Įvadas
Asmenybės tyrimas yra svarbi psichologijos sritis, padedanti suprasti individualius skirtumus, elgesio motyvus ir prognozuoti žmogaus reakcijas į įvairias situacijas. Vienas iš populiariausių ir plačiai naudojamų asmenybės vertinimo įrankių yra Hanso Jürgeno Eysencko sukurtas klausimynas. Šis straipsnis išsamiai aptars asmenybės tyrimo metodus, įskaitant klinikinius tyrimus, anamnezės rinkimą ir psichodiagnostinius testus, ypatingą dėmesį skiriant Aizenko klausimynui ir jo praktiniam pritaikymui.
Klinikiniai Tyrimai ir Anamnezės Modelis
Klinikinis tyrimas yra esminė asmenybės įvertinimo dalis, apimanti paciento stebėjimą ir pokalbį. Šie metodai leidžia rinkti informaciją apie paciento dabartinę būseną, jo gyvenimo istoriją ir elgesio ypatumus. Anamnezės rinkimas yra struktūruotas procesas, kurio metu surenkama informacija apie paciento ligos istoriją, šeimos anamnezę ir gyvenimo įvykius.
Subjektyvi Anamnezė
Subjektyvi anamnezė apima paciento nusiskundimus, jų pobūdį ir intensyvumą. Taip pat svarbi šeimos anamnezė, kurioje atsižvelgiama į psichikos ligas ir kitus sveikatos sutrikimus šeimoje. Gyvenimo anamnezė apima paciento gimimo ypatumus, vaikystės ligas ir traumas, mokyklinį amžių (adaptacija, gabumai, pomėgiai, santykiai su bendraamžiais ir mokytojais), karinę tarnybą, lytinio ir vedybinio gyvenimo ypatumus, žalingus įpročius ir kitas ligas. Ligos anamnezėje svarbu nustatyti ligos pradžią, veiksnius, galėjusius sukelti paūmėjimą, pokyčius darbe, savijautą, elgesį, somatinės sveikatos ir kūno masės pokyčius, nuotaikos, interesų ir atminties pokyčius, savižudiškas ir žudikiškas tendencijas. Taip pat svarbu nustatyti, iš ko surinkta anamnezė, kada, ir gydytojo nuomonę apie informatoriaus asmenybę ir jo santykį su pacientu.
Objektyvi Anamnezė
Objektyvi anamnezė apima paciento stebėjimą, jo išvaizdą, laikyseną, judesius, bendravimą ir elgesį. Svarbu įvertinti paciento sąmonę, suvokimą, mąstymą, atmintį, emocijas, nuotaiką, valią, dėmesį, potraukius, intelektą ir kritiškumą.
Asmenybė Iki Susergant
Svarbu nustatyti paciento asmenybę iki susergant, įvertinti jo santykius su draugais ir pažįstamais, bendravimo ypatumus, elgesį kolektyve, ekstraversines ar intraversines tendencijas, požiūrį į darbą ir bendradarbius, padėtį tarp jų, ambicijas, intelekto aktyvumą, interesus, nuotaikas, charakterį, pažiūras, požiūrį į save ir fantazijas.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Psichikos Būsenos Įvertinimas
Paciento psichikos būsenos įvertinimas yra svarbiausia klinikiniame ištyrime. Diagnozė nustatoma remiantis psichikos būsenos aprašymu, anamneze ir paraklinikiniais tyrimais. Aprašant psichikos būseną, svarbu iš pradžių nusakyti, kaip pasireiškia tam tikras požymis, o tik tada užrašyti jo psichiatrinį pavadinimą, kad sumažėtų aprašymo subjektyvumas.
Išvaizda, Laikysena ir Judesiai
Svarbu įvertinti, ar paciento išvaizda atitinka jo amžių ir socialinę padėtį. Taip pat svarbu stebėti paciento laikyseną ir judesius, ar jie yra natūralūs, ar neįprasti.
Bendravimas ir Elgesys
Svarbu įvertinti, ar pacientas bendrauja noriai ar formaliai, mandagus ar familiarus, taip pat jo požiūrį į gydytoją.
Sąmonė ir Suvokimas
Svarbu nustatyti, ar pacientas yra sąmoningas, ar jo sąmonė yra sutrikusi. Taip pat svarbu įvertinti paciento suvokimą, ar jis suvokia aplinką ir save patį.
Mąstymas ir Kliedesiai
Svarbu įvertinti paciento mąstymo procesus, ar jie yra nuoseklūs, ar chaotiški. Taip pat svarbu nustatyti, ar pacientas turi kliedesių.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Atmintis, Emocijos ir Nuotaika
Svarbu įvertinti paciento atmintį, ar jis prisimena įvykius iš praeities, ar jo atmintis yra sutrikusi. Taip pat svarbu įvertinti paciento emocijas ir nuotaiką, ar jis yra liūdnas, ar linksmas, ar jo veidas išraiškingas ar nejudrus.
Valia, Dėmesys ir Potraukiai
Svarbu įvertinti paciento valią, ar jis turi noro veikti, ar yra apatiškas. Taip pat svarbu įvertinti paciento dėmesį, ar jis yra sutelktas, ar išblaškytas. Svarbu nustatyti paciento potraukius.
Intelektas ir Kritiškumas
Svarbu įvertinti paciento intelektą ir kritiškumą, ar jis supranta savo būklę ir gali adekvačiai vertinti situaciją.
Psichikos Sutrikimų Klasifikacija
Psichikos sutrikimų klasifikacija yra specifinių psichikos sutrikimų diagnozių sąrašas, sudarytas pagal tam tikrus diagnostikos kriterijus. Plačiausiai naudojamos klasifikacijos yra DSM (Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders) ir TLK (Tarptautinė ligų klasifikacija).
DSM Klasifikacija
DSM klasifikacija yra ateorinė, aprašomoji sistema, pagrįsta diagnostikos kriterijais ir daugiaašė ligonio būklės įvertinimo sistema. DSM klasifikacija yra lanksti ir greitai kintanti požiūrio į psichikos sutrikimus sistema, atspindinti šiuolaikinius mokslo laimėjimus.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
TLK Klasifikacija
TLK klasifikacija yra tarptautinė ligų klasifikacija, užtikrinanti sekmingą sergamumo ir mirtingumo duomenų registravimą, aiškinimą ir lyginimą. TLK-10 apima visą grupę klasifikacijų, sudarydama taip vadinamą TLK šeimą. TLK-10 psichikos sutrikimai nustatomi remiantis tam tikrų simptomų buvimu arba nebuvimu ir jų trukme. Daugelis psichikos sutrikimų aprašymų nėra teoriškai pagrįsti ir atspindi PSO specialistų susitarimą, kaip apibrėžti diagnostikos kriterijus remiantis klinika.
TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius koduojamas F raide. Antrasis kodo ženklas nurodo F skyriaus poskyrį: F0- organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai, F1- psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, F2- šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai, F3- nuotaikos sutrikimai, F4- neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai, F5- elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniaias veiksniais, F6- suaugusių asmenybės ir elgesio sutrikimai, F7- protinis atsilikimas, F8- psichologinės raidos sutirkimas, F9- elgesio ir emocijų sutrikimai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje; trečiasis poskyrio skirsnį, t.y. sutrikimą ar sutrikimų grupę; ketvirtasis, atskirtas tašku, nurodo sutrikimų ypatumus, ketvirtuoju ženklu .8 koduojami kiti, skirsnyje neįvardinti sutrikimai, o .9- nepatikslinti sutrikimai; penktas ženklasvartojamas sutrikimo savitumams arba eigai nurodyti.
Struktūruoti Diagnostikos Interviu
Siekiant kiek įmanoma suvienodinti psichikos sutrikimų diagnozavimą, buvo sukurti struktūruoti diagnostikos interviu, pvz., SCID (DSM struktūruotas klinikinis interviu) arba MINI- tarptautinė neuropsichiatrinė apklausa. Šie instrumentai leidžia unifikuoti psichikos sutrikimų diagnozavimo procedūrą, t.y. kokybinį psichikos sutrikimų vertinimą.
Psichodiagnostiniai Metodai
Klinikiniam psichikos sutrikimų sunkumui nustatyti, t.y. žmogaus psichika, elgesys, asmenybės organizacija ir funkcionavimas, taip pat bendravimas su kitais, tiriami psichodiagnostiniais metodais. Tyrimo metodų esama įvairių: pokalbis, stebėjimas, testai, dokumentų studijavimas etc. Psichodiagnostika dažniausiai grindžiama įvairiais testais.
Projekciniai Testai
Jų pagrindas yra projekcijos principas - manoma, kad kiekviena žmogaus veikla yra nelyginant jo asmenybės projekcija. Kuo neaiškesni ir netikslesni tikslai, tuo geriau atsiskleidžia žmogaus asmenybė ir individualybė. Svarbu, kad tiriamajam galutiniai tikslai išliktų neaiškūs - taip apeinami gynybos mechanizmai.
Rorschacho Testas
Praeito šimtmečio pradžioje jį sukūrė psichiatras Rorschachas. Tiriamojo atsakymai apie dėmes - tai jo asmenybės, būsenos, fantazijų, jausmų projekcijos. Tiriamajam viena po kitos rodomos dėmės, klausima „Kas tai? Ką jums primena šios dėmes?“. Atsakymai analizuojami atsižvelgiant į lokalizaciją, determinantes ir turinį.
Pagal lokalizaciją - dėmės vietą, kurią apibūdino pacientas, galima spręsti apie jo intelekto veiklos ypatumus - mąstymo abstraktumą, konkretumą, praktiškumą, kūrybingumą etc. Pagal determinantes - veiksnius, lemiančius atsakymo turinį - dėmės formą, įžvelgtą judesį, spalvas etc - galima spręsti apie paciento gebėjimą sutelkti dėmesį, emocinį brandumą, ekstraversiją, intraversiją, impulsyvumą, dirglumą, nerimą etc. Atsakymų turinys skirstomas į įv. kategorijas: gyvūnai, žmonės, augalai, architektūra etc.
Teminis Aprašymo Testas (TAT)
Šio testo metu tiriamajam pateikiamos neaiškios nuotraukos, o tiriamasis turi sugalvoti istoriją apie tai, kas vyksta nuotraukoje. Istorijos turinys atspindi tiriamojo poreikius, motyvus ir konfliktus.
Piešimo Testai
Labiausiai paplitę yra „namas, medis, žmogus“, „nupiešk žmogų“. Jie atspindi žmogaus asmenybę, taip pat intelektą. Vertinama: detalės, proporcijos, perspektyva, piešinio dydis, linijos, šešėliai, keistenybės, taip pat pats piešimo procesas. Vertinant svarbu nustatyti, ar piešiniai skiriasi nuo vidutinio normalaus individo piešinių, jei skiriasi, tai kokiai nozologinei grupei galima juos priskirti. Vaikų piešiniai skiriasi nuo suaugusių, taip pat skiriasi skirtingų vaikų amžiaus grupių piešiniai. Būtina analizuoti piešinio visumą, o ne atskiras detales, kaip kokio nors požymio įrodymą. Patikimiau yra vertinti apibendrintas asmenybės savybes - prisitaikymą/neprisitaikymą, depresiškumą, neurotiškumą, organinių CNS sutrikimų buvimą, soc. kontaktų ypatumus etc.
Objektyvūs Testai
Jų pagrindas yra užduotys, į kurių atsakymai iš anksto yra žinomi. Rezultatai gali būti paskaičiuoti ir palyginti su statistiškai vidutiniškos asmenybės rezultatais.
MMPI (Minesotos Daugiaprofilis Asmenybės Inventorius)
Vienas populiariausių. Tyrimas ir rezultatų įvertinimas gali būti atliekami kompiuteriu. LT naudojamas variantas, turintis 14 skalių: 3 patikimumo, 9 klinikinės, socialinės intraversijos ir nerimo. Pagal psichopatiškumo skalę vertinama, kiek tiriamojo elgesys dera su soc. Socialinės intraversijos skalė rodo, ar tiriamas uždaras, drovus, vengia soc. Aukštas įvertis pagal MMPI nebūtinai rodo sutrikimą, tai gali būti vidinio diskomforto, vidinių konfliktų, emocinės krizės ar t.t.
Ketelio Testas
Šiuo metodu vertinamos asmenybės savybės buvo išskirtos remiantis veiksnių analize. Autoriaus nuomone, charakteris bręsta paauglystėje, tuomet jis ryškiausiai atsiskleidžia, tuomet yra ryškiausi ir topologiniai normos variantai - charakterio akcentuacija. Nuo to priklauso elgesys, afektinės reakcijos, neurozių formavimasis, tai palankus fonas psichikos sutrikimui atsirasti. Taigi charakterio akcentuacijos nustatymas turi prognostinę reikšmę.
Intelekto Testai
LT dažniausiai naudojami Wechslerio intelekto testas suaugusiems ir vaikams, Raveno metodas, t.p. projekciniai piešiniai. Intelekto koeficientas tai santykis tarp žmogaus proto amžiaus ir chronologinio amžiaus. Wechslerio suaugusiųjų intelekto testas tai bendrųjų gabumų ir intelekto tyrimo metodas, priskirtas prie objektyvių tyr. metodų. Jį sudaro 11 subtestų. Tai yra progresinio sunkumo testas. Skirtas mąstymo logiškumui tirti.
Dėmesio ir Atminties Testai
Dažniausiai naudojami Kraepelino ir Schultės lentelės. Šiems tyrimams svarbu atlikimo greitis ir tikslumas. Trumpalaikė atmintis tiriama atliekant skaičiavimo užduotį: skaičių eilutes reikia pakartoti tiesiogine ir atbuline tvarka. Dešimties žodžių įsiminimas, kartojama, kol įsimins visus žodžius, po pusvalandžio patikrinama - šiuo tyrimu įvertinama atminties apimtis, dėmesio koncentracija ir perskirstymas, įsiminimo produktyvumas ir greitis, ilgalaikė atmintis.
Mąstymo Testai
Naudojamos 2jop tipo užduotys - gebėjimas apibendrinti ir asociacijoms tirti. Apibendrinimo gebėjimams tirti naudojami objektų klasifikavimo, objektų ir sąvokų panašumo nustatymo metodai. Įvertinama, kokiais apibendrinimo būdais naudojosi tiriamasis, kiek jo mąstymas konkretus ar abstraktus. Šiais metodais tiriama organinė smegenų disfunkcija.
Laboratoriniai Tyrimai ir Instrumentiniai Tyrimo Metodai
Šiuo metu nėra specifinių laboratorinių tyrimų psichikos ligoms nustatyti. Lab. tyrimai naudojami tuo metu, kai reikia nustatyti galimai esančią somatinę ligą, tačiau kai kurie yra vertingi diferencijuojant psichikos sutrikimą nuo somatinės ligos. Kai kurie tyrimai įeina į somatinių tyrimų kompleksą, nes juos atlikus galima nustatyti esančią somatinę patologiją ir pagal tai koreguoti vaistų dozes, o taip pat ir dėl to, nes karais tai yra vienintelis būdas nustatyti ligą, kadangi psichiniai pacientai gali ir nesuskųsti.
Nors specifinių tyrimų ir nėr, kai kurie gali būti vertingi, pvz., aminorūgščių apykaitos pokyčių tyrimas esant protiniam atsilikimui, sergant sifiliu, ŽIV, cukriniu diabetu, esant skydliaukės veiklos sutrikimams, inkstų funkcijos sutrikimams.
Elektroencefalografija (EEG)
Skaitmeninė EEG. Kiekybinė EEG. Tai matematinis skaitmeniniu būdu registruotos EEG informacijos apdorojimas siekiant išryškinti bangų komponentus, transformuoti EEG taip, kad galima būtų kiekybiškai įvertinti skirtingus bioelektrinio aktyvumo parametrus ir palyginti skirtingas EEG.
Kompiuterinė Tomografija (KT)
Tai metodas pagrįstas rengeno sp[induliu, persmelkiančiu skirtingo tankio audinius, sugerties rodiklių matavimu. Informacija apdorojama kompiuteriu. KT padeda patikslinti atrofinius smegenų procesus, pvz., Alzheimerio ligą, kitas demencijas, galvos smegenų navikus. Manoma, kad lateralinių galvos smegenų skilvelių padidėjimas nustatomas ir sergant šizofrenija. KT plačiai taikoma psichiatrijoje tais atvejais, kai reikia atskirti procesinius ir organinės kilmės psichikos sutrikimus.
Branduolinis Magnetinis Rezonansas (BMR)
Šiuo metodu galima ištirti ne tik anatominę, bet ir biocheminę galvos smegenų struktūrą, biocheminių reakcijų dinamiką. Tai padeda nustatyti navikų histologinę struktūrą, demielinizuojančias ligas.
Pozitronų Emisijos Tomografija (PET)
Pagrindinis šio metodo tikslas - ne atvaizdų gavimas, o fiziologinių ir biocheminių procesų matavimas. PET tyrimo metodai skirstomi į keletą rūšių. Energetinio metabolizmo matavimo metodas, paremtas radioizotopu pažymėtos medžiagos, dalyvaujančios cheminėje reakcijoje, kaupimosi greičio matavimu, leidžia matuoti radioizotorų koncentraciją įvairiose galvos smegenų srityse ir spręsti apie medžiagų apykaitos sritinį aktyvumą. Neuroreceptorių tyrimas. Šis metodas leidžia patikimai nustatyti radioizotopais žymėtų neurotransmiterių arba vaistų susijungimo vietų skaičių galvos smegenyse.
Aizenko Klausimynas ir Temperamento Tipai
Hansas Aizenkas praplėtė temperamento sąvoką, įgimtomis savybėmis laikydamas žmogaus polinkį į ekstraversiją ir intraversiją (orientaciją į aplinką arba į save), emocinį stabilumą ir neurotizmą. Aizenkas sudarė klausimyną, kuris padeda nustatyti žmogaus temperamentą, remiantis žmogaus santykiu su aplinka ir nervų sistemos gebėjimu reaguoti į dirgiklius, be to, į intraversijos ir ekstraversijos psichotipus.
Temperamento Tipai Pagal Hipokratą
Gyvenęs V a. pr. Kr. gydytojas Hipokratas rėmėsi glaudžia žmogaus kūno, sielos ir proto sąsaja. Jam sveikata ar liga buvo neatskiriamos nuo asmenybės. Žodis „temperamentas“ - tai „teisingas mišinys“. Tad kiekvieno žmogaus temperamentas yra sangviniškų, cholerikų, flegmatikų ir melancholiškų savybių mišinys. Keturi temperamentų pavadinimai išvesti iš kūno skysčių, kurie esą anais laikais lėmė asmenybės sandarą: sanguis - kraujas, cholos - geltonoji tulžis, melanchos - juodoji tulžis, phlegma - gleivės. Buvo manoma, kad dėl tam tikro šių kūno skysčių mišinio pasireiškiąs tam tikras temperamentas.
- Sangvinikas: Linksmi ir mėgaujasi gyvenimu. Jie: linksmi, nerūpestingi, optimistai, mėgstantys bendrauti ir yra mėgiami; visada pasirengę padėti kitiems, todėl kartais pažada, negalvodami ar galės ištesėti pažadą; nemėgstantys monotonijos, linkę dažnai keisti veiklą, todėl ypatingų laimėjimų gali ir nepasiekti.
- Melancholikas: Niūrus, prislėgtas ir liūdnas žmogus. Daugiausia tokie žmonės yra jautrūs, nepatiklūs, nuolat randantys priežasčių nerimauti, įžvelgti sunkumus ir kliūtis; ko nors imdamiesi daugiausia galvoja apie sėkmę, apie tai, kaip išvengti nesėkmės; turi stiprų pareigos jausmą, todėl, prieš pažadėdami, ilgai svarsto, ar tikrai galės ištesėti.
- Flegmatikas: Nejudrūs, taikūs ir lėti žmonės. Dažniausiai jie būna šaltakraujai, nelengvai susijaudina, bet sunkiai ir nusiramina; veikia lėtai, bet ištvermingai, yra valingi ir principingi; taktiški, atsargūs, nemėgstantys viešumos.
- Cholerikas: Karštakraujai, gyvi ir veiklūs žmonės. Dažniausiai jie yra greitai užsiplieskiantys ir greitai nurimstantys, greiti veiklos tempai, tačiau trūksta ištvermės; mėgstantys pripažinimą, pagyrimus, yra išdidūs savimylos, kartais šykštūs; elgiasi rafinuotai ir ceremoningai; kiti gali jų nemėgti dėl polinkio vadovauti ir pasipūtimo.
Intraversija ir Ekstraversija Pagal Jungą
Šveicarų psichologas K.G. Jungas išskyrė dvi esmines asmenybės nuostatas: intraversiją (orientaciją į savo vidinį pasaulį) ir ekstraversiją (orientaciją į išorinį pasaulį.) Abi šios nuostatos glūdi kiekvienoje asmenybėje, bet viena iš jų yra dominuojanti.
- Intravertai: Ramūs, santūrūs, tylūs, susimąstę. Jie nemėgsta minios, gausių susibūrimų. Šie asmenys vertina ramybę, o kartais ir vienatvę. Prieš apsispręsdami ką nors veikti, jie visada ilgai galvoja. Draugais jie laiko tik tuos žmones, su kuriais juos sieja itin glaudūs ryšiai.
- Ekstravertai: Aktyviai domisi juos supančiais žmonėmis ir reiškiniais. Jie visuomet atviri naujoms pažintims, aktyviai priima naują informaciją, stengiasi būti įvykių sūkuryje. Jie mėgsta bendrauti, nevengia triukšmingų vakarėlių, turi daug bičiulių.
Aizenko Klausimyno Skalės
Aizenko klausimynas padeda nustatyti žmogaus temperamentą pagal tris pagrindines skales:
- Ekstraversija - Intraversija: Parodo, ar žmogus yra linkęs bendrauti, aktyvus, ar labiau uždaras, mėgstantis vienatvę.
- Neurotizmas - Emocinis Stabilumas: Parodo, ar žmogus yra emociškai stabilus, ramus, ar linkęs į nerimą, baimę, emocinius svyravimus.
- Melas: Ši skalė naudojama patikrinti, ar žmogus atsakinėdamas į klausimus buvo sąžiningas.
Asmeninė Patirtis su Aizenko Klausimynu
Atlikus Aizenko klausimyną, gauti rezultatai parodė, kad asmuo yra linkęs į ekstravertiškumą ir neurotizmą. Tai reiškia, kad asmuo yra bendraujantis, aktyvus, tačiau tuo pačiu ir jautrus, linkęs į emocinius svyravimus. Pagal temperamento tipą, asmuo priskiriamas cholerikams, kurie yra energingi, greitų reakcijų, stiprių emocijų žmonės.
Savigynos Mechanizmai
Savigynos mechanizmai yra nesąmoningi psichologiniai procesai, kurie padeda žmogui apsisaugoti nuo nemalonių jausmų, minčių ir situacijų. Dažniausiai naudojami savigynos mechanizmai yra:
- Intelektualizacija: Kai žmogus bando atsiriboti nuo emocijų, racionalizuodamas ir analizuodamas situaciją.
- Išstūmimas: Kai žmogus nesąmoningai pamiršta ar ignoruoja nemalonius įvykius ar jausmus.
- Reakcijos Formavimas: Kai žmogus elgiasi priešingai nei jaučiasi iš tikrųjų.