjimo skaityti ir suprasti tekstą sutrikimas dėl kairiojo pusrutulio smegenų žievės tam tikrų sričių pažeidimo arba visiško negebėjimo išmokti skaityti.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Daugiasensorinis Mokymas
Daugiasensorinis mokymas yra metodas, kai informacija pateikiama taip, kad besimokantysis vienu metu ją priimtų keliais sensoriniais modalumais, pavyzdžiui, garsais, vaizdais ir judesiais.
Disleksija
Disleksija - tai mokymosi sutrikimas, susijęs su sunkumais mokantis skaityti, tačiau neveikiantis bendrojo asmens intelekto.
Elektroencefalograma (EEG)
Elektroencefalograma (EEG) yra metodas, kuriuo matuojamas smegenų neuronų sankaupų elektrinis aktyvumas galvos paviršiuje.
Fonema
Fonemos yra garso vienetai, skiriantys vieną žodį nuo kito. Pavyzdžiui, žodžius „kãras“ ir „gãras“ skiria fonemos k ir g, o „pùsti“ ir „pūsti“ - u ir ū. Fonemos yra labai svarbios skaitant ir suprantant kalbą. Deja, turintiems disleksiją dažnai kyla problemų jas atpažinti ir atskirti.
Foneminis Supratimas
Foneminis supratimas - tai gebėjimas išgirsti, atpažinti ir naudoti fonemas.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Funkcinis Magnetinis Rezonansas (fMRI)
Funkcinis magnetinis rezonansas (fMRI) - tai metodas, kuriuo matuojami kraujo apytakos pokyčiai, susiję su centrinės nervų sistemos veikla. Kai neuronai yra aktyvūs, jie naudoja daugiau deguonies. Taigi po kelių sekundžių (1-5 s.) kraujas susitelkia aktyvioje srityje, todėl pakinta oksihemoglobino ir deoksihemoglobino koncentracija, kurie turi skirtingus magnetinius laukus.
Garsų Tarimo Sutrikimas
Garsų tarimo sutrikimas - tai sunkumas taisyklingai ištarti tam tikrus garsus.
Genetinis Tyrimas
Genetinis tyrimas yra medicininio tyrimo tipas, nustatantis chromosomų, genų ar baltymų pokyčius.
Greitasis Automatinis Vardijimas
Greitasis automatinis vardijimas - tai gebėjimas greitai ir tiksliai įvardinti objektus, spalvas, raides ar skaičius.
Intelektas
Intelektas - tai bendrasis gebėjimas mokytis, suprasti, spręsti problemas ir prisitaikyti prie naujų situacijų.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Įrodymais Pagrįstos Intervencijos
Įrodymais pagrįstos intervencijos - tai gydymas, terapija ar praktika, kurių efektyvumas yra pagrįstas moksliniais tyrimais, t. y. juose naudojami metodai, kurių veiksmingumas įrodytas arba pagrįstas kitais tyrimais ir specialistų vertinimu, o tyrimų eiga ir rezultatai yra dokumentuojami ir recenzuojami.
Įtraukus Ugdymas
Įtraukus ugdymas - tai ugdymas, kai visi mokiniai, neatsižvelgiant į galimus iššūkius, yra mokomi jų amžių atitinkančiose bendrojo lavinimo klasėse, t. y. visi vaikai mokosi drauge, neatskiriant jų vienų nuo kitų.
Kalbos Centrai
Kalbos centrai - neuromoksluose ir psichologijoje kalbos centro terminas nurodo smegenų sritis, kurios atlieka ypatingą kalbos supratimo ir generavimo funkciją. Trys pagrindinės kalbos sritys, susijusios su kalba, yra Broca, Wernicke sritys ir kampinis vingis (lot. gyrus angularis).
Lengvai Suprantama Kalba
Lengvai suprantama kalba - tai kalba, kuri yra aiški, paprasta ir lengvai suprantama žmonėms su kognityviniais sutrikimais ar mokymosi sunkumais.
Ortografija
Ortografija - tai taisyklingo rašymo sistema, apimanti rašybos taisykles ir principus.
Raidos Sutrikimas arba Raidos Negalia
Raidos sutrikimas arba raidos negalia - tai būklė, kuri atsiranda vaikystėje ir veikia fizinę, intelektinę ir (arba) emocinę raidą.
Skaitymo Sklandumas
Skaitymo sklandumas - tai gebėjimas skaityti tekstą greitai, tiksliai ir su tinkama intonacija.
Specifiniai Mokymosi Sutrikimai
Specifiniai mokymosi sutrikimai - tai pagrindinių psichologinių procesų sutrikimai, susiję su žodinės ar rašytinės kalbos supratimu ar vartojimu. Gali pasireikšti sutrikusiu gebėjimu klausytis, galvoti, kalbėti, skaityti, rašyti ar skaičiuoti. Tai gali būti susiję su suvokimo sutrikimais, smegenų pažeidimais, smegenų disfunkcijomis, disleksija ir afazija. Specifiniai mokymosi sutrikimai neapima mokymosi problemų, kurios pirmiausia kyla dėl regos, klausos ar motorikos sutrikimų, protinės negalios, rimtos emocinės negalios, ar aplinkos, ekonominių kultūrinių veiksnių.
Trumpalaikė Girdimoji Atmintis
Trumpalaikė girdimoji atmintis - tai gebėjimas laikinai išlaikyti ir apdoroti girdimąją informaciją.
Verbalinė (Fonologinė) Darbinė Atmintis
Verbalinė (fonologinė) darbinė atmintis - tai laikinas žodinės informacijos (t. y. žodžių ir garsų) saugojimas ir apdorojimas.
Socialinės Asmenybės Sutrikimų Reikšmės
Asmenybės sutrikimai ne tik paveikia individualų asmenį, bet ir turi didelę įtaką socialiniams santykiams, darbo rinkai ir bendrai visuomenės gerovei. Svarbu atsižvelgti į tai, kaip visuomenė suvokia ir reaguoja į asmenis su negalia.
Terminologijos Kaita ir Jos Poveikis
Lietuvių kalboje apstu žodžių, dėl kurių vartojimo netyla diskusijos. Kaip sinonimai vartojami žodžiai "neįgalusis" ir "invalidas" - vieni tokių. Kad abu žodžiai tinkami vartoti, patvirtina ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultantė Nomeda Šopauskienė. "Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne žodis "invalidas" apibūdinamas kaip visai ar iš dalies netekęs darbingumo žmogus, o "neįgalusis" - visai ar iš dalies negalintis dirbti. VLKK atstovės teigimu, žodis "invalidas" neturi menkinančios reikšmės. "Prie menkinančią ar niekinančią reikšmę turinčių žodžių žodyne būna žyma "menk." ar "niek.", o prie žodžio "invalidas" nė vienos iš šių žymų nėra", - aiškino N. Šopauskienė.
Ne tik dabartiniame lietuvių kalbos žodyne, bet ir Europos terminų žodyne "Eurovoc" abu terminai pateikiami kaip tinkami vartoti: "Neįgalusis (angl. disabled person, vok. Behinderter, pranc. handicapé) ir invalidas (angl. invalid)". Tiesa, viena iš angliško žodžio "invalid" reikšmių yra "negaliojantis, netinkamas" ir vartojant žodį "invalidas" galima įžvelgti menkinimo ženklų.
Kad žodis "invalidas" yra nepagarbus ir nuvertinantis žmogaus galimybes, mano ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovė Elvyra Gančauskienė. Moteris patikino, kad jų įstaigoje žodžio "invalidas" nevartoja niekas. "Manau, kad šis žodis sumenkina ir žeidžia žmones. Kai patys neįgalieji tokį žodį išgirsta, tikrai būna nepatenkinti.
Kauno miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkas Ignas Mačiukas sutiko, kad žodis "neįgalusis" tinkamesnis, tačiau griežtai nepasisakė ir prieš žodžio "invalidas" vartojimą. I.Mačiukas prisiminė, kad vartojimo tendencija ėmė keistis maždaug prieš dešimtmetį. "Dar 2004 m. visos su neįgaliaisiais dirbančios įstaigos savo pavadinimuose turėjo žodį "invalidas". Buvo Lietuvos invalidų draugija, pavyzdžiui, mes vadinomės Lietuvos invalidų draugijos Kauno miesto skyrius ir panašiai. Nežinau, kas inicijavo, bet tada prasidėjo masinis perregistravimas ir žodis "invalidas" pakeistas į "neįgalusis". Manau, kad tiesiog tampa labiau priimtina vartoti žodį "neįgalusis", - samprotavo I. Mačiukas.
Beje, Lietuvos teisės aktuose ir dokumentuose pasirinkta vartoti terminą "neįgalusis". Nuo 2005 m. liepos 1 dienos įsigaliojus atnaujintam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, nebevartojamos sąvokos "invalidas", "invalidumas". "Invalido" sąvoka yra visiškai nevartotina, nes ji žemina negalią turintį žmogų. Žemina, nes ši sąvoka yra įgavusi stiprų neigiamą atspalvį, dėl kurio žmogus yra klasifikuojamas į netinkamųjų, mažai kam tinkamųjų būrį. Invalido sąvoka atsirado po pirmojo pasaulinio karo, iš karo grįžus vyrams be rankų ar kojų, kai jie buvo pripažinti netinkamais karinei tarnybai. Vakarų Europos šalyse, rūpinantis žmogaus teisėmis, invalidumo sąvokos atsisakyta būtent dėl žmonių klasifikavimo netinkamais. Sovietų Sąjungoje vadinti žmogų invalidu buvo teisėta ir normalu. Deja, žmonės, turintys negalią, vis dar pavadinami invalidais. To tikrai nebederėtų daryti gerbiant bet kurį žmogų.
Negalios Sampratos Evoliūcija
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, gana greitai buvo susivokta, kad sovietmečiu vartoti terminai, apibūdinantys negalią turinčius žmones, yra įžeidžiantys ir žeminantys asmenį. Tiesa, vienas iš jų, bene mažiausiai įžeidžiantis (tarp kitų), buvo invalido terminas, kuris vis dar tebėra Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne. 1999 m. Socialinės apsaugos terminų žodyne buvo oficialiai panaudotas negalios terminas, apibrėžiant ją kaip „ribotą žmogaus pajėgumą atlikti įprastus ir normalius kiekvienam sveikam asmeniui veiksmus“.
Lietuvoje žodis negalia labai prigijo oficialioje ir praktinėje vartosenoje. Jis laikomas iš esmės tinkamu ir pakankamai pagarbiu vienokių ar kitokių sutrikimų turinčiam asmeniui pavadinti. Tačiau ar iš tiesų įvyko esminis perėjimas nuo žeminančio prie pagarbaus negalią turinčio asmens įvardijimo? Ar iš tiesų žodžiu negalia, neįgalusis vadiname tai, ką norime vadinti ir kaip turėtume vadinti? Neretai girdima ir skaitoma, kaip žmonės, tarp jų ir žurnalistai, vartoja frazes neįgali valdžia, neįgalus Seimas, neįgalus vadovas ir panašiai, taip nurodydami asmens ar institucijos nepajėgumą ar negebėjimą. Tad kyla abejonių, ar terminas neįgalus iš tiesų pakeitė žodį invalidas, kuris tame pačiame Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne apibrėžiamas kaip visai ar iš dalies netekęs darbingumo žmogus, o neįgalusis - visai ar iš dalies negalintis dirbti.
Invalido terminas nuo senų laikų buvo naudojamas karo suluošintiesiems, kaip netinkamiems karinei tarnybai, pavadinti. Šiandien Lietuvoje neįgalumo ir darbingumo nustatymo tvarka, taikoma negalią turinčiam asmeniui, yra ne kas kita, kaip asmens negalėjimo, netinkamumo, nedarbingumo, silpnumo nustatymas dėl jo ligos ar kitų ypatybių. Asmenį menkinanti žodžio neįgalus, kaip ir invalidas, reikšmė yra akivaizdi.
Reikia pripažinti, kad esmės nepakeitėme invalidą pakeitę neįgaliu. Kodėl, įvardijant negalią turintį žmogų, neįvyko esminio pasikeitimo turinyje? Ko gero, dėl dviejų priežasčių. Pirma, dėl pažodinio vertimo iš anglų kalbos. Antra, dėl vertimo nesuvokiant negalios, kaip reiškinio, kitaip tariant - dėl teorinio neraštingumo ir mažo socialinio jautrumo. Jei disabled versime paraidžiui, gausime neįgalus. Tačiau tiksli angliškojo žodžio reikšmė kyla iš socialinio negalios modelio, kuris reiškia, kad žmogus yra socialinių aplinkų nugalintas arba išgalintas. Taip fizinio prieinamumo nebuvimas uždaro kelius fizinę negalią turintiems asmenims. Gestų kalbos, subtitrų, Brailio rašto, lengvai suprantamos kalbos ar kitų alternatyvių informacijos ir komunikacijos būdų menkas visuotinumas socialiai izoliuoja neregius, kurčiuosius, intelekto negalią turinčius asmenis. Pedagoginių metodų, skirtų mokyti įvairius vaikus drauge, stoka į edukacinę atskirtį išstumia regos, klausos, intelekto sutrikimų turinčius arba autistiškus ir kitus vaikus.
Jungtinių Tautų Konvencija ir Žmogaus Teisių Standartai
Nuo 2006 m. žmogaus teisių standartas negalios srityje yra Jungtinių Tautų konvencija, kuri buvo inicijuota pačių neįgaliųjų, todėl ji yra laikoma autentišku ir patikimu instrumentu su negalia susijusiai politikai ir praktikai kurti. Konvencijoje naudojama asmens su negalia, arba negalią turinčio asmens sąvoka (angl. person with disability). Ši negalios samprata yra paremta esminiu žmogaus teisių principu - asmens orumu, asmens dimensiją laikant pagrindine. Negalia, arba sutrikimas, yra antrinis.
Lietuviškas neįgaliojo terminas iš tiesų neturi nei pirmosios (socialiniu modeliu grįstos, nugalinto, angl. disabled), nei antrosios (orumu grįstos, negalią turinčio asmens) tiesioginės reikšmės. Beje, kitur pasaulyje naudojamas prancūziškas žodis handicap, arba, kalbant apie asmenį, personne handicapée. Handicap kilo iš angliškos frazės hand in cap (ranka kepurėje), kuri reiškia lygius šansus visiems burtus traukiantiems dalyviams. Būtent tai ir nusako JT Neįgaliųjų teisių konvencija, kuria šalys narės įsipareigoja skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų negalią turinčių asmenų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.
Lietuva Konvenciją ratifikavo 2010 metais, taigi, įsipareigojo įgyvendinti žmogaus teisėmis grįstą negalios sampratą. Konvenciją reikia suprasti kaip negalios sampratos esminį posūkį - atsisakant diskriminacijos ir įgyvendinant žmogaus teises. Taigi, Konvencija skelbia žmogaus teisėmis ir socialinę negalios sampratą, kitaip, tariant, bet kurį negalią turintį asmenį traktuoja esant oriu ir turinčiu lygias teises su visais žmonėmis.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Tenka pripažinti, kad negalią ir negalią turintį asmenį nusakančios terminologijos klausimas nėra išspręstas, nes negalios sampratos pasikeitė santykinai labai neseniai, prieš daugiau nei dešimtmetį, priėmus Konvenciją. Net jos preambulėje pripažįstama, kad neįgalumo sąvoka yra vis dar tebeplėtojama. Terminai yra istoriškai nulemtos realybės ir kolektyvinės sąmonės atspindys. Pakeisdami invalidą neįgaliu nepakeitėme esmės. Negalia nusakoma diskriminacinėmis invalido reikšmėmis, pabrėžiant asmens nepajėgumą, o ne aplinkų pritaikymo ir įvairovės stoką. Negalių turintys žmonės vis dar susiduria su begale kliūčių savo aplinkose, įskaitant netikėjimą jų gebėjimais, darbo sąlygų atviroje darbo rinkoje nesudarymą, bendrojo ugdymo neprieinamumą, aplinkos visiems, arba universalaus dizaino, menką taikymą, komunikacijos formų įvairovės trūkumą.
tags: #asmenybes #sutrikimas #vlkk